Žemės ūkio naujienos: 2025-06-30

„Vienas iš reformos tikslų buvo mažinti išlygų skaičių, tačiau jos metu buvo padaryta dar viena išlyga. Šioje vietoje vėl neaišku, koks tikslas ir kokios pasekmės iš to bus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Šilinskas.

Pasak verslo atstovo, dėl to, kaip yra suformuluota minėtoji lengvata, ji numato mažesnius mokesčius ne žemės ūkio pajamoms, o tiesiog ūkininkais save vadinantiems asmenimis. V. Šilinsko teigimu, tai gali palikti vietos bet kokia veikla besiverčiantiems žmonėms mokėti mažesnius mokesčius.

„Kiek spėjau pasižiūrėti, tai ta mokestinė išimtis nėra padaryta pajamoms iš žemės ūkio veiklos, išimtis padaryta ūkininkams, o tai reiškia, kad visiems apsimokės tapti ūkininkams. Jei gerai suprantu, išlyga yra ūkininkui ir paskui verskis kokia nori veikla, bet tu esi ūkininkas ir tau mažesni mokesčiai. Turėsime daugiau ūkininkų Lietuvoje, galiu dėl to lažintis“, – tikino „Investors‘ Forum“ direktorius.

ELTA primena, kad Seimas pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc.

Ūkininkams taikant lengvatinį mokesčio režimą, jų pajamos bus apmokestinamos 15 arba 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų).

Pagal Vyriausybės projektą, 20 proc. bus apmokestintos iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82,9 tūkst. eurų) metinės apmokestinamosios pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) – 32 proc. Mokesčių pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų.

Šaltinis: www.tv3.lt, ELTA, 2025-06-30

„Jau pradžioje buvo aišku, kad žala bus didžiulė, nes šalnos truko neįprastai ilgai ir temperatūra buvo kritusi itin žemai – vietomis iki 10 laipsnių žemiau nulio. Pagaliau jau ryškėja vaizdas, koks plotas yra paveiktas – beveik 6 tūkst. hektarų sodų ir uogynų patyrė žalą. Iš jų – 4,5 tūkst. ha plote derlius buvo visiškai sunaikintas“, – laidoje „ELTA Kampas“ sakė I. Hofmanas.

Vyriausybei gegužės pabaigoje dėl šalnų paskelbus ekstremaliąją situaciją, tai atvėrė kelią ūkininkų patirtus nuostolius kompensuoti iš valstybės biudžeto, taip pat tariamasi dėl europinės paramos.

Ministro teigimu, šis procesas gali užtrukti, todėl sodininkams ir uogų augintojams nuostolių atlyginimo gali tekti laukti iki kitų metų.

„Procesai užtrunka, deja. Būtų labai gerai ir dirbsime, kad iki šių metų pabaigos jie gautų bent dalį kompensacijų. Supraskime – jei patirta žala, jie neturi iš kur gauti pajamų, o ūkininkui ne tik pačiam reikia pragyventi, bet ir ūkį išlaikyti, atlikti savalaikius darbus ir net darbuotojams susimokėti“, – aiškino I. Hofmanas.

„Kita dalis kompensacijų, tokiu atveju tikėčiausi, kad būtų išmokėta jau kitais metais. Tiesa, negaliu dabar nieko konkretaus pasakyti, nes vis dar esame proceso pradžioje“, – pridūrė jis.

Anot ministro, dalis kompensacijų būtų skirta iš Europos Sąjungos (ES) fondo krizinėms situacijoms, į kurį gali pretenduoti visos bendrijos narės, tad nėra garantijų, kad Lietuva spės gauti dalį paramos.

„Iš to fondo kompensuojami nuostoliai patirti dėl šalnų, potvynių ir visų kitų klimatinių stichijų. Supraskim tai, kad į fondą gali pretenduoti visos ES šalys, tad mes stengiamės daryti viską kaip įmanoma greičiau, kol fondas nėras pasidalintas“, – sakė I. Hofmanas.

Teigia, jog šalnos galėjo paveikti visų metų derlių

I. Hofmano teigimu, šiuo metu surinkti duomenys neatspindi visos situacijos, nes, nors kai kurių kultūrų derlius buvo visiškai sunaikintas, nukentėti galėjo ir dabar dar bręstantys vaisiai – pavyzdžiui, obuoliai, kriaušės.

„Pačios galutinės žalos paaiškės rudenį, nes dar liko visas sezonas – ką tik baigėsi žydėjimas. Vaisiai auga, vėliau jie turi pribręsti ir tada matysis visas paveikslas“, – aiškino ministras.

„Kaip sako šio sektoriaus atstovai, net jeigu bus užmegzti ir užaugs vaisiai – neatmestina, jog jie bus šalnų paveikti, o tai gali nulemti pakitimus ar defektus, dėl kurių produktas atrodys prasčiau ir kainuos mažiau. Tai taip pat prisideda prie nuostolių“, – teigė jis.

Pasak I. Hofmano, šalnos ir kitos stichijos Lietuvoje tampa dažnesnės ir labiau nenuspėjamos, tad ūkininkams reikia ieškoti naujų būdų, kaip nuo to apsisaugoti.

Tiesa, kaip tikino ministras, efektyvios ir patikimos derliaus apsaugos priemonės yra itin brangios, tad valstybė prisidėti prie jų įsigijimo kol kas negali, o ūkininkai turėtų ieškoti alternatyvų.

„Tai yra labai brangi investicija. (…) Tikėtina, kad be valstybės pagalbos ūkininkams tai yra neįkandama – brangu ir ilgai užtrunka, kol atsiperka. (…) Tačiau tikrai manau, kad ten, kur galime prisitaikyti ar naudoti kažkokią apsaugą – tą ir turime daryti. Iš kompensacijų ūkininkai neišgyvens“, – samprotavo I. Hofmanas.

„Dabartiniame laikotarpyje lėšų tokioms investicijoms neturime. Nebent ateityje, naujuoju laikotarpiu tai įtraukti tarp prioritetų. Dabar valstybėje labai daug dalykų reikalauja finansų“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Vyriausybė gegužės pabaigoje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.

Po rekordiškai šiltos antrosios balandžio dekados, kai vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 12,4 laipsnius, t. y. 5,7 laipsnių teigiama anomalija (rekordiškai aukšta 29,1 laipsnių temperatūra buvo užfiksuota balandžio 18 d. Vakarų Lietuvoje), aktyviosios augalų vegetacijos sezonas beveik visose šalies vietovėse prasidėjo beveik 2 savaitėmis anksčiau nei įprastai.

Tačiau paskutinę balandžio savaitę temperatūra smarkiai nukrito ir nuo to laiko šalyje prasidėjo stiprios ir ilgai trunkančios šalnos.

Šios nepalankios oro sąlygos padarė didžiulę žalą sodams ir uogynams, kurių daugelis jau žydėjo, o kai kur jau vedė ankstyvus vaisius.

Šaltinis: www.lrt.lt, Vygantas Tuzas, ELTA, 2025-06-28

Sandėlių paruošimas – dar iki naujo derliaus

Prieš sandėliuojant naują derlių būtina kruopščiai paruošti grūdų sandėlius, aruodus, išpylimo duobes, transporterius, džiovyklas, valomąsias ir kitas grūdų laikymo bei apdorojimo talpyklas. Sienos bei visi paviršiai, kurie gali liestis su grūdais, taip pat turi būti švarūs, prieinami nuvalyti. Langai ir durys turi būti sandarūs.

Privaloma pašalinti visus ankstesnio derliaus grūdų likučius. Susidariusios grūdinės atliekos ir sąšlavos turi būti tvarkomos vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis, o įmonėse būtina vesti šių atliekų apskaitą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad produktai būtų laikomi atskirai nuo augalų apsaugos priemonių ir kitų galimų taršos šaltinių.

Augalų apsaugos priemonėms turi būti skirta atskira vieta, turi būti vedama jų naudojimo apskaita – leidžiama naudoti tik registruotus Lietuvoje produktus. Registruotų augalų apsaugos produktų sąrašai skelbiami Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje https://vatis.vatzum.lt/aapSarasas.

Viena iš didžiausių grėsmių, kuri kenkia grūdų kokybei, yra aruodiniai kenkėjai – vabzdžiai ir jų lervos. Jie naikina grūdus juose besiveisdami, juos grauždami, teršdami išmatomis, išnaromis ar kitomis išskyromis. Dažniausiai pasitaikantys kenkėjai: rudasis plokščiavabalis, surinaminis aruodvabalis, aruodinis straubliukas, aruodinė kandis, ir kt.

Šie kenkėjai paprastai sudorojami naudojant du cheminio apdorojimo būdus: fumigacija (produkcijos, patalpų ir įrenginių apdorojimas dujomis) ir aerozoline dezinsekcija (insekticidai smulkiomis dalelėmis purškiami į orą).

Be vabzdžių grūdams pavojingi ir mikroskopiniai grybai – dažniausiai Aspergillus ir Penicillium genčių. Greitai daugindamiesi jie pakenkia grūdų kokybei bei mažina maistinę jų vertę. Kai kurios šių grybų rūšys gali gaminti mikotoksinus – toksiškus junginius, kurie maiste ar pašaruose gali labai pakenkti žmonių ir gyvūnų sveikatai: nuo virškinimo trakto bei inkstų sutrikimų iki imuninės sistemos pažeidimų ar net vėžio.

Pelėsinių grybelių, mikotoksinų susidarymo prevencijai, taip pat ir bakterijoms (pvz. salmonelėms) naikinti sandėliuose reikalinga atlikti dezinfekciją.

Dezinfekcijai, dezinsekcijai ir deratizacijai turi būti naudojami tik teisės aktų nustatyta tvarka autorizuoti biocidiniai produktai, laikantis jų naudojimo paskirties, instrukcijų bei saugos reikalavimų. Šiuos darbus gali atlikti tik licencijuoti asmenys, turintys teisę teikti tokio pobūdžio paslaugas.

VMVT primena, kad sandėlių švara, kenkėjų kontrolė, tinkama ventiliacija, drėgmė ir temperatūra yra pagrindiniai veiksniai, galintys užtikrinti sandėliuojamų grūdų saugą ir kokybę.

Higienos reikalavimų laikytis būtina visiems grūdus auginantiems ar juos sandėliuojantiems asmenims:

– Maisto tvarkytojai privalo užtikrinti atitiktį maisto produktų higienos reikalavimams (daugiau informacijos – Reglamente). Tai skirta maistinius grūdus auginantiems ir sandėliuojantiems pirminiams gamintojams bei grūdų supirkėjams (sandėliai).

– Pašarų ūkio subjektai privalo laikytis pašarų higienos taisyklių (daugiau informacijos – Reglamente). Tai skirta tiek grūdų augintojams (pirminės pašarų gamybos subjektai), tiek grūdų supirkėjams (sandėliai).

Šaltinis: https://vmvt.lrv.lt/, 2025-06-27