Žemės ūkio naujienos: 2025-07-03

Šiemet patvirtintos 110 120 paraiškos, kuriose deklaruota 2 915,1 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų. Pasak ministro, statistikos duomenys rodo besikeičiančias Lietuvos žemės ūkio tendencijas – vis didesnis dėmesys skiriamas aplinkosaugai ir efektyvesniam ūkininkavimui.

Tvarios ūkininkavimo praktikos neprarado populiarumo

Nuo pat Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano (SP) įgyvendinimo pradžios populiariausios išlieka ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinės veiklos. Prie šių veiklų populiarumo 2025 metais prisidėjo ir SP pakeitimai, nuo šiol nereikalaujantys rinktis negamybines veiklas siekiant dalyvauti gamybinėse veiklose.

Pagal veiklą „Augalų kaita“ šiemet, palyginti su 2024 m., deklaruotas 7,7 proc. didesnis plotas (2025 m. – 788,9 tūkst. ha, o 2024 m. – 732,3 tūkst. ha) ir 9 proc. didesnis pareiškėjų skaičius, o tai rodo, kad priemonė populiarėjo ir tarp smulkesnių pagal plotą ūkių.

Veiklos „Tarpiniai pasėliai“ 2025 m. deklaruotas 18,5 proc. didesnis plotas nei 2024 m. (2025 m. – 404,8 tūkst. ha, o 2024 m. – 341,4 tūkst. ha).

Pagal veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ 2025 m. deklaruotas plotas 9 proc. viršijo deklaruotą 2024 m. (2025 m. – 1,6 mln. ha, o 2024 m. – šiek tiek mažiau nei 1,5 mln. ha), o pareiškėjų net 15 proc. daugiau nei 2024 m.

Tačiau pareiškėjai mieliau rinkosi kitus bearimių technologijų žemės dirbimo būdus (92 proc. arba 1470 tūkst. ha), kuriems taikomi paprastesni reikalavimai, ir už kuriuos skiriama mažesnė išmoka – 20 Eur/ha (kai tuo tarpu pasirinkusiems tiesioginę sėją (8 proc. arba 133 tūkst. ha) – 66 Eur/ha).

Deklaravimo rezultatai rodo, kad veiklos „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ deklaruotas plotas 8,2 proc. sumažėjo (2025 m. – 262,8 tūkst. ha, o 2024 m. – 286,3 tūkst. ha).

Šiemet stabilizavosi dalyvavimas veikloje „Kraštovaizdžių elementų priežiūra“. Nežiūrint to, kad pareiškėjai, dalyvaujantys kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose, neprivalėjo rinktis negamybinių veiklų (šiemet dėl pasikeitusio geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės GAAB8 reikalavimo nebetaikoma veiksmingumo ir efektyvumo metodika, pagal kurią privalomai buvo reikalauta rinktis negamybinę veiklą dalyvaujant gamybinėse veiklose, ir galima laisvai rinkis bei dalyvauti bet kurioje atskiroje veikloje), 2025 m., palyginti su 2024 m., deklaruotas tik 100 ha didesnis plotas (nuo 8,8 tūkst. 2024 m. iki 8,9 tūkst. 2025 m.).

Dar noriau nei praėjusiais metais ūkininkai rinkosi dalyvauti „Kompleksinės pievų ir šlapynių priežiūros schemos“ veikloje „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“. Toks aktyvumas sietinas su tuo, kad pagal paskutinius SP pakeitimus ūkininkai su tais pačiais gyvuliais galėjo dalyvauti ir Gyvūnų gerovės priemonėje, ir minėtoje veikloje. Palyginti su 2024 m., šiemet deklaruotas 66 proc. didesnis plotas (2025 m. – 66,2 tūkst. ha, o 2024 m. – 39,9 tūkst. ha).

Taip pat kasmet tarp ūkininkų vis populiaresnė tampa ekologinė sistema „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“. Šioje ekologinėje sistemoje 2025 m. deklaruotas plotas, palyginti su 2024 m., didėjo daugiau nei 2 kartus, ir daugiau nei 5 kartus, palyginti su 2023 m. (2025 m. – 7,9 tūkst. ha, 2024 m. – 3,8 tūkst. ha, o 2023 m. – 1,5 tūkst. ha).

Be to, ūkininkai noriai rinkosi ir ekologinę sistemą „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“. Šiemet deklaruotas plotas sudarė 1,5 tūkst. ha, t. y. apie 25 proc. daugiau nei 2024 m. (1,2 tūkst. ha).

Auga ekologinių ūkių plotai

Šiemet ekologiniai ūkiai (įskaitant pereinančius į ekologinį ūkininkavimą) deklaravo apie 274,4 tūkst. ha, t. y. net 32,6 tūkst. ha daugiau nei 2024 m.

Pereinančiųjų prie ekologinio ūkininkavimo deklaruotas plotas šiais metais, palyginti su praėjusiais, padidėjo net 1,5 karto.

Daugiau nei 4 kartus išaugo pereinančių prie ekologinės gamybos ūkių plotai, kuriuose auginami vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai: 2025 m. – 6,1 tūkst. ha, o 2024 m. buvo deklaruota 1,4 tūkst. ha.

Šiemet deklaruotų sertifikuotų daugiamečių žolių plotas (108,4 tūkst. ha) net 16 proc. viršijo deklaruotą 2024 m. (93,7 tūkst. ha). Padidėjo (15 proc.) ir deklaruojamų ekologinių bei pereinančių į ekologinę gamybą javų, javų ir daugiamečių žolių sėklai plotai (2025 m. – 157,2 tūkst. ha, o 2024 m. – 136,8 tūkst. ha).

Daugiamečių pievų atkurti nereikės

2025 m. deklaruotas daugiamečių pievų plotas, kurio referencinis santykis pagal GAAB1 standartą negali sumažėti daugiau nei per 5 proc. (palyginti su 2018 m.), sudarė 519 tūkst. ha. Palyginti su 2024 m., šis plotas sumažėjo nežymiai – apie 10 tūkst. ha (2024 m. sudarė apie 529 tūkst. ha). Lyginant su 2018 m. patvirtintu referenciniu daugiamečių pievų plotu (612,3 tūkst. ha), referencinio santykio rodiklis sumažėjo apie 15 proc.

Tačiau praėjusiais metais Lietuvos iniciatyva su Europos Komisija suderėta, kad būtų papildytas deleguotasis reglamentas: į referencinio santykio skaičiavimą įtraukti nedeklaruoti daugiamečių pievų plotai, kurie yra daugiamečių pievų sluoksnyje. Tai lemia, kad Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų, remiantis preliminariais 2025 m. pasėlių deklaravimo duomenimis, atkurti nereikės.

„Matydami, kad daugiamečių pievų plotai, nors nežymiai, tačiau kasmet mažėja, raginame nearti turimų daugiamečių pievų ir juos išlaikyti“, – sako ministras I. Hofmanas.

Ką dar svarbu žinoti

Galutiniai žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo duomenys paaiškės vėliau, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos suadministruos visas 2025 m. gautas paraiškas.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Strateginiame plane nustatyti ekologinių sistemų, kaip ir kitų tiesioginių išmokų rūšių, finansiniai vokai 2025 metams nesikeičia. Todėl populiarėjant vienoms priemonėms ir pagal jas deklaruojant daugiau, nei buvo numatyta, ploto, išmokų dydžiai mažėja, tačiau ne labiau nei pagal Strateginį planą priemonei nustatytas mažiausias išmokos dydis.

Žemės ūkio viceministras Andrius Palionis taip pat atkreipia dėmesį į Žemės ūkio ministerijos priimtą sprendimą leisti pareiškėjams deklaruoti nuomojamos valstybinės žemės plotus ir pasibaigus pasėlių deklaravimo terminui.

Šis sprendimas priimtas atsižvelgus į įvairias priežastis, su kuriomis netikėtai susidūrė žemdirbiai: užtrukęs duomenų perdavimas, informacijos patikslinimas, nuomos sutarčių registravimas ir kt. Deklaruoti valstybinės žemės plotus dar bus galima iki liepos 4 d. (imtinai) – vėlavimo sankcijos nebus taikomos (daugiau šią galimybę skaitykite čia.)

Šaltinis: https://zum.lrv.lt, 2025-07-03

„Tegul vyksta tos diskusijos dėl GPM – kalbėkime ir diskutuokime. Aš visada laikausi pozicijos, kad ir kokie bebūtų mokesčiai, jie neturi padaryti žalos mūsų, žemės ūkio sektoriui, kuris ir taip prastai konkuruoja Europos Sąjungoje“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Hofmanas.

„Tiesa, visiškai sutinku, kad lengvata turėtų būti taikoma tik pajamoms, kurios uždirbamos iš žemės ūkio veiklos“, – teigė jis.

Anot žemės ūkio ministro, dabar Seime priimta GPM lengvata ūkininkams gali kainuoti iki 10 mln. eurų valstybės biudžeto.

„Dabar nepasakysiu tiksliai, bet lengvata dėl pastumtos GPM lengvatos ribos gali kainuoti iki 10 mln. eurų“, – teigė I. Hofmanas.

Vyriausybės nario manymu, kalbant apie mokestines korekcijas ūkininkams, reikėtų atsižvelgti ne tik į GPM, bet ir į „Sodrai“ mokamus mokesčius, kurie, jo teigimu, neproporcingai paveikia vidutinius ūkius.

„Tiek GPM, tiek „Sodros“ mokesčius, kuriuos abu žemdirbiai moka nuo apmokestinamųjų pajamų, reiktų vertinti kartu. Manau, kad reikėtų žiūrėti, kaip įvesti daugiau teisingumo į mokesčių sistemą. Manau, kad mokesčiai negali daryti neproporcingos žalos vidutiniams ūkiams, kurie yra produktyviausi. Visos kitos diskusijos galimos – reikia daryti analizes ir kalbėti. Visi variantai galimi, bet tai turi būti subalansuota“, – reziumavo I. Hofmanas.

Šadžius negali pasakyti, kiek lengvata kainuos

Tuo metu finansų ministras Rimantas Šadžius teigė negalintis pasakyti, koks bus GPM lengvatos ūkininkams fiskalinis efektas, kol nėra atlikta analizė. Jis teigė, jog paskutiniame etape priimta pataisa buvo „emocinga“ ir Finansų ministerijoje sukėlė sumaištį.

„Kol kas negaliu pasakyti. Mums reikėtų išanalizuoti, kaip ta emocingai paskutinėje stadijoje priimta GPM įstatymo pataisa galėtų būti taikoma. Tik po to būtų galima vertinti bet kokį fiskalinį efektą“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Šadžius.

„Pataisa tikrai sukėlė tam tikros sumaišties tarp Finansų ministerijos specialistų ir teisininkų. Mes šiuo metu analizuojame, kaip ši nuostata turėtų būti taikoma ir matysime ateityje, ar ją reikia koreguoti“, – aiškino finansų ministras.

ELTA primena, kad Seimas pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc.

Ūkininkams taikant lengvatinį mokesčio režimą, jų pajamos bus apmokestinamos 15 arba 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų).

Pagal Vyriausybės projektą, 20 proc. bus apmokestintos iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82,9 tūkst. eurų) metinės apmokestinamosios pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) – 32 proc.

Mokesčių pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų.

Šaltinis: https://www.lrt.lt, Vygantas Tuzas, ELTA, 2025-07-02

Projekto tikslas – parodyti, kad ūkininkai, veikdami grupėje, gali reikšmingai padidinti savo ūkių našumą ir ekonominį efektyvumą nedidindami gyvulių skaičiaus. Vietoje to buvo taikomos priemonės, skirtos ligų prevencijai, genetinio potencialo gerinimui ir subalansuotam šėrimui. Projekto metu 21 ūkyje buvo įgyvendintos konkrečios priemonės, vertinti rezultatai, rengti mokymai ir parengtos rekomendacijos ūkininkams.

„Įgyvendinus bendradarbiavimo modelį, smulkiuose ir vidutiniuose ūkiuose padidėjo pieno primilžis, sumažėjo šėrimo bei gydymo išlaidos, o kartu – ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis“, – pažymi projekto konsultantas dr. Edvardas Gedgaudas.

Apčiuopiama ekonominė ir aplinkosauginė nauda

Projektas atskleidė, kad vien subalansavus šėrimo racionus galima ženkliai sumažinti išmetamo CO₂ kiekį: nuo 23,54 kg iki 17,27 kg vienai karvei per dieną. Tai reiškia, kad 100 karvių banda per mėnesį išskirtų net 18 810 kg mažiau CO₂.

Be to, pasitelkus genetinius duomenis buvo atrinkti ekonomiškai efektyviausi gyvuliai, mažinantys gamybos savikainą. Ūkininkai pastebėjo, kad karvės rečiau sirgo, pagerėjo prieauglio auginimo sąlygos, o primilžiai iš būsimų kartų galėtų padidėti net 1–1,5 tūkst. litrų per laktaciją.

Šiuo metu Lietuvoje produktyvumo kontrolę vykdo apie 1 291 ūkis, turintis daugiau nei 20 pieninių karvių – tai sudaro 45,3 proc. visų tokių ūkių ir atspindi milžinišką potencialą tvariai pertvarkyti sektorių.

Socialinė ir viešoji nauda

Veikdami grupėje, ūkininkai ne tik pagerino veiklos efektyvumą, bet ir sumažino antibiotikų vartojimą, mastito sukeltus nuostolius bei pieno praradimus. Tai prisidėjo prie aukštesnės kokybės produkcijos, geresnės gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos.

Projekto viešoji nauda ypač reikšminga – jis įgyvendina Europos žaliojo kurso tikslus, mažina ŠESD ir prisideda prie žiedinės bioekonomikos stiprinimo.

Modelis pritaikomas ir kitose srityse

Ekspertai pabrėžia, kad sėkmingai pritaikytas bendradarbiavimo modelis gali būti išplėstas ir į kitus sektorius: mėsinių galvijų auginimą, ekologinę augalininkystę, daržininkystę ar šiltnamių ūkius. Vietoje veterinarinių ar genetinių sprendimų čia būtų galima taikyti tikslaus ūkininkavimo, veislių parinkimo ar augalų apsaugos priemones.

„Nors pasaulyje veikimas grupėje nėra naujiena, Lietuvoje jis vis dar susiduria su žinių ir pasitikėjimo stoka. Šis projektas aiškiai parodė, kad bendradarbiaujant galima pasiekti ekonominę naudą ir realiai sumažinti poveikį aplinkai“, – sako dr. E.Gedgaudas.

Šaltinis: https://www.valstietis.lt, 2025-07-02

Susumavus paraiškų teikimo rezultatus, paaiškėjo, jog visi paraiškas teikę jaunieji ūkininkai kreipėsi dėl dotacijų (vienkartinių išmokų) – gautos 489 paraiškos. Bendra jose prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 29 mln. Eur ir viršija šiam kvietimui teikti paraiškas skirtą paramos sumą, sudarančią kiek daugiau nei 26 mln. Eur.

Šiuo metu jau atliekamas šių paraiškų administracinis vertinimas, po kurio bus atliekamas paraiškų atrankos kriterijams vertinimas bei sudaroma paraiškų pirmumo eilė. Sudarius pirmumo eilę paaiškės, kuriems pareiškėjams, surinkusiems daugiausia atrankos balų, paramos lėšų pakanka, kuriems, surinkusiems tarpinį balų skaičių, paramos lėšų pakanka iš dalies, arba, surinkusiems mažiausią balų skaičių, paramos lėšų nepakanka.

Primintina, jog norint gauti paramą būtina surinkti30 atrankos balų. Paraiškos, nesurinkusios šio balų skaičiaus, bus atmestos ir toliau nebevertinamos.

Primename atrankos kriterijus ir už juos skiriamus atrankos balus:

1. kai kuriamas ekologinis ūkis, suteikiama 15 balų;

2. kai projekte numatyta vykdyti gamybą pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimus, suteikiami 5 balai.

3. kai projektas prisideda prie tvarios žemės ūkio veiklos vykdymo, daugiausia gali būti suteikiama 20 balų. Už kiekvieną nurodytą požymį gali būti suteikiama po 5 balus:

– projektas prisideda prie aplinkos taršos mažinimo, dalyvaujant ne mažiau kaip 50 proc. deklaruoto ŽŪN ploto bent vienoje (ar keliose) Strateginio plano intervencinėje priemonėje, patenkančioje į Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas (Eko schemas), išskyrus už dalyvavimą priemonėse „Ekologinis ūkininkavimas“, „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa“ (NKP), „Gyvūnų gerovė“;
– pareiškėjas verslo plane investuoja į įrangą, energiją gaminančią iš atsinaujinančių šaltinių (balai suteikiami ir tuo atveju, kai investicijos atliktos (pateikiama šios įrangos pirkimo–pardavimo sutartis ir apmokėjimą įrodantis dokumentas) arba numatomos atlikti naudojant ir kitų fondų ar nuosavas lėšas (pateikiamas patvirtinimo dokumentas).
Balai suteikiami tik už šias investicijas: saulės baterijos, saulės kolektoriai, saulės moduliai, geoterminio šildymo, oras-oras, oras-vanduo šildymo sistemos, kai nurodytos investicijos susijusios su valdos gamybiniais poreikiais (pardavimui skirta energija neremiama). Už kitas investicijas (kai įranga, energiją gaminanti iš atsinaujinančių šaltinių, yra tik priedas prie kitų investicijų) balai nesuteikiami. Investicijos turi būti atliktos iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos;
– pareiškėjas verslo plane investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimo inovacijas. Balai suteikiami, investuojant į skaitmenines technologijas, nurodytas Projektų inovatyvumo vertinimo metodikos 1 priedo kriterijuje „Skaitmeninimas“. Investicijos turi būti atliktos iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos paramos lėšomis;
– projektas prisideda prie veiklos rizikų valdymo. Balai suteikiami, dalyvaujant Strateginio plano kaimo plėtros rizikos valdymo intervencinėje priemonėje „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ arba verslo plane investuojama į remiamos veiklos rizikos (nuo nepalankių klimato reiškinių, aplinkos poveikio, ligų) mažinimo priemones (investicijos turi būti atliktos iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos paramos, nuosavomis ar kitomis lėšomis).
Dalyvavimas intervencinėje priemonėje „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ tikrinamas įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu;

4. kai projekte numatytas savo ūkyje pagamintos ir (arba) užaugintos žemės ūkio produkcijos perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, suteikiama 20 balų. Balai suteikiami, jei pajamos iš savo ūkyje pagamintos ir (arba) užaugintos žemės ūkio produkcijos perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų subjekto veiklos pajamų. Balai suteikiami, jei perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, vykdomas savo ūkyje (balai nesuteikiami, jei perkamos perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, paslaugos, darbai);

5. kai kuriamas mišrusis ūkis, suteikiama 10 balų. Mišriuoju ūkiu laikomas ūkis, kurio pajamos, įgyvendinus verslo planą, gaunamos iš daugiau nei vieno žemės ūkio sektoriaus ir kurio pajamos nė iš vieno žemės ūkio sektoriaus nesudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų, išskyrus, jei pajamos gaunamos tik iš dviejų žemės ūkio sektorių.
Jei pajamos gaunamos iš dviejų žemės ūkio sektorių, pajamos iš kiekvieno sektoriaus turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. visų ūkio veiklos pajamų. Atitiktis tikrinama pagal pažymą, parengtą vadovaujantis Žemės ūkio veiklos pajamų įvertinimo metodika. Pildant pažymą, prie daržininkystės pajamųnepriskiriamos pajamos, susijusios su nenatūraliai išdžiovintų ir natūraliai išdžiūvusių ankštinių daržovių gamyba arba perdirbimu;

6. kai kuriamas gyvulininkystės ūkis vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, suteikiama 10 balų. Ūkis laikomas esančiu vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, jei šiose vietovėse yra ne mažiau kaip 50 proc. jo ŽŪN ploto (vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, yra nurodytos SP intervencinės priemonės „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ įgyvendinimo taisyklėse).
Gyvulininkystės ūkiu laikomas ūkis, kurio pajamos iš gyvulininkystės įgyvendinus verslo planą sudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų. Gyvulininkystės pajamos nustatomos pagal pažymą, parengtą vadovaujantis Žemės ūkio veiklos pajamų įvertinimo metodika;

7. kai į pareiškėjo žemės ūkio valdą nėra įtrauktų sklypų, kurie 2 metų laikotarpyje iki paraiškos pateikimo buvo artimojo giminaičio ar susijusio asmens žemės ūkio valdoje, suteikiama 20 balų. Tikrinama pagal paraiškos pateikimo datos duomenis, ar sklypai, kurie įtraukti į pareiškėjo valdą, 2 metų laikotarpyje iki paraiškos pateikimo dienos nebuvo artimojo giminaičio (taikoma fiziniams asmenims) ar susijusio asmens (taikoma juridiniams asmenims) žemės ūkio valdoje.

Primintina, jog paraiškų pirmumo eilė sudaroma per 30 darbo dienų nuo paskutinės paraiškų teikimo dienos.

Parama bus skiriama atidžiai įvertinus, ar pareiškėjas yra pasirengęs realiai ūkininkauti ir įgyvendinti projektą.

Trumpai apie paramą

Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirtų paraiškų teikimo etapu dotacijoms gauti buvo skirta 26 091 730 Eur paramos lėšų, iš kurių Sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 10 497 807 Eur suma.

Lengvatinėms paskoloms šiuo metu skirta 18 717 950 Eur paramos lėšų.

Remiama veikla – vykdyti žemės ūkio produktų pirminę gamybą bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą, įskaitant pirminį perdirbimą.

Dėl paramos buvo kviečiami kreiptis jaunieji ūkininkai:

– fiziniai asmenys:

– ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus ir ne vyresni kaip 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai);

– savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkininko ūkį;

– pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojai;

– turintys kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti (įgytas žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimas ar kvalifikacija (kriterijų atitiks ir ne žemesnio kaip 3 kurso žemės ūkio ir (arba) veterinarijos sričių studentai)), arba kompetenciją, įgytą išklausius su žemės ūkio veikla susijusius mokymus, kursus, arba turėti ne trumpesnę kaip vienų metų praktinę ūkininkavimo patirtį, arba pareiškėjas turi savo vardu Ūkininkų ūkio registre registruotą ūkį.

– juridiniai asmenys:

– kurių dalyviai (akcininkai, pajininkai ir kt.), vienasmenis valdymo organas arba visi kolegialaus valdymo organo nariai yra ne vyresni nei 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai);

– savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą, pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje;

– turintys kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti, – ją turi turėti vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių (akcininkų, pajininkų, kt.).

Patarimai, kaip tinkamai pasiruošti įgyvendinti projektą

NMA ragina paraiškas teikiančius jaunuosius ūkininkus būti tinkamai pasiruošus projektus įgyvendinti. NMA siekia pagerinti teikiamų paraiškų ir įgyvendinamų projektų kokybę, tad dalinasi patarimais – juos rasite šiame NMA straipsnyje.

Šaltinis: https://nma.lrv.lt, 2025-07-02

Tai leis žmonėms greičiau gauti paslaugas bet kuriuo jiems patogiu metu, nebereikės vykti į savivaldybes, NŽT ar pas kitus valstybinės žemės patikėtinius. Sudarytų sandorių sutartys bus perduodamos automatiškai registruoti į Registrų centrą be papildomo mokesčio.

„Perkeldami dalį paslaugų į elektroninę erdvę siekiame sudaryti sąlygas žmonėms reikalingus sprendimus gauti greičiau, skaidriau ir patogiau. Prisijungus prie sistemos, bus galima matyti, kaip vyksta prašymo nagrinėjimas, kokie yra terminai ir iš karto elektroniniu paštu gauti informaciją apie priimtus sprendimus.

Tačiau gyventojai, kurie tikrai neturės galimybės teikti prašymų elektroniniu būdu, galės tai daryti įprasta tvarka, kaip darė iki šiol. Tarnybos darbuotojai suteiks žmonėms reikiamą konsultacinę pagalbą, padės pateikti prašymus ir kitus dokumentus“,- teigia Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Saulius Mickus.

Per ŽIS bus galima gauti paslaugas dėl valstybinės žemės

Nuo rugpjūčio 1 d. per ŽIS bus sudaryta galimybė gauti šias paslaugas: valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymas, žemės sklypų perdavimas panaudai, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas, žemės servitutų nustatymas ar panaikinimas, valstybinės žemės patikėtinių sutikimų statyti statinius valstybinėje žemėje išdavimas, teisės naudotis žvejybos plotais suteikimas, valstybinės žemės perdavimas nuosavybėn neatlygintinai, žemės įsigijimas valstybės nuosavybėn ir reikalingų sutikimų išdavimas (pavyzdžiui, dėl žemės nuomos teisės įkeitimo ar perleidimo, ar statinių eksploatacijos).

Kaip naudotis sistema?

Sistema bus prieinama per interneto svetainę www.planuojustatau.lt. Prisijungę prie jos pirmą kartą, vartotojai turės susikurti paskyrą ir patvirtinti savo tapatybę elektroninėmis priemonėmis. Tai galima padaryti per elektroninę bankininkystę (naudojant Smart-ID ar PIN generatorių), su elektroniniu parašu (naudojant Registrų centro mobiliąją programėlę „LT ID“), per mobiliuosius įrenginius, po 2024 m. sausio 1 d. išduotą asmens tapatybės kortelę ar USB laikmeną su sertifikatu.

Taip pat bus galimybė sistemoje pateikti prašymą per įgaliotą asmenį. Tokiu atveju būtinas notaro patvirtintas įgaliojimas.

Informacija apie ŽIS bus teikiama:

Tel. +370 706 86 666
El. paštu: nzt@nzt.lt

Šaltinis: https://nzt.lrv.lt, 2025-07-02