Žemės ūkio naujienos: 2025-07-04

Kaip atpažinti perkaitusį gyvūną?

Perkaitimo požymiai gali būti tokie: dažnas ir paviršutiniškas kvėpavimas, stiprus prakaitavimas, neramūs judesiai, sutrikusi koordinacija. Pastebėjus tokius simptomus, gyvūną būtina nedelsiant atvėsinti – perkelti ar nuvesti į pavėsį, apipilti vėsiu vandeniu ar vėsinti kitais būdais.

Vabzdžių pavojus

Karščių metu gyvūnus aktyviai puola kraujasiurbiai vabzdžiai. Jų antpuoliai gali baigtis rimtomis sveikatos problemomis ar net gyvūnų gaišimu. Todėl būtina apsaugoti gyvūnus nuo vabzdžių: naudoti specialias apsaugos priemones, kurias galima įsigyti veterinarijos vaistinėse, intensyviausiu vabzdžių puolimo laikotarpiu gyvūnus parginti į tvartus, taip pat gali pagelbėti gausaus vėjo (skersvėjo) perpučiama medžių paunksmė, stoginė, kitoks pavėsis ar vandens „procedūros“ (dušas, smulkių vandens dalelių purškimas, maudynės ar kt.).

Vanduo ir pavėsis – gyvybiškai svarbūs

Gyvūnai visada turi turėti galimybę atsigerti švaraus, vėsaus vandens. Ganyklose esantys gyvuliai karščiausiu dienos metu neturėtų būti laikomi saulės atokaitoje – jiems būtinas pavėsis: medžių paunksnės, pavėsinės ar stoginės.

Patalpose būtina gera ventiliacija

Gyvulių laikymo patalpose, ypač kiaulių ar paukščių, turi veikti efektyvios ventiliavimo sistemos. Taip pat svarbu įrengti signalizacijas, kurios perspėtų apie ventiliavimo sutrikimus ar pavojingą temperatūrą.

Kelionės su gyvūnais

Vežant gyvūnus karštuoju metų laiku būtina pasirūpinti, kad transporto priemonėje veiktų girdymo įrenginiai, ventiliavimo, temperatūros kontrolės sistemos. Rekomenduojama vengti ilgų kelionių per karščius, o jei išvykos neišvengiamos – stengtis vežti vėsesniu paros metu (anksti ryte ar naktį). Transportuojant gyvūnus jiems reikia daugiau vietos, pakankamai pakratų, pašaro ir vandens.

Gyvūnų vežėjams patariama nevežti gyvūnų ypač karštomis dienomis, kai prognozuojama oro temperatūra yra 30 °C ir aukštesnė. Tokiais atvejais verta kelionę atidėti, kol orai kiek atvės. Esant oro temperatūrai aukštesnei kaip 30 °C, gyvūnų vežimą būtų galima planuoti tik tais atvejais, kai transporto priemonėje, kurioje vežami gyvūnai, yra įrengta vėsinimo sistema, galinti užtikrinti vienodą oro temperatūrą visose transporto priemonės vietose.

Keliones reikia planuoti atsakingai, kad būtų išvengta neplanuotų sustojimų (pvz., dėl vykdomų kelio remonto darbų), nes gyvūnų sveikatai kyla pavojus dėl transporto priemonėje greitai kylančios temperatūros.

Pavojai augintiniams

Šunys, katės bei kiti augintiniai karštį taip pat ištveria sunkiai. Juos reikia stengtis laikyti kuo vėsesnėse, gerai vėdinamose patalpose, bet saugoti nuo skersvėjo, nuolat paduoti šviežio vandens. Leiskite augintiniams gulėti ant vėsių paviršių, taip pat veiksminga apšlakstyti gyvūną vandeniu ar uždėti drėgną rankšluostį, kuris džiūdamas vėsina kūną.

Ypač jautrūs perkaitimui yra vyresni gyvūnai, turintys antsvorio, sergantys, trumpasnukiai, tamsaus kailio.

Pašaras – mažesniais kiekiais ir lengvesnis

Karštomis dienomis gyvūnų apetitas natūraliai sumažėja, ir tai normalu. Rekomenduojama sumažinti pašaro kiekį ir šerti juos lengvai virškinamu maistu. Svarbu, kad vanduo būtų keičiamas dažnai – jis turi būti šviežias, švarus ir vėsus. Jei gyvūnas maitinamas sausu ėdalu, jam reikės dar daugiau vandens.

Kelionės ir pasivaikščiojimai su augintiniu

Niekada nepalikite augintinio vieno automobilyje – net trumpam. Net ir praverti langai neapsaugo nuo greito perkaitimo, o temperatūra automobilyje gali per kelias minutes pakilti ir iki 50 °C. Tai gali baigtis šilumos smūgiu ar net mirtimi – tai įvardijama kaip žiaurus elgesys su gyvūnais.

Taip pat nerekomenduojama leisti šuniui važiuoti automobilyje iškišus galvą pro langą – tai gali tapti ausų, akių ar kvėpavimo takų uždegimo priežastimi.

Pasivaikščiojimai su augintiniu turėtų būti planuojami rytais arba vakarais, kai saulė nėra tokia kaitri. Dienos metu asfaltas gali būti įkaitęs tiek, kad nudegintų augintinio letenas. Fizinį krūvį taip pat reikėtų riboti.

Kada skubiai kreiptis veterinarinės pagalbos?

Perkaitęs gyvūnas tampa vangus, stipriai lekuoja, seilėjasi, parausta liežuvis ir dantenos, gali vemti, netekti sąmonės. Pastebimas stiprus, dažnas, paviršutiniškas kvėpavimas arba sutrikusio kvėpavimo požymių. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Karščiai gyvūnams – tikras iššūkis, todėl jų gerovė ir saugumas priklauso tik nuo mūsų atsakomybės ir rūpesčio.

Šaltinis: https://vmvt.lrv.lt, 2025-07-03

Juodasis pūdymas turi būti bent kartą po birželio 1 d. įdirbtas taip, kad jame nebūtų subrendusių ir žydėjimo stadiją pasiekusių piktžolių.

Žaliajame pūdyme auginamas bent dviejų einamaisiais metais pasėtų žemės ūkio augalų mišinys turi vyrauti ir būti sudarytas iš šių augalų: vasarinių rapsų, rapsukų, garstyčių, ridikų, avižų, facelijų, grikių, saulėgrąžų ir visų klasifikatoriaus II bei III grupės augalų. Augalų mišinys iki rugsėjo 1 d. turi būti įterpiamas į dirvą ar kitaip sutvarkomas, t. y. voluojamas, smulkinamas ar skutamas.

Prieš įterpiant ar sutvarkant žaliąjį pūdymą, draudžiama nuimti augalų derlių. Taip pat žaliąjį pūdymą galima išlaikyti trumpiau nei nurodyta, jei pareiškėjas prieš žaliosios masės įterpimą į dirvą ar jos sutvarkymą per „NMA agro“ programą NMA pateikia auginamo mišinio nuotraukas.

Šaltinis: https://nma.lrv.lt, 2025-07-04

Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą už naujai medėjančių elementų sodinimą pagal kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ ir pateikę paraišką savarankiškai per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS), ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. NMA turi pateikti medžių ar krūmų įsigijimo faktui pagrįsti reikalingus dokumentus, t. y. sąskaitą faktūrą ar PVM sąskaitą faktūrą, kurioje turi būti nurodytas įsigytų medžių ar krūmų kiekis ir augalų rūšis.

Taip pat reikia pateikti savivaldybės išduotą laisvos formos leidimą su žemės sklypo plane pažymėtomis leistinomis įkurti medžių ir krūmų juostomis, kurios nepažeistų melioracijos statinių apsaugos zonų.

Pavėluotai minimi dokumentai yra priimami iki rugpjūčio 15 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena) už naujai pasodintus medžių ar krūmų plotus paramos sumą mažinant 1 proc.

Svarbu, jog plotai, siekiant gauti paramą už naujų medėjančių elementų sodinimą, PPIS turi būti įbraižomi laikantis savivaldybės darbuotojo, atsakingo už valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūrą, žemės sklypo plane pažymėtos leistinos įkurti medžių ir krūmų juostos ribų.

Siekiantiems išmokų už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus

Pareiškėjai, kurie savarankiškai pateikė paraišką gauti paramą pagal kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, iki rugpjūčio 1 d. NMA turi pateikti sertifikuotos sėklos įsigijimo faktui pagrįsti reikalingus dokumentus: sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą ir sėklos sertifikato kopiją (ar jį atitinkantį dokumentą) arba pakuočių etiketes.

Sertifikuotos sėklos įsigijimo sąskaitoje turi būti nurodytas siuntos numeris, įsigytos sėklos kiekis, įsigytos sėklos augalų rūšis, veislė ir kategorija. Sėkla gali būti įsigyta iš Lietuvoje veikiančio dauginamosios medžiagos tiekėjo arba tiesiogiai iš Europos Sąjungos valstybėse veikiančio užsienio valstybės dauginamosios medžiagos tiekėjo.

Pavėluotai dokumentai priimami iki rugpjūčio 15 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną už sertifikuota sėkla apsėtus plotus paramos suma mažinama 1 proc.

Siekiantiems paramos už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai

Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai, ir savarankiškai per PPIS pateikę paraiškas, iki rugpjūčio 1 d. privalo pateikti NMA su baltojo cukraus gamintoju ar žemės ūkio kooperatyvu sudarytą cukrinių runkelių pirkimo–pardavimo sutartį, galiojančią einamųjų metų produkcijai parduoti.

Dokumentai pavėluotai priimami iki rugpjūčio 15 d., už kiekvieną darbo dieną susietosios paramos už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai, sumą mažinant 1 proc.

Siekiantiems papildomos pajamų paramos išmokos jaunajam ūkininkui

Papildomą išmoką jaunajam ūkininkui pareiškėjai (fizinis asmuo, juridinis asmuo, juridinio asmens valdyme dalyvaujantis fizinis asmuo) gali gauti tik vieną kartą, jei jie atitinka pasirengimo ūkininkauti reikalavimus. Išmoka jaunajam ūkininkui yra skiriama ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį, kai jaunasis ūkininkas deklaruoja naudmenų plotus, atitinkančius bazinės tiesioginės išmokos reikalavimus.

Pareiškėjai, teikdami paraišką, turi atitikti pasirengimo ūkininkauti reikalavimus. Kai paraiška teikiama savarankiškai per PPIS, pareiškėjas ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. NMA turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius atitiktį bent vienam iš Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 11.4.1–11.4.4 papunkčiuose numatytų reikalavimų, jei pareiškėjas nėra įregistravęs ūkio Ūkininkų ūkių registre.

Dokumentai pavėluotai priimami iki rugpjūčio 15 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos jaunajam ūkininkui suma mažinama 1 proc.

Jei pareiškėjas yra juridinis asmuo, jis ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. Juridinių asmenų registre bei Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemyje turi būti įregistravęs bei pateikęs duomenis apie narius, dalyvaujančius juridinio asmens veikloje. Neįregistravus fizinių asmenų iki rugpjūčio 1 d., juridiniam asmeniui jaunojo ūkininko išmoka neskiriama.

Atkreipiame dėmesį, jog visais atvejais po einamųjų metų rugpjūčio 15 d. dokumentai neadministruojami ir ekologinės sistemos išmokos neskiriamos, išskyrus atvejus, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės (nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinės aplinkybės).

Šaltinis: https://nma.lrv.lt, 2025-07-03