Žemės ūkio naujienos: 2025-07-10. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Naikinant „gyvulių ūkį“ – valdžios dovana ūkininkams: ekonomistai įvertino priimtą reformą
Nors vienas iš mokesčių reformos siekių iš esmės buvo spręsti „gyvulių ūkio“ problemą, sprendimas žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims taikyti atskirą apmokestinimą sukėlė diskusijų dėl ir toliau galimai taikomų privilegijų. LRT.lt kalbintas ekonomistas teigė manantis, jog sprendimai Lietuvoje dažniau grindžiami tuo, kas kokiems interesams atstovauja ar kas ko bijo.
Seimas įstatymo priėmimo metu žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų pajamoms nusprendė taikyti atskirą apmokestinimą.
Pagal priimtus įstatymo pakeitimus, visa metinė žemės ūkio veikla užsiimančių gyventojų apmokestinamųjų pajamų dalis (visos gaunamos pajamos), neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, bus apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą ir pajamų mokesčio kreditą, o šią sumą viršijanti apmokestinamųjų pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Nors valdantieji žadėjo, kad mokesčių reforma padės naikinant „gyvulių ūkį“, sprendimas taikyti lengvatą žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims paskatino diskusijas, ar sistema iš tiesų tampa teisingesnė.
Toks sprendimas kritikuotas ir viešojoje erdvėje. Pirštu į „gyvulių ūkio“ problemą bedė ir buvę parlamentarai, Laisvės partijos nariai Vytautas Mitalas, Monika Ošmianskienė. Net ir šiuo metu Seimo vicepirmininkės pareigas einanti socialdemokratė Rasa Budbergytė teigė mananti, kad tokiu sprendimu tik dar labiau įtvirtinamos privilegijos, o bendras gėris Lietuvoje nukenčia.
„Teisingesnio sąžiningumo mokestinėje aplinkoje neatsirado, nes mes vėl padarėme kažkokią nuolaidą“, – po galutinio balsavimo sakė parlamentarė.
Reaguodamas į kritiką dėl „gyvulių ūkio“, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas LRT.lt teigė, kad, žvelgiant plačiau, tokiu principu „gyvulių ūkiu“ būtų galima vadinti visą šalies mokesčių sistemą. Jis atkreipė dėmesį, jog skirtingos visuomenės grupės moka skirtingus mokesčius ar turi tam tikrų lengvatų.
„Visuomenėje ūkininkai suprantami klaidingai. Jie veikia lygiai taip pat, kaip ir verslo subjektai: yra PVM mokėtojai, veda buhalterinę apskaitą, turi atskaitymus pagal faktą (įrodančius dokumentus), samdo darbuotojus, tačiau neturi verslui taikomų išimčių ir lengvatų.
Šiuo atveju ironiškai būtų galima įvardyti, kad verslo subjektai, palyginti su ūkininkais, yra „gyvulių ūkis“. Kodėl ūkininkas turi mokėti didesnius mokesčius nuo rezultato nei verslas? Tenka girdėti, kad apie ūkininkus kaip „gyvulių ūkį“ kalba asmenys, turintys ir UAB, ir VŠĮ įmones kartu. Matyčiau čia to „gyvulių ūkio“ požymių, o ne pas ūkininkus“, – komentavo A. Vanagas.
LRT.lt klausė Finansų ministerijos, ar toks išskirtinis apmokestinimas nekelia rizikos ir toliau formuoti tam tikros mokestinės nelygybės sąlygų. Taip pat, kiek tokia lengvata kainuos valstybės biudžetui.
Finansų ministerija redakcijai teatsakė šiuo metu atliekanti vertinimus, ar nėra atotrūkio tarp pasiūlymo, kuriam pritarta priimant Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, tikslo ir jam įgyvendinti pasirinktos teisinės nuostatos.
„Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymu buvo siekiama ne sumažinti žemės ūkio veiklos pajamų apmokestinimą, bet dėl jos specifikos, o ypač priklausančios nuo derliaus, taip pat ir ženkliai veikiamos geopolitinių krizių kontekste, užtikrinti kitokį, mažesnį, žemės ūkio veiklos pajamų apmokestinimo progresyvumą“, – raštu atsiųstame komentare pažymėjo ministerija.
Sako, kad toks žingsnis nepagrįstas skaičiavimais
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas tokios GPM lengvatos taikymą vertina kaip politinį sprendimą.
Anot jo, toks žingsnis nėra pagrįstas skaičiavimais, ar mažesnis žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų apmokestinimas, palyginti su kitų savarankiškų veiklų pajamomis, duoda didesnę naudą visuomenei, ar vis dėlto patiems ūkininkams.
„Siekiant tam tikrų tikslų teoriškai lengvatos gali būti naudingos, kai jų taikymo nauda atsveria negautas biudžeto pajamas. Bet sprendimai Lietuvoje labiau remiasi tuo, kas kokiems interesams atstovauja ar kas ko bijo“, – LRT.lt teigė manantis T. Povilauskas.
Tiesa, pasak analitiko, daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių taiko pajamų iš žemės ūkio apmokestinimo lengvatas. T. Povilauskas pažymėjo, kad daugelyje kontinentinės Europos valstybių ne tik ūkininkų pajamos, bet ir, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas (NT) yra apmokestinamas mažiau negu kitų asmenų pajamos.
Ekonomisto manymu, Lietuvoje tikrai verta pagalvoti ir apie kitose šalyse taikomą apmokestinamųjų pajamų iš žemės ūkio veiklos išlyginimą, kai gali nuostolius perkelti į kitus metus ir susimažinti mokamą GPM.
„Žemės ūkio pajamos smarkiai svyruoja, priklausomai nuo derliaus ir supirkimo kainų, todėl jų neužtikrintumas, nepriklausantis nuo paties ūkininko sprendimų, yra gerokai didesnis nei kitose veiklose. Taip padarius, gal pavyktų vėl priartinti pajamų iš žemės ūkio veiklos apmokestinimą prie kitų pajamų apmokestinimo“, – antrino T. Povilauskas.
Vis dėlto kalbėdamas apie konkretų sprendimą, T. Povilauskas stebėjosi, kad paskutinėmis valandomis priimant GPM įstatymą jame atsirado formuluotė, numatanti, jog 15 proc. pajamų mokesčių tarifu iki 60 VDU bus apmokestinamos metinės žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamos, o ne pajamos iš žemės ūkio veiklos.
„Taip, kaip dabar yra įrašyta įstatyme, man atrodo, sukuria didelį neapibrėžtumą, kaip apmokestinti ūkininko pajamas ne iš žemės ūkio.
Pavyzdžiui, jeigu jis dar dirba samdomą darbą. Arba tiesiog net ir minimalus žemės ūkio veiklos vykdymas leis didinti kitos veiklos apimtis, nors ji nėra susijusi su žemės ūkiu, taip įgyjant pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, kurie nėra ūkininkai“, – pabrėžė ekonomistas.
Mano, kad išimčių reikėtų vengti
„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat priminė, kad buvo deklaruotas siekis vienodai apmokestinti tokio pat dydžio pajamas, nepriklausomai nuo veiklos formos. Vis dėlto paskutinės minutės nuolaida, anot jos, rodo, jog politinės valios iki galo įgyvendinti valdančiųjų mokesčių reformai keltus tikslus pritrūko.
„Siekiant tvarių papildomų šaltinių išaugusiems gynybos poreikiams finansuoti, būtų teisinga vengti bet kokių išimčių“, – sakė mananti analitikė.
Lietuvos paramos sistemos ir lengvatos ūkininkams, pasak ekonomistės, yra glaudžiai susijusios su ES žemės ūkio politika, pirmiausia – Bendra žemės ūkio politika, kuri yra pagrindinis paramos šaltinis. Naudojamos priemonės: tiesioginės išmokos ir kaimo plėtros programa.
Tiesa, Lietuvos tiesioginės išmokos, I. Genytės-Pikčienės teigimu, yra vis dar žemesnės už ES vidurkį, bet palaipsniui prie jo artėja ir iki 2027 m. turėtų pasiekti 79–80 proc. ES vidurkio. Taipogi, ūkininkai Lietuvoje turi įvairių lengvatų – lengvatiniai akcizai dyzelinui, PVM lengvatos kai kurioms žemės ūkio prekėms, mažesni „Sodros“ tarifai smulkiesiems ūkininkams, vardijo ji.
„Nacionalinių paramos schemų žemės ūkiui praktika ES yra paplitusi, vis dėlto, mokesčių reformos tikslai buvo siejami su mums specifiniais gynybos finansavimo ir didelio masto atgrasymo pajėgumų didinimo poreikiais. Tokios agresorių kaimynystės ir gynybos bei atgrasymo finansavimo problematikos ES narės Vakaruose neturi, tad ir šis mūsų valstybės bendras tikslas turėtų būti aktualus visiems vienodai“, – komentavo ji.
Teigia, jog sąlygos – kaip ir ES
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko A. Vanago tvirtinimu, Lietuva kitų ES šalių kontekste lengvatų ūkininkams klausimu niekuo neišsiskiria.
„Kiekviena šalis turi savo mokesčių sistemos specifiką, yra tam tikrų lengvatų, kurių nėra pas mus, arba atvirkščiai. Pavyzdžiui, ūkininkas, investuojantis į ūkį, neturi galimybės iškart atskaityti investicijų, kas populiaru kitose šalyse. Nors kuro akcizo sumažinimo nepavadinčiau lengvata žemės ūkiui, tačiau ji esti visoje ES ir pan.“, – vardijo asociacijos pirmininkas.
Kalbėdamas apie privilegijų taikymo būtinybę tam tikroms grupėms, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas nurodė, kad jos reikalingos siekiant išvengti žalos šių grupių ekonominiam vystymuisi.
Apibendrindamas A. Vanagas akcentavo, kad jei ūkininkas laikomas tokiu pačiu ūkio subjektu kaip ir verslininkas, jo mokami mokesčiai neturėtų būti didesni nei verslininko.
„Šiuo metu ūkininkas, norėdamas investuoti į ūkį, t. y. norėdamas pirkti, pavyzdžiui, traktorių, turėdamas apmokestinamųjų pajamų, pirmiausia susimoka visus mokesčius: „Sodrą“ nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų ir tada GPM. Pinigai tampa asmeniniai.
Nutarus pirkti traktorių, jis perkamas asmeniniais pinigais, o ne kaip versle pelnas reinvestuojamas. Be to, nupirkto traktoriaus ūkininkas negali iškart atskaityti ir susimažinti apmokestinamąsias pajamas, kaip tą gali daryti verslininkas“, – dėstė asociacijos vadovas.
Teigia, kad vidutinis ūkis turi palankesnes sąlygas nei maža gamybos įmonė
Vis dėlto „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raulis Eamets atkreipė dėmesį, kad ūkininkai jau ir taip gauna ES subsidijas.
„Manau, kad šitoks ypatingas pajamų mokesčio režimas atskirai grupei, šiuo atveju – ūkininkams, reiškia, kad išgyvena maži ir ekonomiškai neefektyvūs ūkiai. Lietuvoje vidutinis ūkio dydis yra gana mažas tiek pagal dirbamą žemę, tiek, tikriausiai, pagal pajamas. Lietuva net ir iki esamų pokyčių suteikia žemės ūkiui ilgą lengvatų bei paskatų sąrašą“, – svarstė ekonomistas.
Jo manymu, šios lengvatos bei paskatos pažeidžia pagrindinį horizontaliojo teisingumo principą, kad du toje pačioje šalyje uždirbti eurai turėtų būti apmokestinami tuo pačiu mokesčiu, nesvarbu, ar jie gaunami iš kviečių, suvirinimo ar interneto svetainių dizaino.
Kai vienas sektorius, anot R. Eamets’o, yra privilegijuotas, o kiti susiduria su visa bazine / tarifo struktūra, atsiranda du iškraipymai.
„Netinkamas išteklių paskirstymas: kapitalas ir darbo jėga lieka mažuose, žemo našumo ūkiuose, kurie kitaip būtų absorbuoti į didesnius, efektyvesnius vienetus.
Politinis rentos siekimas: specialūs režimai įsitvirtina politiškai, todėl reformos tampa sunkesnės („gyvulių ūkio“ dinamika). Empiriškai tai ir matome: kiekvienas reformų ciklas keičia ribas, tačiau pats lengvatinis statusas niekada nekvestionuojamas“, – dėstė R. Eamets.
Taigi, ekonomisto manymu, šis sprendimas ir taip, jo žodžiais, „privilegijuotą sektorių išlaiko atskirame kelyje“ ir įtvirtina rinkos iškraipymus, o ne juos šalina.
Paklaustas, ar, jo manymu, yra priežasčių manyti, kad mokestinė našta ūkininkams Lietuvoje per didelė, palyginti su kitomis veiklos rūšimis, R. Eamets atsako – duomenys rodo, kad situacija priešinga.
„Atsižvelgiant į visas privilegijas atrodo, kad vidutinis Lietuvos ūkis turi palankesnes sąlygas nei maža gamybos įmonė ar laisvai samdomas darbuotojas IT sektoriuje.
Tai yra politiniai pasirinkimai, ir tai, ar tos ypatingos sąlygos apima vieną, ar kitą mokestį, iš esmės nesvarbu. Žvelgiant į dabartinius ketinimus atrodo, kad sistema koreguojama atsižvelgiant į pajamų augimą ir kylančias pragyvenimo išlaidas. Iš esmės niekas nesikeičia – privilegijos tam tikroms klasėms išlieka“, – pastebėjo ekonomistas.
Pasiteiravus, kaip lengvatų ūkininkams klausimu Lietuva atrodo kitų Europos valstybių kontekste, R. Eamets pasakojo, jog Estijoje smulkaus ūkininkavimo nebeliko, o žemės ūkį daugiausia valdo didelės, efektyvios įmonės. „Šiame sektoriuje turime labai mažai lengvatų, o ūkiai apmokestinami kaip ir bet kuris kitas verslas“, – teigė jis. Kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje ar Lenkijoje, anot jo, ūkininkams lengvatos taip pat gana didelės.
„Iš esmės visur, kur ūkininkai turi politinės galios ar bent jau stiprią lobistinę įtaką, jiems taikomos ypatingos sąlygos. Lietuvoje šios visuomenės dalies atstovai dar visai neseniai netgi turėjo daugumą vietų Seime, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuva yra tarp geriausių Europoje ūkininkams taikomų mokesčių lengvatų atžvilgiu“, – akcentavo R. Eamets.
Nusprendė protestuoti
LRT.lt primena, kad Seimas priėmė GPM įstatymo pakeitimus, kuriais įteisintas naujas GPM tarifas, nustatytas atskiras apmokestinimas ūkininkams ir papildomas neapmokestinamąsias pajamas auginantiems vaikus, individualios veiklos pajamos įtraukiamos į bendrą progresinį apmokestinimą.
Seimas nusprendė įvesti naują 25 proc. GPM tarifą šalia jau esančių 20 ir 32 proc. tarifų.
Prieš parlamento posėdį prie Seimo rūmų susibūrę ūkininkai reiškė nepritarimą planuojamiems GPM tarifų pakeitimams.
Nors Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė siūlymui apkarpyti GPM tarifus ūkininkams, svarstant paskutinius GPM įstatymo pakeitimus parlamentas žemdirbiams nusileido.
Dalis protestavusių ūkininkų stebėjo šį balsavimą Seime. Parlamento vadovui paskelbus balsavimo rezultatus, protestuotojai pasveikino juos plojimais.
Tiesa, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sutiko, kad GPM lengvata turėtų būti taikoma tik iš žemės ūkio veiklos gaunamoms pajamoms. Ministras neatmetė, jog diskusijos dėl ūkininkams taikomo mokestinio režimo koregavimo turėtų vykti, tačiau laikėsi pozicijos, kad mokesčiai negali daryti žalos jo prižiūrimam sektoriui.
Pasak ministro, dabar Seime priimta GPM lengvata ūkininkams gali kainuoti iki 10 mln. eurų valstybės biudžeto.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat žada užlopyti, jo teigimu, mokesčių reformoje likusią spragą, kai GPM lengvata galėtų pasinaudoti visi turintieji ūkininko pažymėjimą, bet nebūtinai besiverčiantieji ūkininko veikla.
Šaltinis: https://www.lrt.lt, Gabrielė Jankienė, 2025-07-10
Darbą pradeda žemės ūkio viceministras A. Rutkauskas
Trečiadienį darbą Žemės ūkio ministerijoje pradeda naujasis viceministras, mokslų daktaras Arūnas Rutkauskas. Jis kuruos Europos Sąjungos (ES) bendrosios žemės ūkio politikos bei ES reikalų ir paramos politikos sritis. Viceministras bus atsakingas už itin svarbią užduotį – pasiruošimą Lietuvos pirmininkavimui ES Taryboje.
A. Rutkausko kompetencijos gyvulininkystės sektoriuje bus vertingos ministerijos komandai formuojant tvarią, inovatyvią ir į ateitį orientuotą žemės ūkio politiką gyvulininkystės srityje.
Naujasis žemės ūkio viceministras studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje, yra biomedicinos mokslų daktaras.
Šaltinis: https://zum.lrv.lt, 2025-07-09
NŽT stiprina matininkų veiklos priežiūrą – iki metų pabaigos numatoma atlikti virš 400 patikrinimų
Siekdama užtikrinti matininkų teikiamų paslaugų kokybę, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) stiprina šių ūkio subjektų priežiūrą ir pažeidimų prevenciją. Per šių metų I pusmetį buvo atlikta 90 planinių matininkų veiklos patikrinimų, o per likusį metų pusmetį patikrinimų numatyta 4 kartus daugiau – 410.
„Pagrindinis patikrinimų tikslas yra ne nubausti, o padėti. Itin svarbu laiku nustatyti matininkų padarytus pažeidimus ir suteikti matininkams kokybiškas konsultacijas bei užkirsti kelią galimiems teisės aktų nesilaikymo atvejams. Tikimės, kad šios mūsų veiklos rezultatus netrukus pamatys visi matininkų paslaugų užsakovai, kuomet vis mažiau kadastro duomenų bylų bus grąžinama ištaisyti klaidoms ir pašalinti trūkumams. Sklandesnis viso kadastro duomenų nustatymo procesas padės žmonėms paslaugas gauti žymiai greičiau“, – sako NŽT direktoriaus pavaduotojas Dovydas Petraška.
Pasak D. Petraškos, kokybiška matininkų veiklos kontrolė yra NŽT ilgalaikės priežiūros strategijos dalis, kuria siekiama stiprinti abipusį pasitikėjimą, skatinti atsakingą matininkų veiklą ir užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą visuomenei.
NŽT kviečia matininkus aktyviai bendradarbiauti, pasinaudoti siūlomomis konsultacijomis bei prisidėti prie sklandesnės ir skaidresnės sistemos kūrimo.
Žemės sklypų ženklinimą gali atlikti tik kvalifikuoti matininkai
Pastaruoju metu vienas dažniausiai nustatomų matininkų daromų pažeidimų – kai žemės sklypų ribų ženklinimą, t. y. jas žyminčius riboženklius įtvirtina ne matininkai, o jų padėjėjai.
NŽT primena, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus atlikti ir žemės sklypų ribas žyminčius riboženklius atstatyti turi teisę tik matininkas, turintis NŽT išduotą galiojantį matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė atlikti šiuos darbus.
Pažymėtina, kad nors matininkas gali pasitelkti padėjėjus, jis privalo pats dalyvauti ženklinimo procese, jį prižiūrėti ir pasirašyti ribų paženklinimo-parodymo aktą, tuo patvirtindamas, kad atlikti tokio nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus bei reikalavimus.
Šios tvarkos nesilaikymas yra vertinamas kaip teisės aktų pažeidimas ir gali sukelti rimtų pasekmių, o pasirašyti dokumentai gali būti pripažinti negaliojančiais.
Informacija apie galiojančius matininko, geodezininko ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjo kvalifikacijos pažymėjimus yra viešai skelbiama NŽT interneto svetainėje, Licencijų informacinėje sistemoje, skiltyje „Licencijų paieška“ įvedus žinomus paieškos duomenis, taip pat Atvirų duomenų portale.
Šaltinis: https://nzt.lrv.lt, 2025-07-09
Priminimas dėl įsipareigojimų vykdymo
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena paramos gavėjams, kad įgyvendinant projektus būtina laikytis sutartyje ar sprendime skirti paramą prisiimtų įsipareigojimų, o iškilus rizikai neįgyvendinti projekto arba įgyvendinti jį tik iš dalies, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į paraišką administruojantį NMA darbuotoją.
Atkreiptinas dėmesys, kad planuojant projektą ir rengiant paraišką, asmuo turėtų susipažinti su teisės aktais, kurie susiję su prašoma parama, įvertinti galimą projekto riziką, sunkumus bei pasirūpinti patikimu finansavimo šaltiniu projektui įgyvendinti. Rengiant verslo planą, pareiškėjams būtina įvertinti turimus išteklius bei galimybes ir pagal tai nustatyti rodiklius, kurių bus siekiama įgyvendinant projektą, taip pat – numatyti realius mokėjimo prašymo (-ų) teikimo terminus, taip išvengiant papildomų prašymų minėtus terminus nukelti.
Paramos gavėjams būtina:
– tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą; sekti naujienas (galite užsisakyti NMA naujienlaiškį);
– tikrinti savo paraiškų informaciją NMA informaciniame portale;
– nuolat bendrauti ir bendradarbiauti su NMA;
– informuoti Jūsų projektą administruojantį specialistą apie bet kokius su projektu susijusius pasikeitimus (kad būtų galima laiku atlikti korekcinius veiksmus);
– jeigu įsigyjant investicijas būtina atlikti pirkimo procedūras, laikytis pirkimų taisyklėse nustatytų reikalavimų.
Taip pat NMA primena, kad būtina pasiekti ir išlaikyti numatytus rodiklius.
Atkreiptinas dėmesys, kad paramos gavėjų patogumui NMA yra parengusi atmintines ir rekomendacijas kiekvienai priemonei.
NMA supranta, jog įgyvendinant projektą gali kilti nenumatytų aplinkybių (dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių), kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti teikdamas paraišką ir kurios iš esmės apsunkina prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.
Tokiu atveju, nedelsiant būtina informuoti NMA ir pateikti išsamų paaiškinimą, kuriame būtų aiškiai išdėstyta, kokią įtaką konkrečiai atsiradusios aplinkybės turėjo įsipareigojimų vykdymui, bei visas paaiškinime išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus.
Primintina, kad kiekvieno projekto atvejis yra vertinamas individualiai. Dažniausiai aplinkybės, dėl kurių neįmanoma vykdyti sutartinių įsipareigojimų, yra laikinos. Šalys gali būti atleidžiamos nuo įsipareigojimų, kol nesibaigia force majeure ar išimtinės aplinkybės ir protingą laiką po jų pabaigos, per kurį įmanoma pradėti vykdyti įsipareigojimus.
Taip pat primintina, kad išnykus išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių nebuvo įvykdyti įsipareigojimai, privaloma ir toliau laikytis numatytų įsipareigojimų ir imtis visų privalomų priemonių, kad ateityje įsipareigojimai būtų tinkamai įvykdyti.
Atkreiptinas dėmesys, kadnetinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos, diferencijuotos pagal paramos dydį, išskyrus force majeure atvejus:
– paramos sumažinimas;
– paramos teikimo sustabdymas / nutraukimas;
– sutarties nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos;
– apribojimas teikti paraiškas;
– kitos poveikio priemonės dėl įsipareigojimų, susijusių su gauta arba prašoma parama, nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo.
Šaltinis: https://nma.lrv.lt, 2025-07-10
Aktuali informacija siekiantiems apsaugoti savo ūkius nuo vilkų
Žemės ūkio ministerija atnaujino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ įgyvendinimo taisykles.
– Trumpinamas projekto kontrolės laikotarpis. Siekiant sumažinti administracinę naštą projekto kontrolės laikotarpis trumpinamas nuo 5 iki 3 metų.
– Išplėstas tinkamų finansuoti apsaugos priemonių sąrašas. Bus kompensuojamas ir mobilaus tinklinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių įsigijimas.
– Atnaujintas savivaldybių grupių suskirstymas remiantis aktualiais Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis (žalos atvejų skaičius).
I savivaldybių grupė (101 ir daugiau žalos atvejų): Alytaus r., Anykščių r., Lazdijų r., Molėtų r., Telšių r., Utenos r., Vilniaus r.
II savivaldybių grupė (51–100 žalos atvejų): Ignalinos r., Kaišiadorių r., Klaipėdos r., Kupiškio r., Plungės r., Prienų r., Šilalės r., Širvintų r., Zarasų r.
III savivaldybių grupė (10–50 žalos atvejų): Birštono sav., Biržų r., Druskininkų sav., Elektrėnų sav., Jonavos r., Jurbarko r., Kalvarijos sav., Kauno r., Kėdainių r., Kelmės r., Kretingos r., Marijampolės sav., Pagėgių sav., Panevėžio r., Pasvalio r., Raseinių r., Rietavo sav., Rokiškio r., Skuodo r., Šakių r., Šalčininkų r., Šilutės r., Švenčionių r., Tauragės r., Trakų r., Ukmergės r., Varėnos r., Vilkaviškio r.
Paraiškos pagal priemonę galės būti teikiamos nuo spalio 1 d. iki lapkričio 28 d.
Šaltinis: https://zum.lrv.lt, 2025-07-10
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
