Žemės ūkio naujienos: 2025-08-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimai: kas keičiasi?
Ūkininkai pagaliau galės lengviau planuoti tręšimo darbus – nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimai, mažinsiantys administracinę naštą ir užtikrinsiantys tikslingesnį išteklių naudojimą. „Užtrukome pusmetį ieškodami sprendimų. Paieškos buvo sunkios – skyrėsi socialinių partnerių nuomonės, ribojo ir Nitratų direktyva, už kurios netinkamą taikymą Lietuva buvo gavusi Europos Komisijos sankcijas.
Nepaisant to, džiaugiamės, kad pavyko pasiekti subalansuotus sprendimus, kurie atliepia tiek ūkio realijas, tiek aplinkosaugos įsipareigojimus“, – sako laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Ignas Hofmanas.
Mažiau biurokratijos, daugiau aiškumo ir lankstumo
Mėšlo tvarkymo ir tręšimo planų sudarymo taisyklės buvo patikslintos siekiant supaprastinti tręšimo apskaitos procesus ir užtikrinti tvaresnį mėšlo bei trąšų naudojimą. Nuo šiol daugeliui ūkininkų pasikeitė duomenų teikimo tvarka, taip pat atsirado aiškesni kriterijai, kam privaloma sudaryti tręšimo planus, o kai kurie reikalavimai taikomi tik didesniems ūkiams.
Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo ne tik teisingesnė tręšiamųjų produktų klasifikacija (apimanti tik azoto turinčias trąšas), bet ir naujos maistinių medžiagų normos, palankesnės mėšlo laikymo bei kompostavimo sąlygos ir tikslesni atstumai nuo melioracijos griovių. Visi šie pokyčiai padaryti atsižvelgiant į ūkininkų praktiką, mokslininkų rekomendacijas, ūkio dydį ir siekį derinti žemės ūkio veiklą su aplinkos apsauga.
Pagrindiniai pakeitimai
Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį į aprašo pakeitimus, kuriuos svarbu žinoti žemės ūkio veiklos vykdytojams:
Pakeista nuostata dėl panaudoto mėšlo duomenų pateikimo į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS). Iki šiol duomenis apie einamaisiais metais panaudotą mėšlą ir (ar) srutas reikėjo įvesti du kartus per kalendorinius metus – iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 10 d. Dabar tai reikės padaryti vieną kartą per kalendorinius metus – iki gruodžio 10 d.
Iki šiol prievolė rengti tręšimo planą atsirasdavo tuomet, kai laukas buvo tręšiamas mėšlu ir (ar) srutomis ir tręšiamaisiais produktais (visais). Pakeitus aprašą, tręšiamųjų produktų spektras susiaurėjo iki trąšų, turinčių azoto.
Iki šiol tręšimo planas tręšiantiesiems mėšlu ir (ar) srutomis ir tręšiamaisiais produktais (kompleksinis tręšimas) turėjo būti rengiamas neatsižvelgiant į tręšiamą plotą. Tręšimo planus privalėjo rengti net ir maži ūkiai. Pakeitus aprašą, tręšimo planus privalės sudaryti žemės ūkio veiklos subjektas, per kalendorinius metus tręšiantis daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų ir viršijantis aprašo 3 priede nurodytas bendras sumines azoto normas konkrečiam augalui, tręšiant:
– azoto turinčiomis trąšomis kartu su mėšlu ir (ar) srutomis;
– tik mėšlu,
– tik srutomis,
– tik mėšlu ir srutomis,
Aprašas papildytas 3 priedu, kuriame nurodytos maksimalios augalų poreikius atitinkančios ištręšiamų maisto medžiagų (N, P2O5, K2O) normos. Šiuo priedu turės vadovautis žemės ūkio veiklos subjektas, per kalendorinius metus tręšiantis daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų azoto turinčiomis trąšomis kartu su mėšlu ir (ar) srutomis / tik mėšlu / tik srutomis / tik mėšlu ir srutomis.
Iki šiol buvo draudžiama skleisti skystąjį mėšlą ir (ar) srutas arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų, t. y. buvo taikomas vienodas atstumas nuo melioracijos griovių briaunų, o dabar taikomi skirtingi atstumai. Draudžiama skleisti skystąjį mėšlą ir (ar) srutas prie melioracijos griovių, kurių ilgis:
– ne mažesnis kaip 3 kilometrai (arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų);
– kurių ilgis mažesnis kaip 3 kilometrai (arčiau kaip 1 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų).
Iki šiol mėšlidžių, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvartų ir (ar) srutų kauptuvų tūris arba plotas galėjo atitinkamai būti mažesnis, kai: mėšlas ir (ar) srutos laikomos tvarte, naudojamos komposto, biodujų gamybai ar perduodamos kitam asmeniui tvarkyti. Dabar mėšlidžių, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvartų ir (ar) srutų kauptuvų tūris arba plotas gali būti mažesnis ir tais atvejais, kai mėšlas kompostuojamas laukuose kompostavimo rietuvėse.
Iki šiol laikinoms rietuvėms laukuose ir kompostavimo rietuvėms buvo taikomi skirtingi įrengimo ir laikymo trukmės reikalavimai (lauko rietuvėms – laikymo trukmė iki 8 mėn., atstumas nuo pastatų 100 m, o kompostavimo rietuvėms – laikymo trukmė iki 24 mėn., atstumas nuo pastatų 150 m). Pakeitus aprašą suvienodinti reikalavimai laikinoms rietuvėms laukuose ir kompostavimo rietuvėms. Abiejų tipų rietuvių laikymo trukmė – iki 24 mėn. ir atstumas nuo pastatų – 150 m.
Iki šiol tirštąjį mėšlą tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų galėjo kaupti asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 sąlyginių gyvulių (SG). Dabar mėšlą prie tvartų galės kaupti asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 SG. O jau nuo 2030 m. sausio 1 d. įsigalios nuostata, kad tirštąjį mėšlą tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų galės kaupti asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 SG.
Siekiant užtikrinti, kad paukščių augintojams, deklaruojantiems laikomus paukščius, būtų tinkamai perskaičiuojami SG, pakeistas aprašo 1 priede nurodytas kalakutų kategorijos priskyrimo kriterijus (dienomis). Tačiau keičiasi tik kalakutų priskyrimo kategorijai amžius, o kitos priede kalakutams nustatytos charakteristikos nesikeičia.
Artimiausiu metu Žemės ūkio ministerija atitinkamai peržiūrės bei pakeis ir Valdymo reikalavimų nuostatas, tiesiogiai susijusias su vandens apsauga nuo taršos nitratais iš žemės ūkio veiklos. Tai padaryti būtina, kad abu šie teisės aktai – Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimai ir Valdymo reikalavimai – ne prieštarautų vienas kitam, o derėtų tarpusavyje ir papildytų vienas kitą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-08-11
Kvietimas teikti paraiškas kaimo vietovėse vykstantiems, bendruomeniškumą kaime skatinantiems renginiams 2025 m. organizuoti
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pakartotinai kviečia bendruomeniškumą kaime skatinančių renginių dalyvius teikti paraiškas gauti valstybės paramą pagal „Žemės ūkio parodų, prekybos mugių, bendruomeniškumą kaime skatinančių renginių ir konkursų organizavimo ir (arba) dalyvavimo juose finansavimo“ taisykles.
Lietuvoje kaimo vietovėse vykstantiems bendruomeniškumą kaime skatinantiems renginiams organizuoti skirta 41 195 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Pareiškėju gali būti bendruomeniškumą kaime skatinančių renginių organizavimu ir (arba) dalyvavimo juose organizavimu užsiimantis subjektas ir (arba) dalyvis, teikiantis ministerijai Žemės ūkio parodų, prekybos mugių, bendruomeniškumą kaime skatinančių renginių ir konkursų organizavimo ir (arba) dalyvavimo juose finansavimo paraišką. Pareiškėja negali būti kaimo bendruomenė, ar jas vienijanti organizacija (bendruomenių asociacija, sąjunga ar pan.).
Pareiškėjas per vieną kvietimą gali teikti paraišką ne daugiau kaip 2 renginiams (Taisyklių 14.2 p.) pagal pasirinktą Taisyklių 6.3 p. nurodytą veiklos sritį. Paraiškoje numatytas renginys gali būti vykdomas ne anksčiau kaip 40 d. d. nuo kvietimo pabaigos (Taisyklių 21 p.). Paraiškoje būtinai turi būti pateikta informacija, reikalinga vertinimo kriterijams nustatyti (žiūrėti Taisyklių 30.3 p.).
Galutinis paramos gavėjas – bendruomeniškumą kaime skatinančių renginių dalyvis.
Paraiška su pasirašytu lydraščiu Žemės ūkio ministerijai ir kitais dokumentais turi būti teikiami nuo š. m. rugpjūčio 12 d. iki š. m. rugpjūčio 26 d. 17.00 val. elektroniniu paštu neringa.moliene@zum.lt. (paraiškos pateikimo tvarka nurodyta Taisyklių 22 p.) Jei paraiška siunčiama paštu ar kt. –- paraiškos originalą siųsti (teikti) Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriui (adresu: Gedimino pr. 19, Vilnius, 01103, II a. 289 kab.). Kontaktinis tel. iškilus klausimams: 85 2391021. Taip pat prašome tuo pačiu el. adresu persiųsti paraišką (1 priedą) ir Word formatu.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-08-12
ŽUDC atnaujino apleistų žemių žemėlapį: daugiau kaip 30 tūkst. ha – daugiausia Vilniaus ir Molėtų rajonuose
Ar žinote, kiek Lietuvoje yra žemės, kuri nedirbama ir nekuria jokios pridėtinės vertės? Vietoj pasėlių ar pievų – tik savaime sužėlę krūmai ir sumedėjusi augalija. Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Žemės tvarkymo ir geodezijos departamentas atnaujino apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinį AŽ_DRLT, kurio informacija naudojama žemės mokesčiui apskaičiuoti. Naujausi duomenys rodo, kad šiuo metu šalyje yra 61 514 tokių plotų, o jų bendras plotas sudaro 30 265 hektarus.
Kur pokyčiai didžiausi?
Kaip pasakoja ŽUDC Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento direktorius Gintautas Vasiliauskas, daugiausia apleistų žemės ūkio naudmenų padidėjimas per metus užfiksuotas Anykščių, Molėtų, Panevėžio ir Utenos rajonų savivaldybėse – kiekvienoje jų plotas padidėjo daugiau kaip 200 ha, lyginant su 2024 m. gruodžio 1 d. duomenimis.
Daugiausiai apleistų žemės ūkio naudmenų plotų yra: Vilniaus raj. – 2 570 ha, Molėtų raj. – 2 206 ha, Zarasų raj. – 1 550 ha, Utenos raj. – 1 442 ha ir Trakų raj. – 1 358 ha.
Kada gali būti taikomas padidintas žemės mokestis?
Žemės mokesčio įstatyme numatyta, kad padidintas tarifas gali būti taikomas tiems savininkams, kurių nuosavybės teise valdomuose žemės ūkio paskirties sklypuose, esančiuose žemės ūkio naudmenų plotuose, auga savaime sužėlusi sumedėjusi augalija – medžiai ar krūmai, užimantys daugiau kaip 10 arų.
Svarbu: ši nuostata netaikoma suformuotiems želdiniams.
Kaip sutvarkyti apleistus žemės plotus?
Žemės sklypo savininkai, norintys išvengti didesnio žemės mokesčio tarifo, turi kelis sprendimus
Apie atliktus veiksmus būtina informuoti ŽŪDC:
užpildant pranešimą geoportal.lt/az,
paštu apleistoszemes@zudc.lt,
arba tel. +370 682 36302.
Kaip pasitikrinti žemės sklypo būklę
Atnaujintus AŽ_DRLT duomenis galima peržiūrėti:
-Lietuvos erdvinės informacijos portalo svetainėje geoportal.lt/az (paieškos laukelyje įvedus sklypo unikalų numerį) arba žemėlapių peržiūros platformoje http://goo.gl/FCL7Y;
-atvirų duomenų platformose REGIA (regia.lt) ir ŽISIS (https://zisis.lt);
-Nacionalinės mokėjimo agentūros mobiliojoje programėlėje „NMA agro“.
Pranešimai apie AŽ_DRLT duomenų netikslumus, gauti nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d., naudojami žemės mokesčio deklaracijoms tikslinti.
2026 m. pradžioje visiems nepagrįstai sumokėjusiems padidintą mokestį už apleistą žemę ši suma bus grąžinta.
Šaltinis: zudc.lt, 2025-08-11
Lietuva 2025 m. birželį eksportavo beveik 30 proc. mažesnį grūdų kiekį
Šių metų birželį Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo 136,34 tūkst. t grūdų – tai 29,92 proc. mažesnis kiekis negu 2024 m. analogišku laikotarpiu. Didžiąją eksportuotų grūdų dalį sudarė kviečiai (92,41 proc. arba 125,99 tūkst. t). Jie eksportuoti į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, Alžyrą, Nigeriją, Senegalą ir Dramblio Kaulo Krantą (vidutinė kaina – 218,90 EUR/t).
Miežiai (2,81 tūkst. t) šių metų birželį išvežti į kaimynines šalis: Latviją, Estiją ir Lenkiją (vidutinė kaina – 198,90 EUR/t). Avižos (4,48 tūkst. t) eksportuotosį Latviją, Lenkiją ir Vokietiją (vidutinė kaina – 212,66 EUR/t), kvietrugiai (1,93 tūkst. t) – į Lenkiją (vidutinė kaina – 174,02 EUR/t).
Šaltinis: Agro Rinka, 2025 m. Rugpjūčio 11 d. Nr. (466)
Kaip mikroorganizmai agrotechnologijose padeda valdyti laiką ir šiaudų liekanas
Tam, kad grūdas kokybiškai nugultų į dirvą, reikalingas kokybiškas jos paruošimas ne tik žemės ūkio padargais, tačiau ir aplinka, kurioje augalas įsikurs daugiau nei 10-11 mėnesių, turi būti saugi bei tinkama augalui augti. Naujos ištobulintos agrotechnologinės priemonės, tokios kaip mikrobiologiniai preparatai, atlieka nematomą ir sunkiai suvokiamą darbą dirvoje: saugo nuo patogenų, skaido organinę dirvos dalį iki prieinamų junginių augalams, patręšia dirvą ir t.t.
Šių privalumų galima privardinti labai daug, tačiau viena iš svarbiausių veiklų yra šių procesų skatinimas. Šių laikų agrotechnologijose, kaip ir žmogaus gyvenime, nevaldomas yra laikas, o mikrobiologiniai produktai, pavyzdžiui, šiaudų skaidytojai, geba valdyti laiką.
Šiuo metu dirvos vandeninė talpa daugelyje rajonų yra prisotinta. Grioviai, upeliai, upės, tvenkiniai, žemumos yra labai vandeningos. Kol vanduo geriasi į žemę ir patenka į nutekėjimui patogias vietas , o žemės ūkio augalai kitam sezonui dar nepasėti, mikroelemento azoto stygiaus nejaučiame. Tačiau su tokiu vandens kiekiu azotas bus linkęs įsiskverbti į gilesnius dirvožemio sluoksnius, kurių rudenį jauni žemės ūkio augalai savo mažos apimties šaknynu neturės galimybės pasiekti.
Azotas yra vienas iš svarbiausių elementų, dalyvaujančių mikroorganizmų veikloje, kurie skaido organinę dirvos dalį. Azotas kartu su mikroorganizmais geba valdyti laiką agrotechnologijose, todėl tiek azoto, tiek ir mikroorganizmų naudojimas šiuo metu, kai tokios oro sąlygos, yra itin aktualus. Be to, augalai 2025 metų sezone pasižymėjo didesniu augalų/liekanų santykiu. To pasekmė yra ta, kad rudenį esant nors ir saikingai drėgmei, šiaudai, liekantys dirvoje, bus dalinai suskaidyti mikroorganizmų, veikusių drėgnuoju periodu, tačiau jų didesnė masė nei įprastai trukdys sėjomaininių augalų augimui. Nukūlus drėgnus žemės ūkio augalus gausi šiaudų masė ne tik blogai susmulkinama kombaino darbo, bet ir į dirvą sugula netolygiais sluoksniais bei kiekiais.
Tokios šiaudų sankaupos veikia antagonistiškai drėgmės atžvilgiu bei formuoja puvimo procesus. Todėl rekomenduojama naudoti ne tik azotą, bet ir tokius produktus kaip BioTero ir BIO NPK POWER S išpurkšti po sėjos.
Vidutinė BioTero norma – 0,5 kg/ha. Jei nukuliame 10 t kviečių, šiaudams produkto reikia 1 kg/ha arba 100 g BioTero 1 tonai šiaudų.
