Žemės ūkio naujienos: 2025-08-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Šadžius apie impulsyviai priimtą lengvatą ūkininkams: kitose šalyse tai būtų neįmanoma
Finansų ministras nėra patenkintas Seime priimtu Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymu: pagrindinis būstas iš esmės bus neapmokestinamas, o prabangaus turto savininkai mokės mažiau. Dar vienas prastas Seimo sprendimas, kaip pripažįsta Rimantas Šadžius, – impulsyviai priimta lengvata žemdirbiams. Rimtų teisinių problemų turinčią nuostatą jau planuojama taisyti.
Pašnekovas taip pat pripažino, kad 2026 metais įsigaliosiantys pokyčiai dėl galimybės gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo turės poveikį ekonomikai – augins aktyvumą ir infliaciją. Tačiau kur bus išleistos sutaupomos šiuo metu antros pakopos paskatoms išleidžiamos biudžeto lėšos, dar neaišku.
Kalbant apie 2028–2034 metų daugiametę finansinę perspektyvą (DFP), R. Šadžius patikino, kad Lietuva dar netaps „neto“ mokėtoja.
– Finansų ministerijos Seimui pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte buvo numatyti du „krepšeliai“ (pagrindinio būsto apmokestinimo ribą (kad ir nuo nulio eurų) ir tarifus nuo 0,1 iki 1 proc. nustatytų savivaldybės, o visą kitą NT apmokestintų valstybė nuo 20 tūkst. ribos ir 0,2–1 proc. siekiančiais tarifais. Ką Seimas priėmė – tie patys du „krepšeliai“, bet bus apmokestinamas tik didesnės nei 450 tūkst. eurų vertės pagrindinis būstas (tarifus nuo 0,1 iki 1 proc. nustatys savivaldybės), o visas kitas NT apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų ribos 0,2–1 proc. tarifais. Kaip vertinate tokį rezultatą?
– Pirmiausia, tai ne vienintelis sprendimas, kuris buvo pakete. Bet kalbant konkrečiai apie šį, nesu patenkintas tuo, kad parlamentas nutarė iš esmės neapmokestinti pagrindinio būsto. Tačiau tai yra parlamento valia.
Mintis buvo duoti savivaldybėms galimybę nustatant tarifus surinkti papildomų lėšų į savivaldybių biudžetus, kurios galėtų būti panaudotos savivaldybių infrastruktūrai. Dabar savivaldybių infrastruktūrų problemas turbūt teks spręsti kitais būdais, galimybės yra menkesnės, kadangi reikės galvoti, kaip valstybės biudžeto lėšas tam panaudoti, kurios skiriamos įvairioms sritims (švietimo, sveikatos ar kitoms reikmėms).
Papildomam turtui mokestis buvo nustatytas ir didesniais tarifais, negu pasiūlė Vyriausybė. Tai tam tikras balansas yra. Iš esmės pavyko išvengti socialinės neteisybės, kuri būtų atleidžiant papildomus žmonių turimus turto vienetus (išskyrus pagrindinį būstą) nuo NT mokesčio.
Pagrindinis būstas, žinoma, ir politinė problema. Dėl to parlamentas pasirinko eiti tokiu keliu, atsižvelgdamas į pačias įvairiausios aplinkybes. Taip pat ir į visuomenės spaudimą, nes Seimo nariai yra išrinkti ne vien daugiamandatėje apygardoje, bet ir vienmandatėse. Savo rajonų žmonių nuomones juto.
– Kaip socialdemokratas, ką manote apie tai, kad prabangų turtą valdantys asmenys kitais metais mokės mažesnius NT mokesčius? [Šiuo metu NT mokestis mokamas už NT vertę, kuri viršija 150 tūkst. eurų. Vertei nuo 300 tūkst. eurų taikomas 1 proc. tarifas, nuo 500 tūkst. eurų – 2 proc. – LRT.lt.]
– Tai yra viena iš neigiamų šio sprendimo pasekmių. Žinoma, jeigu mes būtume palikę galioti tokį įstatymą, koks jis buvo, NT mokestis būtų neproporcingai išaugęs ir palietęs netgi tuos vidutiniokus, kurie dabar laikomi neturinčiais prabangaus turto. Jie iškart pabrangus apskaitinio turto vertei gautų mokestinį smūgį, o to visuomenėje neturėtų būti.
Mokestis nėra bausmė. Be abejo, tai ekonominio poveikio priemonė, kuri motyvuoja tuos, kurie moka mokesčius, vienaip ar kitaip elgtis. Bet tas mokestinis šokas, kuris būtų nutikęs, būtų buvęs neproporcingas.
Parlamentui nepavyko išvengti tokios pasekmės, kad kai kurie prabangų turtą turintys asmenys mokės mažiau (kai kurie galbūt ir visai nemokės). Kita vertus, tie, kurie turi prabangų pirmąjį būstą, dažnai turi daug ir papildomo turto. Matyt, antro, trečio ar ketvirto turto vieneto apmokestinimas didesniais tarifais kažkiek suminkštins tą socialiniu požiūriu neigiamą poveikį mūsų visuomenės narių padėčiai.
– Esate minėjęs, kad Lietuva turėtų gauti visas ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšas. Kokie tiksliai yra su mokesčiais susiję rodikliai? Kiek mln. eurų yra susiję su jų pasiekimu?
– Dėl milijonų eurų iškart atsakau, kad nėra susiejimo. Yra metodika, pagal kurią Europos Komisija vertina. Jeigu jie pripažįsta, kad nevisiškai įgyvendintas rodiklis arba jis visai neįgyvendintas – kokio dydžio nuoskaitą galima būtų daryti nuo bendrų ES plano lėšų. Tai nebūtų lėšų suma, padalinta iš rodiklių skaičiaus. Ten taikomi koreguojantys koeficientai į vieną ir į kitą pusę, priklausomai nuo rodiklio pobūdžio.
Mokestiniai rodikliai yra reforminiai, jie išplaukia iš ES šalims specifinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvai. Jos susijusios su didesniu socialiniu teisingumu mūsų mokesčių sistemoje, mokestinės bazės plėtimu ir perėjimu nuo ekonomikai labiau kenkiančių prie mažiau ekonomikai kenkiančių (tai ekologiniai ir turto mokesčiai).
Rodikliai taip ir formuluojami – šių tikslų siekimas. Tų tikslų pasiekimas plane nėra įvardintas konkrečių įstatymų priėmimu. Dėl to priimdami įstatymus, dirbant ir ankstesnei Vyriausybei, ir atlikdami tuos pakeitimus, kurie buvo pavasarį, esame galbūt padarę įvairesnių pokyčių, negu buvo mąstyta, kai buvo formuluojami šie rodikliai. Žinoma, jie suformuluoti gana nekonkrečiai mokestinių pakeitimų požiūriu.
Dėl to, pavyzdžiui, nors 2021 metais nebuvo galvojama apie saldintų gėrimų apmokestinimą papildomu akcizu, mes tai įgyvendinome ir tai yra mokestinės bazės plėtimas. Jis ekonomikai įtakos turi mažiau negu, pavyzdžiui, pelno mokesčio didinimas. Mes ir pelno mokesčio padidinimą suplanavome ir įgyvendinome, tačiau labai santūrų.
Seimas taip pat pritarė Saugumo įnašui, mokesčiui nuo draudimo sutarčių. Jis tam tikra prasme irgi yra turto mokestis, nes Lietuvoje daugiausia draudžiamas turtas, rečiau draudžiama veikla.
Tokiu būdu, nepaisant to, kad pagrindinis būstas buvo atleistas nuo NT mokesčio, esame priėmę tam tikrų pakeitimų, kuriuos pateikėme EK, kaip šio rodiklio (siekti socialiai teisingesnės mokesčių sistemos ir mokestinės naštos perkėlimo nuo labiau kenkiančių mokesčių į mažiau kenkiančius, plečiant apmokestinimo bazę) įgyvendinimą.
Manau, kad turime labai rimtų argumentų apginti savo poziciją, kad šiuos rodiklius mes įgyvendinome.
– Šiek tiek keista, kai kalbant apie pinigus trūksta konkretumo. Paprastai, kai pasirašinėji sutartis, būna labai smulkiu šriftu aprašytos visos aplinkybės ir galimybės. O šiuo atveju tai yra įrodinėjimo ir diskusijų objektas.
– Taip, tačiau tas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano mechanizmas buvo suformuotas. Praktiškai pirmą kartą ES istorijoje išmokos iš biudžeto buvo konkrečiai susietos su tam tikrų rodiklių pasiekimu.
Tai įmanoma padaryti tik per ilgą laikotarpį. Sutikite, būtų absurdiška, jei laikotarpio pradžioje suplanuotume ir kietai įtvirtintume, kad už tiek pinigų pakeisime kokį nors mokestį po 5-erių metų.
Dėl to visos šalys pačios pasitvirtino tam tikrus rodiklius. Dalis iš jų reforminiai, o reformos tikslas yra įgyvendinti tam tikrus pokyčius, kuriuos ne visada išmatuosi pinigais. Pavyzdžiui, teismų sistemos reforma Italijoje. Tai yra aptariamo plano rodiklis ir formaliai tam pinigų nereikia, reikia tik įstatymus pakeisti (teismų priklausomumą ir struktūrą).
Politiškai tai labai sunkus uždavinys, bet už jo įgyvendinimą yra numatytos išmokos iš fondo. Ta suma iš anksto buvo planuojama ne šiaip sau, buvo žiūrima, kurių šalių ekonomikos labiausiai nukentėjo nuo kovido. Buvo atsižvelgiama į šalies bendrąjį vidaus produktą, nedarbo dinamiką, kitus procesus. Būtent todėl didžiausi fondo lėšų recipientai yra Italija ir Ispanija. Kai Sanglaudos politikos srityje kitos šalys naudojasi didžiausia dalimi.
Inovacija buvo išmokas susieti su tam tikrų rodiklių pasiekimu. Kartais tai investicija į sveikatos priežiūros įstaigų plėtrą ar į elektros įkrovimo stotelių plėtrą. Kartais tai reforminiai rodikliai. Ar įgyvendinta ta reforma ir kokiu mastu (kurią labai seniai rekomendavo EK) – diskusijos objektas. Tai ekspertinio vertinimo objektas. Šis vertinimas yra atliekamas prieš išmokant lėšas.
Anksčiau toks mechanizmas niekada nebuvo taikomas, nors formaliai vykdant Sanglaudos politiką buvo siekiama rodiklių, kuriuos projektų įgyvendinimo metu šalys koreguodavo. Iš esmės vis tiek šalis gaudavo visą lėšų paketą.
Beje, naujoje perspektyvoje EK pasiūlė taikyti modelį „pinigai už reformas“. Išmokos bus susietos su tam tikrų rodiklių pasiekimu. Tie rodikliai ne visuomet yra kiekybiniai, o dažnai kokybiniai. Pavyzdžiui, kaip įvertinti, ar Kaimo politikoje pasidarė pozityvesnė užimtumo dinamika kaimo vietovėse, kas vyksta su gyvenimo lygiu, kaip keičiasi žalių ir nelabai žalių veiklos rūšių proporcijos, kaip vystosi aplinka. Šiuos rodiklius formuluos pačios šalys. Nėra taip, kad kažkas ateis ir pasakys, jog turi padaryti tą, tą ir tą.
– Dėl paskutinę minutę priimtos lengvatos žemdirbiams – tiesiog pacituosiu priimtą įstatymą: „Metinė žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų apmokestinamųjų pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą ir pajamų mokesčio kreditą, o šią sumą viršijanti apmokestinamųjų pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.“ Ką reiškia „žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas“? Tai asmenys, turintys ūkininko pažymėjimą?
– Pradėkime nuo to, kad tai buvo impulsyviai parlamento priimta nuostata. Ji jokiu būdu nebuvo derinta su ekspertais, mokesčių specialistais ir dėl to turi rimtų teisinių trūkumų.
Mes su specialistais mėginome perskaityti tai, ką pasakė parlamentas. Griežtai paraidžiui apskritai nelabai pavyktų šitą taisyklę pritaikyti. Jūs teisus – pirmas klausimas, kas tie „vykdantys žemės ūkio veiklą“?
Yra kiti Lietuvos įstatymai. Pavyzdžiui, Ūkininko ūkio įstatyme yra nustatyta, kad tai yra ūkininkas, kuris daugiau nei pusę savo pajamų gauna iš žemės ūkio veiklos. Mes laikysimės tokių griežtų nuostatų.
Kadangi aiškinant teisės aktus ne tik gramatika yra svarbi (tai ir teisės teorijos dalykai), svarbi ir įstatymų leidėjo intencija, tikslai. Tikslas buvo suteikti tam tikrą lengvatą asmenims, kurie dirba žemės ūkyje ir gauna tam tikras pajamas.
Matyt, ir Valstybinė mokesčių inspekcija išleis atitinkamus išaiškinimus, bet mes matome, kad čia kalbama būtent apie tuos, kurie užsiima šia veikla. Ne tuos, kurie epizodiškai kažką padarė ir iš žemės ūkio gavo pajamų. Mūsų nuomone, šioje nuostatoje kalbama apie pajamas, gautas būtent iš žemės ūkio veiklos, o ne iš įvairių kitų veiklų (pagal darbo sutartį ar dar kokių šalutinių veiklų).
Kol kas mūsų traktavimas toks, bet mes toliau konsultuosimės su teisine bendruomene ir su žemdirbiams atstovaujančiomis organizacijomis, valstybės institucijomis. Matyt, bus iniciatyvų koreguoti šią teisės normą, jos rudenį bus pateiktos Seimui.
– Finansų ministerijos?
– Mes pažiūrėsime. Dabar vyksta šitas darbas ir mes galvojame, kuria kryptimi reikia eiti. Visi sutaria, kad iš esmės šitą nekokybiškai suformuluotą teisės normą vis tiek reikia pakeisti. Bet pakeisti mes siūlysime taip, kad būtų atsižvelgta ir į Seimo tikslus priimant šią nuostatą.
– O jeigu žmogus gauna daugiau nei pusę savo pajamų iš žemės ūkio, vis tiek visos jo pajamos būtų apmokestinamos mažesniu tarifu?
– Ne, manome, kad Seimo tikslas buvo neatleisti nuo mokesčių, kuriuos asmuo turėtų sumokėti gavęs visokias kitokias pajamas. Kalbama apie tuos, kurie užsiima žemės ūkio veikla ir iš žemės ūkio veiklos gaunamas pajamas.
– Gal taip ir reikėtų įstatyme parašyti? Nes žmogus gali susipažinti su dabar įsigaliosiančiu įstatymu, tapti ūkininku ir kitais metais teisme įrodinėti, kad Lietuvos Respublika nesilaiko savo pačios įstatymų.
– Mes norime tokių dalykų išvengti. Dėl to VMI, kuri turi teisę pagal Mokesčių administravimo įstatymą teikti konsultacijas ir komentuoti mokesčių įstatymus, iki kitų metų sausio parengs atitinkamą komentarą.
Kita vertus, įsivaizduoti, kad bet kas gali staiga tapti ūkininku, taip pat yra klaida. Nes Ūkininko ūkio įstatyme yra nustatytos gana griežtos sąlygos.
– Reikia išsilaikyti kursus, turėti žemės. Ką dar?
– Taip, reikia turėti žemės ir dar įstatyme yra griežta sąlyga, kad iš žemės ūkio veiklos turi gauti daugiau nei pusę visų savo pajamų. Tai nėra taip paprasta.
Dar yra kita norma, kuri iki šiol buvo taikoma. Tai individualios veiklos apmokestinimo taisyklės. Čia taip pat pastebėjome skirtumą, kuris jau yra įkorporuotas į šitą įstatymą, kad, apmokestinant individualios veiklos pajamas, asmuo turi teisę atskaityti sąnaudas. Net jei neturi dokumentų, mažiausiai 30 proc. visų pajamų jis gali nurašyti kaip sąnaudas.
Jei sąnaudos yra didesnės, taip pat ir tam tikros technikos įsigijimas, gali būti taip, kad jis gavęs pajamų iš individualios veiklos apmokestinimui neturės pateikti jokių pajamų. Mūsų skaičiavimais, daugeliu atvejų tam sąžiningam ūkininkui, kuris vykdo šitą veiklą, labiau apsimokės naudotis įstatymo nuostata, kuri ir dabar galioja (atitinkamai pakoreguota), vykdant individualią veiklą.
Tokiu būdu mes matome, kad galbūt šita nuostata su tam tikrais gerais tikslais impulsyviai priimta Seimo netgi pablogintų asmens padėtį skaičiuojant mokesčius. Manau, žmonės naudotųsi kita egzistuojančia ir korektiškai suformuluota norma, kuri apima ir visas kitas pajamas. Ten progresinis tarifas galioja, bet žmogui vis tiek naudingiau bus pasinaudoti ta korektiška norma negu laužyti galvą, o kaip įdarbinti šią naują normą. Tačiau, be abejo, tai teisiniai defektai ir mes turėsime juos pataisyti.
– Tačiau tai parodo labai nekokybišką mūsų teisėkūros darbą. Ministerija pusę metų ruošia įstatymų projektus, o trys Seimo nariai gali įmesti į įstatymą tokią nuostatą.
– Nesutinku. Manau, kad tai rodo kitą dalyką – kad įstatymų leidėjas turi labai rimtai žiūrėti į tam tikrus įstatymus – ar tai būtų biudžetas, ar mokesčių įstatymai – ir vengti tokių impulsyvių intervencijų.
Jos Lietuvoje nėra uždraustos. Kai kuriose valstybėse nėra įmanoma parlamentų nariams apskritai teikti tokio pobūdžio pataisų, turint galvoje, kad kiekviena formuluotė mokesčių įstatyme – labai dideli pinigai ir pavojus, kad nukentės ne valstybė, o konkretūs žmonės.
Siekiant išvengti tokių neaiškumų, kai kur yra uždrausta parlamento nariams teikti pataisas. Lietuvoje tradiciškai susiklostė kita sistema, bet tai neliudija, kad įstatymų projektai, kuriuos pateikia Vyriausybė, yra nekokybiški.
Vyriausybė prieštaravo šiai nuostatai. Maža to, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, kuris analizavo visas Seimo narių pataisas, taip pat pasiūlė atmesti šią pataisą.
– Raimondo Kuodžio iniciatyva siekiama išsiaiškinti, kokie Seimo nariai ūkininkai galimai užsiėmė korupcija balsuodami už Kęstučio Mažeikos, Mato Skamarako ir Vytauto Jucio užregistruotą pataisą. Pritariate tam?
– Tai vidinė Seimo virtuvė. Aš nebūčiau pirmas, kuris pultų kaltinti Seimo narius vienaip ar kitaip balsuojančius dėl to, kad jie kažkada turėjo ar galbūt turi tam tikrą nuosavybę, kitų interesų.
Žinau, kad yra Seimo narių, kurie nusišalina nuo tam tikros srities klausimų svarstymo, sprendimų priėmimo būtent dėl šių priežasčių.
Manau, parlamentas turi pakankamai mechanizmų – Etikos ir procedūrų komisiją – kuri ir išsiaiškins. Aš gerbiu parlamento suverenitetą šioje srityje ir manau, kad tai turi būti parlamento sprendimas.
– Beje, peržiūrėjau šio balsavimo rezultatus, tai ši pataisa priimta būtent ne socialdemokratų balsais („už“ balsavo tik 4 iš frakcijos, 15 buvo „prieš“, 30 susilaikė). Taip išeina, kad sprendimus Seime galima priimti nepaisant pagrindinės koalicijos partnerės valios?
– Būkime dar tikslesni. Jis buvo priimtas taip pat konservatorių ir liberalų frakcijų balsais. Jie jokiai valdančiajai daugumai nepriklauso. Galimas dalykas, kad iš tikro tokiu būdu įtemptoje diskusijoje prasiveržė tos vidinės parlamentinės kovos – opozicijos siekis įkąsti valdančiajai daugumai.
Manau, kad aistroms nurimus, mes iš tikro pasiūlysime variantą, kaip taisyti šią normą. Parlamentas su ja ramioje aplinkoje sutiks. Tačiau dabar turime gyventi su tuo įstatymu, kuris yra priimtas.
– Ar atnaujinta Vyriausybė dar imsis mokesčių? Gal atšauks ką nors priimto arba keis ką nors?
– Nemanau, kad mes atšaukinėsime. Iš verslo bendruomenės, kuri nebuvo laiminga dėl šitų priimtų sprendimų, girdisi labai rimtų ir solidžių balsų, kad tai, ką priėmėme, dabar reikia vykdyti, nepradėti laužyti iečių dėl kažkokių atšaukimų, nes mokesčių sistemos stabilumas taip pat yra vertybė.
Buvome kaltinami, kad nestabiliai elgiamės, kad mėginame sujaukti mokesčių sistemos stabilumą. Nepritariu šiai nuomonei, nes buvo pasiūlyti tam tikrai pakeitimai, ne reforma.
Skirtingai nuo to, kas buvo įvykę 2019 metais, kai „Sodros“ įmokos buvo užkrautos nuo darbdavio ant darbuotojo. Tai iš tikro buvo reforma, kuri sukėlė įvairių pasekmių, taip pat ir statistinių.
Jei dabar pradėtume blaškytis ir atšaukinėti tai, kas buvo priimta prieš keletą mėnesių, tai tikrai reikštų rimtą mokesčių sistemos nestabilumą. Labai tikiuosi, kad parlamentas to nesiims, nežiūrint galimų pokyčių valdančiojoje koalicijoje.
– Beje, kodėl krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė apie mokesčių paketą beveik nieko nekalbėjo? Gali susidaryti įspūdis, kad jai nerūpi, ar biudžete bus pakankamai pinigų jos sričiai?
– Vyriausybė yra kolegialus organas, ji dirba priimdama sprendimus ir mes esame sutarę, kad kiekvienas turime savo atsakomybės sritį ir vienas kito nekomentuojame.
– Galbūt kalbėjimas padėtų įtikinti kai kuriuos Seimo narius balsuoti už visuotinį NT mokestį?
– Vyriausybė, išeidama su šiais pakeitimais, labai aiškiai nurodė, kur eis papildomos įplaukos į biudžetą. Nežiūrint to, tai pasirodė nepakankamai Liberalų sąjūdžio frakcijai. Jie iki šiol neteisingai tvirtina, kad lėšos nebus nukreiptos gynybai, nors įstatyme, už kurį jie nebalsavo, bet kuris Seimo buvo priimtas, Gynybos fondo įstatyme, labai konkrečiai tos pajamos iš papildomų mokestinių įplaukų yra nurodytos.
Nežinau, ką galima būtų pasakyti aiškiau, o kai ginčijami aiškūs dalykai, tai jau kvepia atvirai priešiška politine diskusija, į kurią veltis niekam nėra smagu.
– Kokią dalį (pusę ar daugiau) lėšų gynybai Lietuva skolinsis? Kiek (maždaug) sudarys paskolos iš Europos Sąjungos gynybos fondo?
– Jau esame sutarę su Europos investicijų banku (EIB), kuris dalyvauja organizuojant Rūdininkų miestelio statybas, taikant viešojo ir privataus sektorių partnerystės schemą, skirti iki 540 mln. eurų skolintų lėšų. Taip finansuojant kontraktorius, kurie vykdys darbus.
Lietuvos biudžetas atitinkamai turės sumokėti už tai gavęs galutinį produktą – kaip lizingo įmokas, kurias pradėsime mokėti nuo 2028 metų. Tokiu būdu mes nukėlėme naštą tolėliau, bet akivaizdu, kad tai skolintos lėšos, tiesa, už labai palankias palūkanas.
Esame sutarę su Šiaurės investicijų banku ir pasirašę sutartį dėl 400 mln. eurų kreditinės linijos, skirtos būtent gynybos reikmėms. Ne tik perkant konkrečius daiktus, bet ir užsakant tam tikrą karinę produkciją. Tai taip pat yra inovacija šiam bankui, kadangi tai plėtros bankas, o jie anksčiau neskolindavo gynybos projektams.
Tai tam tikras proveržis, kuris demonstruoja, kad ir pasaulio rinkose įvyko tam tikri pokyčiai. Kadangi plėtros bankai pasaulio rinkose gali skolintis labai pigiai, nes turi patį aukščiausią kredito reitingą, žymiai aukštesnį nei Lietuvos valstybė, mums apsimoka naudotis šiais instrumentais. Su EIB deramės dėl panašios kredito linijos, kada būtų galima naudoti šias lėšas.
Dėl Europos SAFE (angl. Security Action for Europe) mechanizmo pavyko susitarti per rekordiškai trumpą laiką Lenkijos pirmininkavimo metu. Didžiulis indėlis yra Europos komisaro Andriaus Kubiliaus ir su juo dirbančių žmonių.
150 mlrd. eurų galėtų būti pasiskolinti kredito rinkose taip pat su EK reitingu, kuris yra pats aukščiausias. Tai irgi pigesnis kredito šaltinis, bet jo panaudojimas kiek sudėtingesnis. Projektai, kurie finansuojami iš šio ištekliaus, turėtų būti tokie, kad dalyvautų bent kelios valstybės, ne viena. Nebūtinai ES gamintojai turi būti tie, iš kurių būtų perkama produkcija, bet jų turėtų būti dauguma.
Be to, kaip dalyviai gali būti įtraukti mums pritariančios šalys, kurios nepriklauso ES (pavyzdžiui, Norvegija). Tai buvo fundamentalus susitarimas, kuris pasirašytas su Jungtine Karalyste, palikusia ES. Pats svarbiausias dalykas, kad tokiu būdu būtų galima įsigyti įrangą, kuri būtų perduodama Ukrainai kaip parama. Ukrainos dalyvavimas šiame mechanizme yra sudėtinė jo dalis, dėl kurios sutarė visos 27 ES šalys.
Šiuo metu yra renkamos pirminės paraiškos iš šalių narių. EK dabar jas vertina. Lietuva pateikė poreikį nuo 5 mlrd. eurų iki 8,5 mlrd. eurų. Toks išsibarstymas, nes nėra aišku, kaip EK taikys kokybinius kriterijus įsigyjamai įrangai, nes jos turi atitikti reglamento reikalavimus ir būti griežtai karinės pagal NATO standartus.
Mūsų projektuose yra tam tikri poreikiai, kuriuos nulemia NATO gynybos schemos, tai nėra mūsų susigalvota. Kartu su kitomis pafrontės valstybėmis Baltijos šalys, Suomija ir Švedija esame atsakingi už tų gynybos pajėgumų būvimą. Turime rūpintis jų finansavimu.
EK šiuo metu yra surinkusi apie 120 mlrd. eurų vertės paraiškų. Vėliau bus prašoma pateikti konkrečių įsigijimų projektus tų šalių grupių, kurios suderins savo poreikius. Tas procesas vyks iki šių metų pabaigos, tačiau tai yra greitas procesas.
– Kokį poveikį Lietuvos ekonomikai turės kitais metais įsigaliosiantys pokyčiai dėl galimybės pasitraukti iš pensijų kaupimo? Estijoje matėme kainų šuolį dėl žmonių leidžiamų iš fondų atsiimtų pinigų. Ar jau įtraukėte tai į Ekonominės raidos scenarijų, planuojant valstybės biudžetą? Be to, jei daug žmonių atsiims santaupas, tai jų nebereiks remti valstybės paskatomis – kam išleisime šiuos pinigus?
– Niekas dabar negali tiksliai pasakyti ir tai būtų grynos spėlionės. Spėlionių negali pritaikyti planavimui. Be to, dar yra laiko iki šių nuostatų įsigaliojimo ir Seimo rudens sesijoje bus svarstomi mano pateikti įstatymų projektai dėl išplėtimo galimybių pensijų fondams investuoti Lietuvoje.
Tai būtų vienas iš stimulų pensijų fondams aktyviau agituoti žmones prisijungti prie jų, ar tai būtų antra pensijų pakopa, ar trečia pakopa, kuri Lietuvoje kol kas dar menkai išsivysčiusi. Čia investuojančių yra daugiau tik labai dideles pajamas gaunančių. Jie taip pat stengiasi pasinaudoti kitų šalių tiekiamomis paskatomis.
Tačiau faktas, kad mes turime kažkokiu būdu skatinti žmonių interesą kaupti senatvei. Ar tai bus pensijų pakopos, ar kažkokie kitokie investavimo instrumentai, pavyzdžiui, taupymo ir investicijų sąjungos ribose, kuriuos artimiausiu metu teiks ES ir kurie palengvintų kontaktą tarp žmonių, turinčių santaupų, ir tų, kuriems reikia investicijų į realią ekonomiką.
Jeigu vystysis šie procesai, galbūt mums pavyktų išvengti neigiamų pasekmių, kurios nutiko Estijoje.
Mūsų specialistai, aišku, atsižvelgia ir įskaičiuos tam tikrą ekonominio aktyvumo padidėjimą ir infliacijos pagreitėjimą, bet būtų interesas paskatinti fondus ar tuos, kurie siūlo investicinius produktus.
Kalbant apie biudžetą, mes visuomet tam tikrose programose turime sutaupymų. Kita vertus, būna programų, kuriose pritrūksta pinigų (pavyzdžiui, socialinė parama). Tačiau turime objektyviai atsižvelgti, kad poreikis biudžete yra ir turime suplanuoti pakankamai lėšų, kad nereikėtų po to atidėlioti mokėjimų.
– Dar turėčiau daug klausimų apie kitų metų valstybės biudžetą, bet viską komplikuoja tebesitęsianti naujos koalicijos dėlionė, tad norėčiau užduoti tik vieną klausimą. Koks, jūsų manymu, bus Ingos Ruginienės ministrų kabineto parengto biudžeto deficitas?
– Labai geras klausimas. Labai tikiuosi, kad 3 proc. Mastrichto kriterijaus ribos mes neperžengsime. Bet akivaizdu, kad visomis įmanomomis fiskalinio lankstumo priemonėmis mums teks naudotis. Pagrindinė priežastis yra būtinybė užtikrinti šalies saugumą tokiomis išlaidomis, kurių Lietuva savo istorijoje nėra mačiusi.
– Prieš pristatant kitą daugiametę finansinę perspektyvą kilo klausimų, ar Lietuva ir toliau iš jos gaus daugiau, negu sumoka. Kaip suprantu, taip ir liks? Skelbėte, kad už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą „atgaunama“ apie 3,4 Eur. Ar galėtumėte detaliau paaiškinti, kaip gaunamas toks rezultatas?
– Aš tikslių skaičių dar neįvardinsiu. Dabar Lietuva į ES biudžetą sumoka žymiai mažiau, negu gauna po to atitinkamų išmokų. Turime turėti galvoje, kad ES biudžetas tai ne tik išmokos šalims. Tai ir bendraeuropinės programos, kurios dabar egzistuoja, pavyzdžiui, „Horizontas“, kurios galimybėmis naudojasi ir Lietuvos mokslininkai ar smulkus ir vidutinis verslas. Galbūt ne taip sėkmingai kaip kai kurių kitų šalių mokslininkai ir verslai. Tam yra savų priežasčių.
Dar yra „Connecting Europe Facility“ (liet. Europos infrastruktūros tinklų priemonė), kuri finansuoja stambius projektus. Vienas jų yra „Rail Baltica“. Šio projekto statyboms gauname ir, labai tikiuosi, iš ateinančio biudžeto gausime lėšų. Nors būtent ši priemonė yra viena tų, kuriai yra rizika sumažėti.
Įmokų ir išmokų balansas ateinančioje perspektyvoje labai preliminarus. Tačiau Lietuva dar netaps „neto“ mokėtoja. Tai, beje, turėtų būti mūsų tikslas. Jeigu iš tikrųjų siekiame ekonominio klestėjimo, tai reikštų, kad prisidėdami prie ES biudžeto formavimo turėtume mažiau paskatų gauti dotacijų įvairioms sritims tobulinti ir remontuoti.
Ateityje, jeigu Ukraina prisijungia prie ES, be abejo, tai pareikalaus labai rimto šalių indėlio finansuojant jos atstatymą. Natūralu, kad visos šalys turės prie to prisidėti.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-08-19
Lietinga vasara priminė apie pasenusių melioracijos sistemų problemą, bet pinigų tam nėra
Savivaldybėms kasmet trūksta vis daugiau lėšų melioracijos įrenginiams tvarkyti. Tai ypač aktuali problema šiemet, kai paviršinis vanduo semia laukus. Savivaldybės skundžiasi, kad valstybė skiria mažai lėšų, šiek tiek gelbsti europinės. Skaičiuojama, kad melioracijos įrenginiai šalyje nusidėvėję 60–80 procentų.
„Šlapios pievos buvo, perlaidos buvo blogos, klimpdavo traktoriai“, – pasakoja ūkininkė Lina Kižienė.
„Yra durpė, kadangi durpėse yra daug šaltinių, tai praktiškai net ir sausu vasaros metu mes čia vandens rasime. Šiuo metu iš žiočių visą laiką teka vanduo, nors dar tikrai lietaus vanduo nepasiekęs rinktuvų“, – nurodo savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas Romas Arbačiauskas.
Melioracijos sistemoms rekonstruoti iš Europos Sąjungos gauta 300 tūkst., 160 tūkst. eurų skirta iš Kalvarijos savivaldybės biudžeto.
Tačiau tai tik lašas jūroje, sako savivaldybės vadovai. Savivaldybė tikina, kad lėšų joms tvarkyti neturi, o iš valstybės gaunami pinigai taip pat maži..
„Kiekvienais metais po 50–60 tūkstančių prisideda tam, kad palaikytų melioracijos įrenginių funkcionavimą. Galvotumėm, kad apie milijonas galėtų būti lėšų. Yra apie 80 kilometrų melioracijos griovių, kuriems būtų reikalinga didesnė ar mažesnė priežiūra“, – skaičiuoja Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Zavistauskas.
Skirtingose savivaldybėse melioracinės sistemos netvarkytos nuo pat sovietmečio. Ne išimtis ir Vilkaviškio rajonas. Iš gautų lėšų bus sutvarkyta apie 30 kilometrų melioracijos griovių.
„Nusidėvėjimas vidutiniškai yra apie 60 procentų. Kai kurie grioviai nuo jų iškasimo nėra valyti. Prieš kiek metų tai buvo? Vieni prieš 50 kiti ir prieš 60 metų. Vieni ūkininkai bando tvarkytis, šienauti, kiti, deja, laukia kol valstybė padarys“, – konstatuoja Vilkaviškio savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistė Deimantė Maslauskienė.
Vilkaviškio ūkininkų sąjungos vadovas Arvydas Šlivinskas prastėjančią padėtį laukuose vertina itin griežtai.
„Tragedija yra, semia laukus, svarbiausia, reikėtų sutvarkyti griovius ir žiotis. Tikimės valstybės paramos, pavyzdžiui, savivaldybės paramos iš biudžeto. Tai yra tik gaisrų gesinimui. Valstybės dotacija mūsų netenkina“, – sako jis.
A. Šlivinskas sako, kad ūkininkai prisideda prie melioracijos sistemų tvarkymo, iš griovių šalina karklus ir sąnašas. Šiemet du ūkininkai melioracijai tvarkyti lėšų gavo iš Europos Sąjungos.
Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad kasmet melioracijos sistemų priežiūrai reikėtų skirti apie 70 milijonų eurų, dabar skiriama per 10.
Šaltinis: lrt.lt, Rūta Ribačiauskienė, LRT TV naujienų tarnyba, 2025-08-18
„Auga Group“ kreditoriai pritarė bendrovės restruktūrizavimo planui
Finansinių sunkumų patiriančios vienos didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamintojų „Auga Group“ kreditoriai pirmadienį pakartotiniame susirinkime patvirtino bendrovės restruktūrizavimo plano projektą. Kaip pirmadienį pranešė bendrovė, 5 proc. visų dalyvaujančių kreditorių balsavo „prieš“, susirinkime dalyvavo virš 73 procentų visų kreditorių, todėl kvorumas pakartotiniame susirinkime buvo pasiektas.
Kaip rašė BNS, prieš savaitę planą patvirtino „Auga Group“ akcininkai, jį įmonė iki antradienio turi pateikti Vilniaus apygardos teismui.
„Šis sprendimas yra reikšmingas žingsnis, rodantis kreditorių pasitikėjimą „Auga Group“ pasirinktu keliu. Patvirtintoje (…) plano redakcijoje numatytas ketverių metų veiksmų planas, kuris leis iki 2029 metų visiškai atsiskaityti su kreditoriais, atkurti finansinį stabilumą bei užtikrinti ilgalaikį bendrovės veiklos tvarumą“, – rašoma pranešime.
Pasak įmonės, restruktūrizavimo planas apima didesnį kreditorių įsitraukimą – didžiausi kreditoriai turės galimybę deleguoti savo atstovus į nepriklausomą valdybą bei dalyvauti kreditorių komiteto veikloje.
Anot „Auga Group“, tai padės užtikrinti „atvirą komunikaciją ir konstruktyvų dialogą viso plano įgyvendinimo metu“.
„Vienas pagrindinių plano tikslų – sustiprinti „Auga Group“ pagrindines žemės ūkio veiklas. Vertinant realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais, numatoma strategiškai atsisakyti dalies verslų ir turtinių aktyvų“, – teigiama pranešime.
Pasak įmonės, ypatingas dėmesys bus skiriamas pienininkystės segmentui, kurį planuojama atskirti ir išvystyti per naujai steigiamą Tvaraus pieno ūkių fondą.
Fondas vienys dešimt ūkių, kuriuos valdys nepriklausomas fondų valdytojas.
Anot įmonės, įgyvendinus planuojamus pokyčius, bus padidinta melžiamų karvių banda mažiausiai 50 proc., iki 5 tūkst. galvijų. Tikimasi, kad verslo vertė išaugs ir fondas galės būti pelningai realizuotas iki 2028 metų pabaigos, uždirbant apie 40 mln. eurų.
Dalį augalininkystės verslo planuojama sujungti į atskirą Augalininkystės fondą. Šiuo metu „Auga Group“ per dešimt dukterinių įmonių Raseinių-Jurbarko regione nuomos pagrindu valdo apie 11,5 tūkst. hektarų žemės.
„Šios įmonės bus konsoliduojamos ir paruoštos pardavimui, siekiant išnaudoti veiklos sinergiją bei padidinti galutinę jų vertę“, – rašoma pranešime.
Planuojama taip pat parduoti grupės įmones, kurios valdo apie 2,8 tūkst. hektarų nuosavos žemės. Šio turto rinkos vertė siekia apie 21,8 mln. eurų. Gautos lėšos bus pirmiausiai skirtos įsipareigojimams padengti, tarp jų – ir Žaliųjų obligacijų savininkams.
Dar vienas restruktūrizavimo plano etapas – grybų verslo, kurį plėtoja grupės įmonė „Baltic Champs“, pardavimas.
Iki 2029 metų pabaigos „Auga Group“ tikisi visiškai padengti savo finansinius įsipareigojimus, sumažindama skolą nuo 83,4 mln. eurų iki nulio.
„Po restruktūrizacijos bendrovė išlaikys vertingą finansinį dalyvavimą augalininkystės fonde bei turės galimybę realizuoti pienininkystės verslą, o gautos lėšos galės būti nukreiptos likusiems įsipareigojimams dengti ir, esant galimybei, išmokėti grąžą akcininkams“, – rašoma pranešime.
BNS anksčiau rašė, kad „Auga Group“ bendri kreditorių reikalavimai siekia 94 mln. eurų. Ginčijami reikalavimai daugiausiai susiję su bendrovės prievolėmis, pavyzdžiui, suteiktais laidavimais, garantijomis už kitas grupės bendroves, kurios taip pat restruktūrizuojamos.
„Auga Group“ pernai patyrė 32,4 mln. eurų audituoto grynojo nuostolio – beveik dukart daugiau nei 2023 metais (18,4 mln. eurų), jos pajamos augo 10,6 proc. iki 85,6 mln. eurų (77,4 mln. eurų).
Be to, grupės auditoriai pareiškė abejonių dėl bendrovės ir grupės gebėjimo tęsti veiklą.
Įmonės restruktūrizavimo bylą teismas iškėlė sausio 6 dieną.
K. Juščius yra sakęs, kad restruktūrizavimas inicijuotas patyrus finansinių iššūkių, kuriuos nulėmė infliacija ir augantys gamybos kaštai, nepastovios ekologinės žaliavinės produkcijos kainos.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-08-18
Žemės ūkio ministerija skelbia viešąsias konsultacijas dėl santykių pieno sektoriuje tobulinimo
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama sustiprinti pieno gamintojų padėtį tiekimo grandinėje ir subalansuoti sutartinius santykius su pieno perdirbėjais, skelbia viešąsias konsultacijas. Jos vyks nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. iki spalio 3 d. (imtinai) elektroninėje platformoje „E.pilietis“ (http://epilietis.lrv.lt). Šios konsultacijos – tai Vyriausybės programos įgyvendinimo plano dalis. Siekiama parengti naują įstatymo projektą, skirtą geriau reglamentuoti sutartinius santykius pieno sektoriuje.
Šiuo metu pieno pardavėjų (gamintojų) ir pirkėjų (perdirbėjų) santykiuose egzistuoja didelis derybinių galių disbalansas. Pieno gamintojai dažnai yra smulkūs ir nekooperuoti, todėl neturi didelės įtakos deryboms dėl kainos ir pardavimo sąlygų. Tuo tarpu pieno perdirbimo sektoriuje susiformavusi oligopolinė struktūra (rinkoje dominuoja kelios stambios įmonės), o pienas, kaip greitai gendantis produktas, negali būti sandėliuojamas. Tai dar labiau apsunkina gamintojų padėtį.
2015 m. priimtas Pieno įstatymas siekė sustiprinti gamintojų galias, tačiau jo įgyvendinimo metu paaiškėjo reglamentavimo trūkumai, todėl tikslas nebuvo pasiektas. Be to, Konstitucinis Teismas 2020 metais pripažino šį įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai. Dėl to atsirado teisinio reguliavimo spragų ir neapibrėžtumo.
Kaip dalyvauti konsultacijose?
Žemės ūkio ministerija kviečia visuomenę, suinteresuotus asmenis ir socialinius partnerius aktyviai dalyvauti ir pateikti savo nuomonę bei pasiūlymus, kaip būtų galima patobulinti teisinį reguliavimą.
Norint pateikti savo pasiūlymus, reikia:
-Apsilankyti svetainėje http://epilietis.lrv.lt.
-Pagrindiniame puslapyje pasirinkti skiltį „Konsultacijos su visuomene“.
-Sąraše rasti konsultaciją tema „Sutartinių santykių tobulinimas pieno sektoriuje“.
-Atsisiųsti klausimyną, užpildyti ir iki spalio 3 d. atsiųsti jį el. p. ruta.savickiene@zum.lt
Jūsų nuomonė ir pasiūlymai bus panaudoti rengiant teisės aktų projektus, kurie padės sukurti efektyvesnį ir tvaresnį pieno sektorių Lietuvoje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-08-18
Viceministras R. Žiobakas: „Lengvata ūkininkams padės, kad produkcija būtų pigesnė“
Nuo 2025 m. liepos 1 d. pirminės žemės ūkio produkcijos ar pašarų gamintojams įsigaliojo nauja lengvata, leidžianti mokėti mažiausią kelių naudotojo mokesčio tarifą už transporto priemonę, naudojamą pirminės žemės ūkio produkcijos ar pašarų gabenimui. Tai reiškia, kad gamintojai galės efektyviau planuoti transporto išlaidas, o pagrindinės produkcijos tiekimas mokamais keliais taps ekonomiškai patrauklesnis.
Lengvata taikoma transportui gabenant pirminę žemės ūkio produkciją, pavyzdžiui, pieną, grūdus, taip pat – pašarus ir žaliavas jų gamybai. Pagal transporto priemonės kategoriją ir ašių skaičių bus taikoma mažiausiai tarši euro klasė – EURO 6.
Ši naujovė – svarbus žingsnis, padedantis žemės ūkio gamintojams efektyviai gabenti savo produkciją ir išlaikyti konkurencingumą.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-08-14
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
