Žemės ūkio naujienos: 2025-08-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kinija iki 2026 m. pratęsė antisubsidijų tyrimą dėl ES pieno produktų
Kinija pratęsė antisubsidijų tyrimą dėl Europos Sąjungos (ES) pieno produktų, motyvuodama atvejo sudėtingumu, pirmadienį pranešė Prekybos ministerija Pekine. Peržiūra, kuri turėjo būti užbaigta šią savaitę, dabar truks iki 2026 m. vasario 21 d. Dėmesys, be kita ko, skiriamas tokiems produktams, kaip tam tikrų rūšių sūris. Atitinkamas tyrimas buvo pradėtas 2024 m. rugpjūtį ir yra plačiai laikomas atsaku į ES baudžiamuosius muitus kiniškiems elektromobiliams
Tai nėra vienintelė atsakomoji priemonė, kurios Pekinas ėmėsi prekybos ginče: Kinijos tyrimų taikinyje taip pat atsidūrė brendžio ir kiaulienos eksportas iš ES. Pekinas kaltina Briuselį pažeidus tarptautines prekybos taisykles papildomais mokesčiais elektromobiliams.
Europos Komisija (EK) savo ruožtu teigia, kad muitai yra pagrįsti, jos manymu, pernelyg didelėmis valstybės subsidijomis Kinijos gamintojams. Kinija šiuos teiginius atmetė ir pasmerkė ES priemones kaip protekcionistines.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-08-18
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieno kiekį Lietuvoje 2025 m. liepos mėnesį
Pieno apskaitos informacinės sistemos 2025 m. liepos mėnesio duomenis vidutinė natūralaus pieno (4,10 proc. riebumo ir 3,33 proc. baltymingumo) supirkimo kaina Lietuvoje siekė 488,68 Eur už toną ir buvo 2,2 proc. mažesnė nei birželio mėnesį. Tačiau, palyginti su 2024 m. liepa, ši kaina išliko 32,2 proc. didesnė.Bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina liepą sudarė 403,20 Eur/t ir buvo 0,3 proc. mažesnė nei šių metų birželį ir 28,5 proc. didesnė nei prieš metus.
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, už natūralų pieną (4,14 proc. riebumo ir 3,38 proc. baltymingumo) buvo mokama vidutiniškai 532,68 Eur/t, palyginus su birželio mėn., ši kaina sumažėjo 1,8 proc., o bazinių rodiklių pieno kaina siekė 431,76 Eur/t. ir, palyginti su birželiu, sumažėjo 0,3 proc.
2025 m. liepos mėnesį Lietuvoje buvo supirkta 131,47 tūkst. tonų žaliavinio pieno, tai yra 2,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Šaltinis: zudc.lt, 2025-08-19
ŽŪDC: Kelionės į parduotuvę kaina? Kaip keičiasi maisto kainos ir ko laukti toliau
Ar kada pagalvojote, kad kasdienė kelionė į parduotuvę – tarsi trumpa išvyka: nuo žaliuojančių laukų ir gyvulininkystės ūkių iki šviežia duona kvepiančių kepyklų? Duonos kepalas, raikytas sūris, šviežios daržovės ar gabalėlis mėsos – kiekvienas jų pasakoja savo kelią nuo ūkininko rankų iki mūsų stalo. O kiek ši kelionė kainuoja mūsų piniginei? Rugpjūčio pradžios duomenys rodo: vieni produktai brangsta, kiti pinga, o dalies produktų kainos beveik nekinta. Kodėl taip vyksta ir ko laukti artimiausiu metu, aiškina VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė.
Pieno produktai: nuo sviesto iki varškės sūrio
Rugpjūčio pradžioje, lyginant su liepos pabaiga, mažmeninėje rinkoje sūrių kainos (su PVM; be privačių prekės ženklų ir akcijų) beveik nesikeitė: Tilsit kainavo 12,74 EUR/kg, Gouda – 12,99 EUR/kg, varškės sūris (22 proc. riebumo) – 15,32 EUR/kg, o fasuotas sviestas (82 proc. riebumo) pabrango 1,1 proc. (iki 14,76 EUR/kg).
Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vartotojai už sviestą mokėjo 5,9 proc. brangiau, už Tilsit – 8,4 proc. brangiau, o Gouda jiems pabrango 15,8 proc. Tik minėto varškės sūrio kaina šiek tiek (-0,6 proc.) buvo mažesnė.
Lietuvos pieno perdirbėjai Tilsit sūrius vidaus rinkoje pardavė vidutiniškai po 6,55 EUR/kg (be PVM) – 2,4 proc. pigiau nei liepos pabaigoje, taip pat pigiau (-1,2 proc.) pardavė ir fasuotą 82 proc. sviestą – vidutiniškai po 8,19 EUR/kg (be PVM), o Gouda sūrius– po 6,45 EUR/kg (be PVM) – 4,7 proc. brangiau.
Lyginant su prieš metus buvusiomis kainomis, minėti produktai šio rugpjūčio pradžioje buvo brangesni: Tilsit – 13,9 proc., Gouda – 23,3 proc., sviestas – 15,8 proc.
Anot I. Jankauskienės, pieno produktų kainos labai jautriai reaguoja į pasaulinės rinkos pokyčius ir eksporto paklausą. Jei pasaulinės pieno produktų kainų tendencijos ir toliau links mažėjimo pusėn, rudenėjant tikėtinas švelnus kai kurių pieno produktų didmeninių kainų mažėjimas. Visgi ekspertė akcentuoja, jog paprastai užtrunka šiek tiek laiko kol didmeninių pieno produktų kainų pokyčiai vartotojus pasiekia mažmeninėje rinkoje.
Mėsa: kiaulienos ir galvijienos produktų kainos rugpjūčio pradžioje
Rugpjūčio pradžioje, lyginant su liepos pabaiga, vidutinės mažmeninės kiaulienos produktų kainos kito nežymiai (pvz., šoninė be kaulo ir smulkinta kiauliena pabrango po 0,7 proc.,tuo tarpu kumpis be kaulo atpigo 1,6 proc., o kitų produktų kainos išliko stabilios).
Tačiau daugumos minėtų produktų kainos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo aukštesnės: šoninė be kaulo – 6,7 proc., sprandinė be kaulo – 4,3 proc., nugarinė be kaulo – 2,7 proc., kumpis su kaulu – 1 proc. Išskyrus kumpį be kaulo ir smulkintą kiaulieną, kurie buvo atitinkamai 0,2 proc. ir 2,3 proc. pigesni nei prieš metus.
Tuo tarpu galvijienos produktai 32 sav., palyginti su 31 sav., šiek tiek atpigo (kumpis be kaulo – 2,2 proc., nugarinė be kaulo – 0,7 proc.), tačiau minėti produktai buvo 11,98–25,97 proc. brangesni nei prieš metus.
Rugpjūčio pradžioje kiaulės ir galvijai buvo superkami pigiau. Po ilgoką laiką besitęsiančio galvijų supirkimo kainos didėjimo, nuo 31 sav. galvijų supirkimo kaina ėmė mažėti. Šių metų 32 sav., palyginti su 31 sav., galvijų vidutinė supirkimo pagal skerdenų masę ir kokybę kaina Lietuvoje sumažėjo 2,18 proc., iki 5,60 EUR/kg, tačiau buvo net 48,97 proc. didesnė nei prieš metus.
Tuo tarpu šių metų 32 sav., palyginti su 31 sav., vidutinė kiaulių supirkimo kaina pagal skerdenų masę ir kokybę sumažėjo 1,05 proc. (iki 2,00 EUR/kg) ir buvo 8,67 proc. pigesnė nei prieš metus.
Anot I. Jankauskienės, mėsos kainas lemia ne tik pašarų ir kuro kainos, bet ir sezoninė paklausa, eksporto galimybės bei ligų situacija. Pavyzdžiui, afrikinis kiaulių maras ES išlieka reikšmingu rizikos veiksniu, galinčiu paveikti tiek kiaulienos pasiūlą, tiek supirkimo kainą.
Daržovės: naujas derlius ir kainų svyravimai
Įsibėgėjus bulvių, burokėlių ir kopūstų derliui, bulvių kainos krenta: tiek augintojų, tiek mažmeninės – apie 13-20 proc. mažesnės nei prieš metus.
Burokėliai: augintojų kaina išaugo 15 proc., o mažmeninė – panaši kaip pernai.
Kopūstai: augintojų kaina +25 proc., o mažmeninė – beveik 50 proc. aukštesnė.
Morkos ir svogūnai. Prasidedant naujam derliui, augintojų kainos išlieka panašios kaip pernai.
Šiltnamių daržovių augintojų kainos šiemet didesnės 17–37 proc., o mažmeninės kito nevienodai: pomidorai brango 14 proc., trumpavaisiai agurkai – 59 proc. Tam įtakos turėjo šaltas pavasaris, vasarinės liūtys ir ligos, smarkiai sumažinę lauko agurkų pasiūlą.
Aplinkiniuose regionuose bulvių augintojų kainos šiemet mažesnės, o burokėlių ir kopūstų – didesnės. Tai veikia importo srautus ir, galiausiai, mūsų mažmeninių kainų kryptį.
„Daržovių kainų kreivės labiausiai priklauso nuo oro ir derliaus: kai pasiūla šokteli pirkėjai pokytį pajunta laipsniškai, bet prastesnis sezonas – ypač agurkams ar pomidorams – kainas kilsteli akimirksniu“, – sako ŽUDC ekspertė.
Grūdų produktų ir jų žaliavų kainų pokyčiai
ŽŪDC duomenimis, rugpjūčio pradžioj mažmeninė tamsios duonos (be priedų, su PVM) pardavimo kaina Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse siekė 2,91 EUR/kg – 1,39 proc. didesnė nei prieš savaitę ir 2,83 proc. didesnė nei 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Batono (be priedų, su PVM) kaina rugpjūčio pradžioje buvo 3,12 EUR/kg – tokia pati kaip prieš savaitę, tačiau 9,09 proc. didesnė nei prieš metus.
Aukščiausios rūšies kvietinių miltų (1 kg pakuotėse) vidutinė mažmeninė kaina mėnesio pradžioje siekė 1,23 EUR/kg (su PVM) – tokia pati kaip prieš savaitę, bet 2,5 proc. didesnė nei prieš metus.
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šio mėnesio pradžioje kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 171,65 EUR/t (be PVM) – 9,44 proc. pigiau nei 31 sav. ir 10,46 proc. mažesne kaina nei prieš metus. Rugiai supirkti vidutiniškai po 126,55 EUR/t (be PVM) – 4,68 proc. pigiau nei prieš savaitę, bet 12,9 proc. brangiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
***
Pasak I. Jankauskienės, kai kurios kainos – ypač daržovių ir grūdų – tiesiogiai reaguoja į derliaus dydį ir kokybę, o kitos, kaip pieno ar mėsos produktų, labiau priklauso nuo tarptautinės prekybos ir perdirbimo grandinės sąlygų. „Jeigu pasaulinėje rinkoje išsilaikys kainų mažėjimo tendencija, rudenį galime sulaukti palankesnių kainų kai kuriems pagrindiniams produktams. Vertindami kainas, visuomet žiūrime į visą grandinę – nuo ūkininko iki gamintojo, didmeninės ir mažmeninės rinkos dalyvio. Todėl kalbėdami apie situaciją visada pateikiame tiek pradinių grandžių – supirkimo – kainas, tiek galutinę, mažmeninę kainą. Kitaip tariant, galutinė kelionės kaina į maisto prekių parduotuvę priklauso nuo daugelio veiksnių – nuo derliaus ir orų iki perdirbimo, prekybos, logistikos, geopolitinės situacijos ar ligų plitimo.“
Šaltinis: zudc.lt, 2025-08-18
Svarbu laiku pateikti ūkinių gyvūnų kergimo duomenis
Žemės ūkio ministerija primena, kad ūkinių gyvūnų laikytojai, pavėlavę įvesti į Ūkinių gyvūnų registrą (ŪGR) kergimo duomenis ir norintys papildyti savo laikomų ūkinių gyvūnų kilmę, iki rugpjūčio 31 d. gali pateikti Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC) kergimo žiniaraštį arba kitus dokumentus (pvz., DNR tyrimų protokolo kopiją, genomo tyrimų ataskaitą ar kt.), patvirtinančius palikuonio kilmę, pagal kuriuos bus papildyti ūkinio gyvūno kilmės duomenys.
Nuo rugsėjo 1 d. pavėlavus įvesti kergimo duomenis gautam palikuoniui tėvas nebus priskiriamas. Priskirti tėvą galima bus tik ŽŪDC pateikus DNR tyrimų protokolą.
Turėti tinkamus gyvūno kilmės duomenis yra svarbu, nes susietoji pajamų parama už mėsinius galvijus yra diferencijuojama pagal laikomo galvijo mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį, kurią ŽŪDC apskaičiuoja pagal turimus gyvūno kilmės duomenis.
Lietuvoje atvestiems palikuonims kilmė nustatoma iš kergimo įvykio deklaravimo duomenų. Ūkinių gyvūnų (galvijų, avių, ožkų) kergimo įvykį reproduktoriaus laikytojas turi deklaruoti tiesiogiai ŪGR per 14 darbo dienų nuo reproduktoriaus iškėlimo iš ūkinių gyvūnų bandos, kurioje buvo vykdomas kergimas, dienos, bet ne vėliau nei iki pirmo gauto palikuonio registravimo įvykio. Būtina, kad kergimo žiniaraštyje nurodytu kergimo laikotarpiu reproduktorius turi būti registruotas bandoje, kurioje vykdytas kergimas. Tokiu atveju, kilmės duomenys gautam palikuoniui ŪGR yra priskiriami tiesiogiai ir kraujo dalys apskaičiuojamos automatiškai, papildomai nieko daryti nebereikia.
Iš kitų šalių įvežtų ūkinių gyvūnų kraujo dalys apskaičiuojamos iš pateiktų kilmės dokumentų, t. y. zootechninių (kilmės) pažymėjimų. Atkreipiame dėmesį, kad gyvūnų, įvežtų į šalį be kilmės dokumentų, o tik su pasais, kilmės duomenų papildyti nėra galimybės, nes pase nėra nurodomi gyvūno kilmės duomenys.
Tikslinti galvijų kilmę laikytojai gali bet kuriuo metu, t. y. ŽŪDC pateikti iš kitų šalių atvežtų galvijų zootechninius sertifikatus (kilmės pažymėjimus), arba Lietuvoje atvestų galvijų DNR tyrimo, patvirtinančio jo kilmę, protokolus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-08-19
„INVL Baltic Farmland“ pelnas šiemet augo 8 proc., pajamos – 6 proc.
Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovė „INVL Baltic Farmland“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 244 tūkst. eurų neaudituoto grynojo pelno – 8 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai.Per šį laiką bendrovė gavo 427 tūkst. eurų pajamų – 6,2 proc. daugiau, pranešė įmonė. „INVL Baltic Farmland“ žemę administruojančios bendrovės „INVL Farmland Management“ direktorė Justė Gumovskienė sako, jog šį pusmetį žemės ūkio sektorius patyrė nemažai iššūkių – nuo permainingų orų iki išaugusių sąnaudų.
„Nepaisant to, nuoseklus žemės naudojimo ir nuomos procesų valdymas leido užtikrinti sklypų priežiūrą bei stabilų nuomos mokesčių surinkimą. Didesnis dėmesys ilgalaikiams nuomos santykiams ir atsakingam žemės panaudojimui padėjo išlaikyti bendrą veiklos tvarumą bei pasirengti galimiems rinkos pokyčiams ateityje“, – pranešime sakė J. Gumovskienė.
Bendrovė planuoja šiemet uždirbti 0,46 mln. eurų grynojo pelno ir gauti 0,89 mln. eurų konsoliduotų pajamų.
Ši prognozė parengta darant prielaidą, kad per metus turimų sklypų vertė nepakis ir neįvyks naujų žemės pirkimo ar pardavimo sandorių, taip pat nebus pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimo pokyčių bei pirkėjų skolų įtakos administravimo mokesčio dydžiui, teigia įmonė.
2024 metais „INVL Baltic Farmland“ uždirbo 1,836 mln. eurų grynojo pelno ir gavo 0,835 mln. eurų konsoliduotų pajamų. Akcininkams ji išmokėjo 0,387 mln. eurų dividendų, arba 12 centų akcijai.
„INVL Baltic Farmland“ antrinės įmonės Lietuvoje valdo apie 3 tūkst. hektarų žemės, kuri nuomojama žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams.
