Žemės ūkio naujienos: 2026-07-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieno kiekį 2026 m. birželio mėnesį
VĮ Žemės ūkio duomenų centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (PAIS) duomenimis, 2026 m. birželio mėn. Lietuvoje žalio natūralaus riebumo pieno (vidutinis riebumas – 4,16 proc., vidutinis baltymingumas – 3,39 proc.) supirkimo kaina sudarė 347,67 Eur/t (be PVM). Lyginant su 2026 m. gegužės mėn., vidutinė natūralaus pieno kaina sumažėjo 3,27 proc. (gegužė – 359,42 Eur/t). Palyginti su 2025 m. birželio mėn., natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 30,45 proc. mažesnė (2025 m. birželio mėn. – 499,91 Eur/t). Bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2026 m. birželio mėn. siekė 280,41 Eur/t ir, palyginti su 2026 m. gegužės mėn., sumažėjo 0,15 proc. (gegužės – 280,84 Eur/t).
PAIS duomenimis, pieno ūkiai, per mėnesį parduodantys 40 ir daugiau tonų žalio pieno, 2026 m. birželio mėn. už natūralų pieną vidutiniškai gavo 382,48 Eur/t (be PVM). Tai yra apie 2,23 proc. mažiau nei 2026 m. gegužės mėnesį (gegužės – 359,42 Eur/t). Šio segmento reikšmė bendrame pieno supirkime išlieka stabili – stambiųjų ūkių supirkto pieno dalis 2026 m. birželio mėn. sudarė 68,19 proc. viso supirkto natūralaus pieno.
2026 m. birželio mėn. Lietuvoje buvo supirkta 125,14 tūkst. t pieno, palyginus su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, apie 0,45 proc. mažiau ir apie 1,14 proc. daugiau, palyginus su 2026 m. gegužės mėn.
Išsami informacija apie vidutines žalio natūralaus riebumo pieno kainas Lietuvoje pagal pieno supirkėjus skelbiama interneto svetainėje: https://pienorinka.zudc.lt → „Pieno rinka“ → „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2026 m. birželio mėn.).
Šaltinis: zudc.lt, 2026-07-16
Užimtumo tarnyba: darbuotojų trūkumą žemės ūkyje kompensuoja ir užsieniečiai
Žemės ūkyje ir miškininkystėje augant darbuotojų poreikiui daugėja šiame sektoriuje įsidarbinančių užsieniečių, teigia Užimtumo tarnyba. Ūkininkų atstovai teigia, kad laikinas jų įdarbinimas gelbėja ūkius nuo žlugimo, visgi smulkiųjų ūkių atstovas pastebi, kad užsieniečius jiems pasitelkti sudėtingiau. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad liepos 1-ąją žemės ūkio sektoriuje dirbo 5,4 tūkst. užsieniečių – 4,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečiai ir 774 europiečiai.
Darbo inspekcija BNS nurodė, kad nei šių metų pirmąjį ketvirtį, nei pernai užsieniečių nelegalaus darbo žemės ūkyje nebuvo nustatyta.
Ūkininkai: užsieniečiai mažiau pasiekiami smulkiems ūkiams
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas BNS teigė, kad sezoninių darbuotojų daržininkams rasti sunku, nes regionuose žmonės kuo toliau, tuo mažiau nori dirbti: „Nori gauti išmokas, bet nedirbti“.
Todėl, pasak jo, užsieniečių laikinas įdarbinimas arba tokių darbuotojų nuoma gelbėja ūkius nuo žlugimo.
P. Andriejavas sako, kad darbo jėgos poreikiui didėjant, daugėja nuomojamų darbuotojų. Pasak jo, darbuotojų nuomos paslaugas teikia tiek lietuviškos įmonės, tiek iš kitų šalių.
„Tų pasiūlymų gauname. Paprasčiau išsinuomoti darbuotoją yra, nes biurokratinis mechanizmas yra labai didelis ir ūkininkai dažnu atveju net nežino, nuo ko pradėti. Tada vienareikšmiškai jiems yra lengviau išsinuomot darbuotoją“, – kalbėjo jis.
P. Andriejavo duomenimis, kai kuriuose ūkiuose 10–15 proc. darbuotojų yra užsieniečiai, kurie samdomi nekvalifikuotiems darbams: derliaus nuėmimui, jo paruošimui prekybai, laukų priežiūrai, ravėjimui.
„Kai kuriuose ūkiuose yra trumpalaikis darbas – vienam ar trims mėnesiams. Kitur atvažiuoja darbuotojai dirbti ir metus laiko. Priklausomai nuo to, kokias jie turi vizas – darbo, mokymosi ar gyvenimo laikinai“, – kalbėjo jis.
Anot jo, daržininkystės ūkiuose dažniausiai sutinkami darbuotojai iš Pakistano, Vietnamo, Filipinų, Ukrainos.
„Ar tas minimalus, ar truputį didesnis negu minimalus mėnesinis užmokestis jiems yra neblogas atlyginimas ir jie pasiruošę už tokį atlyginimą dirbti“, – teigė P. Andriejavas.
„Jie dažnai kalba anglų kalba. Tai galbūt kalbos barjeras yra problema. Lietuviškai jie moka minimaliai dažnu atveju“, – pridūrė jis.
Tuo metu Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas tvirtina, kad užsieniečiai mažiau pasiekiami smulkiems ir vidutiniams ar šeimos ūkiams.
„Reikėtų žinot, kokia yra sklaida tų darbuotojų – kiek įmonių jie dirba. Matau, kad ta sistema labai daug naudojasi tie stambesni ūkiai. Tai iškraipo darbo rinką – įsidarbina po keliasdešimt, po kelis šimtus ir daugiau darbuotojų vienoje ar keliose susijusiose įmonėse“, – kalbėjo ūkininkas.
„Jeigu tai yra siekis dirbti tik su pigia darbo jėga, tai mūsų konkurencinė kova išsikraipo – šeimos ūkiai esame nebepajėgūs dirbti už tą kainą, už kurią dirba atvykusieji“, – tvirtino jis.
Pasak jo, Užimtumo tarnybos duomenys yra apie legalų darbą, o kiek sektoriuje nelegaliai dirba užsieniečių, nėra aišku.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Audriaus Vanago teigimu, grūdininkai ieško modernią techniką mokančių valdyti užsieniečių, tačiau dirba tik nedidelė dalis užsieniečių.
„Žemės ūkio technika kiekvienais metais vis modernesnė, reikia aukštesnės kompetencijos ir darbuotojų. Jeigu ūkininkas ar bendrovė kreipiasi į įdarbinimo agentūrą ir ji randa specialistą, kuris tokių gabumų būtų, turėtų tokią kompetenciją valdyti tą techniką, tokiu atveju tas ūkininkas ir samdo. Masinio tokio reiškinio nėra, bet pavienius atvejus matome ūkiuose“, – sakė A. Vanagas.
Pasak jo, Ukrainoje yra didesni ūkiai, technikos yra ir daugiau, ir modernesnės, todėl iš ten atvykę darbuotojai Lietuvoje randa darbo.
Tarnyba: atvykėliai dirba tuos darbus, kurių kratosi vietiniai
Tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė teigia, kad atvykėliai dažniausiai užima tas darbo vietas, kurias šalies darbdaviams sunkiausia užpildyti vietos darbo jėga.
Pasak jos, pastaraisiais metais žemės ūkio sektorius keičiasi, auga kvalifikuotų darbuotojų, gebančių valdyti automatizuotą techniką, dirbti su GPS sistemomis, skaitmeniniais sprendimais ir precizinio ūkininkavimo technologijomis, poreikis.
„Tokių kompetencijų turinčių darbuotojų pasiūla išlieka ribota. Todėl tradicinių fizinių darbų dalis sektoriuje nuosekliai mažėja“, – pranešime teigė J. Zemblytė.
Pasak jos, daugelį žemės ūkio darbų vis dar dirba vyresni žmonės, o jauniems trūksta motyvacijos: „Darbo pasirinkimus čia lemia stereotipai, kad šie darbai yra sunkūs, fiziškai alinantys ir menkai apmokami“.
Tarnybos atstovės tvirtinimu, sezoninis užimtumas ne visiems patrauklus, nes žmonės ieško ilgalaikio ir stabilesnio darbo.
J. Zemblytės teigimu, ir konkurencija su kitais sektoriais turi įtakos žemės ūkio patrauklumui, nes statybos, transporto įmonės dažniausiai siūlo panašios kvalifikacijos darbuotojams konkurencingą atlyginimą, aiškesnes karjeros galimybes ar geresnes darbo sąlygas.
Dirbančių užsieniečių žemės ūkyje daugiausiai yra iš Ukrainos (2,2 tūkst.) ir Baltarusijos (743), maždaug po 200 – iš Indijos, Uzbekistano, Filipinų, Azerbaidžano ir Tadžikistano, taip pat iš Vietnamo, Rusijos, Kirgizijos, Pakistano, Kazachstano. Lenkų dirba apie 240, rumunų ir latvių – maždaug po 200.
Aukštos kvalifikacijos darbus žemės ūkio sektoriuje dirba daugiau nei pusė tūkstančio užsieniečių, iš jų – 146 yra vadovai, kiti – specialistai, technikai. Vidutinės kvalifikacijos darbus atlieka beveik 3,8 tūkst. užsieniečių – jie yra įrenginių ir mašinų operatoriai, kvalifikuoti darbininkai, paslaugų darbuotojai ir pardavėjai, tarnautojai.
Ukrainiečiai, baltarusiai, uzbekai dažniausiai dirba žemės ūkio technikos mechanikais ir remonto specialistais, o lenkai, rumunai – miškininkystės ir miško ruošos darbuotojais – medkirčiais. Nekvalifikuotų užsieniečių darbininkų šiame sektoriuje – beveik 1,2 tūkst. arba 20 proc.
Užimtumo tarnyba suskaičiavo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį žemės ūkyje ir miškininkystėje 658 darbdaviai paskelbė 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų – daugiausia darbo pasiūlymų registruota Vilniaus, Radviliškio, Pakruojo, Panevėžio, Šalčininkų, Kelmės, Raseinių rajonuose.
Liepos 1-ąją iš viso pagal darbo sutartis Lietuvoje dirbo 187,9 tūkst. užsieniečių, iš kurių 168,7 tūkst. darbuotojų – iš trečiųjų šalių.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-07-21
„Achema“: vietinę trąšų gamybą riboja rinkos sąlygos
Koncernui „Achemos grupė“ priklausanti Jonavos azoto trąšų gamintoja „Achema“ teigia jau beveik penkerius metus dirbanti ne visu pajėgumu ir aiškina, kad gamybą riboja aukštos gamtinių dujų kainos bei sąnaudos apyvartiniams taršos leidimams (ATL). „Achemos grupės“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė Eltai nurodė, kad pilnu pajėgumu gamyba būtų atnaujinta tik tuomet, kai trąšų rinkos kainos padengtų pagrindines gamybos sąnaudas.
„Dėl iššūkių gamtinių dujų ir trąšų rinkose bei augančios ATL kaštų naštos, „Achema“ daliniu pajėgumu dirba nuo 2021-ųjų rudens. Gamyba pilnu pajėgumu yra galima, kai trąšų rinkos kaina padengia pagrindinius gamybos kaštus – gamtinių dujų ir ATL sąnaudas“, – komentare Eltai teigė J. Macelytė.
Jos teigimu, didžioji dalis Europos trąšų gamintojų taip pat jau ne vienerius metus dirba ne visu pajėgumu.
„Achema“ skaičiuoja, jog šiemet, esant dabartinėms ATL kainoms, dirbant vienu amoniako agregatu už taršos leidimus bendrovei tektų sumokėti apie 34 mln. eurų, o gaminant visu pajėgumu – apie 84 mln. eurų.
„Pastaroji suma yra artima visoms fiksuotoms bendrovės sąnaudoms“, – pažymėjo J. Macelytė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad trąšų kainoms didžiausią įtaką daro gamtinių dujų kainos, energijos išteklių rinkų svyravimai, ATL sąnaudos ir situacija pasaulinėje trąšų rinkoje, todėl kainų pokyčių sieti vien su vietinės gamybos veiksniu nebūtų tikslu.
Bendrovės vertinimu, geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose papildomai didina gamtinių dujų ir naftos kainas, o tai didina azoto trąšų gamybos savikainą.
Kaip skelbė ELTA, naujasis žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigė sieksiantis, jog vietos trąšų gamintojai, kiek tai leidžia galimybės, didintų gamybos apimtis, politikas sakė, jog tai galėtų prisidėti prie ūkininkams prieinamesnių trąšų kainų.
Valstybinės melioracijos atnaujinimas įgauna pagreitį šešiose savivaldybėse
Daugiau kaip 1 mln. eurų valstybės finansavimą gavę valstybinės melioracijos infrastruktūros atnaujinimo projektai pereina į praktinio įgyvendinimo etapą. Šešiose šalies savivaldybėse jau pradėtos projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūros bei pasirengimas rekonstrukcijai. Šiais projektais siekiama atkurti neveikiančių ar netinkamai veikiančių melioracijos statinių funkcionalumą, mažinti perteklinį drėgmės kaupimąsi dirvožemyje ir sudaryti geresnes sąlygas žemės ūkio paskirties žemei naudoti.
Finansavimas skirtas Kėdainių, Klaipėdos, Kauno, Plungės, Trakų ir Panevėžio rajonų savivaldybių projektams. Iš viso jiems numatyta daugiau kaip 1,08 mln. eurų valstybės finansavimo, o bendra projektų vertė kartu su savivaldybių prisidėjimu siekia apie 1,21 mln. eurų. Savivaldybėms jau išmokėta 651,7 tūkst. eurų avansų.
Įgyvendinus projektus planuojama sutvarkyti arba rekonstruoti 15,787 km drenažo linijų, 11,822 km griovių, 16 pralaidų, 76 vandens nuleistuvus, 141 žiotį ir vieną šulinį.
„Svarbiausia, kad projektai jau pereina nuo dokumentų prie praktinio pasirengimo darbams. Savivaldybės pradeda projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūras, o ŽŪDC prižiūri, kad būtų laikomasi sutartų terminų, finansavimo sąlygų ir atsiskaitymo tvarkos. Tai padeda užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį, o suplanuoti darbai judėtų link realaus melioracijos infrastruktūros atnaujinimo“, – sako Žemės ūkio duomenų centro Melioracijos skyriaus vadovė Reda Bankauskaitė.
Projektai turi būti įgyvendinti ne ilgiau kaip per 18 mėnesių nuo sutarčių pasirašymo, o už jų įgyvendinimą savivaldybės turės atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2027 m. lapkričio 30 d.
Pradedamas projektavimo ir pirkimų etapas
Žemės ūkio duomenų centras su finansavimą gavusiomis savivaldybėmis jau pasirašė dalinio finansavimo sutartis. Pagal jas savivaldybės įsipareigojo projektus įgyvendinti pagal suderintus grafikus ir per mėnesį nuo sutarčių pasirašymo pradėti viešųjų pirkimų procedūras melioracijos statinių projektavimo paslaugoms įsigyti.
Šis etapas pradėtas visose šešiose savivaldybėse. Vienur projektavimo paslaugos jau įsigytos, kitur inicijuoti tyrinėjimų, techninio darbų projektų rengimo ar ekspertizės paslaugų pirkimai.
Kai kuriuose projektuose procesas pažengęs toliau – jau parengti projektiniai sprendiniai, atlikta ekspertizė, rengiamasi rangos darbų pirkimams.
Pasirengimo etapas būtinas tam, kad vėliau galėtų prasidėti realūs rekonstrukcijos darbai – nuo drenažo linijų ir griovių sutvarkymo iki pralaidų, vandens nuleistuvų bei kitų melioracijos statinių atnaujinimo.
ŽŪDC prižiūri eigą ir lėšų panaudojimą
Žemės ūkio duomenų centras šioje priemonėje ne tik administruoja finansavimą, bet ir koordinuoja projektų įgyvendinimo eigą.
ŽŪDC vertino savivaldybių paraiškas, rengė finansavimo sutarčių dokumentus, derino projektų įgyvendinimo grafikus, išmokėjo avansus ir renka savivaldybių ataskaitas apie panaudotas lėšas, atliktus darbus bei viešųjų pirkimų eigą.
Savivaldybės priemonės vykdymo laikotarpiu turi teikti ŽŪDC mėnesines ataskaitas apie finansavimo lėšų panaudojimą ir atliktus darbus. Jos taip pat turi pateikti informaciją apie pradėtas viešųjų pirkimų procedūras ir tai pagrindžiančius dokumentus.
Tokia priežiūra stiprina projektų atskaitomybę ir padeda užtikrinti, kad finansavimo lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį – tik tiems darbams ir paslaugoms, kurie tiesiogiai susiję su valstybei priklausančių melioracijos statinių ir sistemų atkūrimu.
Bendra valstybės ir savivaldybių investicija
Pagal priemonės sąlygas valstybės finansavimas gali sudaryti iki 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o savivaldybės turi prisidėti ne mažiau kaip 10 proc. Vieno projekto vertė kartu su savivaldybės dalimi negali viršyti 300 tūkst. eurų.
Didžiausias finansavimas skirtas Kauno ir Panevėžio rajonų projektams – po 270 tūkst. eurų. Trakų rajonui numatyta 269,1 tūkst. eurų, Plungės rajonui – 169,045 tūkst. eurų, Kėdainių ir Klaipėdos rajonams – po 54 tūkst. eurų.
Mažiau užmirkusių plotų, daugiau galimybių ūkininkauti
Melioracijos infrastruktūra dažnai lieka nematoma, tačiau jos būklė tiesiogiai lemia, ar žemės ūkio paskirties žemė gali būti naudojama efektyviai. Netinkamai veikiant drenažo sistemoms, laukuose kaupiasi perteklinė drėgmė, dalis plotų tampa sunkiau įdirbami, mažėja jų ūkinė vertė, o ilgainiui tokios teritorijos gali būti apleidžiamos.
Todėl šių projektų esmė – ne tik atnaujinti atskirus griovius, pralaidas ar drenažo linijas. Tai investicija į žemės ūkio naudmenų atkūrimą, geresnes ūkininkavimo sąlygas ir racionalesnį savivaldybių teritorijose esančios žemės naudojimą.
Apie priemonę
Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų bei apleistų žemės plotų mažinimo priemonė įgyvendinama pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patvirtintą 2025–2027 metų programą.
Žemės ūkio duomenų centras, vykdydamas jam pavestas funkcijas, organizuoja ir koordinuoja šios priemonės įgyvendinimą: vertina paraiškas, rengia finansavimo dokumentus, išmoka lėšas, renka savivaldybių ataskaitas ir prižiūri, kaip laikomasi finansavimo sąlygų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-07-20
Aktualūs neariminės žemdirbystės plotai jau „NMA agro“ programoje
NMA, siekdama padėti ūkininkams išvengti klaidų ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus, atnaujino „NMA agro“ programą, kurioje galima stebėti teminį neariminės žemdirbystės plotų sluoksnį. Pagal kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ parama skiriama už deklaruotus laukus, kuriuose taikomas žemės dirbimo būdas be plūgo (neapverčiant dirvos), kai taikoma tiesioginė sėja arba kiti bearimių technologijų žemės dirbimo būdai.
Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą ir prisiėmę įsipareigojimus už kitų bearimių technologijų žemės dirbimo būdų taikymą, privalo dalyvauti šioje veikloje 1 metus, o pareiškėjai, prisiėmę įsipareigojimus už tiesioginės sėjos taikymą, privalo dalyvauti šioje veikloje 2 metus.
„NMA agro“ programoje galima peržiūrėti neariminės žemdirbystės plotus, kuriuose:
-taikomas tiesioginės sėjos būdas:
šiuose plotuose privaloma išlaikyti dirvos dangą, kaip nustatyta geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 6 standarte „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“, šiais laikotarpiais (laikotarpiai, aktualūs 2025 – 2026 m. prisiėmusiems įsipareigojimus):
-nuo 2025 m. lapkričio 15 d. iki 2026 m. kovo 1 d.;
-nuo 2026 m. lapkričio 15 d. iki 2027 m. kovo 1 d.,
-ir nuo 2027 m. lapkričio 15 d. iki 2028 m. kovo 1 d.,
-taip pat privaloma taikyti žemės dirbimą be plūgo nuo 2025 m. lapkričio 15 d. iki 2028 m. kovo 1 d.;
-taikomi kiti bearimių žemės dirbimo technologijų būdai:
šiuose plotuose privaloma išlaikyti dirvos dangą, kaip nustatyta GAAB 6 standarte, šiais laikotarpiais:
-nuo 2025 m. lapkričio 15 d. iki 2026 m. kovo 1 d.,
-ir nuo 2026 m. lapkričio 15 d. iki 2027 m. kovo 1 d.,
-taip pat privaloma taikyti žemės dirbimą be plūgo nuo 2025 m. lapkričio 15 d. iki 2027 m. kovo 1 d.
Teminiame sluoksnyje yra nurodyti abu tipai (tiesioginė sėja, kiti bearimių technologijų žemės dirbimo būdai), kurie padės ūkininkams stebėti laukus bei juose atlikti reikiamas žemės ūkio veiklas.
Taip pat kviečiame naudotis Nacionalinės mokėjimo agentūros parengtais neariminių laukų pavyzdžių katalogais, kuriuose, bendradarbiaujant su Lietuvos ūkininkais, pateikti dirbamo lauko, taikant tiesioginės sėjos ir kitus beariminių technologijų būdus, pavyzdžiai.
