Karščio stresą gyvuliai gali patirti ne tik Viduržiemio jūros baseino regionuose, Centrinėje Europos dalyje, bet ir vidutinio klimato šalyse – Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Jį sukelia aukšta aplinkos temperatūra ir santykinis oro drėgnumas.
Galvijai geriausiai jaučiasi, kai temperatūra yra nuo -13 °C iki +25 °C. Šis temperatūros diapazonas yra optimaliausias galvijų fiziologiniams poreikiams palaikyti, gyvulio temperatūra tuo tarpu būna 38,4 °C–39 °C. Jei aplinkos temperatūra aukštesnė kaip 25 °C (kitų autorių teigimu – per 20 °C), galvijai patiria karščio stresą: pablogėja sveikata, sumažėja produktyvumas, atsiranda zoohigieninių rodiklių pokyčių. Ypač karščio stresui jautrios aukšto produktyvumo karvės. Atlikus tyrimus nustatyta, kad karštą vasarą karvių produktyvumas gali sumažėti net iki 50 proc. (žr. 1 lentelę), karvės sunkiau apsėklinamos – pirmu sėklinimu apsisėklino tik 10–20 proc. patyrusių karščio stresą karvių.
Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad gyvulys patyrė karščio stresą, yra produktyvumo sumažėjimas, pakilusi kūno temperatūra (> 39,4 °C), padažnėjęs kvėpavimas (nuo 80 iki 100 kartų per minutę), nuo 10 iki 25 proc. sumažėjęs SM suvartojimas. Kai karščio streso forma sunkesnė, gyvulys būna apatiškas, kvėpuoja išsižiojęs, švokščia, liežuvis iškištas. Pirmuosius būdingus karščio streso požymius jau galima pastebėti, kai aplinkos temperatūra yra 26,6 °C–32,2 °C, o santykinis oro drėgnumas – nuo 50 iki 90 procentų. Plačiau
