Mišrūnės pirmaveršės džiugina aukštu produktyvumu ir ypač gera pieno sudėtimi.
Vitkausko ūkis (Panevėžio r.), kaip istoriškai buvo įprasta šiame regione, laikė Lietuvos žalųjų veislės karves, kurias eilę metų gerino su Vikingų žalaisiais. 2013 metais buvo priimtas sprendimas mišrinti. Šios bandos mišrinimo tikslas – didesnis produktyvumas. Mišrinimui buvo pasirinkti Vikingų Holšteinai. 2016 metų pabaigoje pirmosios mišrūnės pradėjo vesti veršelius. Šiuo metu ūkyje turime puikią pirmaveršių mišrūnių grupę, kuri kasdien didėja. Atlikome pirmuosius skaičiavimus, tikslu palyginti mišrūnių ir grynaveislių pirmaveršių produktyvumą.
Lyginome 2 pirmaveršių grupes: mišrūnes (LŽxVH) su grynaveislėmis (LŽ). Atrinkome lyginimui pirmaveršes, kurios yra 40-134 laktacijos dienoje. Abiejų lyginamų grupių karvės laikomos viename garde ir gauna tą patį pašarą.
Lentelėje matome abiejų grupių duomenis.
Iš esmės, tai abi pirmaveršių grupės yra puikios. Ūkis ilgą laiką sėklinimui naudoja aukštos genetinės vertės bulių reproduktorių sėklą. Parenkant bulius ypatingas dėmesys yra skiriamas pieno sudėčiai. Gyvuliams sudarytos geros laikymo sąlygos. Daug dėmesio skiriama kokybiškam šėrimui. Visa tai atspindi rezultatai.
Išanalizavus duomenis nustatėme, kad mišrūnių vidutinis paros išmilžis yra 0,8 kg aukštesnis lyginant su grynaveislėmis. Mišrūnės turi ypač aukštą pieno riebumą (4,86%) ir baltymingumą (3,43%). Taigi galutiniame rezultate iš mišrūnių pirmaveršių per dieną gaunama 3,6 kg daugiau perskaičiuoto pieno nei iš grynaveislių. Skaičiuojat šiandieninėmis pieno kainomis šis skirtumas sudaro apie 1 eurą papildomo pelno per dieną (apie 365 eurai per metus) iš karvės.
