Ateities ekonomikos DNR: kokios investicijos pasieks ūkininkus. Vyriausybės sudarytas Investicijų komitetas pritarė, kad iš Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano būtų finansuota dar viena Žemės ūkio ministerijos pasiūlyta priemonė – energetiškai efektyvių, klimato kaitai palankių investicijų į tvarią žemės ūkio gamybą taikymas. Į DNR planą jau yra įtrauktos investicijos į atsinaujinančių energijos išteklių įdiegimą žemės ūkio produkcijos džiovinimui ir kitiems gamybiniams procesams, taip pat – į žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo didinimą krizių atveju. Iš viso ŽŪM yra pateikusi 7 priemones, kurių bendra suma siekia 36 mln. Eur. Plačiau
Rusijos konkurencija Lietuvos grūdų augintojams stiprėja: dvi pagrindines eksporto šalis jau praradome, kas toliau. Ūkininkams skaičiuojant labai gerą derlių, prasidėjo ir svarstymai, kur jį parduoti, nes tarptautinė rinka sparčiai keičiasi – šalyse, kur mes tradiciškai parduodavome daug, stiprėja rusai ir ukrainiečiai, mums nepalankiai kinta valiutų kursai. Apie tai, ko reikia, kad išgyventume prarasdami stambius pirkėjus ir kaip atrodome pasaulyje kalbamės su Robertu Lapinsku, „Agrorodeo“ generaliniu direktoriumi. Plačiau
Siūlo išplėsti PVM lengvatą smulkiesiems ūkininkams. ŽŪM siūlo, kad kompensacinio PVM tarifo žemdirbiams schema galėtų būti taikoma asmenims, kurių registruotas žemės plotas neviršija 20 ha. Šiuo metu numatyta, kad PVM lengvata žemdirbiai gali pasinaudoti, kai registruotas ūkio žemės plotas nėra didesnis kaip 7 ha arba kai per metus gauto atlygio, vykdant ekonominę veiklą Lietuvoje, už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas suma nėra didesnė kaip 45 tūkst. eurų. Plačiau
Žemės ūkis pasirengęs kokybiniam šuoliui. Per 2005–2015 m. ES prarado apie 4 mln. ūkių (jų skaičius sumažėjo iki 11 mln.). Vadinasi, vidutiniškai kas pusantros minutės vienas Europos ūkininkų praranda ūkį ir darbą. Europos Komisija prognozuoja, kad ES žemės ūkio naudmenų plotas iki 2027 m. sumažės dar apie 2,3 mln. ha, t. y. iki 100 mln. ha. Tačiau numatoma, kad šis procesas vyks jau lėčiau negu praėjusį dešimtmetį. Atsižvelgiant į šią tendenciją, prognozuojama, kad žieminių ir vasarinių kviečių, daugiamečių pievų ir ganyklų plotai irgi mažės. Plačiau
„Linas Agro“ perka „Kauno grūdų“ įmones. AB „Linas Agro Group“ pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis su AB „Kauno grūdai“, AB „Kaišiadorių paukštynas“ ir AB „Vilniaus paukštynas“ akcininkais, siekdama įsigyti kontrolinius šių ir su jomis susijusių įmonių akcijų paketus. Bendra sandorio suma šalių susitarimu neatskleidžiama. Sandoriui įvykti reikės Konkurencijos tarybos leidimo. Suvienijus dviejų beveik tris dešimtmečius veikiančių lietuviško kapitalo verslo grupių pajėgas, bus sukurta stipri Baltijos šalyse veikianti agroverslo ir maisto gamybos bendrovė, kuri galės sėkmingai konkuruoti Baltijos šalių, Lenkijos, Skandinavijos ir kitose Rytų bei Vakarų Europos rinkose, – pranešime teigia „Linas Agro Group“. Plačiau
Pieno supirkimo kainos Estijoje per metus krito 8,2 proc. Estijos statistikos departamento duomenimis, vidutinė pieno supirkimo kaina šalyje rugpjūtį buvo 8,2 proc. mažesnė nei tą patį mėnesį pernai – 275,8 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Pieno supirkimo apimtys padidėjo 3,7 proc. iki 67,6 tūkst. tonų. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,73 proc., vidutinis baltimingumas – 3,33 procento. Per metus abu šie rodikliai nepakito. Plačiau
ŽŪM: žemės ūkio produktų eksportas šiemet augs bent 5 proc. Nepaisant koronaviruso krizės, Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos eksporto rezultatai išliko pakankamai geri, todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prognozuoja, kad šiemet eksportas gali augti 5 proc., arba apie 300 mln. eurų. Pasak viceministro Evaldo Gusto, po spartaus eksporto augimo pernai buvo sunku tikėtis jo tolesnio augimo esant pandemijai, tačiau pirmojo pusmečio rezultatai teikia optimizmo. Anot jo, stabilūs ar padidėję žemės ūkio ir maisto produktų srautai rodo, kad gamintojai yra įsitvirtinę pasaulinėje tiekimo grandinėje ir gali konkuruoti. Plačiau
Antroje rugsėjo pusėje dalies grūdų supirkimo kainos augo. Pasak centro leidinio „Agrorinka“, pašariniai miežiai (II klasės) minimu laikotarpiu buvo superkami vidutiniškai po 133,54 euro už toną – 0,12 proc. mažesne kaina, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina, bei 0,16 proc. mažesne kaina negu prieš metus. Analizuojamu laikotarpiu kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 163,57 euro už toną – 0,31 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę ir 3,47 proc. didesne kaina negu prieš metus. Kvietrugiai buvo superkami vidutiniškai po 140,01 euro už toną – 5,61 proc. didesne kaina, palyginti su rugsėjo pirmoje pusėje buvusia kaina, bei 9,03 proc. brangiau negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu. Plačiau
Svetimoje žemėje įjunkęs ūkininkas net nesiruošia trauktis: savininkai jaučiasi atsidūrę aklavietėje. Pasvalio gyventoja Dalia Rimkūnienė dviem savo sklypams buvo suradusi pirkėją, tačiau šis apsigalvojo sužinojęs apie juose šeimininkaujantį Egidijų Palaimą. D. Rimkūnienė tvirtina, kad šis ūkininkas nuomos sutartį galėjo suklastoti, tačiau prokuratūra jau sustabdė dėl to vykdytą ikiteisminį tyrimą. D. Rimkūnienė netoli Pasvalio valdo du žemės sklypus. Vieną 0,26 hektaro, o kitą – 0,36 hektaro. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, E. Palaima juos nuomoti ketina iki 2023 metų gruodžio 15 dienos. Plačiau
