Pienininkai: maži ūkiai traukiasi dėl neefektyvumo. Profesionalia pienininkyste užsiimantys ūkiai Lietuvoje kasmet nuosekliai stambėja – per pastaruosius penkerius metus vidutinis vienam ūkiui tenantis karvių skaičius išaugo 43 proc. Šiuo metu viename prekiniame pieno ūkyje vidutiniškai laikoma 12,6 karvių, kai 2016 metais – 8,8. Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, per tą laikotarpį gerokai išaugo ir prekinių pieno ūkių efektyvumas, kadangi iš vienos karvės primelžiama kur kas daugiau pieno. Plačiau
Traktorių pirko iš sukčiaus: ūkininkė prarado 3000 eurų. Netoli Anykščių gyvenanti 33 metų ūkininkė pateko į sukčių pinkles ir prarado 3 tūkst. eurų. Taip atsitiko, kai ji pagal skelbimą surado pirkti traktorių ir susisiekė telefonu su pardavėju. Tas tikino, kad traktorius labai tvarkingas. Esą jokių papildomų išlaidų nereikės – sėdi į kabiną ir gali iškart važiuoti į laukus dirbti. Užburta pardavėjo gražbyliavimo anykštėnė net nepanoro apžiūrėti traktoriaus, iškart nusprendė jį pirkti. Plačiau
Pirmą kartą bus remiama išmanioji melioracijos sistema. Reguliuojamajam drenažui (melioracijos infrastruktūros rekonstravimui ir išmaniosios melioracijos pritaikymui sausringiems periodams) skirta 10 mln. Eur. Investicinis komitetas, sudarytas finansų ministro įsakymu, kuriame dalyvauja valstybės institucijų ir socialinių ekonominių partnerių atstovai, ketvirtadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtai Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo veiksmo koncepcijai, kuria siekiama didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, keičiantis klimato sąlygoms, užtikrinti tvarią maisto tiekimo grandinę ir didinti derlingumą. Plačiau
Nuo spalio vidurio maksimalaus dydžio išmokų avansai. Nuo spalio 16 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ūkininkams pradeda mokėti tiesioginių išmokų avansinę dalį. Taip pat avansinių išmokų sulauks pareiškėjai, ūkininkaujantys nederlingose žemėse, bei pirmą kartą – ekologinių ūkių valdytojai. Tiesioginių išmokų avansas sudarys 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ – 85 proc. skirtos paramos sumos. Planuojama, kad 320 mln. Eur tiesioginių išmokų avansas pasieks iki 99 proc. pareiškėjų. Plačiau
Dvi asociacijos aptarė neariminės žemdirbystės rėmimo gaires. Neariminė žemdirbystė, kaip dirvožemio tausojimo ir CO2 emisijos mažinimo būdas, turi būti remiama ir skatinama tiek investicinėmis priemonėmis, tiek ir išmokomis už plotus, įsitikinę žemdirbiai, šios ūkininkavimo praktikos šalininkai. Tokį sprendimą priėmė į Krikštėnų dvarą, Ukmergės rajone, pirmą kartą atvirai diskusijai susirinkę dviejų asociacijų – Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės (LNTŽA) ir Lietuvos grūdų augintojų (LGAA) – nariai. Plačiau
Padidinti rapsų plotų būsimam derliui ES nepavyko. Kitų metų derliui pasėti rapsų plotai Europos Sąjungos šalyse ir Jungtinėje Karalystėje gali būti net šiek tiek mažesni negu auginta šiemet, prognozuoja agroekonominių tyrimų ir analizės įmonė „Strategie Grains“. Naujausioje savo ataskaitoje „Strategie Grains“ nurodo, kad rapsų sėjos metu kai kurių šalių Europos ūkininkai vėl kentėjo nuo sausrų, jos neleido laiku ir kokybiškai pasėti. Ypač nepalankios rapsų sėjos sąlygos buvo Prancūzijoje. Plačiau
Gyvūnų gerovė: reikėtų pradėti nuo suženklinimo? Visuomenės dėmesio akiratyje atsidūręs gyvūnų gerovės klausimas sukėlė audringas diskusijas, keičiamos tvarkos ir rengiami įstatymų pakeitimai. Vis dėl to tiek gyvūnų teisių gynėjai, tiek kai kurie politikai sutaria, kad pradėti reiktų nuo visuotinio augintinių ženklinimo. Trečiadienį gyvūnų gerovės klausimas svarstytas Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nuotoliniame posėdyje. Plačiau
Kaip rinktis pieno produktus. Anot J. Dobrovolskienės, viena svarbiausių pieno produktų savybių – gausus kiekis baltymų: „Pieno gaminiai yra vienas geriausių baltymų įsisavinimo šaltinių, reikalingų nuo pat žmogaus organizmo vystymosi pradžios. Jie dalyvauja kaip statybinė mūsų kūno medžiaga tiek vaikystėje, tiek paauglystėje ar net suaugus. Baltymai padeda gaminti kraujo ląsteles, antikūnus arba imunoglobuliną, kuris kovoja su bakterijomis, infekcijomis ir virusias.“ Plačiau
