Kova dėl tiesioginių išmokų: kas liks atpirkimo ožiu? Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtame naujo laikotarpio tiesioginių išmokų plane numatyta mažinti išmokas už baltyminių augalų, kurie gerina dirvožemį ir mažina trąšų poreikį, auginimą. Ūkininkų organizacijų atstovai žeria priekaištus, kad tokie siūlymai prieštarauja „žaliajai“ politikai ir politikų deklaracijoms. ŽŪM atstovai tikina, kad paramos mažėjimas būtų nereikšmingas. Plačiau
Žemdirbių atstovai: ES griežtinant reikalavimus, turi augti ir finansavimas. Europos Sąjungos (ES) ministrams sutarus skirti aplinkosaugai mažiausiai 20 proc. tiesioginių išmokų ūkininkams, Lietuvos žemdirbių atstovai sako, kad tokie reikalavimai gali būti įgyvendinami tik didinant finansavimą. Kiti pabrėžia, kad toks sprendimas gali dar labiau sumažinti ūkių skaičių, o ateityje padidinti maisto kainas. Plačiau
Pirmąkart pavyko užauginti kokybišką kietųjų kviečių derlių. ki šiol kietagrūdžiai kviečiai buvo siejami su šiltesnio klimato šalimis – tai tradiciniai itališki ir kitų pietinių kraštų grūdiniai augalai, iš kurių gaminami makaronai bei kiti produktai. Šiltėjant klimatui atsiranda idėjų ir bandymų tokius kviečius auginti ir pas mus. Kėdainių r. ūkininkas Aurimas Snarskis jau ir pernai augino kietagrūdžius kviečius, bet tada kokybiško derliaus gauti nepavyko – nepasiekta reikalingo grūdų kritimo skaičiaus. Plačiau
E.Gustas: naujos ES taisyklės dėl aplinkosaugos gali tapti našta Lietuvos ūkininkams. Europos Sąjungos ministrų sprendimas skirti mažiausiai 20 proc. žemdirbių gaunamų tiesioginių išmokų aplinkosaugai gali tapti didele našta Lietuvos ūkininkams, sako derybose valstybei atstovavęs žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas. Jis BNS trečiadienį patvirtino, kad buvo vienintelis atstovas ES ministrų susitikime, balsavęs prieš bendrosios žemės ūkio politikos reformą. Trys kitos Rytų Europos šalys – Latvija, Rumunija ir Bulgarija – susilaikė. Plačiau
Sutarė siekti labiau ekologiškos ir paprastesnės ES žemės ūkio politikos. Europos Sąjungos (ES) ministrai trečiadienį susitarė pertvarkyti bloko didelės apimties žemės ūkio politiką, taikant griežtesnes aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita taisykles. Dėl naujos 27 ES šalių priimtos politikos dabar bus deramasi su Europos Parlamentu, kuris šią savaitę balsuos dėl savo paties pasiūlymų. „Po ilgų diskusijų pasiekėme lemiamą susitarimą“, – po dviejų dienų derybų Liuksemburge pažymėjo Vokietijos žemės ūkio ministrė Julija Kliokner (Julia Klockner). Plačiau
Turi tikslą ir dirba. Nors šie koronaviruso ir karantino paženklinti metai ūkininkams buvo ir neįprasti, bet tradicinis „Metų ūkio“ konkursas mūsų krašte buvo surengtas. Tik jo eiga buvo kiek kitokia. Atsisakyta apvažiavimo per ūkius, rezultatai buvo skaičiuojami pagal pateiktus pristatymus, vaizdinę medžiagą ir susisiekus su konkurso dalyviais informacinių technologijų pagalba. Kaip jau rašėme anksčiau, šiemet galimybė varžytis konkurse buvo suteikta besikuriantiems šalia tėvų arba ir perimantiems, tęsiantiems šeimos ūkių tradicijas jauniesiems ūkininkams. Tokių ūkių mūsų krašte – kol kas dauguma. Kodėl rašau kol kas? Plačiau
Priteisė šimtus tūkstančių už neteisėtai atkurtas teises į žemę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija galutine ir neskundžiama nutartimi priteisė valstybei 608 tūkst. eurų iš asmenų, kuriems neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į Vilniuje, Laisvės prospekte, esančią žemę, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Jos prokurorė 2017 metais kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos priimtus administracinius teisės aktus, kuriais neteisėtai keturiems giminystės ryšiais susijusiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį – 0,38 hektaro, bei taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – priteisti valstybei 608 tūkst. eurų. Plačiau
