Ko reikia persilaužimui žemės ūkyje: hektare sukuriame 1000 eurų mažiau vertės nei lenkai. Mėgstame girtis savo žemės ūkiu, tačiau skaičiai rodo, kad Europoje esame pakankamai atsilikę. ą galėtume pakeisti ir modernizuoti taip, kad būtų kuo daugiau naudos ne tik ūkininkais, bet ir visai šaliai, o pinigai nebūtų tiesiog išdalinti? Apie tai kalbėjome laidoje Delfi Tema. „Kiekviena šalis savaip sprendžia su žemės ūkiu susijusias problemas. Tačiau ne visi keliai vienodi. Pavyzdžiui, Lenkija daug didesnė nei Lietuva ir jiems pokyčius įgyvendinti lengviau nei mūsų mažoje šalyje dėl masto ekonomikos“, – aiškina Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas. Plačiau
Lietuvos kaimas neįsivaizduojamas be jaunųjų ūkininkų: kokią paramą šie gali gauti. Šių metų pradžioje jaunųjų ūkininkų skaičius Lietuvoje siekė apie 17 tūkst., o bendras ūkininkų skaičius 114 tūkst. Šie skaičiai rodo, jog jaunųjų ūkininkų Lietuvoje yra apie 15 procentų, ir jie valdo net 25 proc. žemės plotų. Savo ruožtu, Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į demografines problemas ir siekdama padidinti žemės ūkio gyvybingumą, jauniesiems ūkininkams siūlo vienkartinę paramą, kuri gali siekti iki 40-ies tūkst. eurų. Plačiau apie jaunųjų ūkininkų galimybes video reportaže. Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Plačiau
Valstybės kontrolė: abejonės dėl ŽŪR finansavimo pagrįstumo išlieka. Kol nebus pakeistas Žemės ūkio rūmų įstatymas, šios institucijos finansavimas ir toliau sudarys prielaidas abejoti biudžeto lėšų skyrimo pagrįstumu, skaidrumu ir jų panaudojimo tikslingumu, teigia Valstybės kontrolė. Žemės ūkio rūmų veikla finansuojama pagal istoriškai susiklosčiusią tradiciją. Rūmų veiklą reglamentuojančiame įstatyme (kuris nekeistas nuo jo priėmimo 1997 m.) nenurodomos konkrečios funkcijos, už kurių vykdymą skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Plačiau
Danija atsisako karvių rišimo būdo tvartuose. Pagal Danijos maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministro Mogenso Jenseno (Mogens Jensen) pateiktą planą bendras draudimas laikyti pririštus galvijus įsigalios nuo 2027 m., o ekologinių ūkių gyvulių augintojams – dar anksčiau. Danijos valdžia nusprendė nutraukti visų žemės ūkio galvijų rišimą nuo 2027 m., o iki 2024 m. šios praktikos turės visiškai atsisakyti ekologiniai ūkiai. Apie tai praneša portalas agra.de. Plačiau
Nebus mažinamos išmokos dėl pavėluotai pateiktų paraiškų ar jų duomenų keitimo. Atsižvelgiant į mūsų šalį užklupusią pandemiją bei dėl to kylančias problemas, dėl kurių buvo paskelbtas visuotinis karantinas ir pakeista pasėlių bei kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo tvarka, nebus taikomos sankcijos ūkininkams, pavėluotai pateikusiems paraiškas ar vėlavimo laikotarpiu keitusiems paraiškų duomenis. Šiais metais paraiškas buvo galima teikti nuo balandžio 20 d. iki birželio 22 d. (pavėluotai – iki liepos 17 d.). Nors įprastai išmokos už kiekvieną pavėluotą darbo dieną mažinamos 1 proc., šiais metais vėlavimo sankcijos taikomos nebus. Plačiau
Verslo naujokams, smulkiesiems ir jauniesiems ūkininkams jau mokamos išmokos. Nacionalinė mokėjimo agentūra informuoja, kad šiais metais paraiškas pateikusiems pareiškėjams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones, kurių projektams įgyvendinti skiriama išmoka, jau mokami avansiniai mokėjimai. Pagal KPP veiklos sritis „Parama smulkiesiems ūkiams“ ir „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ jau pervesta didžioji dalis avansų. Šiandienos duomenimis, išmokos pasiekė 561 smulkųjį ūkininką – jiems išmokėta daugiau kaip 6,7 mln. Eur. Taip pat išmokas jau gavo 546 būsimieji verslininkai – jiems išmokėta beveik 14 mln. Eur. Pradėtos mokėti išmokos ir jauniesiems ūkininkams. Plačiau
Dėl baltarusių viliotinio mūsų ūkininkams nei šilta, nei šalta. COVID-19 protrūkis šiek tiek pristabdė ukrainiečių ir baltarusių įdarbinimą Lietuvoje. Po neramumų Baltarusijoje tikėtasi, kad plūstelės daugiau darbo jėgos iš šios šalies. Jos piliečiams Lietuva palengvino atvykimo ir įsidarbinimo sąlygas, tačiau tuo kol kas dar niekas nepasinaudojo. Ūkininkai teigia, kad dėl to jiems nei šilta, nei šalta – mat lengvesnėmis sąlygomis jie negali įdarbinti svetimšalių žemės ūkyje, nes kaime esą pilna nekvalifikuotos darbo jėgos. Nors nedarbo lygis Lietuvoje išaugo (spalį jis siekė 14,1 proc.), darbdaviai bėdoja, kad stinga darbo jėgos, todėl jie samdosi svetimšalius. Plačiau
