Naujienos

Naujienų apžvalga: 2020-11-17

Pieno supirkimo kainos Lietuvoje augo ketvirtą mėnesį iš eilės. Per šių metų spalį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos padidėjo 8,4 proc., iki 305,2 eurų už toną. Palyginti su praėjusių metų spaliu, supirkimo kainos didėjo 4 proc. Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, padėtis pieno rinkoje išlieka gana neapibrėžta. „Pieno atsargos auga visame pasaulyje, tuo tarpu pieno produktų paklausa išlieka nepastovi, todėl kainos biržose patiria pastebimų svyravimų“, – sako E.Simonis. Rinkų analitikai prognozuoja, kad COVID-19 vakcinos ar gydymo proveržis akivaizdžiai būtų teigiamas ženklas tiek finansų, tiek pieno rinkoms. Tačiau situacija išlieka neaiški: pasaulinės pieno atsargos didėja, o tai turėtų apriboti kainų pakilimą, kol paklausa ir vartojimas nesugrįš į tvaraus augimo kelią, teigiama „CME Group“ pieno rinkos apžvalgoje. Plačiau

Rusija grūdų eksportą padidino 8,5 proc. Rusija per pirmus du šių žemės ūkio metų (žemės ūkio metai skaičiuojami nuo kalendorinių metų vidurio) mėnesius eksportavo 19,75 mln. tonų grūdų – 8,5 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė Žemės ūkio ministerija. Vien tik kviečių eksportas padidėjo 3,4 proc. iki 16,4 mln. tonų, miežių – išaugo 66 proc. iki 2,7 mln. tonų. Pagrindinės rusiškus grūdus importuojančios valstybės – Turkija ir Egiptas (po 17 proc. viso eksporto), Saudo Arabija (9 proc.), Bangladešas (6 proc.), Azerbaidžanas (4 proc.). Rusija šiais žemės ūkio metais planuoja solidų grūdų eksportą, kurio apimtys gali nusileisti tik rekordinių 2017-2018 metų (52,4 mln. tonų) – 49-50 mln. tonų, iš jų 38,5-39 mln. tonų sudarytų kviečiai. Plačiau

Pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos dydžiai. Žemės ūkio ministerija patvirtino 2020 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pasėlius ir ūkinius gyvūnus išmokų dydžius. Pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos specialioji išmoka už bulius – 212 Eur už vnt., išmoka už karves žindenes ir telyčias – 111 Eur už vnt., išmoka už ėriavedes – 3,1 Eur už vnt. Speciali išmoka augalininkystės sektoriui skirta baltyminių augalų augintojams. Atsietoji pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmoka už baltyminius augalus yra 23,40 Eur už ha. Plačiau

DNR plano pinigai: beveik 3 mln. eurų – mobiliosioms galvijų skerdykloms, 14,5 mln. – pastatams ir įrangai atnaujinti. Žemės ūkio ministerijai sudėtinga įgyvendinti „Ateities ekonomikos DNR“ plane numatytus inovacijų projektus – paramą gaus tik tokiu atveju, jei Konkurencijos taryba ar Europos Komisija neįžvelgs valstybės pagalbos. Plane numatyta naujovė ūkininkams – už 2,6 mln. eurų įsteigti 8 mobilias skerdyklas. Šį planą aršiai kritikuoja privatūs mėsos perdirbėjai, bet valstybė mato naudą, kad ūkininkai taps konkurencingesni. Dar „DNR Plane“ lėšų numatyta žemės ūkio inovacijoms ir moksliniams tyrimams – jos daugiausia virs pastatų atnaujinimu ar nauja įranga. Plačiau

Žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti suteikta paskolų už 2,7 mln. eurų. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) 71 žemės ūkio subjektui per pastaruosius metus suteikė paskolų už 2,7 mln. eurų, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Paskolos buvo teikiamos įgyvendinant finansinę priemonę „Paskolų žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti, finansuojamų iš grąžintų ir grąžintinų lėšų, teikimas“. Vidutiniškai skolintasi apie 38 tūkst. eurų. ŽŪM duomenimis, lengvatinės paskolos žemės ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, buvo teikiamos žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti. Gavėjams iki 72 mėnesių laikotarpiui suteikiamos paskolos suma galėjo siekti iki 70 tūkst. eurų, taikoma palūkanų norma siekė 3 proc., o administravimo mokestis – iki 0,5 proc. paskolos sumos. Plačiau

Melioracijai skirtos lėšos – elektriniams paspirtukams? Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) nariai pasipiktino, sužinoję, kad dalį iš Klimato kaitos programos išmaniajai melioracijai numatytų lėšų norima perkelti paspirtukams, dviračiams ir pan. transportui įsigyti utilizavus seną automobilį. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika lapkričio 11 d. Vyriausybės pasitarime pristatė pasiūlymą nuo 7 mln. iki 4 mln. eurų sumažinti lėšas Klimato kaitos programos priemonei, skirtai reguliuojam drenažui, o 3 mln. eurų papildomai skirti kompensacijoms asmenims įsigyti dviratį, paspirtuką, mopedą ir pan. transportą, sunaikinus taršų automobilį. Plačiau

Vokiečių ūkininkai vėl prisiminė avižas. Jau seniai Vokietijoje nebuvo tokios didelės avižų paklausos. Tai skatina ūkininkus kasmet didinti jų pasėlių plotą. Vokietijos ūkininkai pernai 155,8 tūkst. hektarų užaugino beveik 714 tūkst. tonų avižų, pranešė Grūdų, miltų ir krakmolo pramonės asociacija (VGMS), naudodamasi Federalinės statistikos tarnybos duomenimis. Paskutinį kartą šalyje avižų derlius 700 tūkst. tonų ribą buvo viršijęs tik 2012 m. Tikimasi, kad šiais metais Vokietijos avižų derlius pernykštį pralenks dar 38 proc. O ketverių metų vidurkį – 31 proc. Mat šiemet, palyginti su 2019 m., avižomis apsėtas plotas buvo didesnis 23 proc. Grūdų kokybė vertinama kaip patenkinama. Plačiau

Pratęstas laikotarpis tręšti laukus mėšlu ir srutomis. Laukus tręšti mėšlu ar srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., nebent, atsižvelgiant į hidrometeorologines sąlygas, atskiru įsakymu yra nustatyta kitaip, – praėjusią savaitę priminė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Šį sezoną taip ir įvyko – lapkričio 13 d. buvo išleistas žemės ūkio bei aplinkos ministrų pasirašytas įsakymas, kuriuo šis terminas nukeltas į gruodžio 1 d. Lapkričio 10 d. Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) raštu kreipėsi į Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas, prašydama pavėlinti terminą, nuo kurio nebeleidžiama skleisti mėšlo ir srutų laukuose. Plačiau

Darželinukų mitybai – daugiau kokybiškų produktų iš ūkininkų ūkių. Vis daugiau vietinio ekologiško bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminto maisto patenka į vaikų darželius. Tėvai pastebi, kad geras maistas stiprina vaikų sveikatą, o ūkininkai džiaugiasi, kad skatinama vietinė gamyba ir palaikomas regionų gyvybingumas. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina ikimokyklinio ugdymo įstaigas teikti paraiškas finansinei paramai gauti ir 2021 metais maitinti vaikus kokybiškais vietiniais produktais. Paraiškų laukiama nuo lapkričio 3 d. iki gruodžio 31 d. Ekologiško bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminto maisto gamintojai taip pat yra raginami naudotis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonių parama. Plačiau

Geras maistas sujungia miestą ir kaimą. Ne vienas ūkininkas įsitikinęs, kad perdirbimo imtis neverta, jeigu esi toli nuo didžiųjų miestų. Praktika rodo, kad tai nebūtinai yra problema. VDU Žemės ūkio akademijoje nuotoliniu būdu surengta 9-oji mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: trumpųjų maisto tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra“ bandė skleisti gerąją patirtį, kaip didinti Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumą, palaikant šeimos ūkius ir žemės ūkio produkcijos perdirbimo verslus, plėtojant trumpąsias maisto tiekimo grandines ir kuriant vietos maisto sistemas, taip pat ugdant ir siejant kaimo gyventojų verslumą su poreikiu saugoti gamtą. Plačiau