Paskirtasis ŽŪM vadovas K. Navickas: „Ministras neturi žinoti, kokio gylio arti vagą“. Paskirtasis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kadenciją baigiančioje Vyriausybėje dirbęs aplikos ministru, sako, kad griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų bijantiems žemdirbiams jis sieks parodyti, jog aplinkai draugiškomis priemonėmis galima sukurti didesnę ekonominę vertę. „Reikia nepamiršti, kad aš jau nebe aplinkos ministras ir tas mano griežtumas šitoje vietoje labai aiškiai apibrėžtas ministerijos funkcijose ir Vyriausybės programoje. Šitoje vietoje labiau save matau ir matysiu kaip tiltą tarp aplinkos sektoriaus ir žemės ūkio“, – interviu BNS sakė K.Navickas. K. Navicko teigimu, tarp jo prioritetų – žemės ūkio inkubatorių, patogesnių prekybos platformų smulkiems ūkininkams sukūrimas bei smulkių ir vidutinių ūkių dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose. Plačiau
Paskirtasis žemės ūkio ministras žada keisti nusistovėjusią tvarką: didieji ūkininkai jaučiasi ŽŪM dalimi. Paskirtasis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas žemdirbių bendruomenėje jau įnešė sujudimą, nes tai žmogus, atėjęs iš kitos sferos ir jo požiūris į daugelį problemų gali būti kitoks nei iki šiol. Tuo labiau, kad prasideda naujas finansinis laikotarpis ir nuo Žemės ūkio ministerijos sprendimų priklauso, kuriems sektoriams atiteks pagrindinis dėmesys ir didžiausia paramos dalis. Apie tai, kokie žemės ūkio pokyčiai laukia kalbėjome laidoje Delfi Tema. „Pavyzdžiui, yra tradicija, kad didieji ūkininkai jaučiasi ŽŪM dalimi ir mano, kad ministerija turi jiems tarnauti. Tą norėčiau pakeisti“, – vieną iš tikslų įvardina K. Navickas ir sako, kad jam kultūriškai nauja tai, kad ministerija tam tikrų asociacijų tarnaitė, nors kažko panašaus tikėjosi. Bent jau bendravimo įpročius norėtų keisti. Plačiau
V. Liakas: kaip padidinti augalų produktyvumą? Sunku būtų paneigti mineralinės augalų mitybos reikšmę didinant augalų produktyvumą. Maisto medžiagų reikšmė išaiškinta labai seniai ir pripažįstama iki šių dienų, parduodamų bei naudojamų trąšų apimtys – puiki to iliustracija. Atrodo, kad tai tapo „amžina vertybe“, įdomu kaip laikas ir besikeičiančios aplinkos sąlygos veikia realią panaudotų trąšų vertę. Praktika rodo, kad laikas ir sąlygos esmingai keičia realią objekto vertę. Galimas palyginimas – 100 Eur dvi dienos iki atlyginimo ir ta pati suma, atlyginimo mokėjimo dieną – realiai skirtingos sumos. Taigi, žieminiams kviečiams mineralinių trąšų norma kritiniu augimo laikotarpiu ir jam pasibaigus pagal efektyvumą esmingai skirsis. Plačiau
Galvijų augintojus pandemija verčia ieškoti naujų pardavimo nišų. Ne pirmas mėnuo jaučių ir jautienos rinka nėra palanki mėsinių galvijų augintojams – vidutinė galvijų supirkimo kaina Lietuvos įmonėse lapkričio pradžioje, palyginus su praėjusių metų lapkričio pradžia, yra sumenkusi 4,6 proc. –100 kg skerdenos kaina nukritusi nuo 233,38 iki 222,65 euro, neįskaičiuojant PVM. Todėl galvijus auginantys ūkininkai yra priversti patys ieškoti būdų, kaip nepatirti nuostolių ir surasti nišą rinkoje. Kėdainių r. Žostautų kaimo ekologinio mėsinių galvijų ūkio savininkas Donatas Vaitelis teigė, kad vėlus ruduo galvijų pardavimui yra pats prasčiausias ir sudėtingiausias laikas. Jau geriau tokiu metų laiku galvijų nepardavinėti, nes supirkimo kainos yra kritusios. „Dabar visi gyvulius užsidarinėja į tvartus. Tai pats netinkamiausias metas pardavimui, reikia palaukti“, –aiškino ūkininkas. Plačiau
Sudarė pirmąjį žemės ūkio robotų katalogą. Tiksliajam ūkininkavimui, jo naujovėms, taip pat žemės ūkio robotams ir autonominėms transporto priemonėms pristatyti skirtas pasaulinis leidinys „Future Farming“ sudarė pirmąjį žemės ūkio robotų katalogą, kuriame supažindina su 35 autonominėmis lauko darbų ir derliaus nuėmimo mašinomis. Į katalogą atrinkti tik tie lauko darbų ir derliaus nuėmimo robotai, kuriuos bus galima įsigyti ar išsinuomoti kitais – 2021 metais. Nemažai gamintojų jau yra pardavę apie 1 500 robotų, o kai kurie dar tik kuria pirmuosius prototipus. Plačiau
Paroda „Ką pasėsi…“ sugrįš rudenį. Dėl karantino nukelta tradicinė paroda „Ką pasėsi…“ žada grįžti kitų metų rudenį ir aprėpti tiek pavasarinės parodos, tiek rudeninės „Inno panorama“ turinius. Organizatorių teigimu, dabartinė situacija dar neleidžia prognozuoti, ar masiniai renginiai jau bus leidžiami kovą – tradiciniu parodos metu – todėl „Ką pasėsi… 2021“ turėtų įvykti rugsėjo 23–25 dienomis. Parodą rengianti VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko komanda teigia, kad ieškant sprendimų apklausti ir ankstesnių parodų dalyviai, išklausytos jų nuomonės. Plačiau
Ar Europai įmanoma tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu? Remiantis ES priimtu žaliuoju susitarimu, planuojama suderinti ekologiją ir ekonominį klestėjimą taip, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Vokietijos mokslininkai teigia, jog toks planas neefektyvus. Ambicingas žaliasis kursas apima daugybę sričių: bus mažinama anglies dioksido emisija, skatinama miškininkystė, tvarus žemės ūkis, ekologiškas transportas ir atsinaujinanti energetika. Iki 2030 m. apie ketvirtadalis žemė ūkio naudmenų turėtų būti ekologiškos, trąšų bei pesticidų naudojimas sumažės atitinkamai 20 ir 50 procentų. ES planuojama pasodinti 3 mlrd. medžių, atkurti 25 tūkst. km upių ir sustabdyti vabzdžių apdulkintojų, pavyzdžiui, bičių, populiacijų nykimą. Plačiau
Virtualūs turai po kaimą – tam irgi galima gauti paramą. Internetiniai seminarai, filmukai, aktyvi veikla socialiniuose tinkluose ar net virtualūs turai po kaimą – tokias elektronines komunikacijos priemones įgyvendinti skirtus projektus rengti ir tam prašyti paramos yra kviečiami Lietuvos kaimo tinklo (LKT) nariai. Nuo gruodžio 1 d. iki 30 d. paraiškas galima teikti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 200 000 eurų paramos. Lėšos skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto. Plačiau
