Žemės ūkio naujienos

Naujienų apžvalga: 2020-12-14

Į kovą už gyvulių sektorių turi įsitraukti ir mokslas. Didėjantys reikalavimai žemės ūkiui, sprendžiant klimato kaitos problemas, vykdant Europos žaliąjį kursą, ūkiams, ypač gyvulininkystės, yra nelengva užduotis, kuriai išspręsti reikės mokslo pagalbos. Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) nariai sektoriaus aktualijas ir iššūkius nuotoliniu būdu aptarė su LSMU Veterinarijos akademijos vadovais ir mokslininkais. Pasitarime su LŽŪT nariais taip pat dalyvavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), „Pieno tyrimų“, VDU Žemės ūkio akademijos atstovai. Glaudesnis bendradarbiavimas tarp žemdirbių ir mokslo institucijų – ne nauja tema. Tačiau naujoji BŽŪP politika, Europos žaliasis kursas tos sinergijos pareikalaus dar daugiau, o jos svarba kas dieną taps tik didesnė. Mokslo pagalba, kaip sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas, bus gyvybiškai svarbi, norint įveikti strateginius iššūkius. Plačiau

Ministras teigia sieksiantis suderinti aplinkosaugos ir žemdirbių interesus. Penktadienį Seimas patvirtino aštuonioliktosios Vyriausybės programą, prisiekė naujoji Premjerė Ingrida Šimonytė bei jos kabineto ministrai, tarp kurių – ir naujasis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Vyriausybės programoje kalbama apie žemės ir maisto ūkio pridėtinės vertės ir konkurencingumo stiprinimą. Teigiama, kad diegiant naujausias technologijas, inovacijas, naujas rizikos valdymo priemones, keliant sektoriaus kompetencijas ir sparčiau skaitmeninant, didindami ūkiuose kuriamą pridėtinę vertę ir konkurencingumą, bus prisidedama prie pagrindinio tikslo – aprūpinti visuomenę kokybišku maistu ir žaliava gaminant aukštos pridėtinės vertės produktus, išnaudojant bioekonomikos teikiamas galimybes. Naujasis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kadenciją baigiančioje Vyriausybėje dirbęs aplinkos ministru, jau anksčiau yra sakęs, kad griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų bijantiems žemdirbiams jis sieks parodyti, jog aplinkai draugiškomis priemonėmis galima sukurti didesnę ekonominę vertę. Plačiau

Žemės ūkio ministro įgaliojimus perėmė Kęstutis Navickas. Buvęs ministerijos vadovas Andrius Palionis perdavė įgaliojimus naujajam žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. „Nėra lengvas žemės ūkio ministro portfelis, tačiau pilnas spalvų, pagarbos kaimui ir žmogui. Jis bus kiek žalesnis, atnaujintas, gal ambicingas. Tikiu, kad jį nešime kartu, tikiu, kad jo viduje rasime darnius sprendimus ir visi dabar kylantys nuogąstavimai išsitrins. Žinau, kad socialinių partnerių atvirumas, pagarba vieni kitiems ir siekis rasti sprendimus yra tas vidurio kelias, kuriuo keliausime kartu“, – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas. A. Palionis  padėkojo ministerijos kolektyvui, savo komandai ir, pratęsdamas tradiciją, įteikė ministro portfelį naujajam ministerijos vadovui K. Navickui. Plačiau

Koks bus tarp dviejų miestų suskaldytos Žemės ūkio ministerijos likimas. Nors buvo planuota per praeitą kadenciją perkelti visą ministeriją, tačiau pavyko tik įsteigti vieną padalinį, kuriame dirba 30 žmonių. „Mūsų Vyriausybės siekis, kad visa ministerija būtų viename mieste. Ji turėt grįžti į sostinę“, – viziją piešia K. Navickas. Tačiau jis pabrėžia, kad yra žmonės, kuriems buvo suteikti lūkesčiai, išdalinti pažadai, kad jie Kaune gali pirkti nekilnojamajį turtą, nes darbo vietos bus ilgalaikės, reikės ieškoti kompromiso. „Neatmetu galimybė, kad išmokus pandemijos pamokas galėsime rasti ir trečią variantą, kad būtų galima dirbti nuotoliniu būdu. Greito sprendimo nežadu, tačiau tolimesnės migracijos į Kauną nebus. Ar bus greitas perkėlimas atgal į sostinę taip pat negaliu pasakyti“, – dėsto K. Navickas. Plačiau

Brexit“ finalas: kas laukia mūsų žemės ūkio sektoriaus? Oficialiai derybos dėl ES prekybos ryšių po „Brexit“ su D. Britanija dar nebaigtos, tačiau vis dažniau pasigirsta signalai, kad susitarimas gali būti ir nepasiektas. Kokią visa tai turėtų įtaką Lietuvos žemės ūkiui? Trečiadienį apie tai kalbėta parlamentiniame Kaimo reikalų komitete. Nuotoliniame posėdyje situaciją pristatęs laikinasis žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas teigė, kad derybose išlieka „neaiškumas ir neapibrėžtumas“. Jo teigimu, „Brexit“ be susitarimo paveiktų keturias Lietuvos žemės ūkio sritis. Visų pirma, dėl muitų taikymo į D. Britaniją eksportuojami lietuviški žemės ūkio ir maisto produktai brangtų nuo 10 iki 20 proc. Tai mažintų jų konkurencingumą ir dėl šios priežasties eksporto srautai į Jungtinę Karalystę sumažėtų. Plačiau

Rusija kviečių eksportą šiemet padidino daugiau nei dešimtadaliu. Rusija per pirmus 10 šių metų mėnesių eksportavo 29,3 mln. tonų kviečių ir kvietrugių – 10,6 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Finansine išraiška šis Rusijos eksportas išaugo 14,6 proc. iki 6,117 mlrd. JAV dolerių, pranešė Federalinė muitinė. Tuo tarpu žemės ūkio rinkos ekspertų centras „Rusagrotrans“ skelbia, jog šalies kviečių eksportas per pirmus penkis žemės ūkio metų mėnesius (liepą-lapkritį) pasiekė iki šiol neregėtas apimtis – 21,6 mln. tonų, o viso grūdų eksportas siekė 25,8 mln. tonų. Rusijos žemės ūkio ministerijos išankstiniais duomenimis, šiemet šalis prikūlė 131 mln. tonų grūdų, derlius – 8 proc. solidesnis nei pernai. Kviečiai įprastai sudaro apie du trečdalius Rusijos grūdų derliaus. Plačiau

Prekyba su Kinija: burbulo daugiau nei rezultatų. Kinijai sugriežtinus šaldyto maisto įvežimą, buvo suklūsta, kaip tai paveiks mūsų gamintojus. Politikų retorika eiliniam piliečiui piešia vaizdą, kad jų pastangomis į taip geidžiamą didžiulę šios šalies rinką vartai atveriami vis plačiau. Tačiau realybė daug pilkesnė:dabar vis dažniau prabylama, kad linksniuojami eksporto į Kiniją pasiekimai yra daugiau išpūstas burbulas nei tikrovė. Kinija paskelbė aptikusi kelis COVID-19 viruso atvejus ant šaldyto maisto pakuočių, todėl sugriežtino įvežamo šaldyto maisto patikras. Kaip skelbia Žemės ūkio ministerija, į Šanchajų – didžiausią Kinijos miestą, pro kurio uostą keliauja dauguma eksporto ir importo prekių bei krovinių – įvežamam šaldytam maistui nuo š. m. lapkričio 16 d. įsigaliojo specialių reikalavimų sąrašas. Plačiau