Žemės ūkio naujienos: 2021-06-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Jauno ekonomisto įkurtas sėkmingas ūkis – žinių, ambicijų ir drąsos projektas
Vartotojai, ieškantys kokybiškų, šviežių lietuviškų maisto produktų tiesiai iš ūkininkų, jau žino, kad gali jų įsigyti net neišeidami iš namų. Kaimas gali atkeliauti pas kiekvieną – tereikia apsilankyti ūkininkus ir vartotojus jungiančiame tinklalapyje kaimasinamus.lt ir iš gausybės įvairiausių produktų išsirinkti labiausiai trokštamus.
Jame apsilankęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas įsitikino, kad įgytos ekonomikos žinios labai praverčia ūkininko veiklai.
Įdarbintos žinios
Kai M. Kinderis pradėjo ūkininkauti Leliūnuose, ūkiui ypač trūko technikos. Gavęs paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros programą ūkiui modernizuoti, Mindaugas atnaujino galvijų fermą, pastatė pašarų sandėlį, įsigijo traktorių, sėjamąją, žolės smulkintuvą, šėryklą, srutovežį, krautuvą ir kitos ūkiui būtinos įrangos.
Be paramos, anot jo, viskas būtų buvę daug sudėtingiau. 33 metų ūkininko ateities ketinimai ambicingi – kartu su partneriais Karoliu Kudrevičiumi ir UAB „Kinderio limuzinai“ planuoja įrengti ekologiškos jautienos brandinimo ir išpjaustymo cechą.
„Ceche planuojame brandinti ir paruošti pirkėjams išskirtinės kokybės jautieną. Taip pat teikti skerdimo, brandinimo ir išpjaustymo paslaugas kitiems ūkininkams. Tikimės, kad tai ne tik leis sukurti didesnę pridėtinę vertę, bet ir pakels ūkių konkurencingumą“, – teigia Mindaugas.
Jis taip pat planuoja diegti naujas mėšlo tvarkymo ir perdirbimo technologijas – iš mėšlo gaminti granules laukams tręšti.
„Esame 100 procentų draugiški gamtai ir žmogui. Vasarą limuzinai ganosi natūraliose pievose. Žiemą šeriami mūsų paruoštu šienu ir šienainiu. Mažyliams „desertui” dar duodame skaldytų grūdų, suteikiančių mikroelementų, kurių nėra žolėje. Gyvulius laikome ant kraiko. Aš nesu abejingas aplinkosaugai, parengiau projektą, kad iš mėšlo būtų gaminamos granulės laukams tręšti. Tai ir efektyviau, ir aplinkos tarša daug mažesnė“, – pasakoja jaunas ūkininkas.
Pasak žemės ūkio ministro, tokie ūkininkų planai turi būti remiami ir skatinami.
„Tai žemės ūkio ateitis. Tokie, taip vadinamieji, biodinaminiai ūkiai, visų pirma, tausoja gamtą, veikia tvarios ir darnios žemdirbystės principais, mažai veikiami išorės veiksmų ir, be abejo, išmintingai valdomi, duoda pridėtinę naudą ūkininkui,“ – teigia K. Navickas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-07
„NMA agro“ Jūsų telefone – dar aiškiau ir paprasčiau naudoti
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama, kad ūkininkai galėtų susipažinti su visomis „NMA agro“ galimybėmis ir jas pritaikytų savo poreikiams, parengė mobiliosios programėlės naudojimo vaizdo instrukcijas.
I. Pranešimų siuntimas
Šioje dalyje paaiškinama, kaip paramos gavėjas gali informuoti NMA, taip pat Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ar VšĮ „Ekoagros“ apie įsipareigojimų laikymosi faktus, atliktas veiklas laukuose.
Dalyvaujantys investicinių priemonių veikloje gali informuoti NMA apie ištaisytus investicinių projektų mažareikšmius pažeidimus, pateikti trūkstamus dokumentus, atsiųsti įrodančią medžiagą apie vykdomus mokymus, renginius ir parodomuosius bandymus.
Pasirinkus tipą „Pranešti apie pažeidimus“, bet kuris Lietuvos pilietis anonimiškai gali informuoti NMA arba kitas institucijas (Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Valstybinę augalininkystės tarnybą, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, Aplinkos ministeriją) apie pažeidimus, susijusius su ES paramos panaudojimu, ar apie netinkamo ūkininkavimo faktus. Pateiktus duomenis įstaigos apdoroja pagal savo kompetenciją. Pavyzdžiui, pranešimus apie Sosnovskio barščiais apaugusius laukus gauna Aplinkos ministerija. Tuo tarpu NMA tikrina su paramos administravimu susijusius pranešimus (apie šienavimo, juodojo pūdymo priežiūros, mėšlo tvarkymo pažeidimus, išdegusius plotus laukuose, netinkamą investicinių projektų viešinimą ir t. t.). Tad, jei kyla su pranešimo nagrinėjimu susijusių klausimų, reikėtų keiptis į atsakingą instituciją.
Pranešimų siuntimo vaizdo instrukciją rasite čia.
II. Laukų stebėsena
Stebėdami laukus ūkininkai gali aktualiu metu įvertinti laukų būklę ir nedelsdami atlikti būtinus laukų priežiūros veiksmus. Laukus galima stebėti neišeinant iš namų, naudojantis „Sentinel“ palydoviniais vaizdais, kurie atnaujinami kas 5 dienas.
Savo laukų būklės analizę galima atlikti peržiūrint palydovinių žemėlapių informaciją:
augmenijos indekso žemėlapį;
augalų streso žemėlapį;
natūralių spalvų kompozitą;
pasėlių vegetacijos tendencijas ar informaciją apie atliktas veiklas galima peržiūrėti naudojantis įdiegtu palydovinių vaizdų kalendoriumi, kuriame pasirinkus datą bus rodomas konkrečios dienos palydovinis vaizdas, prieš tai žemėlapyje reikia nurodyti dominančią vietą.
Laukų stebėsenos vaizdo instrukciją rasite čia.
III. Kitos funkcijos
Programėlėje visada pagal nutylėjimą rodomas aktualiausias aerofotografinis žemėlapis bei pasėlių laukų ribos, kurios atnaujinamos kiekvienais metais birželio ir liepos mėnesiais. Pasirinkus sluoksnį „Kontroliniai žemės sklypai“, rodomi paramai tinkami plotai ir paramai netinkami plotai bei deklaruojamų žemės ūkio naudmenų grupės.
Sluoksniai „Žemės paviršiaus erozija“, „Natura 2000 teritorijos“, „Šlapynės“, „Apleistos žemės“ sudaro galimybę ūkininkams pasitikrinti, ar jų laukų ribos įbraižytos tiksliai ir deklaruoti pasėlių kodai yra teisingi. Taigi iki deklaravimo pabaigos yra galimybė pasitikslinti pagal matomą informaciją.
Pagalbos skiltyje pateikiama informacija apie programėlės funkcijas ir pranešimo siuntimo bei nuotraukų fotografavimo instrukcija.
Paspaudus liniuotės mygtuką, galima atlikti ploto ir atstumo matavimus telefono ekrane.
Kur surasti programėlę
Mobilioji programėlė skirta išmaniesiems telefonams, ją surasti ir nemokamai atsisiųsti galima naudojantis „Google Play“ ar „App Store“.
Šaltinis: nma.lt, 2021-06-07
Padedame Jums – vaizdo instrukcija smulkiesiems ūkininkams
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia susipažinti su paraiškos pildymo vaizdo instrukcija, skirta rengiantiems paraiškas pagal veiklą „Parama smulkiesiems ūkiams“. Kviečiame susipažinti čia.
Šaltinis: nma.lt, 2021-06-07
Inžinierių tandemas mišriame ūkyje
Mišrų ūkį valdantis Eugenijus Cikanavičius sutinka, kad ūkininkaujant reikia žinoti ir mokėti daug dalykų, tačiau, jo įsitikinimu, pačios svarbiausios yra inžinerinės žinios ir suvokimas – tai jis vadina ūkio pagrindu.
Tai ūkio, kuriame daug mechanikos, techninių produktų, pagrindas. Ji apima ne vien žemės ūkio techniką, bet ir visą melžimo įrangą, įskaitant vakuumą, linijas, mechaniką, pneumatiką, elektroniką, taip pat sandėlių, džiovyklų įrengimus – elevatorius, valomąsias, transporterius. Išsiaiškinti, kodėl vienas ar kitas mechanizmas neveikia taip, kaip turėtų, be inžinerinio išsilavinimo nėra taip paprasta“, – įsitikinęs E. Cikanavičius. Tiek Eugenijų, tiek Mindaugą, jų teigimu, metalas ir technika traukė nuo mažens. Ūkininkavimo pradžioje Eugenijui teko nemažai konstruoti ir ūkiui techniką gamintis iš kolūkio metalo laužo, dabar Mindaugas noriai CNC metalo pjovimo staklėmis pjausto reikiamų formų detales.
„Tenka dar ir dabar pakonstruoti, pvz., prikabinimo įtaisus perdaryti, reikia ir papjaustyti, pavirinti. Gerai, kai gali pats pasidaryti. Žinoma, svarbu ir tai, kad daugelį technikos gedimų galime patys sutvarkyti“, – sako Eugenijus, servisą kviečiantis tik dėl tokių problemų, kurioms spręsti būtinos specialios programos ir įranga.
Širdgėlą kelia gyvulininkystės nykimas
Šiuo metu Eugenijus su sūnumi Mindaugu – jaunuoju ūkininku – Kaišiadorių rajone bendrai dirba per 600 ha, dar maždaug 100 ha naudmenų skiria pievoms ir ganykloms. Apie 250 ha sudaro nuosava žemė. Nors anksčiau ūkyje buvo meldžiama 60 holšteinizuotų juodmargių, investuota į melžimo aikštelę ir bandos valdymo programą, net svarstytos melžimo roboto įsigijimo galimybės, tačiau dabar pieninių karvių banda po truputį mažinama, o jų vietą užima mėsiniai galvijai.
„Melžiamas karves vis dar laikome, bet tai jau paskutinės, ši šaka mirties fazėje – negali daryti to, ko niekam nereikia. Beveik nuo 2013 m. dirbame nuostolingai, baigiasi ištekliai ir noras, be to, ir perspektyvų nematyti. Valstybė nuėjo ne ta linkme, ne ten prioritetus sudėliojo, pasirinkdama lengvesnį kelią. Skaudu, kad taip masiškai nyksta gyvulininkystės ūkiai, būtent tai, o ne išorinius dalykus, aš įvardyčiau kaip realią grėsmę nacionaliniam saugumui, nes liekame be pagrindinių maitintojų“, – nusivylimo dėl nykstančios šakos neslepia ūkininkas. Nors didelių perspektyvų jis nemato ir auginant mėsinius galvijus, ypač parduodant juos pigiai kaip žaliavą, tačiau visiškai atsisakyti gyvulių kol kas nežada.
Šiuo metu E. Cikanavičiaus bandoje apie 100 mėsinių galvijų. „Skaudu, kad taip masiškai nyksta gyvulininkystės ūkiai, būtent tai, o ne išorinius dalykus, aš įvardyčiau kaip realią grėsmę nacionaliniam saugumui, nes liekame be pagrindinių maitintojų. Tikėkimės, kad neliks Lietuvoje tik tokios karvės“, – sako E. Cikanavičius
Žinomas artojas perėjo prie tiesioginės sėjos
Siekis mažinti darbo ir degalų sąnaudas paskatino E. Cikanavičių – ilgametį artoją ir arimo varžybų dalyvį (beje, varžybose yra dalyvavęs ir Mindaugas) – atsisakyti plūgo savo ūkyje ir pereiti prie tiesioginės sėjos. Šiemet trečią sezoną žemės ūkio augalai Cikanavičių ūkyje sėti juostine Mzuri sėjamąja su lokalaus trąšų įterpimo įranga. Nors išbandė ne vieną tiesioginės sėjos mašiną, ši sėjamoji Eugenijui pasirodė technologiškai rimčiausia, nes išsiskyrė žemės išdirbimo, kopijavimo ir sėjos kokybe.
„Visus laukus ariant, daug padargų reikėdavo ir darbo bei triukšmo netrūkdavo: du ardavo, vienas lygindavo, trąšas barstydavo, sėdavo, dar žmonių reikėdavo akmenims nurinkti, sėkloms ir trąšoms atvežti. Dabar vienas išvažiuoja į laukus su sėjamąja ir keturias operacijas vienu važiavimu atlieka: išdirba juostomis žemę, patręšia, tiksliai pasėja ir privoluoja. Antro žmogaus reikia tik trąšoms ir sėkloms privežti“, – dviejų technologijų skirtumus vardija ūkininkas, pabrėždamas veiklos optimizavimo būtinumą.
Jis neabejoja, kad ilgainiui žaliosios direktyvos arimą vis vien uždraus, tad ūkiai nori nenori turi prisitaikyti ir geriausia tai padaryti nelaukiant nurodymų. Be darbo sąnaudų mažinimo, kitas tiesioginės sėjos privalumas – dirvožemio ir jo gyvūnijos tausojimas, taip saugant dirvą nuo erozijos. Kaip vieną iš būdų taupyti jis mato ir lokalų kompleksinių trąšų įterpimą sėjant, vėliau planuoja sėjamąja terpti ir vienanares trąšas. Tuo tikslu šiemet ūkyje pradėti atlikti dirvožemio tyrimai, tad ateityje mažinti pasėlių auginimo savikainą ir trąšų sąnaudas tikisi tręšiant kintama norma pagal dirvožemio žemėlapius.
Juostine sėjamąja Cikanavičiai sėja beveik visas pardavimui ar pašarams auginamas kultūras – kviečius, rugius, rapsus, pupas, avižas, miežius, bandė net ir kukurūzus. Tiesa, jų derlius mažesnis nei sėjant į artą dirvą. Kukurūzams, kuriuos augina jau daugiau kaip 20 metų, skiria maždaug 5 proc. bendro pasėlių ploto, t. y. apie 30 ha. „Sėjame jų su rezervu, nes būna kritinių metų, kai nėra iš ko pašarų gaminti, o kukurūzai bet kuriuo atveju užauga ir garantuoja stabilų pašarų kiekį. Pasėji ir esi ramus, kad turėsi kelis šimtus tonų masės“, – sako ūkininkas. Iš kukurūzų gamina silosą gyvuliams šerti, iš likusios dalies kulia grūdus – juos noriai perka medžiotojai, paukščių augintojai. Žolės šienainį taip pat gamina tranšėjose, ritinius suka tik dėl pardavimo, jų pagrindiniai pirkėjai – žirgynai.
Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-08
Pastačius mėšlidę pieno kiekis nepadidės
Kuriant Pieno strategiją daug didesnę prasmę turėtų greitai atsiperkančios investicijos, gerinančios bandos genetiką ir šėrimą – jos per trumpą laiką galėtų pakeisti mažesniųjų ūkių padėtį. Taip teigė Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) valdybos pirmininkė, ūkininkė Regina BERNATONIENĖ, išsakiusi nemažai kritikos įmonės „Civitta“ rengiamai Pieno strategijai.
Minkštosios investicijos, kurių reikėtų vidutiniams ir smulkiems ūkiams, „suvalgytų“ ne tiek daug lėšų, bet padėtų išlaikyti, išsaugoti ūkius, didintų jų potencialą, pieno gamybą, o tuo pačiu ir ūkių konkurencingumą. Investicijos į genetiką, šėrimo gerinimą leistų greičiau didinti produktyvumą bei pieno kiekį, į tai ir orientuota Pieno strategija. Pastačius mėšlidę ar srutų rezervuarą pieno kiekis juk nepadidės. Įsigijus melžimo robotą gali litru padidinti karvės primilžį, bet ryškaus produktyvumo šuolio vis tiek nebus, jei nebus geros genetikos gyvulių, kokybiško šėrimo.
Labiausiai į akis krenta Strategijoje numatyti pertekliniai ūkių įsipareigojimai. Numatyti milžiniški pokyčiai per trejus metus padidinti produktyvumą yra nerealūs, jie būtų sunkiai pasiekiami ne tik vidutiniams, bet ir didesniems ūkiams. Pavyzdžiui, gavus paramos 50 tūkst. Eur, įsipareigojama pieno kiekį padidinti 55 t, 100 tūkst. Eur – 110 t, 600 tūkst. Eur – 1 560 tonų. Jeigu norime daugiau pieno, tie įsipareigojimai, mano galva, turi būti minimalūs arba net turėtų skambėti „įsipareigoti išlaikyti ne mažesnį pieno kiekį“. Juk jeigu ūkis investuoja, tai jis mąsto apie ateitį, planuoja gerinti pieno kokybę, didinti ūkio efektyvumą, galbūt daugiau atsižvelgti į naujus aplinkosauginius reikalavimus.
Bet siūlomi įsipareigojimai gali būti nepakeliami. Tikėtina, kad perteklinių įsipareigojimų vidutiniai ir smulkūs ūkiai neprisiims, o jeigu kai kurie ir prisiims, tai jų nebus daug – tai ne mūsų pečiams. Ir tai tik dar vienas niuansas, verčiantis manyti, kad Pieno strategija kuriama stambiesiems ūkiams. Tokias mintis sustiprina galimas paramos dydis vienam ūkiui pagal gyvulių skaičių. Po išsakytų pastabų tie pinigų krepšeliai pagal ūkių dydį šiek tiek pakito, atsirado antroji alternatyva, tik nežinia, kuri bus pasirinkta. Negana to, jog maksimalus paramos dydis priklausys nuo laikomų karvių skaičiaus, bet ūkiams numatomi „paramos krepšeliai“ pagal ūkių dydį.Gal geriau prioritetus numatyti?
Nors su „Civitta“ atstovais organizuojami bendri susitikimai, kai kurios organizacijos (asociacijos) su įmone susitinka atskirai, todėl nežinome, kokias pastabas pateikia bendrovės ar kitų asociacijų atstovai. Neaišku ar joms informacija dėstoma pakartotinai, ar derinama pozicija… Tuo pačiu kyla abejonių, ar viską žinome, ar gauname vienodą informaciją? Visa tai kelia nepasitikėjimą. Nepasitikėjimo įnešė ir kai kurie, mūsų asociacijos manymu, nekorektiški „Civitta“ skaičiavimai – vieniems scenarijams nebuvo taikomos elementarios paramos skyrimo kartelės (jog į paramą gali pretenduoti ūkiai nuo 10 karvių). Galbūt tai ir nereikšminga, bet perteklinis, ypač nekorektiškos informacijos, kiekis yra žalingas. Taigi, kol kas daug neapibrėžtumo, tad smulkiems ir vidutiniams ūkiams belieka tik tikėtis, kad Pieno strategija padės mums eiti į priekį, o ne galutinai išstums iš pieno gamybos. Mes gaminame nemažą pieno kiekį, bet jį, žinoma, galėtų kompensuoti didieji. Tik ar tai būtų socialiai atsakinga? Tikrai ne! Šeimos ūkį, kuris iš gaminamo pieno maitina šeimą, reikia saugoti.
Sprendimas atsisakyti 15-30 karvių ūkių, gaminančių apie 500-1 000 kg pieno per dieną, būtų trumparegiškas. Šie ūkiai turi potencialo, tik ūkininkai pavargę nuo tokios situacijos. Yra teigiančių, jog mažesnių ūkių pieno kokybė prasta. Tai iš dalies tiesa, tačiau noriu priminti, jog už pieno mėginių paėmimą atsakingi pieno supirkėjų darbuotojai. Galiu drąsiai teigti, kad per daugelį metų mažesnieji ūkiai buvo „išmokyti“ pamiršti kokybę. Stoti į normalias vėžes užims laiko ir pastangų.
Tad jeigu Pieno strategija apimtų ne tik valdų modernizavimą, bet ir minkštąsias investicijas, taip pat ir pieno kainą, būtų visiems naudingiau ir toliaregiškiau. Esu įsitikinusi, kad į smulkių ir vidutinių ūkių, kurie nori dirbti ir gaminti pieną, interesus būtina atsižvelgti, jeigu nenorime socialinio sprogimo ir norime išsaugoti gyvą kaimą. Lenkijos pavyzdys rodo, kad tokie ūkiai puikiai gyvuoja. Mes tikrai turėsime ateitį, jeigu sulauksime palaikymo.“
Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-07
Pirmą kartą Lietuvoje – gyvulių pardavimas mobiliame aukcione
Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) , įgyvendindami projektą „Gyvulio prekinės vertės didinimas, taikant naujus pardavimo būdus“, jau parengė mėsinių galvijų mobilaus aukciono metodiką, ir pirmasis toks aukcionas įvyks birželio 29 d. „Šilutės veislininkystės“ ūkyje.
Mėsinių galvijų sektorius yra augantis, todėl bandų gerinimui labai svarbu įsigyti gerų veislinių bulių. Šiuo metu nusistovėjusi prekybos forma – tiesioginės derybos su ūkininku ūkyje, kai supirkėjas stengiasi gyvulio vertę kuo labiau sumažinti. Mėsinių galvijų, kaip ir pieninių galvijų, pardavimo mastai nėra dideli, o pardavėjai skundžiasi, kad kaina, kurią siūlo pirkėjas, tikrai nėra nei objektyvi, nei sąžininga. Norint objektyviai nustatyti galvijų vertę, būtina ieškoti ir taikyti naujas formas, kurios, deja, dėl įvairių veterinarinių apribojimų (transportavimo, karantino ir t.t.) yra gan ribotos.
Naujovė, kuri leistų sudaryti konkurenciją tarp pirkėjų ir ženkliai padidinti ūkininkų pajamas, – mėsinių galvijų mobilių aukcionų organizavimas. „Aukcione bus pristatomi aubrakų, limuzinų ir angusų veislės buliai. Tikimės, kad taikant naują pardavimo formą – mobilų aukcioną, pavyks už galvijus gauti didesnę kainą. Visi puikiai žinome problemas ir jų sprendimo būdus, todėl neabejojame, kad bendras darbas duos gerų rezultatų, kurie bus naudingi visiems mėsinių galvijų augintojams.
Mobilūs aukcionai naudingi ir mėsos perdirbimo įmonėms, kurios laukia vis geresnės kokybės galvijų. Taikant naują pardavimo būdą, tie ūkininkai, kurie parduodavo gyvulį tiesiogiai supirkėjui (tarpininkui), galės įsitikinti, kokia yra iš tikrųjų kiekvieno iš jų užauginto gyvulio tikroji rinkos vertė. Tai įpareigos supirkėją mokėti sąžiningą kainą, o ūkininką – auginti geresnio įmitimo galviją ir gauti ženkliai daugiau pajamų“, – sako Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vytautas Barkauskas.
Šaltinis: lrytas, 2021-06-07
Milijonus į ūkį investavęs lietuvis našumu olandus pavijo, pinigais dar ne
Gintautas Migonis, buvęs „Malsenos“ vadovas, pirmą kartą ūkininkauti pamėgino dar tolimais 2004 m. Vėliau kurį laiką šios veiklos buvo atsisakęs ir vėl sugrįžo daugiau kaip prieš dešimt metų, o dabar sakosi pagaliau artėjantis prie lūžio taško – tokio pat pelningo kaip Vakaruose mėsinių galvijų ūkio.
Tikslas iš vieno hektaro „išspausti“ 600-800 eurų gryno pelno. Jei prasidės didesnė infliacija 1000 eurų. Skaičiavimas paprastas: viename hektare auga vienas gyvulys, kuris per metus atsiveda prieauglį, tai papildomi 800 eurų ir išmokos. „Panašius rezultatus, kaip prancūzai, olandai pasiekėme, jei kalbėsime apie gyvulių auginimą. Pelningumo dar ne, tačiau kol kas ne toks mūsų ūkio tikslas. Svarbiausia, kad įrodėme, jog galime dirbti kokybiškai. Tam, kad galėtume konkuruoti su tais pačiais olandais turime per savaitę parduoti bent 24 vienodos kokybės galvijus, arba 1300 per metus.
Tai minimalus kiekis“, – dėsto ūkininkas. Jis skaičiuoja, jog norint parduoti 1300 buliukų reikia laikyti 2600 karvių. Jo paties ūkis lietuviškais mastais gana didelis, laiko 250 karvių. Vadinasi dešimt tokių ūkių turi dirbti kaip viena bendrovė. „Prie mūsų jungiasi kiti ūkiai. Tai smagu ir tikimės, kad pagaliau pasieksime 1000–2000 bulių per metus. Turime suprasti, kad svarbiausia vartotojas, kuris perka 365 dienas per metus. Pagrindinis jautienos pirkėjas restoranai – jie perka savaitėmis. Jei olandai, argentiniečiai mėsą siūlo ištisus metus, mes su savo kokybiška jautiena, kurią galime tiekti tris savaites per metus, niekam neįdomūs, nes klientas tą patį produktą nori rasti ištisus metus“, – rinkos specifiką aiškina G. Migonis.
Jei kalbėsime apie tuos 24 jaučius per savaitę, tai 15-16 mėnesių auginti raguočiai, sveriantys 650 – 700 kg. Tada mėsa dar bus minkšta. Jei gaminame kokybišką skerdeną, tokiom veislėm kaip limuzinai, šarole pelningas jau bus 3,8 euro už kilogramą, kitoms veislėms 4-4,4 euro už kilogramą. Čia vadinamasis karkasas. G. Migonio žiniomis, jau pasiekėme 3,2 euro, gal gautume ir 3,4 euro. Tolimesniam brangimui trūksta kiekių ir, kita bėda, ūkininkai turi jungtis, o ne konkuruoti vienas su kitu. „Lietuvoje visada kalbame apie pardavimą ir gyvo svorio kainą, tačiau kai prekybininkas taip perka gyvulį, jis iki galo nežino, kokia bus galutinė išeiga.
Pavyzdžiui, neaišku, ar ūkininkas prieš parduodamas karvei nedavė druskos ir ji neišgėrė dvidešimt litrų vandens, supirkėjai visada mokės mažiau nei už karkasą“, – aiškina G. Migonis. Kitas ūkio bandymas buvo įkurti savo mėsos parduotuvę, tačiau tai tik papildomas realizacijos kanalas, negalintis pakeisti eksporto. Lietuvoje tiesiog dar nėra tiek žmonių, kurie gali mokėti už kokybišką jautieną, nes mūsų vartotojas jautrus kainai. „Man būtų smagu, jei Lietuvoje sugebėčiau parduoti 5 proc. savo produkcijos ir tai būtų geriausia mėsa. Tai mano vizija“, – aiškina G. Migonis. Jis gana palankiai vertina ir Žaliąjį kursą, nes ekstensyvi gyvulininkystė atitinka šį kursą.
Be to, motininės bandos ekologiškos, taip auginamos dėl įsitikinimų. „Mums trūksta didesnių penėjimo stočių, prie kurių galėtų prisijungti ir pašarus gaminantys grūdininkai, kurie puikiai dirba. Jas galėtume išmėtyti po Lietuvą ir grūdininkais mainais tiekti mėšlą. Išvežti grūdų nėra blogai, tai viena iš mūsų prekių ir jas turime tai išnaudoti. Kosmonės technologijos, lazeriai, puiku, tačiau negalime apleisti ir resurso, kuris generuoja mažas, bet stabilias, pajamas. Tai žemės ir miškai. Daug naftos ir brangakmenių neturime“, – įsitikinęs patyręs finansininkas.
Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-06-06
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
