Žemės ūkio naujienos: 2021-06-07

Lengvatinės paskolos galima kreiptis pagal kelias paramos formas: investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos investicijoms bei apyvartiniam kapitalui (9.2 forma), investicijoms ir apyvartiniam kapitalui (9.3 forma) arba tik apyvartiniam kapitalui (9.4 forma).

Projektams, pateiktiems pagal 9.3 ar 9.4 paramos formas, atranka nevykdoma – jų tinkamumas gauti lengvatinę paskolą pagal veiklos sritį yra vertinamas iškart.

Projektai, pateikti pagal 9.2 paramos formą, dalyvaus projektų atrankoje. Jei jie pateks tarp projektų, kuriems nepakanka lėšų negrąžintinai subsidijai gauti, toliau nebus vertinami ir investicinė parama bei lengvatinė paskola jiems nebus skiriama. Tuo atveju, jei projektai pateks tarp vertinamų, bus atliekamas jų tinkamumo vertinimas pagal veiklos sritį bei tinkamumą gauti lengvatinę paskolą.

Nustačius, jog projektas (pagal bet kurią iš minėtų formų) tinkamas gauti paskolą, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) išduos pažymą, kuri galios 6 mėnesius nuo jos išdavimo datos. Visi pareiškėjai, įvykus atviram finansų tarpininkų atrankos konkursui galės kreiptis į atrinktą finansų tarpininką dėl paskolos gavimo. Finansų tarpininkas taip pat įvertins pareiškėjo tinkamumą gauti paskolą pagal finansų tarpininko nustatytus reikalavimus.

Kam ir kiek?

Didžiausia paskolos suma vienam paskolos gavėjui negali viršyti 200 tūkst. Eur. Per visą priemonės įgyvendinimo laikotarpį vienam paramos gavėjui gali būti suteikta tik viena paskola.

Kai teikiama investicinė parama (negrąžintina subsidija) ir lengvatinė paskola, bendra projektui skiriama didžiausia paramos suma negali viršyti 400 tūkst. Eur (investicinei paramai ir paskolai gali būti skirta ne daugiau kaip po 200 tūkst. eurų).

KPP įgyvendinimo laikotarpiu didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui negali viršyti 600 tūkst. Eur.

Ilgiausias paskolos laikotarpis – 5 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo. Metinė palūkanų norma – ne didesnė kaip 1,3 proc.

Paskolos dalis, skiriama apyvartinio kapitalo finansavimui, negalės sudaryti daugiau kaip 30 proc. paskolos lėšomis tinkamų finansuoti investicijų vertės.

Lengvatinės paskolos bus teikiamos laikantis trišalėje finansavimo sutartyje tarp Žemės ūkio ministerijos, NMA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) bei ŽŪPGF ir finansų tarpininkų sudarytose dvišalėse sutartyse nustatytų sąlygų.

Šiuo metu ši sutartis rengiama, ją pasirašius bus skelbiamas atviras konkursas finansų tarpininkų atrankai. Lengvatinių paskolų teikimo sąlygos bus skelbiamos ŽŪPGF interneto svetainėje po įvykusio konkurso dėl finansų tarpininkų atrinkimo.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-04

„Ūkis vidutinio dydžio, tačiau perspektyvus, turintis potencialo plėstis ir stiprėti. Džiugu, kad šeima mato ateitį kaime ir turi ambicijų – planuoja plėsti karvides su modernia ir kompiuterizuota įranga. Mūsų pareiga išgirsti problemas ir suteikti pagalbą tokių ūkių plėtrai“, – teigia ministras K. Navickas, rytą praleidęs Kudrevičių ūkyje.

Tai, ko reikia produktyviam darbui

Kad veikla būtų efektyvesnė, o ūkis – konkurencingesnis, reikalinga ne tik žemės ūkio technika, bet ir moderni įranga. Arūnas pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP) modernizuoti ūkį. Gavęs paramą, įsigijo traktorių, purkštuvą, įrangą mėšlo pašalinimui, šienapjovę, srutovežį, krautuvą ir t.t.

„Parama ir ūkio modernizavimas padeda našiau ir produktyviau dirbti, pasiekiami geresni rezultatai. Dabar didžiausias iššūkis – kaip pastatyti naują modernią karvidę“, – apie ateities planus kalba ūkininkas.

Ūkininkai, kaip ir Arūnas, siekiantys modernizuoti savo ūkius, šiuo metu gali teikti paraiškas pagal 2014–2020 m. KPP veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Paraiškas galima teikti iki birželio 30 d. Šiuo paraiškų rinkimo etapu investicinei paramai skirta 57 mln. Eur.

2019 m. pagal šią veiklos sritį pateiktos 2246 paraiškos už 91,816 mln. Eur, skirtas paramos lėšų biudžetas – 50 mln. Eur.

2020 m. pateiktos 1338 paraiškos už 92,541 mln. Eur. Skirtas paramos lėšų biudžetas –77,4 mln. Eur.

Pajuto ir kooperacijos naudą

Arūnas – kooperatyvo „Pienas LT“ narys nuo jo įkūrimo. Buvo šio kooperatyvo valdybos narys, šiuo metu – stebėtojų tarybos narys. Bendradarbiavimo nauda neabejoja – pastangos duoda vaisių.

„Kooperatyvas nelengvai kūrėsi – reikėjo iš paskutiniųjų investuoti į gamyklos statybą, ne visada palaikė ir valdžios institucijos, kai kurios žemdirbių organizacijos taip pat nebuvo subrendusios kooperacijai. Tačiau šiuo metu mūsų kooperatyvo pieno perdirbimo įmonė veikia gerai. Pradeda dirbti pelningai. O pieno rinkai, manau, daro labai didelę, gerą įtaką. Kooperacija yra žemdirbių ateitis, ypač – vidutiniams ir smulkiems ūkiams. Svarbiausia, kad patys ūkininkai būtų aktyvesni, stotų į kooperatyvus, tada stiprūs kooperatyvai turėtų didesnę įtaka rinkai“, – teigia ūkininkas.

Primelžtą pieną ūkis parduoda savo kooperatinei pieno perdirbimo įmonei. Bulius ir kitus galvijus šeima parduoda įvairioms Lietuvos ar kitų šalių įmonėms, priklausomai nuo išderėtos kainos. „Šioje vietoje mes, žemdirbiai, esame nekooperuoti, todėl gauname per žemas kainas“.

Anot ūkininko, buvo pamąstymų apie pieno perdirbimą, tačiau šeima nutarė skirti visą dėmesį pieno gamybai – kaip pagaminti daugiau ir kokybiškos žaliavos. Ir tai pasitvirtino, nes, pasak ūkininko, kooperatyvas gamina aukščiausios kokybės produkciją ir eksportuoja ją daugelį pasaulio šalių.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-04

Susumavus paraiškų teikimo rezultatus, preliminariais duomenimis, sulaukta 1 662 kaime gyvenančių namų savininkų paraiškų. Bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 2,26 mln. Eur. Šiam paraiškų rinkimo etapui buvo skirta 1,71 mln. Eur paramos lėšų. Paprašyta suma beveik trečdaliu didesnė nei skirtoji, tad jau aišku, kad kuriems pareiškėjų projektams įgyvendinti pakaks paramos, paaiškės tik įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams ir sudarius paraiškų pirmumo eilę.

Primename kriterijus, kuriuos atitikus bus suteiktas atitinkamas balų skaičius. Pagal surinktą balų skaičių bus sudaryta pirmumo eilė:

1. Pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo kaimo vietovėje nepertraukiamai vykdo profesinę ir (ar) ekonominę veiklą:

nuo 0,5 iki 1 metų – suteikiama 10 balų;
nuo 1 iki 2 metų – suteikiama 20 balų;
ilgiau kaip 2 metus – suteikiama 30 balų.

2. Investuojama į gyvenamąjį namą, kuriame gyvenamąją vietą paraiškos pateikimo dieną deklaruoja bent vienas asmuo, kuris turi negalią (pripažintas vidutinis ar sunkus neįgalumo lygis), yra nedarbingas (pripažintas 0–55 proc. darbingumas), yra sulaukęs pensinio amžiaus ir (arba) gauna senatvės pensiją, suteikiama 10 balų.

3. Pareiškėjas turi daugiavaikę šeimą (vaikai gyvena su pareiškėju) – suteikiama 20 balų.

4. Pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo dienos nepertraukiamai deklaravo gyvenamąją vietą kaimo vietovėje:

nuo 1 iki 2 metų – suteikiama 10 balų;
nuo 2 iki 3 metų – suteikiama 20 balų;
ilgiau kaip 3 metus – suteikiama 30 balų.

5. Pareiškėjas turi mažametį vaiką (-ų) iki 12 metų (gyvenantį (-ių) kartu su pareiškėju) – suteikiama 10 balų.

Mažiausias privalomas atrankos balų skaičius – 30, šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos bus atmestos.

Primintina, jog parama pagal KPP veiklos sritį skiriama kaimo vietovėje esančių gyvenamųjų namų, priklausančių fiziniam asmeniui, asbestinei stogo dangai pakeisti kita aplinkai nekenksminga stogo danga. Vienam paramos gavėjui gali būti skirta iki 2 000 Eur su PVM paramos, finansuojant iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Šaltinis: nma,lt, 2021-06-04

Žemdirbiai liūdnai prognozuoja, kad dėl piktžolėtų pasėlių šiemet gali netekti iki trečdalio derliaus. Vėluojant pirmajai šienapjūtei nepatenkinti ir gyvulių augintojai – derlius mažesnis, pašarai prastesni.

Lietingiausia per 70 metų

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHT) duomenimis, pirmi du gegužės dešimtadieniai pasižymėjo išskirtinai dideliu kritulių kiekiu. Įprastai per šiuos du dešimtadienius Lietuvoje iškrenta 25–43 mm kritulių – mažiausiai pajūryje, daugiausiai pietryčių Lietuvoje. Tačiau 2021 metais kritulių kiekis kai kuriuose regionuose viršytas keletą kartų! Mažiausiai kritulių iškrito pajūryje ir šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje, o štai vidurio ir pietryčių Lietuvoje kritulių kiekis 2–3 kartus viršijo įprastą dviejų dešimtadienių normą. Per 100 mm iškrito Vilniuje, Molėtuose ir Buivydžiuose (Joniškio r.), kai įprastai iškrenta 36 mm.

LHT klimatologė Viktorija Mačiulytė svarsto, kad tai viena lietingiausių gegužių per 70 metų. „Gegužės mėnuo buvo tikrai pavojingas ūkininkams. Didesnių prognozių vasarai nedrįstame teikti, nes atmosferos cirkuliacija pas mus yra per daug kaiti“, – pabrėžia klimatologė.

Kokio birželio laukti?

Remdamasi daugiamečiais duomenimis V.Mačiulytė gali prognozuoti tik birželio mėnesį. Pasak jos, jis gali būti kiek sausesnis nei įprasti lietuviški birželiai. Pirmasis vasaros mėnuo neturėtų pasižymėti dideliais karščiais ar liūtimis, vidutinė mėnesio oro temperatūra – apie 16 laipsnių šilumos. Panašios šilumos galime ir tikėtis, o kritulių gali iškristi 10 proc. mažiau nei įprastai. „Įprastai birželį iškrinta 68 mm kritulių, todėl 10 proc. svyravimo galime net nepajausti. Tiesa, reikia nepamiršti, kad toks kiekis gali būti išlyjamas ir per vieną dieną“, – akcentuoja klimatologė.

Apžvelgdama gegužės mėnesį vyravusius orus, V.Mačiulytė primena daugelyje Lietuvos rajonų gegužės pradžioje vyravusias šalnas. Tačiau pastarosios pridaryti žalos neturėjo, nes augalų vegetacija dar nebuvo įsibėgėjusi.

Purkšti dar negali

Linas Šateika, Šiaulių krašto daržininkas, auginantis morkas ir svogūnus, sutinka, kad vėlyvas pavasaris šiek tiek išderino sėjos planus. Jo teigimu, vėlyvosios morkos pasėtos savaite vėliau nei įprastai. Dirbti trukdo ir pažliugę laukai, į kuriuos ūkininkas neįvažiuoja net ir vikšrinę važiuoklę turinčiais traktoriais. Tačiau jis viliasi, kad vasarą pasitaisius orams, didelių praradimų skaičiuoti neteks, mat ant laukų kritęs lietus buvo ramus, be krušos, todėl nei svogūnų, nei morkų sėklos neišplautos. Problema tik ta, kad šiuo metu neįmanoma kovoti su piktžolėmis. Pasėti svogūnai pasiekė vėliavėlės stadiją, todėl herbicidų naudoti ūkininkas negali, nors piktžolės jau stipriai stiebiasi į viršų. „Purkšti negalime ne tik todėl, kad neįvažiuojame į laukus, to daryti mums šiuo metu neleidžia dar ir augalų vegetacijos fazė“, – atsidūsta pašnekovas. Jo svarstymu, herbicidus bus galima panaudoti tik po savaitės.

Bijo dėl pašarinių morkų derliaus

Nors morkos mėgsta drėgmę, L.Šateika nerimauja, kad pernelyg įmirkusi žemė lems morkų šakotumą. „Morkos, kurias pasėjau, sudygo 100 proc. Šiuo metu daigai jau matyti. Kai yra per daug drėgmės, šaknytė stiebiasi ne gilyn, o ima šakotis. Jeigu laikysis perteklinė drėgmė, turėsiu daugiau nerūšinių morkų. Žaliavinės morkos superkamos labai nedideliais kiekiais, o prekybininkai nori tik tiesių, gražių morkų“, – pasakoja daržininkas.

Rapsų derliaus nuostoliai akivaizdūs

Raimundas Juknevičius, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, sako, kad situacija atskiruose Lietuvos rajonuose skirtinga. Tai lemia ne tik iškritęs nevienodas kritulių kiekis, bet ir dirvos struktūra, melioracijos sistema.

Pasak jo, nemažai ūkių žieminius rapsus, kviečius pavasarį turėjo atsėti, o dalis vasarojaus atsidūrė po vandeniu. Be to, ūkininkai neįvažiuoja į laukus nupurkšti žieminių rapsų. „Šiame etape purškiame nuo ankštinių paslėptastraublių. Jie į užsimezgusią ankštarą padeda kiaušinėlius, ten išsirita vikšreliai ir dėl to ankštara lieka bevaisė. Taip pat būna ir papildomas maitinamasis purškimas, tai reiškia, kad augalai gauna azoto. Kuo daugiau maistinių medžiagų gauna rapsai, tuo gausesnis derlius. Taip pat šiuo laiku papildomai purškiama nuo ligų, pelėsių, kurie puola pasėlius, vystosi kekeriniai puviniai. Taigi, jeigu neatliksime šių purškimų, galima skaičiuoti, kad tai lems vidutiniškai 10 proc. derliaus netekimą“, – mažesnį rapsų derliaus potencialą dėl vėluojančių purškimų įžvelgia pašnekovas.

Piktžolės kėsinasi į derlių

Vėluoja ir piktžolių kontrolė. Ūkininko R.Juknevičiaus teigimu, dėl nesėkmingos kovos su piktžolėmis netenkama apie 30 proc. derliaus. Jis svarsto, kad vieni ūkiai gali likti pasėlių visai nenupurškę, kiti tai padarys stipriai pavėlavę: „Nežinia, ar bus laiku spėta kovoti su piktžolėmis. Joms peraugus, chemija jų gali taip stipriai nepaveikti. Be to, vėluojant su purškimu, kultūriniai augalai į chemiją reaguos stipriau. Dėl to gali sumažėti derliaus potencialas.“

Skęsta ir dzūkai

Gyvulių augintojai lietinga geguže taip pat nesidžiaugia. Lietaus dosni, o šilumos „skūpi“ gegužė pirmąją žolės pjūtį pastūmė kelioms savaitėms į priekį. R.Juknevičius pažymi, kad ūkininkai įprastai ima 4–5 žolės derlius, o šiemet, regis, bus viena pjūtimi mažiau. „Dėl pažliugusių pievų gyvulininkai vieną šienapjūtę jau praleido. Vadinasi, vėliau nupjauta žolė nebus tokia maistinga, ji spės peraugti ir dėl to bus mažiau kokybiško pašaro. Atitinkamai dėl to kris produktyvumas – mažės primilžiai, mėsos prieaugis“, – sako R.Juknevičius.

Nors Dzūkijoje vyrauja lengvos priesmėlio dirvos, Varėnos krašto mišraus ekologinio ūkio šeimininkas Vytautas Samauskas neslepia, kad čia situacija ne ką geresnė nei Šiaurės Lietuvoje: vėluoja ir javų sėja, ir pirmasis žolės dorojimo laikas, pievos šiemet retesnės, skurdesnės. 50 mėsinių galvijų auginantis žemdirbys sako pradėti darbų dar negalintis, nes nuo kiaulpienių nenukrito pūkai, žolė dar nėra pilnai subrendusi.

Grikiai dar nepasėti

Dzūkų laukuose kai kur stovi vanduo, dėl to vėluoja grikių sėja: „Daug kur grikiai dar nepasėti, nes negalime įdirbti žemių. Paprastai grikius sėjame gegužės viduryje, o mėnesio pabaigoje sėją baigiame. Grikiai nemėgsta šalčio. Pas mus naktimis vyrauja vos 7 laipsnių temperatūra, o tai tikra pražūtis grikiams.“

Ūkininkas sako, kad po žiemos daug kur pražuvo žieminiai kviečiai, kvietrugiai. V.Samauskui labai gaila rugių, kurie iš rudens atrodė ypač gražiai, o po sniegingos žiemos iššuto. Kai kurie žemdirbiai laukus atsėjo vasarojumi: kviečiais, avižomis, kvietrugiais.

„Daugiau pajamų gaunu iš javų nei iš mėsos auginimo, todėl tikiuosi, kad javai gražiai užaugs, turėsiu derliaus. Bet jeigu ir toliau bus tokie vėsūs ir drėgni orai, situacija bus labai liūdna“, – sako susirūpinęs varėniškis E.Samauskas.

Didžiausia problema – pasėlių priežiūra

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza pabrėžia, kad sunkiose, suspaustose dirvose kiekvienais metais tos pačios problemos – sunkioji technika neįvažiuoja, darbai vėluoja, dėl to nukenčia ir būsimas derlius.

„Lietus daugiausia žalos padaro šiauriniams šalies laukams. Esame ištyrę, kad ten dirvožemis neturi tiek porų, kurios praleidžia vandenį, – į pilnai neišdžiūvusius laukus siųsti sunkiosios technikos mokslininkas griežtai nerekomenduoja. – Suslėgti dirvą galime greitai, o jai atitaisyti reikės dirbti metų metus. Suslegiamas ne tik armuo, bet ir gilesni sluoksniai. Pavojus visuomet didelis, kai dirvos labai šlapios“, – pažymi mokslininkas.

Situacija gali kardinaliai keistis

Jis įsitikinęs, kad šiuo metu didžiausia ūkininkų problema – pasėlių priežiūra. Daug kur laukai neįvažiuojami. Galime prognozuoti, kad šiemet pasėliai bus labiau piktžolėti nei pernai. Kiek teko bendrauti su ūkininkais, visi kaip vienas sako, jog žieminiai rapsai užpulti kenkėjų. Manau, prie to prisidėjo ir vėlyvas, šaltas, drėgnas pavasaris, naikinti kenkėjus ūkininkams pritrūko laiko. Visa tai lėmė, kad susidarė itin palankios sąlygos daugintis kenkėjams“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas.

V.Feiza prognozuoti šių metų derliaus nesiryžta. Ūkininkai tarytum įprato vieną mėnesį kentėti nuo drėgmės pertekliaus, o kitą – žiūrėti į džiūvančius laukus. „Situacija dar gali kardinaliai keistis. Žinoma, rekordinių derlių, tokių kaip pernai, tikėtis neverta“, – mąsto agronomijos mokslų daktaras. Mokslininkas neabejoja, kad susiklosčius niūriausiai lietingos ir vėsios vasaros prognozei dalis laukų liktų nenuimti.

Prašė nebausti dėl vėluojančių deklaracijų

Vėsi ir lietinga gegužė trukdė įprastus pavasario darbus, todėl ūkininkai prašė Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atidėti deklaravimui skirtus terminus ir netaikyti sankcijų. „Iš ministerijos patarėjo supratome, kad jie išgirdo žemdirbių prašymą ir klausimą spręs“, – sako LŪS pirmininkas.

Viešojoje erdvėje taip pat nuskambėjo kai kurių ūkininkų nuogąstavimai, kad dėl prastų oro sąlygų būtų kompensuojama dalis patirtų nuostolių. Tačiau to daryti bent kol kas nesiruošia, nes nėra paskelbta ekstremalioji padėtis. R.Juknevičius svarsto, kad kompensacijos ne visada išeitis, mat taip tik glaistoma, o ne sprendžiama viena pagrindinių ūkininkų problemų – melioracija. „Jeigu to nespręsime, ir toliau maudysimės baloje“, – pabrėžia R.Juknevičius.

Orų bangavimai graso bankrotu

Šiaulių krašte ūkininkaujantis R.Juknevičius dėsto, kad verslą kuriant po atviru dangumi, rizika visuomet aukšta. Jis prisimena 2012–2015 metus, kai laikėsi palankūs orai ir ūkininkai stabiliai uždirbo pelną. Anot jo, tai ūkininkams leido pinigus investuoti į ūkio plėtrą, modernizavimą: „Kadangi buvo generuotas didesnis pelnas, bankai ūkiams leido daugiau skolintis. Dėl to buvo padarytos didelės investicijos, kurių pagrindą sudarė skolintas kapitalas. Stojo prastesni metai ir taip tęsėsi beveik ketverius metus, ir jei būtų penkti (2020-ieji) metai prasti, neabejotinai būtų prasidėjusi ūkių bankrotų lavina. Daug kas priekaištauja, kad važinėjame su modernia technika. Tačiau mums tai įrankis dirbti našiau, gaminant prekes kiek įmanoma sumažinti jų savikainą. Bet jeigu orai blogi, technika mūsų neišgelbės, kai paprasčiausiai neįvažiuoji į laukus prižiūrėti ar nuimti derliaus“, – reziumuoja R.Juknevičius.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-06-05

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, šių metų balandis buvo vėsesnis nei įprasta: vidutinė mėnesio temperatūra siekė +5,9 °C ir buvo -1,3 °C žemesnė negu daugiametis vidurkis (standartinė klimato norma – SKN). Vidutinis kritulių kiekis balandį buvo apie 36 mm (artimas SKN), tačiau krituliai pasiskirstė labai nevienodai: kai kuriose vietose jie viršijo SKN, o kitur buvo bene per pusę mažiau.

Ypač vėsus ir lietingas buvo gegužės pirmasis dešimtadienis, kai vidutinė oro temperatūra buvo net -3,4 °C žemesnė nei įprasta, o vidutinis kritulių kiekis viršijo SKN net 3 kartus ir siekė 41 mm. LHMT duomenimis, gegužės pirmąjį dešimtadienį Šiaurės vakarinėje dalyje ir Mažeikiuose kritulių kiekis neviršijo 20 mm (0,7–1,4 SKN), 40–70 mm kritulių registruota šalies pietryčių, rytų, šiaurės rytų rajonuose bei juostoje, einančioje per Vidurio Lietuvą (2,5–4,5 SKN), likusioje dalyje 20–40 mm (1,7–2,8 SKN).

Vietomis, daugiausiai šiauriniuose ir centriniuose rajonuose, per dešimtadienį iškritusių kritulių kiekis viršijo viso mėnesio SKN. Gegužės 3 d. net 52-uose punktuose registruoti pavojingo lietaus atvejai, Pakruojyje pritrūko 0,1 mm iki stichinio lietaus kriterijaus (50–80 mm per 12 val.). Mažiausiai kritulių per dešimtadienį iškrito Palangoje, 7 mm, daugiausia Pakruojyje – 67,3 mm ir Tabokinėje (Biržų r.) – 67 mm. Gegužės antrąjį dešimtadienį kritulių kiekis šalyje pasiskirstė labai netolygiai: kai kur buvo artimas SKN, kai kur lijo visai mažai, o kai kur krituliai normą viršijo net 2,6 karto.

Gegužės 14 d. pavojingo lietaus atvejai registruoti Pagėgiuose, 17 d. – Birštone, Jonavoje, Molėtuose, gegužės 18 d. – Biržuose, Buivydžiuose, Kyburiuose, Kupiškyje, Molėtuose, Panevėžyje, Ustukiuose (Pasvalio r.). Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos šalyje įrengtos meteorologinės stotelės gegužės II dekadą standartizuoto kritulių indekso (SPI) reikšmes, kurios taikomos apsidraudusiems pasėliams, fiksavo ekstremalią drėgmę Kėdainių, Ukmergės, Pakruojo, Alytaus, Panevėžio, Kauno, Molėtų, Tauragės, Švenčionių ir Kaišiadorių rajonuose.

„Šių metų žiemos ir pavasario sąlygos – plačiausiai aptarinėjamos temos. Kiekvieni metai pateikia savotiškų staigmenų, šis pavasaris ir vasaros pradžia ne išimtis. Dažnai klausiama, kokia vėluojančio pavasario įtaka augalų produktyvumui? Vieno atsakymo nėra“, – sako dr. Vytautas Liakas, VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas.

Pasak jo, augalų būklė priklauso nuo daugelio veiksnių, vėluojantis pavasaris tik vienas iš jų ir iš augalų būklės matyti, kad nėra lemiamas, bent jau šiemet. „Žinoma augalų vystymasis atsilieka, bet yra atvejų, kai toks vėlavimas naudingesnis nei šiltų orų skatinamas augimas. Reikia įvertinti, kad vėsūs orai sukėlė didesnį ar mažesnį stresą augalams, sutriko mityba, o tai reiškia, kad tokie augalai jautresni, juos greičiau pažeidžia kenkėjai ir ligos.

Dėl to kiekvieną sprendimą reikia priimti įvertinus situaciją, nes padarius neteisingą sprendimą, nepalankūs orai gali būti lemiamas veiksnys“, – sako dr. V. Liakas. Kai kuriuose regionuose iškrito rekordinis kritulių kiekis, žiemkenčiams tai buvo atgaiva, kai kur galima tikėtis rekordinių derlių (vertinant šių dienų augalų būklę), o vasarojui liūtys, vietomis tikrai pakenkė. Pasak mokslininko, ypač pasėliai skursta intensyviai dirbamose dirvose, pvz., kukurūzai, pasėti į nepakankamai įšilusią ir subrendusią dirvą, sunkiai dygo, o po liūčių susidarė stipri pluta dirvos paviršiuje, ir augalai pradėjo skursti. „Žvelgiant į pasėlius dažnai kyla mintis, kad augalų būklei pakenkia ne meteorologinės sąlygos, o priimami keisti sprendimai“, – priduria dr. V. Liakas.

Sudėtinga situacija daržininkams

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkė Daiva Šateikienė sako, kad dabartinai orai skirtingai veikia daržoves, tai priklauso ir nuo regiono, ir nuo dirvožemio struktūros – jeigu jis lengvas, ten drėgmė neužsilaiko, tačiau jei sunkus, molingas, tuomet drėgmė gali būti didelė problema. „Jeigu kopūstai gauna drėgmėj pabūti parą, dvi ar tris, tai viskas, jie jau pradeda pūti. Čia kiekvienam daržininkui yra vis skirtingai. Salotoms patogiau, kai vanduo paduodamas iš apačios, o ne iš viršaus, o jei dar gūžinės salotos, tai iš viso puviniai praktiškai neišvengiami“, – BNS sakė D. Šateikienė.

Visgi ji teigė, kad jau pasėtoms morkoms drėgmė kaip tik naudinga, jų sudygimas yra beveik šimtaprocentinis. Kėdainių rajone ūkininkaujantis Vidmantas Kvedaras sako nepamenantis tokios lietingos gegužės. Anot jo, dėl lietaus gegužei baigiantis vis dar buvo nepasodinta virš 60 ha kopūstų, apie 20 ha bulvių, 25 ha morkų ir 25 ha burokėlių. „Nieko negalim padaryti, lyja ir lyja ištisai. Tai, kas prieš tai pasodinta, ankstyvieji, kol kas tvarkoje. Morkos, svogūnai, sudygimas geras, o kitos daržovės, kur nepasodintos ir nepasėtos – vėluoja, tai gali atsiliepti derlingumui“, – BNS sakė V. Kvedaras. Pasak jo, įprastai gegužės mėnesį didžiausias rūpestis būdavo papildomai palaistyti laukus, tačiau dabar situacija apsivertė – juos reikia sausinti.

Be to, lietus trukdo ir piktžolių ravėjimui – prie jų sunku prieiti, o išrautos piktžolės prigyja. V. Kvedaras sako, kad vidutinis, vėlyvasis derlius šiemet gali vėluoti apie dvi savaites. Tuo metu prie Vilkaviškio daržoves auginantis Rimantas Radžiūnas sako, kad dirvos jo krašte yra smėlingos, todėl lietus taip smarkiai neveikia augalų. Visgi iššūkių kelia vėsūs orai. „Neauga, nedygsta bulvės pusantro mėnesio, kitos jau pūt pradėjo, bet vienos rūšys išdygo, kitos net nelenda į paviršių. Visur lėčiau truputį. Krapai, pavyzdžiui, antrus kur sėjom, trečius, jau tie matosi, o patys pirmutiniai neišdygo, matyt, tos sėklos supuvo“, – BNS teigė R. Radžiūnas.

„Kol kas geriausiai auga kopūstai, jiems tinka, tie vėlyvesni. Ankstesni irgi truputį prišalo, anksti pasodinom, o vėlyviems kopūstams viskas gerai. Moliūgai irgi išdygę“, – kalbėjo jis. Jo teigimu, pernai tokiu metu šiltnamiuose jau buvo skinami agurkai, tačiau dabar jie dar tik krauna žiedus. D. Šateikienės teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kaip dabartiniai orai atsilieps daržovių derliui. Anot jos, kiekvienais metais situacija yra skirtinga ir savaip sudėtinga, bet ūkininkai stengiasi prie jų prisitaikyti.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-07

„Genetika ir pašarų kokybė yra neatsiejami dalykai, jie turi eiti kartu. Kai išmokau laiku nupjauti žolę, pagerinau pašarų kokybę, atsirado ir primilžis, – sako ūkininkas. – Svarbu visuma: veršelių auginimas, priežiūra, visų gyvulių laikymo sąlygos, racionas, genetika. Negali išskirti nė vienos grandies, jeigu tik viena iš jų susilpnės, gausis grandininė reakcija ir ūkio rezultatai kris“, – teigia ūkininkas.

Karazinų ūkio karvės – vienos produktyviausių Lietuvoje Karazinų ūkyje laikomos holšteinų veislės arba holšteinizuotos juodmargės karvės. Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos, kuriai priklauso Karazinai, specialistai vertina asociacijos narių gyvulius, konsultuoja veislininkystės, reprodukcijos, šėrimo ir gyvulių laikymo klausimais. Kiekviena ūkio karvė vertinama individualiai, reproduktorius parenkamas atsižvelgiant, kokias jos savybes reikia pagerinti ir eksterjero vietas taisyti.

Romaldas visada kreipia dėmesį į lengvo veršiavimosi indeksą, veislinę vertę. Prieš keletą metų buvo atlikti telyčių genominiai tyrimai – tuo metu valstybė rėmė šį pažangų, bet brangų veislininkystės metodą bandų veislinei vertei padidinti. „Norint siekti veislininkystės pažangos, telyčių genominiai tyrimai būtini. Jie padėtų atsirinkti produktyvesnius gyvulius, pasirinkti teisingesnę veislininkystės kryptį. Jeigu valstybė prisidės prie genetikos pažangos, manau, ateityje bus mažiau ūkininkų, kurie skųsis, kad iš pieno negalima uždirbti“, – apie veislininkystės pažangos būtinybę kalba R. Karazinas.

Romaldas Karazinas įsitikinęs, kad ūkio sėkmę lemia visuma, o ne atskiros grandys Visus sprendimus Romaldas priima laviruodamas tarp savo supratimo ir nuojautos bei specialistų patarimų. Vienas iš dalykų, kur jis pasikliovė savo nuojauta – pavėlino karvės sėklinimą po apsiveršiavimo. Nors mokslas teigia, kad karvės užduotis per metus atsivesti po veršelį, Romaldas mano, kad ši teorija labiau tinka mažiau produktyvioms karvėms, todėl jis tokio grafiko nesilaiko – po apsiveršiavimo karvę sėklina ne anksčiau kaip po 120 dienų, o kai kurias – net 160-ą dieną. „Tokią praktiką taikau maždaug ketverius metus ir ji pasiteisino“, – sako ūkininkas.

Ilgesnio servis periodo (nuo apsiveršiavimo iki apvaisinimo) nauda ta, kad karvė ilgiau duoda pieno, organizmas turi daugiau laiko atsigauti po apsiveršiavimo, karvė nespėja nutukti ir per kitą veršingumą jai užtenka energijos ir jėgų pienui gaminti. Kitu atveju, įsitikinęs Romaldas, per laktaciją patirtas karvės organizmo nuovargis kaupsis ir išsivystys lėtinis nuovargis. Bandos valdymo programoje išmaniajame telefone jis rodo vienos karvės duomenis. „Per 4 laktacijas ji davė daugiau kaip 67 t pieno ir tai dar ne pabaiga. Tai kodėl turėčiau skubėti ją sėklinti? 500 laktacijos dienų – tikrai galimas variantas“, – tvirtina R. Karazinas.

Inžinieriaus išsilavinimą turintis Jurgis Karazinas daug dėmesio skiria ūkio technikai Jie su Jurgiu sutiktų plėstis, tačiau Salantų regioniniame parke, kur ribota užstatymo kvadratūra, tai neįmanoma misija. Romaldo gimtieji Erlėnai įsikūrę Erlos slėnius supančiose kalvose. Erlos upės senvagė – ledynmečio palikimas. Minijos, Salanto ir Erlos upių senslėnius ir natūralius riedulynus prieš 26 tūkst. metų suformavo slinkęs paskutinis ledynas. Gražu, bet ūkininkauti ir plėsti ūkį sunku.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-04

„Noriu pasidžiaugti žemdirbių sąmoningumu – dauguma labai atsakingai tvarko augalų apsaugos produktus, suprasdami, kad pastarieji sudaryti iš cheminių medžiagų, kurios netinkamai naudojamos teršia aplinką, gali sukelti grėsmę žmonėms ir gyvūnams“, – teigia Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovas Sergejus Fedotovas. Jis primena, kad būtina nuo apnuodijimo augalų apsaugos produktais (AAP) apsaugoti bites ir kitus vabzdžius apdulkintojus, todėl svarbu nepamiršti pateikti informacijos į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS) apie planuojamus ne vien žydinčių augalų purškimus profesionaliajam naudojimui skirtais produktais.

Žemdirbiai turi atkreipti dėmesį, kad privaloma pranešti į PPIS ir apie augalų purškimus tokiais AAP, kurių etiketėje nustatyta saugos priemonė ,,Pavojingas bitėms“ (pvz., Avaunt, Cyperkil 500 EC, Decis Forte, Decis Mega, Delmetros 100 SC, Delta Forte, Kaiso 50 EG, Karate Zeon 5 CS, NexideCS, Poleci, Sindoxa, Steward, Vantex CS, Vertimec 018 EC) ar planuojant sėti augalų (rapsų, rapsukų, garstyčių ar kitų), kuriuos lanko bitės sėklą, apdorotą produktais, kurių etiketėje nustatyta saugos priemonė ,,Pavojingas bitėms“. Informacija apie planuojamus purškimo ar sėjos darbus PPIS pateikiama ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas interneto adresu www.vic.lt/ppis/.

Svarbu žinoti, kad žydinčius augalus apdoroti AAP leidžiama tik nuo 21 val. vakaro iki 4 val. ryto, išskyrus numatytus išimtinius atvejus, kai purškiami bičių nelankomi augalai, tokie kaip bulvės, javai, migliniai augalai, – visą šių augalų sąrašą galima rasti Augalininkystės tarnybos svetainėje. VAT specialistai rekomenduoja atidžiai perskaityti visą AAP etiketės informaciją ir reikalavimus, kuriais būtina vadovautis. Juk yra ir tokių AAP, kuriais dėl pavojaus bitėms iš viso draudžiama purkšti žydinčius augalus (pvz., Avaunt, Kavalerija, Decis Mega, Steward ir kt.).

Tik registruoti produktai

Gali būti naudojami tik tie AAP, kurie yra registruoti Lietuvos Respublikoje arba jiems tapatūs. Išimtis taikoma tik asmeninėms reikmėms skirtiems AAP, kuriems Augalininkystės tarnyba yra išdavusi leidimą ir kurie yra tapatūs šalyje registruotiems AAP, taip pat produktams, kuriems išduotas leidimas tiekti rinkai ir naudoti ne ilgiau kaip 120 d. Prieš augalų ar kitų objektų apdorojimą būtina perskaityti registruotų AAP etiketes, vadovautis nurodytomis instrukcijomis. Griežtai draudžiama saugoti ir naudoti ES valstybėse neregistruotu beicu beicuotą augalų sėklą. Visi AAP platintojai turi turėti Augalininkystės tarnybos išduotą platinimo leidimą.

Žemdirbiams reikia būti budriems ir nepirkti AAP turguje ar kitoje jų prekybai neskirtoje vietoje iš tam teisės neturinčių įmonių ar asmenų. Įsigyjant AAP, visuomet reikėtų gauti tai patvirtinantį dokumentą (kvitą, sąskaitą faktūrą ar pan.), kuriame nurodytas pardavėjo pavadinimas, pardavimo data, AAP pavadinimas, kiekis ir kita svarbi informacija. Taip apsisaugoma nuo rizikos įsigyti neregistruotus ar falsifikuotus AAP.

AAP turi būti parduodami tik originalioje gamintojo pakuotėje, o etiketėje lietuvių kalba turi būti nurodytas produkto pavadinimas, tipas, veikliosios medžiagos (ar kelių veikliųjų medžiagų) pavadinimas ir kiekis, AAP naudojimo paskirtis ir naudojimo norma, įspėjamieji saugos ženklai, nurodytas gamintojas bei platintojas (-ai) ir jų kontaktai. AAP pakuotė privalo turėti partijos Nr., pagaminimo datą, specialius gamintojo atpažinimo ir saugos ženklus. Platinimo leidimus turinčių subjektų sąrašą galima pasitikrinti Licencijų informacinėje sistemoje (LIS).

Griežti naudojimo reikalavimai

Apdoroti augalus profesionaliam naudojimui skirtais AAP leidžiama tik su įregistruota ir techniškai patikrinta apdorojimo įranga. Jų savininkai privalo turėti galiojantį apdorojimo AAP įrangos pažymėjimą, kuris nuo 2020 m. spalio 1 d. privalomas ir kitoms apdorojimo įrangos rūšims (beicavimo mašinoms, rūko generatoriams ir t. t.). Svarbu, kad apdorojimo įranga veiktų patikimai, kad AAP būtų tiksliai dozuojami ir paskirstomi ant apdorojamų objektų efektyviai apsaugant juos nuo kenkėjų.

AAP leidžiama naudoti tik tiems augalams ar objektams, kuriems jie užregistruoti (skirti), būtina laikytis AAP normų, augalų apdorojimui tinkamo augimo tarpsnio, didžiausio galimo purškimų skaičiaus, didžiausio leistino AAP panaudojimo kiekio per augalo vegetacijos laikotarpį, laikotarpio nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo. Ypač svarbu laikytis 1 metro apsaugos zonų iki paviršinio vandens telkinių ir (ar) melioracijos griovių, ne žemės ūkio paskirties žemės ar kt., jeigu AAP etiketėje nėra nurodytos didesnės apsaugos. Pastaroji siekiant apsaugoti vandens organizmus ar netikslinius nariuotakojus gali siekti ir 20 m. Taip pat svarbu laikytis AAP etiketėje nurodyto oro temperatūros ir vėjo greičio režimo.

Laikome saugiai, pildome žurnalą

Ne mažiau svarbu tinkamai saugoti įsigytus AAP ir tvarkyti pakuotes. Tuščios, išplautos ir išdžiovintos profesionaliam naudojimui skirtų AAP pakuotės ir tuščios beicuotos sėklos pakuotės turi būti laikomos atskiruose pagalbiniuose ūkio paskirties pastatuose, jų patalpose. AAP saugojimo patalpos laikomos užrakintos ir paženklintos, jose privalo būti talpyklos su natūraliais ar sintetiniais sorbentais, kurie skirti išsipylusių AAP taršai riboti. Profesionalieji naudotojai privalo tvarkyti AAP naudojimo apskaitos dokumentus pagal Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių reikalavimus.

Šių taisyklių 3 priede yra nustatyta žurnalo forma, kurią privaloma pildyti popieriuje, PPIS arba elektroninėje formoje ne vėliau kaip per 2 d. d. nuo profesionaliajam naudojimui skirtų AAP panaudojimo. Jei apdorojimo paslaugą profesionalusis naudotojas savo įsigytais AAP suteikė kitam subjektui, tuomet jis turi užpildyti apdorojimo AAP paslaugos gavėjo ir savo AAP naudojimo apskaitos žurnalą popieriuje, PPIS arba elektroninėje formoje. AAP naudojimo apskaitos žurnalo formą taip pat galima rasti Augalininkystės tarnybos svetainėje. Žurnalas turi būti nuolat saugomas AAP profesionaliųjų naudotojų ar apdorojimo AAP paslaugos gavėjo buveinėje arba gyvenamojoje vietoje ne trumpiau kaip 3 metus. Nuo kitų metų pavasario laukia pokyčiai: 2022 m. balandžio 5 d. įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, AAP profesionalieji naudotojai žurnalą privalės pildyti tik prisijungę prie PPIS per elektroninę bankininkystę.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-07

Štai dėl to pastaruoju metu jie ypač skausmingai reaguoja į žaliavų supirkimo kainas.

Pasigenda skaidrumo

Maisto grandinės dalyviai – daržovių, gyvulių augintojai ir kiti, pasigenda skaidrumo viešinant žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas. Ūkininkų vertinimu, valstybinės institucijos turėtų rinkti ir skelbti ne tik pieno, bet ir mėsos, paukštienos ir daržovių supirkimo kainas, palygindami jas su tomis, kokios yra prekyboje. Žemdirbiai viliasi, kad taip būtų užtikrintas didesnis kainų skaidrumas visoje grandinėje nuo ūkio iki lentynos. Šiuo metu pieno sektorius yra bene vienintelis, kuriame akylai stebimos pieno supirkimo kainos iš ūkių pagal nustatytas gamintojų grupes.

Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra įpareigota iš kiekvieno pieno supirkėjo rinkti ir viešai skelbti informaciją apie vidutines mėnesio žalio pieno pirkimo kainas pagal nustatytas gamintojų grupes. Iš supirkėjų surinkus kainodaros duomenis valdininkai analizuoja ir jeigu kyla abejonių, iš pieno supirkėjų gali reikalauti pagrįsti supirkimo kainas ar atlikti pieno supirkėjų patikras. Tokiu būdu siekiama kontroliuoti, kad ūkininkams būtų mokama sąžininga kaina.

Stebi, kas vyksta

Žemės ūkio ministerija taip pat stebi kainas grūdų, mėsos, paukštienos ir daržovių rinkose, tačiau skelbiami tik apibendrinti produktų kainų vidurkiai supirkimo, perdirbimo ir mažmeninės prekybos grandyse. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, prižiūrintis ir svetainę produktukainos.lt, surenka ir apibendrina daržovių, vaisių bulvių supirkimo kainas bei palygina jas su kainomis Lenkijoje ir pateikia mėnesio bei metų kainų pokyčių išklotines. Visa tai suguldoma į „Agro Rinka“ leidinį. Tačiau šią informaciją stebi tik patys rinkos dalyviai – vartotojams ji sunkiai pasiekiama. Ūkininkų vertinimu, pieno sektoriuje taikoma praktika galėtų būti taikoma ir kituose maisto gamybos sektoriuose.

Parengė pataisas

Seimo nariai Andrius Palionis ir Kazys Starkevičius yra parengę ir registravę Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo projektą. Juo yra siūloma įteisinti komercinės informacijos apie žalio pieno supirkimo kainų viešinimą. Iki šiol ši informacija renkama ir skelbiama, remiantis žemės ūkio ministerijos įsakymu. Seimas yra pradėjęs šio projekto svarstymą – pagrindiniu paskirtas Kaimo reikalų komitetas iš rinkos dalyvių ir institucijų nuomonių ir pasiūlymų laukia iki šių metų birželio 14 d. Ministerija skelbia kiekvienos įmonės vidutines natūralaus pieno supirkimo kainas už praėjusį mėnesį, įskaitant kainas su ir be nuoskaitų, taip pat skelbiamos didžiausių perdirbimo įmonių mokamos kainos už pieną, supirktą iš didelių gamintojų, parduodančių daugiau nei 40 tonų pieno per mėnesį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nustatęs, kad ŽŪM negali skelbti kiekvieno supirkėjo detalių kainų pagal pieno gamintojų grupes, nes tokia informacija sudaro komercinę paslaptį. „Pateikėme įstatymo pataisą tam, kad būtų matoma, kaip kainos keičiasi visoje pieno grandinėje. Tai ne itin patinka perdirbėjams ir kitiems rinkos dalyviams. Tačiau, manytume, pirkėjams pravartu žinoti, kam ir už ką jie moka. Tokia pati kainų viešinimo tvarka galėtų būti taikoma ir kitų žemės ūkio sektorių produkcijai: daržovininkystėje, gyvulininkystėje“, – lrytas.lt sakė K.Starkevičius.

Neturi kam permesti sąnaudų

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, bulvių ir daržovių didmeninių kainų skelbimas galbūt pagelbėtų augintojams tam tikrose situacijose. „Augintojai yra žemiausia grandis, kuri neturi kam užkrauti padidėjusių išlaidų. Pavyzdžiui, ankstyvųjų bulvių supirkimo kainos yra tokios pačios, kaip pernai – 0,6 euro už kilogramą. Tačiau jų auginimo savikaina šiemet yra gerokai didesnė, nes paaugo sėklinių bulvių kaina. Sėklų augintojai savo didesnes sąnaudas sudėjo į pardavimo kainą, o mūsų ūkininkai to padaryti negali“, – paaiškino Z.Cironkienė.

Anot jos, šiemet smarkiai pabrango ir įvairios pakavimo medžiagos, bet vis tiek daržovių augintojai gauna tą pačią didmeninę kainą kaip pernai. „Vienintelis dalykas, kuris gali padidinti daržovių augintojams mokamą kainą – tai dėl tam tikrų gamtos sąlygų padidėjusi produkcijos paklausa ir maža jos pasiūla. Štai tik tada įmanoma rinktis, kam ir už kiek ją parduoti. Bet įprasta, kad vaisių ir daržovių rinka ES yra perpildyta. Ji ypač jautri perprodukcijai, ir, jeigu tik geras derlius visoje ES, kainos smunka“, – kalbėjo Z.Cironkienė. Daržovių kaina žemyn spaudžiama ir kiekvieną rudenį, kai ūkininkai nuima derlių, o modernių saugyklų – neturi.

„Supirkėjai žino apie tokią situaciją ir nustato kainas „aukciono būdu“ – paskambinę klausinėja, už kiek bus parduodamos daržovės. Pasako ūkininkai kainą, o vėliau nebegauna jokios žinios, ar skambinusieji rado pigiau, ar ne. Sutarčių juk jokių nėra“, – kalbėjo asociacijos vadovė. Anot jos, reikia didesnės politinės valios, kai sprendžiami žemės ūkio produkcijos gamintojų ir jos supirkėjų santykiai. „Pavyzdžiui, tara yra labai brangi, o jos nurašymai – labai dideli. Vienas iš tinklų jau nusprendė, kad daugkartinę tarą augintojai turės nuomotis iš jo paties. O tai dar labiau padidins augintojų patiriamas sąnaudas. Vienas nesąžiningiausių veiksmų – tai ir yra stipriojo valios primetimas silpnesniam“, – užsiminė ji.

Svarbu ir vartotojams

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) duomenimis, 2021 m. sausio–balandžio mėn. kiaulių E klasės vidutinė skerdenų supirkimo kaina sudarė 136 EUR/100 kg ir buvo trečdaliu (28,05 proc.) žemesnė nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. „Kiaulių skerdenų kainas fiksuoja Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Mes taip pat stebime šias kainas, nors jų pateikimas vėluoja maždaug porą savaičių. Kainų viešinimas yra svarbus, nes reikia, kad ūkininkai ir valdžia orientuotųsi bendroje rinkoje.

Tai daro visos ES šalys, jos yra reglamentu įpareigotos rinkti kiaulių skerdenų pagal kategorijas kainas ir jas publikuoti“, – sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas. Pasak jo, tiesiog žmogiškas smalsumas kelia klausimus, kodėl produktai brangsta arba kodėl pinga ir kas iš to gauna daugiau ar mažiau naudos. „Rinkai kainų viešinimas tiesioginio poveikio tai nedaro, tik atsako į vartotojų valdžiai keliamus klausimus „kodėl pabrango mėsa“. Kai tai kartais nutinka, visi tampa jautrūs tiems kainų pokyčiams. Bet kai kaina nukrenta, tada augintojai ima skursti ir kai kuriais atvejais turi įrodymą ir tam tikrą pagrindą paprašyti pagalbos“, – sakė A.Baravykas.

Šaltinis: lrytas.lt, Audrė Srėbalienė, 2021-06-04