Žemės ūkio naujienos: 2021-06-18

NMA primena smulkiesiems ūkio subjektams taikomus įsipareigojimus.

Paramos gavėjas, gaunantis paramą pagal KPP priemonę, privalo:

pradėti įgyvendinti projektą (pateikti pirmąjį mokėjimo prašymą) per 6 mėn. nuo avanso išmokėjimo dienos, jei numatytas išlaidų kompensavimo su avanso mokėjimu būdas (jei teikiamas daugiau kaip vienas mokėjimo prašymas);

užtikrinti, kad įsigytos investicijos atitiks higienos ir maisto kokybės reikalavimus (jei investicijos turi įtakos minėtų reikalavimų laikymuisi);

pateikti NMA paskutinį mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą;

nekeisti projekto įgyvendinimo vietos, nesuderinus su NMA, ir sąlygų (vykdyti paraiškoje ir projekte numatytą veiklą) nuo paramos sutarties pasirašymo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, t. y. 3 metus nuo paskutinio paramos išmokėjimo dienos;

neparduoti ir kitaip neperleisti kitam, projekte nedalyvaujančiam, asmeniui už paramos lėšas įgyto turto nuo paramos sutarties pasirašymo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. Leidimą įkeisti turtą NMA gali suteikti KPP administravimo taisyklėse nustatyta tvarka;

viešinti paramą pagal Suteiktos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą viešinimo taisykles;

įvykus įvykiui, kurio metu buvo sugadintas ar sunaikintas paramos lėšomis įsigytas ar sukurtas turtas, atkurti turtą ne mažesne negu atkuriamąja turto verte ir ne blogesnių techninių parametrų;

sudaryti sąlygas institucijų, atliekančių paraiškų vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą, KPP įgyvendinimo priežiūrą, atstovams ar jų įgaliotiems asmenims patikrinti paramos paraiškoje ir prie jos pridedamuose dokumentuose pateiktus duomenis ir atlikti patikrą projekto įgyvendinimo vietoje, gauti papildomos informacijos apie projektą nuo paraiškos pateikimo dienos, taip pat audituoti, kontroliuoti, tikrinti, kaip yra laikomasi tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų, kaip yra vykdomas projektas ir ekonominė veikla, kuriai buvo skirta parama, po sprendimo skirti paramą priėmimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos;

teikti NMA visą informaciją ir duomenis, reikalingus statistikos tikslams, KPP įgyvendinimo stebėsenai, viešinimui bei reikalingiems vertinimams atlikti;

projekto įgyvendinimo metu ir projekto kontrolės laikotarpiu užtikrinti atitiktį atrankos kriterijams, už kuriuos projektui suteikiami balai;

tvarkyti buhalterinę apskaitą ir rengti finansines ataskaitas (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus ir užtikrinti, kad su projektu susijusių buhalterinių operacijų įrašai būtų atskiriami nuo kitų, įprastinių paramos gavėjo operacijų.

Šie ir kiti paramos gavėjo įsipareigojimai projekto įgyvendinimo ir kontrolės metu išdėstyti projekto vykdytojo paramos paraiškoje – raginame jų nepamiršti ir jų laikytis.

Šaltinis: nma.lt, 2021-06-17

Parama jaunajai ūkininkei padėjo įsigyti modernios technikos

Marijampolės rajone mišrų ūkį vystanti R. Pečiulienė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritimi „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ėmė domėtis 2016 metų rudenį, kai kartu su sutuoktiniu persikėlė gyventi į kaimą bei nusprendė šalia nuolatinių darbų užsiimti ir ūkininkavimu.

„Pirmiausiai kreipiausi į Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) konsultantą, nes apie paramą jauniesiems ūkininkams buvau girdėjusi tik iš televizijos, tad norėjau sulaukti daugiau informacijos, pasigilinti pretendavimo į paramą subtilybėmis. 2017 metais oficialiai tapau ūkininke, su konsultanto pagalba užpildžiau paraišką, surinkau reikalingus dokumentus ir jau tais pačiais metais gavau paramą“, – pasakoja R. Pečiulienė.

Nors R. Pečiulienė nemažai reikalingos įrangos paveldėjo iš tėvų ūkio, norėjosi atnaujinti seną techniką į naują ir inovatyvią, kuri sumažintų darbą rankomis ir palengvintų kitus ūkininkavimo procesus.

„Paramos dėka nusipirkau naujesnį traktorių, kuris man iki šiol puikiai tarnauja. Kad galėčiau iš karto pasinerti į darbus, taip pat įsigijau plūgą, trąšų barstytuvą, purkštuvą, frontalinį krautuvą su priedais, grėblį ir ritinių presą. Su tiek daug naujų darbo įrankiųgerokai padidinome jauno ūkio našumą“, – kalba jaunoji ūkininkė.

Anot jos, „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ yra labai svarbi dėl 100 proc. kompensuojamų išlaidų, kas labai svarbu jaunam ir karjerą žemės ūkyje pradedančiam žmogui, o NMAspecialistai visuomet suteiks reikiamą pagalbą: „Mano patirtis parodė, kad už paramos lėšas galima įsigyti tikrai daug naudingos technikos, kad būtų galima kokybiškai ūkininkauti nuo pat veiklos pradžios. Šiame procese taip pat svarbu, kad viskas vyktų lengvai ir sklandžiai, todėl patarčiau palaikyti ryšį su NMAdarbuotojais, kurie prisidės prie efektyvesnio projekto išpildymo.“

Kompetencijos žemės ūkyje – ne tik privalumas, o būtinybė

Pirmuosius du vasaros mėnesius 40-ies metų nesulaukę jaunieji ūkininkai kviečiami pasinaudoti galimybe patobulinti savo vystomą ūkį ir pretenduoti į paramą pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Paraiškas teikti gali ūkininkai, gaminantys žemės ūkio produktus, apdorojantys, perdirbantys bei tiekiantys rinkai prekinius žemės ūkio produktus, pagamintus ar išaugintus jaunojo ūkininko valdoje.

NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento specialistė Ana Subočpabrėžia, kad pareiškėjams privalu ne tik atitikti jaunojo ūkininko amžių, bet ir būti įregistravus žemės ūkio valdą bei ūkį savo vardu, taip pat būti fiksuotiems, kaip pirmą kartą besisteigiantiems ūkio ir valdos valdytojams.

„Jaunasis ūkininkas iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos įsipareigoja įgyti arba jau turi būti įgijęs bent vieną iš taisyklėse numatytų profesinių įgūdžių bei kompetencijų. Už paraiškos pateikimo dienai turimą profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą, žemės ūkio srities profesinę kvalifikaciją, aukštąjį žemės ūkio arba veterinarijos srities išsilavinimą arba išklausytą jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą, paraiškai gali būti suteikti atrankos kriterijaus balai“, – patikslina NMA atstovė.

Ji taip pat pažymi, kad kaip ir visų KPP priemonių veiklos srityse, minėta veikla taip pat įpareigoja pretendentus į paramą atitikti nustatytus reikalavimus, tokius kaip valdos ekonominio dydžio potencialas (planuojamas VED), kuris turi būti ne mažesnis kaip 8 tūkst. eurų ir neviršyti 70 tūkst. eurų ribos per metus. Ūkininkams, kurie užsiima pienine galvijininkyste, nustatytas atskiras reikalavimas–planuojamas pieninių veislių melžiamų karvių vidutinis metinis skaičius turi būti ne mažesnis nei 10.

„Reikėtų pridurti, kad paraiškos teikimo dieną pareiškėjas savo ūkį ir valdą turi būti įregistravęs ne anksčiau kaip prieš 2 metusiki paramos paraiškos pateikimo, o paraišką tiesioginėms išmokoms gauti privalo pateikti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos“, – sako NMA specialistė A. Suboč ir priduria, kad mišrių ūkių valdytojams derėtų atkreipti dėmesį į pakitusį šios sąvokos papildymą, kuris nurodo, kada ūkis laikomas mišriu, o kada specializuotu.

Paraiškų rinkimo etapui – beveik 15 mln. eurų

Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento specialistė paaiškina, jog paraiškų rinkimo etapui, kuris truks iki liepos 30 d., yra skirta 14 892 726 eurų ES paramos ir Lietuvos biudžeto lėšų. Vienas ūkininkas gali sulaukti iki 40 tūkst. eurų paramos,100 proc. kompensuojant visas būtinas verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdytiišlaidas.

„Svarbu paminėti, kad jei už planuojamą įkurti žemės ūkio sektorių paramos paraiškai skiriami atrankos kriterijų balai, išlaidos, numatytos verslo plane, privalo būti susijusios tik su planuojamu įkurti žemės ūkio sektoriumi.Taip pat atsirado nauja sąlyga – išlaidosturi būti įsigytos iš nesusijusių asmenų (sutuoktinio, vaikų, tėvų,senelių, brolių, seserų) “, – svarbia informacija dalijasi A. Suboč.

Ji primena, kad paramos lėšos bus skiriamos dvejomis dalimis: 80 proc. paramos sumos bus suteikta po sprendimo priėmimo skirti paramą, o 20 proc. – kitais metais po tinkamo verslo plano įgyvendinimo. Antrajai išmokai gauti, pasibaigus finansiniams metams iki vasario mėnesio pabaigos, reikia pateikti mokėjimo prašymą NMA. Minėti 20 proc. paramos bus mokami tik tuomet, jei verslo planas bus įgyvendintas pagal visas nuostatas ir reikalavimus. Kitu atveju, tektų grąžinti pirmą,jau išmokėtą, paramos dalį.

„Į paramą pretenduojantiems jauniesiems ūkininkams svarbu įsiskaityti NMA internetinėje svetainėje pateikiamas taisykles bei įsigilinti įbalų skyrimo sistemą, kadangi joje paaiškinama,už kokius kriterijus kiek balų skiriama. Būtina surinkti 50 prioritetinių atrankos balų, nes mažesnis balų skaičius lems paraiškos atmetimą“, – priduria NMA atstovė A. Suboč.

Papildoma informacija

Paraiškos renkamos elektroniniu būdu, per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS, adresu www.zumis.lt. Taip pat paraiškos ir su jomis teikiami dokumentai priimami NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. Karantino metu, išsamią informaciją apie šių dokumentų pateikimo būdus galima rasti www.nma.lt.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-06-17

– Kaip vertinate vakar įvykusio posėdžio metu išsakytas mintis ir apskritai, kiek reikšmingas tokio pobūdžio diskusijų formatas? Kuo jis išsiskiria nuo kitų anksčiau vykusių diskusijų? Ar išgirdote naujos informacijos, naujų argumentų?

Tai galima pavadinti ir tam tikra kovos dėl žemdirbių teisių kulminacija. Patikslinsiu, kad tai buvo ilgai laukti Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Peticijų komitetų klausymai. Europos Parlamento Žaliųjų/ELA frakcija, kuriai priklausau, prašė šių klausymų daugiau nei prieš metus. Pavyko gauti kitų grupių pritarimą, kad jie būtų surengti. Tačiau pasiteisinant prasidėjusia pandemija, komitetas klausymus atidėliojo ir vilkino, neteikdamas konkrečių atsakymų. Lietuvos žemdirbiai netgi kreipėsi į Europos ombudsmeną dėl Peticijų komiteto vengimo laiku išnagrinėti ir išspręsti Lietuvos žemės ūkio tarybos inicijuotą peticiją.

Mano manymu, dėl nukeltų klausymų kalta ne tik pandemija, bet ir tai, jog kai kurioms pusėms politiškai nepatogu apie tai kalbėti, kol vyksta derybos dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos. Deja, panašu, kad dauguma parlamentarų suinteresuoti palikti diskriminuojančią tvarką, kuri iš esmės prisideda prie dalies Vakarų ir Vidurio Europos, t. y. ES šalių senbuvių, kurioms mokamos didžiausios išmokos, ūkininkų protegavimo ir skatina ūkių nykimą šalyse, kurios yra ES pakraščiuose, tarp jų – ir Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse.

-Diskusijos metu Lietuvos peticijai buvo skiriama daug dėmesio, kalbėjo ne tik Baltijos šalių, bet ir kitų valstybių EP nariai. Pvz., čekų europarlamentaras, palaikęs Lietuvos peticijos rengėjus, išsireiškė ypač griežtai, sakydamas, kad Europos Sąjunga negali būti kuriama valstybių kolonizavimo pagrindu…

Primenu, kad šią peticiją su žemdirbių atstovu Jonu Vilioniu įteikėme Europos Parlamento Peticijų komitetui dar 2018 m. vasarį. Ketvirtus metus Europos Parlamente aktyvi peticija reiškia, kad jos reikalavimai yra pagrįsti, o žemdirbių lūkesčiai – teisėti. Galima sakyti, kad bent jau žemės ūkio srityje mes neturime kito tokio atvejo, kai Europos Parlamente peticija gyvuoja taip ilgai. Pasakysiu grubiai, suinteresuotieji ją „uždaryti“ tiesiog neturi pagrindo tai padaryti. Tuo šie klausymai ir ypatingi – jie rodo, kad Europos Komisija atsidūrė aklavietėje, kai diskriminaciniai sprendimai, jau, galima sakyti, priimti, o Lietuvos žmonių peticija akis bado nenuginčijamais argumentais ir nėra kaip jos „įkišti į stalčių“, nepaisant to, kad ji jau tikrai ilgai guli „ant darbinio stalo“.

Dar vienas reikšmingas šių klausymų momentas – tai pasisakančiųjų ir palaikančiųjų kolegų gausa. Diskusijos metu skirtingų žmonių lūpomis buvo ne kartą garsiai ir vienareikšmiškai įvardinta, kad jie palaiko būtent Lietuvos peticiją ir ragina vykdyti joje išsakytus reikalavimus. Šioje vietoje norėčiau pasakyti, kad esu dėkingas savo Žaliųjų/ELA frakcijai, kuri po ilgų įtikinėjimų, po išsakytų argumentų patikėjo manimi ir dabar vieningai palaiko tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą. Tik per aktyvumą, per nuolatinį bendravimą galėjau įgyti frakcijos kolegų pasitikėjimą ir gauti įtakingas pareigas formuojant europinę žemės ūkio politiką. Priminsiu, kad vienintelė Žaliųjų/ELA frakcija, kuriai priklausau, vieningos ir teisingos Europos idėją iškėlė aukščiau nacionalinių interesų ir 100 proc. palaikė pataisas dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo balsavime, kuris vyko praėjusių metų spalio mėn.

Tame balsavime 244 palaikančius balsus galime laikyti geru bendro darbo su ūkininkų bendruomene rezultatu. Akivaizdu, kad dirbant su šia tema palaikymas Europos Parlamente auga ir kitose frakcijose. Tačiau belaukiant, kol iš bendro ES biudžeto skiriamos išmokos ūkininkaujantiems pasieks ES vidurkį, ne vienas žemdirbys suspėjo pasenti. Negalime ignoruoti to, kad Lietuvos žemdirbių laikas nėra begalinis. Galima skaičiuoti milžiniškus nuostolius, kiek per šiuos metus Lietuvos žemės ūkio šaka „nukraujavo“, kiek ūkių, ypač smulkių ir vidutinių, buvo likviduota. Dar 2002 m. ES Taryba nusprendė, kad 2013 m. tiesioginių išmokų dydis valstybėse narėse, kurios į ES įstos 2004 m., pasieks tuometinį išmokų vidurkį valstybėse narėse, kurios į ES įstojo iki 2004 m. Tačiau Lietuvos žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos iki sąžiningo ir nediskriminuojančio lygio kyla per lėtai.

-Tačiau Europos Komisijos Generalinio direktorato, atsakingo už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atstovas Georg‘as Häusler‘is, komentuodamas Lietuvos žemdirbių peticiją, teigė, kad dėl žemų tiesioginių išmokų atsakomybę turėtų prisiimti Lietuvos Vyriausybė, o ne Europos Sąjungos institucijos.

Man tai pasirodė desperatiškas bandymas nusimesti savo paties atsakomybę ir dar labai nekorektišku būdu. Georg‘as Häusler‘is bandė supriešinti žemės ūkį ir kaimą, teigdamas, kad Lietuva galėjo perkelti lėšas iš II ramsčio, t. y., – ES paramos kaimo vietovių projektams į I ramstį ir taip kaimo plėtros pinigais padidinti išmokas žemdirbiams. Visi puikiai suprantam, kad kalbame apie to paties kaimo likimą ir atėmus iš vienų, bendra situacija nepasikeis. Ar Europos Komisijos atstovas mano, kad nereikia remti jaunųjų ūkininkų, kai mūsų šalyje vidutinis ūkininkų amžius yra vyresnis nei pensijinis? Ekologinių ūkių, modernizavimo skatinti nereikia? Ar nereikia remti dirbančių nederlingose žemėse?

Ar vietos bendruomenes įgalinanti LEADER programa nereikalinga? Vis dar girdime ir pasenusius argumentus apie skirtingas ūkininkų išlaidas, sąnaudas bei atlyginimus skirtingose šalyse. Tad metas Europos Komisijai atšviežinti žinias, nes Lietuvos ūkininkai naudoja tokias pačias ir tiek pat kainuojančias žemės ūkio priemones, dirba su ta pačia technika, naudoja tą patį kurą, kaip ir kiti Europos žemdirbiai. Tiesa, tokiomis nesąžiningos konkurencijos sąlygomis Lietuvoje dar ne visi įperka tą europietišką techniką.

Tačiau Lietuva žemės ūkiui prisiėmė žaliojo kurso įsipareigojimus, tad sąnaudos ūkininkams tik didės, reikalavimai mūsų šalies ūkininkams jau dabar yra tokie patys, o kartais net aukštesni, nei kitų šalių ūkininkams. Tą patį galiu pasakyti ir apie atlyginimus žemės ūkio sektoriuje. Geri specialistai, dirbantys su tausesne, modernesne technika, agronomai ir kiti specialistai jau seniai nedirba „už butelį“. Bet juk Europos Sąjungos priemonėmis ir siekiama pakeisti tokią silpniau išsivysčiusių šalių ar regionų socialinę ir ekonominę padėtį, juk ir stojom į ES, kad niekam nebetektų dirbti „už butelį“, kad žmonių pajamos būtų daugmaž tolygios ir leidžiančios oriai pragyventi tiek žemdirbiui, tiek jo samdytam darbuotojui.

-Vadinasi, Jūs nepritariate Europos Komisijos atstovui Georg‘iui Häusler‘iui dėl kritikos Lietuvos Vyriausybei?

Lietuvos Vyriausybei aš pats turiu nemažai kritikos dėl žemės ūkio politikos. Pirmiausia, tai dėl vadinamojo Atsigavimo fondo lėšų skirstymo, kur Vyriausybė neatrado nė vieno euro žemės ūkiui, kai tuo tarpu Lietuva prisiėmė žaliojo kurso įsipareigojimų naštą ne tik pramonei, transportui, bet ir žemės ūkiui. Kitas dalykas, nacionalinės valdžios sprendimais Lietuvoje būtina koreguoti perteklinius reikalavimus, kurių nėra kitose ES šalyse. Tačiau už žemas ES tiesiogines išmokas nacionalinė valdžia nėra tiesiogiai atsakinga. Taip, buvę šalies vadovai nebuvo pakankamai atkaklūs derantis dėl jų. Tačiau tai nėra pinigų perkėlimo iš vienos kišenės į kitą klausimas.

Čia yra tiesioginė Europos Sąjungos institucijų atsakomybė. Niekas neprašo Maltos tiesioginių išmokų lygio, kurios siekia daugiau 500 Eur/ha. Bet šiandien Lietuvoje žemdirbių gaunamos tiesioginės išmokos tesiekia 70 proc. ES vidurkio. O ir 2027 m., t. y., šio ES finansinio laikotarpio pabaigai numatyta, kad išmokos Lietuvai tesieks 82 proc. ES vidurkio. Akivaizdu, kad Lietuvos ir visų Baltijos šalių žemdirbiai yra pasmerkti konkuruoti Europos Sąjungoje nelygiomis sąlygomis. Ir aiškiai matome šitos nelygios kovos pasekmes – metai iš metų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse dirbančių žemę asmenų mažėja, žemdirbiai traukiasi iš šios sferos, ūkiai nyksta. Lietuvoje užsiauginame tik pusę kiekio mūsų šalies gyventojų kiaulienos poreikio, likusią dalį įsivežame aukštomis kainomis iš kitų šalių.

Lietuvos pieno ūkiai taip pat labai stipriai traukiasi, ką labai aiškiai skaičiais per klausymus pateikė ūkininkus atstovaujantis Jonas Vilionis. Lietuvos laukuose dominuoja grūdininkystė, o juk gerai žinome, kad tokia žemės ūkio struktūra tiek ekonominiu, tiek ekologiniu požiūriu nėra tvaru ir stabilu. Europos Komisijos narys, atsakingas už žemės ūkį, Janusz‘as Wojciechowski‘is, atsakymas į mano klausimus tiek diskusijose posėdžių metu, tiek į mano kreipimusis raštu, kalbėjo apie būtinybę tęsti valstybių narių tiesioginių išmokų konvergencijos procesą.

Tikriausiai visi prisimena, kad jis, dar būdamas kandidatu į komisarus, Europos Parlamento salėje pažadėjo, kad pilnas tiesioginių išmokų suvienodinimas turi įvykti šiame laikotarpyje. Deja, kol kas sprendimai to nerodo. Tad norisi paklausti Europos Komisijos atstovų: jei ne konvergencija, tai gal turite kitų idėjų, kaip atstatyti teisingumą Europos žemdirbių atžvilgiu? O jei neturite, tai kokias šitos iškreiptos rinkos pasekmes jūs prognozuojate po dar keleto metų? Na, pagaliau šios temos „iškeltos“ į dienos šviesą. Tikiuosi, kad Lietuvos žemdirbių atkaklumas neišblės ir kartu rasime būdus pasiekti teisingumą.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-17

Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina gegužės mėnesį, lyginant su balandžiu, sumažėjo 0,5 proc. ir buvo 251,9 Eur už t. Natūralaus pieno supirkimo kaina gegužę buvo 22,8 proc. didesnė, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. 2020 m. gegužę mokėta 254 Eur už t. Per šių metų gegužę supirkta 114,78 tūkst. t pieno. Tai yra 2,7 proc. mažiau, nei tą patį mėnesį 2020 m.

Per pirmus penkis šių metų mėnesius iš viso buvo supirkta 508,68 tūkst. t pieno – 2,0 proc. mažiau, palyginus su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu. Stambiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės pateikė informaciją apie žalio pieno supirkimo kainą, kai pienas buvo pirktas iš stambių pieno gamintojų, parduodančių daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį. Stambiems pieno gamintojams gegužės mėnesį už natūralų pieną (4,23 proc. riebumo ir 3,48 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 353 Eur už t. Per mėnesį ši pieno kaina sumažėjo 0,7 proc. (bazinių rodiklių pieno kaina padidėjo 0,7 proc. ir buvo 277,0 Eur/t).

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-17

„Jei ES nesusitarė dėl naujos žemės ūkio politikos, neturime laukti, ką nuspręs ir lieps daryti ES. Turime sukurti savo ilgalaikius žemės ūkio vystymo planus ir Europai sakyti, kaip norime vystyti savo šalį. Vokiečiai, Skandinavijos šalys, vengrai, tokią strategiją jau turi. Ūkininkas ten žino, kad valstybė jo nepaliks, dalyvauja politikos formavime. Pas mus žemės ūkio politika keičiasi kiekvieną mėnesį“, – sako A. Svitojus ir pastebi, kad kiekvienam žmogui nestabilumas yra pats baisiausias dalykas.

Pavyzdžiui, tiesiog paskelbiama, kad bus nauji mokesčiai, nors vystant verslą apie tokius pokyčius turėtų žinoti prieš keletą metų, kad galėtų prisitaikyti ir tokie pokyčiai turi būti aptarti su socialiniais partneriais, atlikta ekonominė pasekmių analizė. Į Europos Tarybą atvažiuojame be nuomonės, nežinodami kur keliausime ir ko norime pasiekti. „Pavyzdžiui, dėl mulčiavimo per kelis mėnesius politika keitėsi gal 8 kartus. Negalima elgtis taip, kaip dabar, kai likus kelioms savaitėms iki darbų pradžios jų tvarka vėl pakeičiama. Ūkininkai ruošiasi, investuoja, ima paskolas ir po kelių mėnesių pasakoma, kad įrenginius, pirktus tam, kad būtų galima vykdyti naujus reikalavimus, galima padėti į šalį ir reikės pirkti naujus bei naudoti kitas technologijas“, – piktinasi A. Svitojus.

S. Daniulis sako, kad fantazuoti galima, nes „popierius viską atlaiko“, tačiau paramos šiems tikslams pasiekti nėra, pokyčius turi apmokėti ūkininkai. „Pavyzdžiui, mes kalbame, kad pasieksime 25 proc. žemėnaudų, kurios bus ekolgiškos, tačiau viską išvešime į Europą, nes patys vidaus rinkoje vartojimo neskatiname. Pavyzdžiui, nemažiname PVM, kad galėtume konkuruoti. Jei dar padidins mokesčius, tai turėsime žalią Lietuvą, bet su ištiestomis rankomis“, – vaizdžiai kalba S. Daniulis. A. Svitojus sako, kad ES kasdien ūkininkavimo atsisako po tūkstantį žmonių ir yra pavojus, kad liks tik didžiuliai industriniai ūkiai. „Pas mus 50 proc. paramos lėšų paima kelios stambios įmonės ir yra pavojus, kad liks tik kelios stambios įmonės, kurios nelabai rūpinsis gamta“, – dėsto S. Svitojus.

S. Daniulis sako, kad išeitis būtų pagaliau vėl valdžios svertus atiduoti profesionalams, kurie supranta, kokios bus vieno ar kito sprendimo pasekmės. „Lietuvoje virš 120 tūkst. ūkininkų, kurie bent jau sau susikuria darbo vietas. Jei juos sunaikinsime, tiesiog turėsime daugiau žmonių, kurie prašys pašalpų. Lietuvoje įprasta, kad taupant reikia atimti, tačiau negalvojama apie tai, kaip kuo daugiau uždirbti“, – konstatuoja S. Daniulis.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-06-17

Uždraudus nesąžiningą prekybą žemės ūkio ir maisto produktais, turėtų ne tik padidėti sutartinių santykių skaidrumas, bet ir bus užtikrintos lygesnės konkurencinės sąlygos. Tiekėjai, būdami tikri, kad jiems nebus primestos neproporcingai didelės sąnaudos arba ne dėl jų kaltės patiriami nuostoliai, galės lengviau prognozuoti piniginius srautus ir planuoti investicijas. Visa tai turėtų gerinti tiekėjų verslo sąlygas bei skatinti verslo plėtrą.

Nesąžiningos prekybos draudimai

Yra nustatyti 9 „griežtieji draudimai“, iš kurių pirmasis bus taikomas pirkėjams už vėluojančius atsiskaitymus su žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjais. Kiti 8 „griežtieji draudimai“ taip pat bus taikomi pirkėjams. Pavyzdžiui, pirkėjui draudžiama atšaukti greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų užsakymus likus per mažai laiko tiekėjui rasti alternatyvų, kaip tuos produktus parduoti ar kitaip panaudoti. Taip pat pirkėjui bus draudžiama reikalauti, kad tiekėjas atliktų mokėjimus, nesusijusius su tiekėjo žemės ūkio ir maisto produktų pardavimu ir panašiai.

Be šių griežtai draudžiamų veiksmų taip pat yra nustatyti ir kiti 6 draudimai, kurie pirkėjui bus taikomi tik tokiu atveju, jeigu jis aiškiai dėl jų nesusitarė su tiekėju ir toks susitarimas nebuvo patvirtintas žemės ūkio ir maisto produktų pirkimo – pardavimo sutartyje arba vėliau pirkėjo su tiekėju sudarytoje sutartyje. Pavyzdžiui, pirkėjui bus draudžiama grąžinti tiekėjui neparduotus žemės ūkio ir maisto produktus, nesumokėjus jam už tuos neparduotus produktus arba už tų produktų pašalinimą, arba abiem atvejais. Taip pat bus draudžiama pirkėjui reikalauti, kad tiekėjas padengtų visas su žemės ūkio ir maisto produktams taikomomis nuolaidomis susijusias išlaidas arba jų dalį, kai pirkėjas juos parduoda naudodamasis pardavimo skatinimo priemonėmis.

Šiuo metu galiojantys trumpesni atsiskaitymo už tam tikrą parduotą žemės ūkio produkciją terminai bus išsaugoti. Taip pat bus išsaugoti ir šiuo metu galiojantys pirkėjui pateiktų žemės ūkio produktų įkainojimo terminai.

Draudžiama nesąžininga prekybos praktika bus laikoma ir tuomet, kai pirkėjas perka žemės ūkio ir (ar) maisto produktus, nesudaręs su šių produktų tiekėju rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties pagal iš anksto su tiekėju sutartas sąlygas.

Didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių (t. y. penkių didžiųjų prekybos tinklų) priežiūrą ir toliau vykdys Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, o visų kitų žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjų (supirkimo – perdirbimo įmonių, didmeninių ir mažmeninių prekybos įmonių) – VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-17