Žemės ūkio naujienos: 2023-03-13. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kooperatyvas žengia į perdirbimą – kartu veikti naudingiau
Lėšos, skiriamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ žemės ūkio sektoriaus dalyviams padeda įgyvendinti stambius projektus ir taip tapti konkurencingais rinkoje. Susikooperavus gauti tokią paramą lengviau, nes kooperacija pagal šią veiklą yra vienas svarbiausių projektų atrankos kriterijų.
Šis žemės ūkio kooperatyvas, vienijantis 41 narį, nuosekliai žengė į gamybą – pajutę didžiulę elevatoriaus naudą kooperatyvo nariai, auginantys javus, rapsus, ankštines kultūras, ėmė planuoti gamybą.
Pasak kooperatyvo valdybos pirmininko Aurimo Garlausko, pasinaudojus parama pastatytas grūdų elevatorius padeda nariams susitvarkyti su užauginta produkcija. Parama ūkininkams buvo didelis žingsnis į priekį ir teisingas evoliucijos kelias kooperatyvui, kaip organizacijai, toliau žengti į užaugintos produkcijos perdirbimą.
„Kas iš to? Pirma – ūkininkams tai bus kaip investicija su grąža ateityje, kas leis lengviau išgyventi kainų nepastovumą. Antra – perdirbsime ankštines kultūras, kurių auginimas didės norint įgyvendinti Žaliąjį kursą, taigi pagerinę sėjomainas išspręsime realizacijos problemą“, – teigia A. Garlauskas.
Kreiptis paramos ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui ir pretenduoti į 5 mln. Eur paramą vienam projektui galima nuo 2022 m., kai pirmuoju kvietimu ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui buvo skirta 10 mln. Eur, o antruoju kvietimu – 15,9 mln. Eur. Taip pat planuojamas paraiškų priėmimas ir 2023 m. gegužės ir birželio mėnesiais, tam iš viso numatyta skirti apie 30 mln. Eur.
„Susijungę ūkininkai gali konsoliduoti savo produkciją, rinkoje tokia produkcija jau daug įdomesnė kiekio prasme. Labai svarbus veiksnys – vadybos pagalba ūkininkams pirkimų pardavimo ir parduodamos produkcijos kokybės suvaldymo klausimais. Ūkininkas, būdamas kooperatyve, dirba vieno langelio principu, visos vadybinės paslaugos yra vienoje vietoje – kooperatyve. Jeigu ūkininkas nori grąžos, stabilesnių kainų iš kooperatyvo ateityje, tai kooperacija yra vienas iš tų įrankių“, – teigia kooperatyvo atstovas.
Baltyminiai augalai yra svarbi pašarų gamybos sektoriaus tiekimo grandinės dalis. Šio sektoriaus susitraukimas gali lemti visišką vietinių kombinuotųjų pašarų gamintojų priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių.
Lietuvoje 2022 m. deklaruoti baltyminių augalų bei jų mišinių (neskaitant mišinių, kuriuose baltyminiai žoliniai augalai yra vyraujantys) plotai siekė 7 proc. visų deklaruotų plotų.
„Kooperatyvas „Šiaurės aruodai“ jau ne sykį įrodė kooperacijos naudą. Bendras darbas gali lemti ūkininkavimo sėkmę, „Šiaurės aruodai“, išdrįsę imtis išties didelio projekto – grūdų elevatoriaus – o dabar žengiantys į perdirbimą, yra puikus pavyzdys, kad susivienijus galima nuveikti kur kas daugiau nei pavieniui“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-10
Supaprastinta gręžinių įteisinimo tvarka: ką svarbu žinoti?
Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai požeminio vandens išteklių naudojimui nereikalingas leidimas, pats gyventojas, kuris naudoja nelegalaus gręžinio vandenį savo reikmėms, gali tiesiogiai pateikti reikalingus duomenis gręžinio įteisinimui Lietuvos geologijos tarnybai. Leidimą tirti žemės gelmes turinčių įmonių tarpininkavimo tokiais atvejais nebereikia.
Taip pat leidimo nereikia, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.
Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos apraše nurodyta, kokius duomenis ir dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai turės pateikti gyventojas, norintis įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, kai jam nereikia ir kai reikia leidimo.
Pildant paraišką reikia pateikti paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį ir savivaldybės administracijos pritarimo naudoti gręžinį kopijas arba jų nuorašus, vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją, žemės sklypo plano su pažymėta gręžinio vieta ir gręžinio apsaugos zona skaitmeninius nuorašus.
Atkreipiame dėmesį, kad aplink individualiai apsirūpinančiųjų geriamuoju vandeniu požeminio vandens vandenvietes (gręžinius), kai nereikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, vandenvietės apsaugos zonos 1-osios juostos dydis yra 3 m.
Detalią instrukciją, kaip gręžinio duomenis įrašyti į Žemės gelmių registrą, rasite video filmuke čia ir parengtose instrukcijose.
Taip pat galima kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą el. paštu greziniai@lgt.lt arba lgt@lgt.lt, per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklo informacinę sistemą kartu su aukščiau minėtais dokumentais pateikiant pasirašytą prašymą bei užpildant neregistruoto gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio duomenų deklaraciją.
Gręžinių įteisinimo klausimais galima pasikonsultuoti tel. 8 670 73333 ir 8 607 30591. Lietuvos geologijos tarnybos specialistai teikia konsultacijas gyventojams ir gyvai, atvykus adresu S. Konarskio g. 35, Vilnius.
Primename, kad pagal teisės aktų nuostatas įrengti apskaitos prietaisus ir mokėti mokesčius už išgautus valstybinius gamtos išteklius privaloma tik tada, kai požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama ar planuojama išgauti 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2023-03-08
Trūksta kvalifikuotų žemės ūkio darbuotojų, ūkininkai minimalaus atlyginimo jau seniai nesiūlo
Netrukus prasidės svarbiausi pavasario darbai, tačiau itin trūksta kvalifikuotų žemės ūkio darbuotojų. Jų privilioti ūkininkams nesiseka net siūlant tūkstančius eurų siekiančias algas. Aukštosios mokyklos tikina paruošiančios kelis kartus mažiau specialistų, nei reikėtų. Edvardas Balčiūnas mokosi Joniškio žemės ūkio mokykloje ir dirba ūkyje. Ruošiasi studijuoti dar ir agronomiją. „Mane nuo mažens traukia žemės ūkis. Išėjo, kad pradėjo patikti žemės ūkio technika, kombainai, kviečiai visokie, sėjimai, tręšimai“, – pasakoja E. Balčiūnas.
Šalies ūkiai jau ruošiasi pavasario darbams. Viena moderniausių šalyje Pakruojo rajono Linkuvos žemės ūkio bendrovė įdarbintų apie 10 sezoninių darbininkų, jie ieško veterinaro, mechaniko. Kvalifikuotas specialistas galėtų uždirbti kelis tūkstančius eurų.
„Svarstome apie būsto pirkimą, kurį galėtume paruošti, kad žmogus iš toliau atvykęs galėtų apsigyventi ir dirbti mūsų ūkyje. Pas mus minimalaus atlyginimo senai jau nebėra, be abejo specialistai privalo uždirbti. Galvoju, kad kokie 2000 ant popieriaus yra realu ir aukštyn“, – teigia Linkuvos žemės ūkio bendrovės atstovas Vilius Adomaitis.
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) per metus paruošia apie šimtą žemės ūkio specialistų. Studentai gali gauti net po kelias stipendijas, kurios siekia beveik 1000 eurų, tačiau studijuojančių nedaug. Daliai į žemės ūkio studijų programas nepavyksta įstoti dėl žemų balų.
„Ruošiame žemės ūkio inžinerijos specialistus ir šioje studijų programoje yra pati blogiausia situacija. Ypatingai praėjusiais metais, kuomet didelė dalis abiturientų neišlaikė matematikos egzamino ir žemės ūkio inžinerijos programoje kritimas buvo“, aiškina VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė. Pagal Europos žaliojo kurso reikalavimus, Lietuva turės du kartus didinti ekologinių ūkių skaičių. Šios srities specialistų paruošiama taip pat per mažai.
„Agroekologai yra tie žmonės, kurie reguliuos, kaip Europos žaliasis kursas turės būti įgyvendinamas (…), todėl manome, kad taikomosios ekologijos absolventų reikėtų maždaug 3 kartus daugiau“, – atkreipia dėmesį A. Miceikienė.
Pastaruoju metu šalies ūkiams tenka konkuruoti ir su užsieniu. Vos studijas baigusius specialistus vilioja Austrijos, Nyderlandų, Vokietijos ūkiai. Dėl darbuotojų trūkumo vis daugiau Lietuvos ūkių eina modernizacijos ir robotizacijos keliu.
Šaltinis: Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2023-03-12
Seimas pritarė prezidento veto – svarstys, kaip griežtinti sodybų statybą žemės ūkio paskirties sklypuose
Pirmąją pavasario sesijos dieną Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos veto bei grąžino svarstyti Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimus, kuriais jų rengėjai siekė kovoti su vadinamaisiais „sofos ūkininkais“. Gruodžio 20 d. priimtose pataisose numatyta, kad ūkininko sodybą (kai tai numatyta savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose), žemės ūkio paskirties žemėje statyti galėtų ūkininkas, kuris bent pusę pajamų per pastaruosius 3 metus yra deklaravęs kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos.
Vetuodamas įstatymą G. Nausėda pasiūlė atsisakyti taikyti 50 proc. pajamų ribos reikalavimą bei mažesniuose nei 2 ha sklypuose leisti pasistatyti kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti. Gyvenamą sodybą, pagal Prezidentūros siūlymus, galėtų statyti ūkininkas, kuris ne mažiau kaip 3 metus deklaravo pajamas iš žemės ūkio veiklos.
Pasak prezidento patarėjo Jaroslavo Neverovičiaus, Seimo pernai gruodį priimti pakeitimai yra „nebūtini ir neproporcingi“, apsunkina veiklos sąlygas jauniesiems ir šeimos ūkiams. „Tai neabejotinai apsunkins ūkininkavimo sąlygas tiek pradedantiems ūkininkauti, tiek jau ūkininkaujantiems asmenims. Todėl prezidentas siūlo labiau proporcingus apribojimus, leidžiant statyti ūkinius pastatus mažesniame nei 2 ha žemės ūkio paskirties sklype, o 2 ha apribojimą palikti gyvenamųjų namų statybai“, – argumentus, kodėl įstatymą reikia grąžinti parlamentui, dėstė J. Neverovičius.
Pasak jo, pajamos iš žemės ūkio paprastai gaunamos po keleto metų veiklos, todėl siekiant įgyvendinti pakeisto įstatymo reikalavimus, ūkininkai turėtų dirbti nuotoliniu būdu, negalėdami statyti nei sodybos, nei kitų pastatų. Tai, G. Nausėdos atstovo teigimu, apsunkins ir pabrangins ūkininkavimą, mažins šios veiklos patrauklumą.
Kartu J. Neverovičius patikino sveikinantis parlamentarų iniciatyvą užkardyti atvejus, kuomet iki 0,5 ha ploto žemės ūkio paskirties žemėje plėtojami gyvenamieji pastatai, nors realiai nėra ūkininkaujama.
Jis aiškino, kad šiuo metu registruoti ūkį galima neįrodžius, jog tą darantis asmuo iš tikro ketina ūkininkauti, o esą būtent dėl to, tikėtina, ir atsirado galimybė statyti gyvenamuosius pastatus nesiverčiant žemės ūkio veikla.
„Prezidentas sutinka su pakeitimų tikslais ir pasiūlytu šiuos problemos sprendimo būdu, tačiau pasirinkti konkretūs reikalavimai kelia abejonių dėl jų proporcingumo ir būtinumo“, – kalbėjo Prezidentūros atstovas. Kartu Prezidentūra siūlo atidėti įstatymo taikymą iki liepos 1 d. Seimas nusprendė įstatymą grąžinti svarstymui iš naujo. Už tai balsavo 102 Seimo narių, tuo metu vienas parlamentaras balsavo prieš ir norėjo laikyti projektą nepriimtu. Pataisos grįš diskusijoms į Aplinkos apsaugos komitetą kovo 16 d.
Daliai parlamentarų siūlymai atrodo per griežti
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Edmundas Pupinis tikino, jog jam būtų nesuprantamas draudimas statyti gyvenamąjį namą vien dėl to, kad žemė nedirbama, tačiau leisti joje ūkininkauti. Jo nuomone, siūlomi apribojimai yra per griežti, o gyventojai vis vien ieškos būdų kaip juos apeiti.
„Pavyzdžiui, jei žmogus su gera intencija įsigyja žemę, praktiškai jis, neturėdamas kur gyventi, bent tris metus turės ūkininkauti tam, kad įrodytų savo ūkininkavimą. Šioje vietoje, turbūt, nereikėjo tokių sankcijų – galbūt kokių paprastesnių. Nes priešingu atveju žmogus paprasčiausiai turės apgaudinėti – pradės statyti kaimo turizmo pastatą, paskui, galbūt, pasikeis paskirtį ir apgavystę įgyvendins savo tikslus“, – kalbėjo E. Pupinis.
Savo ruožtu Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius siūlomus ribojimus pavadino privačių asmenų teisės disponuoti savo turtu suvaržymu. „Man teko dirbant versle ne kartą lankytis Olandijoje – ten išspaudžia iš mažo lopinėlio didžiules pajamas. Kodėl mes einame kažkur kaip posovietinė valstybė ir nežvelgiame iš esmės į piliečių laisvių suvaržymą disponuojant savo turtu“, – klausė A. Skardžius.
TS-LKD parlamentaras Justinas Urbanavičius dėstė, kad esama reglamentavimo spraga naudodavosi asmenys, kurie prisidengdami ūkininko veikla gyvenamąsias vietas kūrėsi vaizdingose vietovėse. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Giedrius Surplys teigė, kad įstatymo iniciatyva yra gera bei paneigė, jog projektu būtų apribojama teisė į privačią nuosavybę.
„Kalbame apie žemės ūkio paskirties žemę, kurios pagal esmę paskirtis yra žemės ūkio veikla. Taip kad jei iš tikrųjų norime, kad Lietuvos kaimas gyvuotų, o žemės ūkis išliktų ar netgi atsigautų, turime padaryti, kad žmonės žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkautų, gaunantys ES paramą žemės ūkiui juo ir užsiimtų“, – savo motyvus dėstė G. Surplys.
Tuo tarpu aplinkos ministras ir Liberalų sąjūdžio Seimo narys Simonas Gentvilas pasidžiaugė, jog prezidentas įstatymą vetavo. Anot jo, parlamentas turės siekti siaurinti teisės aktuose numatytas išimtis, kad gyvenamosios paskirties pastatų nebūtų ten „kur jų neturėtų būti“.
„Pripažįstu, kad diskusiją reikėtų grąžinti į Seimą, prezidento veto yra gal ir savalaikis. Bet turime tiesiog grįžti į Seimą su intencija siaurinti šią išimtį, nes tai yra absoliuti išimtis ir ji yra nepateisinama“, – pabrėžė S. Gentvilas.
„Labai nemalonu sugriežtinti tą, bet jei turime ilgus procesus – bendrieji planai, saugomų teritorijų tvarkymo schemos – visuomenė deda daug pastangų, kad susitartų, kur visgi bus gyvenamoji paskirtis. Ir, staiga, turime tą išimtį, kurią reikia siaurinti. Ji nemaloni, nes kai kurie tiesiog paveikia plėtros planus“, – aiškino aplinkos ministras.
Kritikos priimtiems pakeitimams turėjo ir ministerija
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) Eltai yra komentavusi, jog Seimo priimti apribojimai blogintų jaunųjų ir smulkių ūkininkų padėtį, o prezidento pateikti pasiūlymai – galimas kompromisas. ŽŪM vertinimu, reikalavimas valdyti bent 2 ha dirbamos žemės plotą apribotų smulkiuosius ūkius valdančių asmenų, pavyzdžiui, uogų ar sraigių augintojų, teises bei interesus. Anot ŽŪM, ūkininko sodybos statybai šis apribojimas turėtų būti taikomas tik gamtiniu požiūriu jautriausiose teritorijose.
Vetuoto įstatymo rengėjai jį teikdami argumentavo, kad pataisos reikalingos siekiant kovoti su vadinamaisiais „sofos ūkininkais“ ir nebesuteiks jiems galimybių lengvatinėmis sąlygomis statyti gyvenamąsias sodybas, tačiau realiai nevykdyti jokios žemės ūkio veiklos.
Šaltinis: Lukas Juozapaitis, ELTA, 2023-03-10
Keičiamas žemės įstatymas: numatoma neriboti žemės įsigijimo
Šiais metais žemės ūkyje aktualių ir itin svarbių darbų apstu – pieno krizė, GAAB reikalavimai, deklaravimo aktualijos ir aplamai visas naujas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis 2023-2027 m. planas. Taigi šiandien žemdirbiams tenka ne tik žemės ūkio darbai, bet ir ES ir Lietuvos valdžios institucijų teisės aktų studijavimas. 2023 m. sausio mėnesį žemdirbiai kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir kitas valdžios institucijas, kad operatyviai būtų sprendžiamas žemės ūkio paskirties žemės (valstybinės ir privačios) įsigijimo klausimas.
Neribojant žemės pardavimo per akcijas bei pajus, kyla grėsmė ir nacionaliniam saugumui, kadangi dauguma valstybės nekilnojamojo turto sutelkiama ribotame subjektų rate. Žemdirbiai prašė koreguoti žemės įsigijimo įstatymą, užkertant galimybę jau turintiems daugiau kaip 500 ha žemės subjektams įsigyti žemę per susijusius fizinius ar juridinius vienetus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį) turi nuo 1 proc. atitinkamos įmonės akcijų (pajų). Šiuo metu esant ribojimui įsigyti žemę subjektams, valdantiems ne mažiau kaip 25 procentus akcijų ar pajų, šis įstatymas yra nesudėtingai apeinamas ir/arba paliekama erdvė jį apeiti.
Šiandien žemdirbiai stebisiAplinkos ministerijos iniciatyva ir 2023 m. kovo 1 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) paskelbtu Žemės įstatymo ir jį lydinčiųjų 16 teisės aktų pakeitimų projektu, kuriame planuoja neriboti didžiausio leistino įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto.
Kokie naujai pateikto įstatymo tikslai?
Aplinkosministerija, siekdamamažinti biurokratinę naštą Nacionalinei žemės tarnybai, kurią perėmė iš Žemės ūkio ministerijos nuo 2023 m. sausio 4 d., teikiamame Žemės įstatymo pakeitimo projekte planuoja neberiboti didžiausio leistino įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto.
Tai tarsi akibrokštas žemdirbiams, kurie kaip tik prašė koreguoti žemės įsigijimo įstatymą, užkertant galimybę jau turintiems daugiau kaip 500 ha žemės subjektams įsigyti žemę per susijusius fizinius ar juridinius vienetus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį) turi nuo 1 proc. atitinkamos įmonės akcijų (pajų).
Kaip situaciją vertina tie, kurie dirba žemę?
Lietuvos šeimos ūkių sąjungos vicepirmininkė, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narė
Eglė Markevičiūtė
„Tokiam žingsniui turi būti labai svarūs argumentai, o tuos kuriuos gauname, manęs neįtikina. Einame ne pirmyn, o dideliais žingsniais atgal. Vieni ūkiai toliau dideliais tempais stambės, kai tuo tarpu mažesnių ūkių plėtros galimybės stipriai ribojamos. Tokiam įstatymui įsigaliojus, nedideli ūkiai, mano manymu, pasmerkti išnykimui, o naujiems jauniems žmonėms atėjimas į žemės ūkio sektorių užkertamas. Ir kam nuo to geriau? Niekam. Tik turėsime daugiau bedarbių ir emigruojančių jaunų žmonių. Be to, užprogramuojamas dar didesnis ūkininkų susipriešinimas mūsų šalyje. Apskritai, šiuo metu ūkininkai susiduria su visa eile sudėtingų iššūkių, o toks šio klausimo sprendimas tik didina sumaištį. Taigi, tikėtis sveiko, gyvybingo, lankstaus ir įvairiapusio žemės ūkio Lietuvoje nėra tikslo“.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos narys – Marijus Čekavičius
„Pats dirbu 16.20 ha, mano ūkis ekologinis ir galiu pasakyti, kad to pakanka, jog šeima galėtų gyventi. Mūsų probočiai buvo labai išmintingi ir išgyvendavo iš valako (valako dydis – 21,38 ha). Manau, kad šiandien pakaktų apriboti žemės įsigijimą iki 300 ha. Mums svarbu, kad kaime vyktų socialiniai procesai, todėl turėtų būti sudarytas prioritetas naujakurystei. Tokie įstatymų projektai, kurie yra pateikti iš Aplinkos ministerijos pusės, mano manymu, yra tyčinė veika prieš valstybę ir tai yra Tėvynės išdavystė“, – sako M.Čekavičius.
Rokas Rozga – Skuodo rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas
„Jei įvyktų tokia neteisybė, ir būtų priimtas toks įstatymas, kurio projektas yra skelbiamas, manau, kad kaimas ir žemdirbiai ateities neturėtų. Juk mes kaip tik pasisakėme, ir ne vieną kartą, kad ribojimas turi būti numatytas iki 500 ha.Jei teikiami tokie įstatymų projektai, tikėtina, kad kažkas padarė gerą lobizmą. Neįsivaizduoju kaimo, kuriame nebus nei ūkininkų, nei gyventojų, o veiks tik kokia viena bendrovė, ar stambi įmonė“.
Dr. Arūnas Svitojus – Žemės ūkio rūmų pirmininkas
„ŽŪR nariai nuo 2013 m., pasisakė už Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimą, parengta ir išsiųsta ne viena rezoliucija, atsakingoms institucijoms, deja… Šiais metais kreipėmės ir į LR Prezidentūrą, Seimą ir kitas valdžios institucijas, tame tarpe ir Aplinkos ministeriją, kad operatyviai būtų sprendžiamas žemės ūkio paskirties žemės (valstybinės ir privačios) įsigijimo ribojimo klausimas. Lietuvoje apie 10 proc. ūkininkų valdo iki 80 proc. Lietuvos žemių. Lietuvoje galiojantis įstatymas, neleidžiantis turėti asmeniui daugiau nei 500 ha žemės yra realiai neveikiantis. Žemę neribotai galima įsigyti, superkant juridinių vienetų akcijas. Neribojant žemės pardavimo per akcijas bei pajus, kyla grėsmė ir nacionaliniam saugumui, kadangi dauguma valstybės nekilnojamojo turto sutelkiama ribotame subjektų rate. Kokia ateitis? Gali ateiti laikas, kai korporacijos, kurios ateina ir supirkinėja žemes, ims jas perpardavinėti kam tik nori. Kas gali paneigti, kad anksčiau ar vėliau žemė atiteks svetimšaliams.Todėl privalome atstovauti savo šalies žemdirbių ir kaimo gyventojų interesams, kad neištiktų Prancūzijos ūkininkų likimas, kai savo gimtoje žemėje teks tik samdiniu dirbti.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-03-12
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
