Žemės ūkio naujienos: 2021-10-21

Susitikimo metu diskutuota apie geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei valdymo reikalavimus, ekoschemose numatytus reikalavimus, skaičiavimo metodiką, įsiklausyta į socialinių partnerių pastebėjimus bei siūlymus, ką būtų galima tobulinti.

Lietuva yra įsipareigojusi būsimuoju finansavimo laikotarpiu ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų ir 35 proc. kaimo plėtros lėšų skirti tvariam ūkininkavimui, aplinkos tausojimui. Tam, kad ūkininkai prisidėtų prie dirvožemio, vandens, augalų ir gyvūnų saugojimo, Žemės ūkio ministerija siūlo paramos ekoschemoms įgyvendinti modelį.

Modelis apima platų veiklų spektrą, tokių kaip sėjomainos taikymas, tarpinių, daugianarių pasėlių auginimas, augalų juostų įrengimas, sertifikuotos sėklos naudojimas, kraštovaizdžio elementų priežiūra, neariminė žemdirbystė, sodų ir uogynų tvarkymas, tausojanti vaisių ir daržovių programa, pievų priežiūra ir kt.

Pagal šį modelį ūkininkams, viršijus bazinius aplinkosaugos reikalavimus, už papildomas pastangas ūkininkauti tvariau būtų suteikiami balai. Surinkę nustatytą minimalų balų skaičių, ūkininkai gautų papildomas išmokas už ūkio hektarus, kuriuose tokią veiklą vykdytų.

Ekoschemų modelis bus aptariamas ir su kitomis žemdirbių organizacijomis. Po diskusijų su socialiniais partneriais ekoschemos bus teikiamos Europos Komisijai derinti dar šiemet.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-20

Atsigavimui – nulis lėšų

Europa yra deklaravusi istoriškai neregėtą siekį – iki 2050 metų tapti pirmuoju pasaulyje klimato poveikiui neutraliu žemynu. Tokį siekį lydi daugybė įvairių dokumentų ir iškeltų tikslų. Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje Politikos analizės ir apžvalgos grupės vadovė Laimutė Pilukaitė KRK pristatė EK iniciatyvas, kurios skirtos užtikrinti, kad ES klimato, energetikos, žemės naudojimo, transporto, mokesčių politika leistų pasiekti tarpinius tikslus iki 2030 metų – ŠESD išmetimą sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990-aisiais.

„Pristatant šį dokumentų rinkinį pabrėžiamas esminis reikalas, kad tai negali būti dirbtinis dalykas. Tai turi būti ekonomikos augimui skirtos priemonės. Nuo 1990 metų ŠESD išmetimas sumažėjo 24 proc., o ekonomika augo 60 proc. Daroma prielaida ir ieškoma priemonių, kad ekonomikos augimas būtų užtikrintas ir taikant dabar suplanuotas priemones“, – aiškino L.Pilukaitė.

Akivaizdu, jog suplanuotos priemonės pareikalaus nemažų investicijų visuose sektoriuose. EK atstovybės Lietuvoje Politikos analizės ir apžvalgos grupės vadovė nurodė vieną iš finansavimo šaltinių – ekonomikos gaivinimui skirtas lėšas, kurių Lietuvai atriekta per 2,2 mlrd. eurų. Iš jų beveik 38 proc. turėtų būti skirta žaliajai pertvarkai. Šio finansavimo šaltinio minėjimas yra gana skausmingas žemdirbiams, nes, kaip jau ne kartą rašė „Valstiečių laikraštis“, tiesiogiai žemės ūkiui iš jo neliko nieko, tik pelkių atkūrimui skirti keliolika milijonų eurų.

Šalims našta skirtinga

L.Pilukaitė pristatė, ko siekiama pramonės, transporto, atsinaujinančių išteklių energijos srityse, trumpai užsiminė apie žemės ir miškų ūkį. Ji pabrėžė, kad kuriama nauja priemonė – Socialinis klimato fondas. Jo lėšomis bus siekiama palengvinti asmenų, kuriuos pokyčiai paveiks labiausiai, finansinę naštą ir užtikrinti, kad pertvarka vyktų teisingai, nė vieno nepaliekant nuošalyje. Taigi, pripažįstama, kad žalioji pertvarka sukurs daug socialinių problemų.

Pasak EK atstovybės Lietuvoje atstovės, šiame fonde 2025–2032 metais ketinama sutelkti 72,2 mlrd. eurų. „Iš pradžių tai bus įnašas iš ES biudžeto, vėliau čia bus kaupiamos lėšos iš apyvartinių taršos leidimų ir kitų pajamų, kurias generuos numatomos priemonės. Manoma, kad prie to prisidės valstybės narės, ir fondas turėtų pasiekti 144 mlrd. eurų“, – teigė ji.

Pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą EK kiekvienai ES valstybei narei paskirstė skirtingą žaliosios pertvarkos naštą. Lietuvai ŠESD išmetimų (iki 2030 metų, palyginti su 2005-aisiais) sumažinimo tikslas – 21 proc. Pavyzdžiui, Lenkijai ir Latvijai numatyta sumažinti 17 proc., Estijai daugiau – 24 proc.

Siekis – kuo daugiau lėšų

Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė priminė, kad Lietuvoje apie trečdalis minėtų žaliosios pertvarkos įsipareigojimų naštos tenka žemės ūkiui. Ji pripažino, kad Seimo patvirtintoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje žemės ūkiui nubrėžtas tikslas yra didesnis nei ES pateikti įpareigojimai, – išmetimus mažinti 25 proc. Taigi, savi valdininkai žemdirbius spaudžia labiau nei to reikalauja Briuselis.

„Aplinkos ministerija supranta klimato problematiką ir tai, kad ši kryptis nedings, todėl mūsų strateginis siekis – gauti kuo daugiau lėšų transformacijai įgyvendinti“, – atvirai kalbėjo aplinkos viceministrė. Ji pridūrė, kad Modernizavimo fondas, iš kurio bus finansuojamas ir žemės ūkis, dvigubėja – nuo dabar esamų 800 mln. iki maždaug 1,5 mlrd. eurų. Tiesa, žemės ūkiui, tiksliau, neariminei žemdirbystei, žadama paberti trupinių – vos 30 mln. eurų.

G.Krušnienė pabrėžė, kad kitas didelis potencialus finansavimo šaltinis – Socialinis klimato fondas, tačiau dar neaišku, kiek jame bus sukaupta lėšų. „Dar didelis klausimas, ar pavyks įvesti apyvartinius taršos leidimus transporto ir pastatams naudojamų degalų sektoriuose, nes pasiūlytoms sąlygoms pritaria tik 3 šalys iš 28. Lietuva irgi nepritaria, nes reikės apmokestinti iškastinio kuro degalų tiekėjus. Tai nėra blogai, ir Vyriausybė tai numačiusi, bet problema, kad iš apmokestintų lėšų grįžtų tik ketvirtis. Tai mūsų visiškai netenkina, nes auka per didelė, o grąža maža“, – aiškino aplinkos viceministrė.

Realybė niūri

Po žaliosios pertvarkos tikslų pristatymo KRK narys Kęstutis Mažeika sakė pasijutęs tarsi dalyvautų parlamentiniame Aplinkos apsaugos komitete: „Apie žemės ūkį užsiminta tik keliais sakiniais, nors jam tenka trečdalis „žaliųjų“ įsipareigojimų. Kokios čia bus priemonės ir finansavimas? Jeigu iš Modernizavimo fondo šiemet 8 mln. eurų bus skirta neariminei žemdirbystei, tai įvertinus, kiek kainuoja vienas padargas, maždaug 100 ūkininkų galės pasinaudoti parama.“

K.Mažeika palygino „žaliuosius“ siekius su dabartine realybe: „Štai skaitau, kad ES prašo Rusijos daugiau anglių, nes artėja šildymo sezonas. Taigi, viena ranka rodome į „žaliąją“ Europą ir Lietuvą, ruošiamės veržtis diržus, o kitą tiesiame į anglies kasyklas. Tikslas gražus, bet kalbant apie tai, kas dabar vyksta energetikos srityje, realybė pakankamai niūri ir tamsi.“

Jau pralenkė tikslus?

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis pro ausis nepraleido atsinaujinančių išteklių energijos srityje EK nubrėžto siekio – iki 2030 metų atsinaujinančios energijos dalį padvigubinti nuo dabartinių 20 proc. iki 40 proc. „Tai nėra realu, skamba utopiškai. Apskritai tas priemonių paketas kol kas nėra subalansuotas, todėl politikams reikia labai atsakingai pasižiūrėti, kokius įsipareigojimus prisiimti“, – konstatavo jis.

A.Gaižutis ištraukė aplinkosaugininkams nepatogius skaičius dėl taršos: „Apskaičiuota, kad Lietuva jau yra sumažinusi taršą net 57 proc. Ir tai, ką dabar Lietuva prisiima, jau būtų 63 proc. sumažinimas. Tai reikia žinoti ir įvertinti šnekant apie konkurencingumą, ekonominę plėtrą.“

Miškų savininkų asociacijos atstovas užsiminė ir apie miškus: „Jiems numatyta padidinti anglies sekvestravimą 40 mln. t, o tarša iš transporto ir energetikos – 3 000 mln. t. Tai neproporcingi dydžiai, tad nerealu tikėtis, kad miškais „uždengsime“ šią taršą.“

Žemės ūkiui bus riesta

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis nusistebėjo, kad KRK pristatant įsipareigojimus dėl ŠESD išmetimų sumažinimo žemės ūkis buvo paminėtas vos kelis kartus, o apie numatomų tikslų įgyvendinimo finansavimą nieko nekalbama.

„Nustebino tai, kad beveik visi komiteto nariai tai ramiai išklausė. Noriu užtikrinti, kad jeigu bus taip, kaip čia numatyta, žemės ūkio augimas bus minusinis ar net labai minusinis. O neariminė žemdirbystė, kuri siūloma kaip panacėja, yra šioks toks nesusipratimas, nes mes dar nežinome jos pasekmių“, – tvirtino J.Sviderskis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius priminė, kad ūkininkai dar prieš keletą metų, kai apie Žaliąjį kursą tik buvo pradėta kalbėti, šioje kryptyje matė galimybes. Dabar akivaizdu, kad užstrigta strategijų kūrimo etape, o įvairios strategijos nedera tarpusavyje. „Ta politika vis dar stipriai nesubalansuota. Dabar jau matome, kad ir EK, ir Europai atstovaujantys politikai susivokia, jog strategijos, neparemtos moksliniu pagrindimu ir įvertinimu, yra bevaisės. Kai tokių vertinimų atsirado, paaiškėjo, kad jos gali būti labai stipriai atitrūkusios nuo gyvenimo“, – kalbėjo LŪS vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kokios bebūtų teoriškai gražios strategijos, jos turėtų būti priimtos žmonių – gamybininkų ir vartotojų. „Minėta, kad ES turės gintis nuo trečiųjų šalių produkcijos ją apmokestinant, nes ES, laikydamasi Žaliojo kurso, gamins brangesnę produkciją. Tai turi suvokti ir gamybininkai, ir vartotojai“, – į laukiančias pasekmes pirštu dūrė ūkininkas.

LŪS vadovas užsiminė, kad paprastai yra derinamas botago ir meduolio principas, tačiau dabar, anot jo, virš žemdirbių galvų vis smarkiau sukamas bizūnas, o meduolio ne tik, kad nėra, bet net ir ateityje nesimato. „Žemės ūkio gamyba traukiasi, o kai kuriose srityse net tragiškai, kai kurios jau visai išnykusios. Žaliojo kurso politika turėtų visus vienodai paliesti, bet matome, kad kai kurie sektoriai, ekonomika auga, o žemės ūkyje – negeros tendencijos. Tada iškyla problema, kaip aprūpinti kaimo gyventojus pajamomis, sumažinti atskirtį. Juk skirstant lėšas kaimas nėra prioritetas“, – apie problemų kupiną kaimiškų vietovių realybę kalbėjo R.Juknevičius.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-10-20

Pasak ministerijos, aukštesnis limitas nustatytas atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius, apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių ir pastaraisiais metais jų padarytą žalą ūkiniams gyvūnams. Nustatyta, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena ne mažiau 63 vilkų šeimų. 53 nustatytos pagal genetinius tyrimus, dar 10 – pagal stambiųjų plėšrūnų registravimo sistemos „Biomon.lt“ duomenis.

„Pagal Vilko apsaugos planą turėtumėme skirti ne mažesnę nei 205 vilkų kvotą. Tačiau manome, kad reiktų pereiti prie kiek kitokio populiacijos valdymo modelio. Įvertinus stabiliai augančią vilkų populiaciją jų sumedžiojimo kvota šį sezoną bus 190“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. M. Čepulio teigimu, žiemos sezono medžioklė neatgraso vilkų nuo ūkininkams daromos žalos, o aktyviau reguliuoti plėšrūnų prieaugį reikėtų būtent tuo metu, kai pjaunami naminiai gyvuliai – tai yra vasarą ir ankstyvą rudenį.

Aplinkos ministerija planuoja skatinti probleminių vilkų medžioklę ne medžioklės sezono metu. Numatoma pagreitinti medžioklės leidimų išdavimo tvarką – supaprastinti jų išdavimo procedūras, taip pat sukurti galimybes kontroliuojančioms institucijoms, savivaldybėms, kad jos duotų atitinkamus nurodymus medžiotojams, prireikus pasitelktų specialistus. Pasak ministerijos, taip iš esmės būtų pereinama prie kitokio vilkų populiacijos valdymo būdo.

Ministro patarėjas sako, kad taip pat reiktų platesnės diskusijos apie medžioklės sezono terminų keitimus. Aplinkos ministerija preliminariai siūlo jį paankstinti mėnesiu ir anksčiau užbaigti – jis galėtų trukti nuo rugsėjo 15 dienos iki vasario 28 dienos. Be to, pasak jo, reikėtų padaryti tyrimus ir nustatyti, koks Lietuvoje yra vilkiukų išgyvenimo koeficientas (iki šiol naudojamasi kitų šalių duomenimis). „Genetiniai tyrimų reikia ne vien medžioklės kvotai nustatyti, o siekiant surinkti kuo daugiau informacijos apie svarbią Lietuvos ekosistemoms gyvūnų rūšį“, – teigia M. Čepulis.

Vilkas yra saugoma rūšis. Pagal Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvenciją (Berno konvenciją), ES Buveinių direktyvą ir kitus teisės aktus Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti palankią šios rūšies apsaugos būklę, todėl vilkų medžioklė ribojama nustatant ne tik leistiną medžioklės terminą, bet ir sumedžiojimo limitą. Lietuvoje vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 dieną ir trunka iki kovo 31 dienos. Išnaudojus jų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-10-15

„Kiekvienais metais ekologiškų ūkių skaičius Lietuvoje didėja. Kaip praneša „Ekoagros“ 2012 metais sertifikuotų ekologiškų produktų įmonių buvo 102. Šiais metais šis skaičiaus siekia beveik 300. Tai mums tik dar kartą įrodo, kad lietuvių susidomėjimas sveika, gamtą tausojančia bei „švaresne“ mityba auga kasmet. Mano manymu, didėjanti ekologiškų produktų paklausa – gerėjančio žmonių santykio su maistu priežastis“, – teigia gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.

Atsižvelgiant į esamas tendencijas, vienu iš verslo plėtimo bei perėjimo į tarptautines rinkas būdų, maistą gaminančioms įmonėms – žengimas ekologiškos produkcijos pramintais takais. Pavyzdžiui, jais jau pasukusi lietuviška įmonė UAB „Straikas“ „žaliąją bangą“ kelti ir toliau nori ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, siūlydami natūralų, iš ekologiškų produktų pagamintą kūdikių maistą. „Būdami lietuviška įmone ir kurdami lietuviškus produktus, pagamintus iš mūsų šalyje užaugintų daržovių, norime, kad mūsų produkcija pasiektų ir užsienio rinkas bei parodyti, kad kūdikėlių maistas gali būti ne tik 100 proc. natūralus, bet ir ekologiškas.

Būtent mūsų prioritetu tampanti ekologiška produkcija gali atverti vartus į dar platesnius vandenis“, – pasakoja „Straikas“ atstovė Jurgita Petrulionė. Anot „Baltic gastronomy leaders“ (BGL) prezidento Romo Apulskio, platesnius vandenis pasiekia tie, kurie geba pasižymėti unikalumu. Akivaizdu, kad Lietuva toli gražu nėra Europos lyderė ar prestižinė maisto tiekėja, kaip pavyzdžiui – Italija, todėl įprastą žmonėms produkciją parduoti sunku – reikia unikalių naujovių. „Svarbiausia – unikalumas. Jei Lietuvoje gaminsi tą patį, kas gaminama kitose Vakarų šalyse, jau užsitarnavusiose savo vardą, tai produkciją parduoti galėsi tik pigiau. Unikalumas – kelias į sėkmingą verslą tiek šalies viduje, tiek užsienyje“, – pabrėžia R. Apulskis.

Tuo metu Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos prezidentas Vytautas Buivydas pastebi, kad ekologinių ūkių plėtimuisi ir tvarios produkcijos eksportui dabartinis laikotarpis iš tiesų yra be galo tinkamas – reikia tik gebėti išnaudoti Lietuvoje turimus resursus. „Lietuvoje ekologiškam maistui auginti turime visai neblogas klimato sąlygas. Kalbant apie ekstensyvią ūkininkystę, tai lietuviai neišnaudoja to potencialo, kuris yra. Europinė politinė strategija šiuo metu deda didžiules pastangas ir bando kiek įmanoma labiau skatinti auginti kuo ekologiškesnius produktus. Lietuva turi galimybes, potencialą, kurį reikia tinkamai išnaudoti“, – sako V. Buivydas.

„Šiuo metu yra kuriamos Europinės strategijos ir planai, kaip reikėtų didinti ir skatinti ekologišką ūkininkavimą. Lietuvos ūkininkams didelę įtaką daro finansinės išmokos bei paramos. Jeigu tai išliks – tai ekologiškų ūkių, kurių žaliavas būtų galima naudoti lietuviškam produktui kurti, manau, tikrai atsiras dar daugiau“, – priduria jis. O plėstis yra ne tik kur, bet ir dėl ko. Vis daugiau žmonių visame pasaulyje, ypač visuotinės pandemijos laikotarpiu, susimąsto, apie savo mitybą, sveikos gyvensenos palaikymo būtinybę. Svarbu pabrėžti, kad didžiausias dėmesys, kalbant apie maisto racioną, sutelkiamas į kūdikius ir jų maistą.

„Ekologiški produktai neturi Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), o juos auginant draudžiama naudoti herbicidus, pesticidus, dirbtinius kultivavimo metodus. Vartojant ekologiškus maisto produktus žymių sveikatos pagerėjimų nesulauksime, savijauta per kelias dienas nepagerės, svoris greičiau nekris, bet ilgalaikių rezultatų bei ligų prevencijos galime tikėtis“, – apie ekologiškų produktų pranašumus kalba dietologas E. Grišin. Su ekologišku lietuvišku ūkiu „Farmers Circle“ bendradarbiaujantis „Straikas“, gaminantis kūdikių maistą, nori priminti ne tik lietuviams, bet ir europiečiams, kad sveikesnis ir natūralesnis maistas taip pat lemia ir stipresnio imuniteto formavimąsi.

Bet visgi, ar tokia idėja, puoselėjama Lietuvos įmonėje šiuo metu gali pramušti eksporto lubas ir patraukti Europos dėmesį? BGL vadovas R. Apulskis pabrėžia, kad nuolatos augantis „žaliasis kursas“ suteikia daug vilčių lietuviškai ekologiškai produkcijai, kurios didžiąją dalį sėkmės, visgi, nulemia kokybiškas pasiruošimas ir profesionalus įdirbis. „Iš esmės eksporto sėkmė priklauso nuo pasiruošimo. Patekti į Europos rinkas gal ir nėra taip sunku, bet, žinoma, reikia įdėti daug darbo. Vis didėjanti „žalioji banga“ suteikia daug vilčių, būtent ekologiškos produkcijos gamintojams.

Natūralios produkcijos paklausa ypač auga išsivysčiusiose šalyse, todėl galimybių lietuviškai produkcijai įsilieti į užsienio rinkas yra. Lietuviai dažnai susiduria su įmonių dydžio problemomis – bet koks eksportas reikalauja tam tikro įdirbio, laiko bei lėšų resursų. Visgi, gerai paruošta, ekologiška produkcija šiuo metu yra paklausi, bet norint ją parduoti, reikia labai daug ruoštis ir dirbti“, – teigia R. Apulskis.

Vertindamas „Straiko“ vizijas eksportuoti tvarų kūdikių maistą BGL prezidentas išlieka optimistiškas ir išskiria tai, kad tokioje idėjoje savaime yra užkoduota sėkmė, o jei viskas bus paversta kokybiška realybe – eksporto keliai tikrai bus nutiesti. „Manau, kad ekologiškai pagamintas lietuviškas kūdikių maistas tikrai gali sėkmingai patekti į Europos ir dar platesnes rinkas. Paklausa natūraliam tokiam produktui visada yra – svarbu aukšta kokybė. Iki šiol gana didelė kūdikių maisto dalis vis dar nėra ekologiška, o tai segmentas, kur kokybė yra prioritetinis klausimas ir pinigų natūraliam mažų vaikų maistui nėra gailima.“

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-10-20

Ministerija siekia užtikrinti efektyvų išnuomotos valstybinės žemės naudojimą ir aiškiai reglamentuoti nuomininkų statybas šioje žemėje. Viešosios konsultacijos rezultatai bus panaudoti rengiant Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kuris nustatytų išnuomotų valstybinės žemės sklypų naudojimo paskirties keitimą ir sąlygas statyti naujus ar rekonstruoti esamus pastatus.

Ministerija prašo nuomonę pateikusių suinteresuotųjų atstovų taip pat atsiųsti ją elektroniniu paštu Dalia.Zalalyte@zum.lt arba Greta.Butkiene@zum.lt.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-19