Žemės ūkio naujienos: 2021-10-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio ministras išvyksta į JAV tartis dėl eksporto galimybių
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas šią savaitę lankysis JAV, kur susitiks su šios šalies aukščiausiu pareigūnu, atsakingu už žemės ūkį, žemės ūkio sekretoriumi Tomu Vilsacku, su kuriuo ketina aptarti šalių bendradarbiavimo ir produktų eksporto plėtros į JAV galimybes. Tokio rango už žemės ūkio politiką atsakingi Lietuvos ir JAV pareigūnai susitinka pirmąkart istorijoje.
Ministras su delegacija taip pat planuoja susitikti su Pensilvanijos žemės ūkio departamento vadovybe, lankytis pažangiuose Pensilvanijos ūkiuose.
K. Navickas susitiks su Lietuvos ambasadore JAV, Lietuvos generaline konsule Čikagoje, taip pat su Garbės generaline konsule Pensilvanijoje, JAV įsikūrusiais verslininkais, dirbančiais maisto pramonės sektoriuje.
Žemės ūkio ministro vizito JAV darbotvarkė:
Trečiadienis: vizitas Lietuvos generaliniame konsulate Čikagoje ir susitikimas su Generaline konsule Sigrida Mulevičiene, susitikimas su „PointOne International“, „Baltic Food Distrubuting“ ir kitų verslų atstovais.
Ketvirtadienis: susitikimas su Lietuvos ambasadore JAV Audra Plepyte, vizitas Pensilvanijos žemės ūkio departamente ir susitikimas su šios valstijos žemės ūkio sekretoriumi Russellu C. Reddingu, vietinių ūkių lankymas.
Penktadienis: susitikimas su JAV Žemės ūkio sekretoriumi T. Vilsacku.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-26
Cukriniai runkeliai suvalkiečiams tampa nerentabilia kultūra
Šiemet cukriniai runkeliai geriausiai užderėjo Suvalkijoje, bet ūkininkai jau yra prasitarę, kad netenkina bazinė supirkimo kaina – 26 eurai už 1 toną, todėl kitais metais, jeigu tokia kaina liktų, nebeaugins. Patrauklesnę supirkimo kainą perdirbėjai siūlo augintojams mokėdami priedus už cukringumą, žaliavos kokybę, bet ūkininkai baiminasi, kad tai nebūtų „sūris pelėkautuose“.
Netenkina kaina
Degučių kaimo (Vilkaviškio r.) ūkininkas Rimantas Brazaitis šiemet cukrinius runkelius išaugino tokiame pačiame žemės plote, kaip ir pernai – 60 hektarų. Tokius plotus išlaiko jau ketverius metus. Prieš tai augindavo mažiau.
Spalio 18 dieną jo ūkyje buvo nuimta trečdalis derliaus. Ūkio šeimininkas derliumi per daug nesidžiaugė, sakė, yra prastokas. Anot runkelių augintojo, pavasarį runkelius pasėjo gerai, bet lauką užplakė lietus su sniegu. Dėl to labai prastai sudygo. Vasarą jiems dar pakenkė karštis, sausra. Todėl cukrinių runkelių derlingumas R.Brazaičio ūkyje gal sieks apie 60 tonų/ha, bet gali ir nesiekti.
Toks rezultatas ūkininkaujant derlingoje Suvalkijos žemėje kiek mažokas. Ūkininko lūkesčius tenkindavo, kai vidurkis būdavo bent 70, o dar geriau – 80 t/ha. Šiemet tikrai tiek nebus, tą gali pasakyti jau dabar, nors buvo tenukasę trečdalį lauko. Galutinius rezultatus suves užbaigę paskutinius rudens darbus.
„Pagal tokias grūdų kainas, kokios yra šiemet, tai ir už cukrinius runkelius turėtume gauti kur kas daugiau“, – teigė daug metų cukrinius runkelius auginantis ūkininkas R.Brazaitis.
Vilkaviškio rajono ūkininko teigimu, kad kaina atitiktų augintojo lūkesčius, už toną saldžiųjų šaknų reikėtų gauti nors 30 eurų. Tada kaina jau būtų apčiuopiamesnė, padengtų išlaidas, kurių auginant cukrinius runkelius buvo daug, bet bazinė kaina – tik 26 eurai.
Jam pritarė ir Palaimos kaimo (Vilkaviškio r.) ūkininkas Ramūnas Čėsna, teigdamas, kad jis rimtai galvojąs, ar kitais metais dar apsimokės auginti šią žemės ūkio kultūrą, kuri tampa nerentabilia. „Jei perdirbėjai nekalbės su augintojais, nederins kainos, tai labai pagalvosime, ar dar auginsime. Trąšų kaina iššoko nežinau kiek. Salietra kainavo 200 eurų, o šiandien – kur kas daugiau ir nelabai dar jos yra. O kur visos kitos trąšos, augalų apsaugos produktai, degalai, mašinų dalys, ūkio darbuotojų atlyginimai. Palyginti su rapsų kaina, cukriniai runkeliai tampa visai neįdomūs“, – kalbėjo R.Čėsna.
Darbo daug, naudos – mažai
Anot ūkininko R.Čėsnos, šiemet bus taip, kad tik pasidžiaugs darbu ir nieko neuždirbs. Šie metai šiam sektoriui nepalankūs ir dėl to, kad dalyje ūkių mažas cukrinių runkelių derlingumas. R.Čėsnos pastebėjimu, kai kurie kasa vos 40–50 tonų/ha. Jis sakė, kad su tokiais kiekiais augintojai šiemet eina į „minusą“, – tik susimokės už trąšas, chemikalus, dar kainuos runkelių nuvežimas iki perdirbimo įmonės, o patiems augintojams visiškai neliks nieko – jokio uždarbio.
„Mes jau dabar skaičiuojame, kad jeigu prikasi po 70–80 tonų, dar galima kažką galvoti, bet tik prie pernykščių trąšų kainų, kai trąšos dar buvo daug pigesnės. Šiemet suprantame, kad jeigu kainos nepakels, neapsimokės iš viso juos auginti. Vietoj runkelių geriau sėsime javus, rapsus“, – svarstė R.Čėsna iš Vilkaviškio rajono.
Ūkininkas vardijo, kad anksčiau auginant cukrinius runkelius pavykdavo žmones užimti ir išlaikyti iki vėlyvo rudens. Gerai susidėliodavo jų užimtumas, būdavo iš ko mokėti atlyginimus. Dabar mato, kad, pardavus runkelius, teks sukti galvą, kaip verstis.
„Niekas nieko nešneka su mumis apie kitus metus. Net kainos nepasakė. Todėl didžioji dalis mano kolegų jau užsėjo laukus rapsais ar žieminiais kviečiais. Daug kas mūsų krašte nežada auginti runkelių, jau dabar neplanuoja. Mano ūkyje dar esame palikę laukus, pavasarį gal dar sėsime cukrinius runkelius, bet tik tuo atveju, jeigu kaina tenkins, o jeigu ne, už dyką neišeis dirbti“, – tikino cukrinių runkelių augintojas.
Reikia susėst prie derybų stalo
Pasak R.Čėsnos, jam sunku be skaičiavimų tiksliai atsakyti, kiek žemdirbiui turėtų būti mokama už saldžiąsias šaknis. Tačiau jis neabejoja, kad augant kitoms kainoms, turėtų augti ir saldžiųjų šaknų supirkimo kaina. Žemdirbiai dar siekia gauti kompensaciją, kuri padengtų dalį transportavimo išlaidų. Kalba ir apie priedą už cukringumą, žaliav
„Be 30 eurų už toną niekaip neauginčiau. Gal net nusipiginau, nežinau. Tai labai svarbus sprendimas. Todėl augintojų atstovai turėtų susėsti kartu su perdirbėjais ir paskaičiuoti, kad ir mums būtų galimybė uždirbti, o ne tik savo žemes alinti ir kelius gadinti. Nenoriu, kad ir fabrikas eitų į „minusą“. Kalbama, kad jiems brango gamyboje naudojamos dujos, paaugo darbuotojų atlyginimai. Bet taip irgi negalima, kad viskas tik į vieną pusę būtų“, – tikino R.Čėsna, pridurdamas, kad ūkininkai supranta ir perdirbėjus, todėl tikrai nenori būti skriaudikais, bet ir mužikais būti nenori.
Anot ūkininko, reikia, kad ir fabrikas uždirbtų, liktų pinigų atsinaujinti, plėstis. Bet ir augintojai turi tą patį daryti – jiems genda technika, reikia laiku mokėti atlyginimus. „Tikrai nenorime, kad fabrikas dirbtų nuostolingai, o mes – pelningai. Reikia rasti kažkokį viduriuką ir susitarti. Bet esant tokiai kainai, kaip šiemet, žemdirbiams tikrai neapsimoka kitais metais juos auginti, nes tai yra didelis darbas. Grūdus nukūlei, išvežei, kažkaip paprasčiau, o čia triūsi iki vėlyvo rudens. Smagu laukuose, kol oras geras, kol kasame šaknis ir kelių dar neišmalę, o kai ima lyti, kai pavažinėjame su technika po laukus, sugadiname melioracijos sistemas. Sugadini, tada po runkelių nelabai kas nori augti. Paskui reikia žemes atstatyti, vėl kainuoja“, – vardijo jis.
Anot R.Čėsnos, turi apsimokėti auginti. „Iki šios dienos, kol viskas tiek nebrango, nors „aukso kasyklų“ nebuvo, bet buvo galima dirbti, pasėti, užauginti“, – tikino jis.
R.Čėsnos ūkyje šiemet auginami nei dideli, nei maži kiekiai, jo teigimu, per vidurį – pasėta 84 ha, o prikasti planuoja apie 6 tūkst. tonų saldžiųjų šaknų derliaus.
„Aišku, mums labai norėtųsi, kad Marijampolės cukraus fabrikas toliau dirbtų. Atėjo laikas, kad ir fabriko valdžia lyg ir „normali“, ir laiku atsiskaitė už pernykštį derlių. Šitoje vietoje nieko blogo negaliu pasakyti, tik pagirti galima už apmokėjimus laiku. Bet kaina jau neatitinka realybės. Vien iš idėjos mes negalime dirbti, ir mums reikia vaikus maitinti, darbuotojams atlyginimus mokėti. Jei metus ar kelerius dirbsime už dyką, kas bus? Mano galva, reikėtų susėsti, paskaičiuoti, ar 30 eurų būtų realu, ar nelabai. Ar čia per daug, ar truputį per mažai. Reikia žinoti skaičius. Šnekėti ir norėti galime, bet reikia tikslumo. Dar neaišku, kokia kaina trąšas pirksime, be to, sėkla labai brangi ir dar gali išbrangti. Parklupdyti ūkininkus gali ir valdžios ketinimas naikinti lengvatas ūkininkų naudojamam dyzelinui. Tai gali tapti didžiule klaida. Čia viskas susideda – ir žemių nuomos kainos runkeliams, ir tie patys mokesčiai, ir tai, kad jau nėra malonumo dirbti“, – VL pasakojo Vilkaviškio krašto ūkininkas.
Vis mažiau apsimoka
Marijampolės savivaldybės teritorijoje, be ūkininkų, jau tik vienintelė Kuktų žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) vis dar augina cukrinius runkelius. Šiemet šios bendrovės pasėliuose cukriniai runkeliai užima apie 80 ha. Pasak Kuktų ŽŪB pirmininko Antano Jasiulevičiaus, lyginant su praėjusiais metais, šiemet derlius šiek tiek mažesnis. Jam įtakos turėjo sausas, karštas vasaros periodas. Nors jis derliui paliko neigiamą pėdsaką, bet runkelių cukringumas panašus kaip pernai – spalio pirmoje pusėje cukringumo vidurkis siekė apie 17 proc., visu procentu viršijo bazinį. Kuktų ŽŪB šiemet kasa apie 65–66 tonas iš 1 ha, pernai kasė apie 70 tonų iš 1 ha.
ŽŪB vadovas A.Jasiulevičius teigė, jog kylant grūdų kainoms, cukrinius runkelius auginti vis mažiau apsimoka. Todėl bendrovė svarsto, ar kitais metais auginti šią Sūduvoje tradicinę žemės ūkio kultūrą, nes cukrinių runkelių supirkimo kainos nekyla jau kelerius metus iš eilės.
Anot A.Jasiulevičiaus, cukriniai runkeliai buvo gana rentabili kultūra. „Dabar, kai pakilo rapsų supirkimo kainos, pakilo javų grūdų supirkimo kainos, kuo toliau, tuo vis mažiau patraukli ji atrodo ir, žiūrint į perspektyvą, kai labai iškilo trąšų kainos, kitais metais jau tikrai už tokią kainą, kaip šiemet, neapsimokės, kaina turėtų būti gerokai didesnė. Šiandien pagal javų kainas ji nėra patraukli, o žiūrint į priekį, tai tikrai nevertės“, – sakė A.Jasiulevičius.
Jo teigimu, tokiam kaip jų tik augalininkystės ūkiui, auginant cukrinius runkelius ir darbų sezonas prasitęsia, ir sėjomainai reikalinga gera kultūra, tik ji turi būti rentabili. „Yra kooperatyvas ir, be abejo, vyks derybos ir, manau, pavyks susitarti, nes abi pusės turėtų būti suinteresuotos. Ūkininkui turi apsimokėti auginti, o perdirbėjas irgi fabriko nestabdys vien dėl to, kad nėra žaliavos“, – kalbėjo Kuktų ŽŪB pirmininkas.
Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2021-10-26
Kviečiame dalyvauti NMA apklausoje
Skaidrumas ir orientacija į klientą – svarbios Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vertybės, taigi, agentūroje įgyvendinamos įvairios priemonės, padedančios tobulinti šias sritis. Viena iš tokių priemonių yra apklausa dėl skaidrumo principų įgyvendinimo NMA. Anketą rasite paspaudę šią nuorodą.
Apklausa skirta visiems Lietuvos gyventojams, asmeniškai bendravusiems arba pažįstantiems asmenis, kurie bendravo su NMA darbuotojais 2020–2021 metais. Pildydami anketą respondentai turės galimybę pareikšti savo nuomonę apie NMA darbuotojų veiklos skaidrumą, taip pat pateikti savo rekomendacijas ir pastebėjimus. Respondentų anonimiškumas garantuojamas.
Kviečiame aktyviai dalyvauti ir reikšti savo nuomonę. Tikimės, kad apklausos metu gauta informacija padės užtikrinti kokybišką ir skaidrų viešųjų paslaugų teikimą bei tobulinti NMA veiklą.
Apklausa vyks iki lapkričio 2 d.
Šaltinis: nma.lt,2021-10-26
Prisigėręs važiavo traktoriumi pas karves ir pakliuvo į policijos rankas
Radviliškio rajono gyventojas Kęstas M. išgėrė 4 litrus 6 laipsnių stiprumo alaus ir sugalvojo tetos traktoriumi „Belarus“ nuvežti karvėms vandens. Deja, kelionė buvo nesėkminga ir einantį pėsčiomis namo vyriškį sustabdė policijos pareigūnai, kurie netruko išsiaiškinti, kad jis visiškai girtas sėdo už vairo ir padarė eismo įvykį.
Giminaitis kreipėsi dėl vagystės
2021 m. rugpjūčio 18 d. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino žmogus, kuris pranešė, kad iš kiemo pavogtas traktorius, kurį tuo metu, kai skambino, rado apgadintą Acokavų kaime. Pagalbos kreipėsi Kęsto M. tetos vyras. Vyras pasakė, kad traktorių pavogė jo giminaitis, kurį sutiko einantį keliu.
Buvo sulaikytas pėsčiomis einantis namo
Po įvykio apklaustas policijoje Kęstas M. papasakojo, kad, būdamas vienas, išgėrė daug alaus ir sugalvojo nuvežti karvėms gerti. Nuėjo į savo tetai priklausantį ūkį, pasiėmė traktorių ir išvažiavo. Traktoriumi jis nuvažiavo į ganyklą, pasidarė darbus ir bandė važiuoti atgal. Bet būdamas neblaivus, nusuko ne į tą kelią ir pasiklydo. Toliau buvo dar gražiau – nukrito galinis ratas ir kelionė traktoriumi baigėsi griovyje. Tada Kęstas M. išlipo iš traktorius ir nutarė namo pareiti pėsčiomis, bet ir tada jam nesisekė – ėmė skambinti giminaitis, pasigedęs traktoriaus, todėl jis gavo prisipažinti, ką padaręs, o po pokalbio telefonu jį sulaikė policijos pareigūnės. Buvo nustatytas 2,57 promilių girtumas. Vyras uždarytas į areštinę.
Už tokią pat nusikalstamą veiką jau buvo teistas
Kęstui M. pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį dėl vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, bei pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, kuris numato atsakomybę už vengimą vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Pasirodo, jau 2019 m. gruodžio mėnesį vyras už analogišką nusikalstamą veiką buvo teistas ir jam buvo atimta teisė vairuoti. Nors žinojo, kad užsitrauks teisėsaugos rūstybę, Kęstas M. vis tiek sėdo neblaivus už vairo.
Turės sumokėti virš 5000 eurų
Nustatyta Kęsto M. vairuoto traktoriaus „Belarus“ vidutinė kaina Lietuvoje – 4795,30 eurų. Tokią sumą siūlyta iš ūkininko Kęsto M. konfiskuoti. Jeigu vairuotas traktorius būtų buvęs nuosavas, greičiausiai būtų nuspręsta konfiskuoti jį. Dėl vagystės teisinių pasekmių vyras nesulaukė, nes traktoriaus pavogti jokios tyčios neturėjo. Pasak jo, nuvežęs vandenį karvėms, jį būtų gražinęs, jei ne eismo įvykis.
Bausmė – areštas, atimtos teisės, konfiskuojamos lėšos
Teismas girtuoklį pripažino kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo ir skyrė 40 parų areštą. Šią bausmę Kęstas M. turės atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Taip pat jam atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones 5 metų laikotarpiui bei nuspręsta konfiskuoti traktoriaus vertę atitinkančią sumą. Ar tokios priemonės bus pakankamos, kad sutrukdytų dar kartą girtam sėsti už vairo, parodys laikas.
Įtampa auga: ant ŽŪM pakabintas jos veiklą kritikuojantis plakatas
Po praeitą savaitę įvykusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir Lietuvos žemės ūkio tarybos susitikimo, kuriame pareikalauta ministro atsistatydinimo, aistros kaista.
Ant ministerijos pakabinta iškaba, pagaminta imintuojanti Kaimo plėtros fondo viešinimo simboliką. Panašiai apipavidalinami plakatai, kabinami prie objektų, kuriems skiriama ES parama. Tačiau šį kartą pagrindinis užrašas skelbia „Augalininkystės ūkio naikinimas“ ir „projektą remia Žemės ūkio rūmai“.
Tai aliuzija į kitą žemdirbišką organizaciją, kuri, skirtingai nei Lietuvos žemės ūkio taryba, reikalaujanti K. Navicko atsistatydinimo, palaiko jo veiklą.
„Neketinu atsistatydinti, neketinu atsisakyti žaliojo kurso. Nežinau, kas čia gali būti neaiškiau “, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministras.
Pasak K. Navicko, Lietuvos žemės ūkio taryba ir ypač žaliuoju kursu nepatenkinti grūdininkai jam daro politinį spaudimą.
„Pasakyti, kad nėra dialogo, tai pasakyti, kad šiandien yra apsiniaukę. Susitikinėju su atskirais sektoriais kelis kartus per savaitę, o su taryba irgi esu susitikęs ne vieną kartą, tačiau jie patys įvardija – ministras nedirba mums, ministras neklauso mūsų. Šitą leitmotyvą reikėtų girdėti visiems“, – sakė K Navickas.
Ministras teigė nesibaiminantis galimų ūkininkų protestų. Jo teigimu, jam svarbus politinis palaikymas.
Šaltinis: delfi.lt, 2021-10-26
Kinijoje pagamintas išmanusis traktorius sumažina dirvožemiui daromą žalą
Pekine vykstančioje parodoje galima išvysti didele galia pasižymintį išmanųjį traktorių, kuris buvo sukurtas išskirtinai Kinijoje. 340 arklio galių traktorius turi nuolatos kintančią transmisiją ir gali dirbti autonomiškai, naudodamas palydovinės navigacijos sistemą „BeiDou“.
Kuriant šį traktorių, buvo padaryta didžiulė pažanga nuolatos kintančių transmisijų ir išmaniojo valdymo technologijų srityse. Aštuonių ratų važiuoklė padidina kontaktinį paviršių, pagerina sukibimą ir sumažina dirvožemiui daromą žalą. Technologiniai atradimai išsprendė opią Kinijos problemą, nes anksčiau šaliai tekdavo importuoti sunkiam darbui skirtus išmaniuosius traktorius, turinčius daugiau nei 240 arklio galių. Kinijos mokslo ir technologijų inovacijų paroda prasidėjo ketvirtadienį, spalio 21 d., ir tęsis iki spalio 27-osios.
