Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-28

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ministras K. Navickas lankėsi Vazniškių bendrovėje ir Šteinių ūkyje

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir kancleris Valdas Aleknavičius lankėsi Kalvarijoje ir žemdirbių aktualijas aptarė su „Vazniškių“ žemės ūkio bendrovės ir „Šteinių ūkio“ savininkais. „Vazniškių“ žemės ūkio bendrovė žinoma ne tik Kalvarijoje. Praėjusiais metais bendrovė pardavė  9 409 tonas pieno. Apdovanojimuose „Pienės 2021” ji pateko tarp didžiausių ir efektyviausių pieno gamintojų.

Tokia sėkmė, anot žemės ūkio ministro, neatsitiktinė, prie jos prisidėjo ūkininkų darbštumas ir įdiegtos inovacijos.

„Nuolat bendrauju su įvairių šalies vietovių ūkininkais ir girdžiu jų viltis. Diskutuojame, ieškome galimybių ir efektyvių sprendimų. „Vazniškių“ žemės ūkio bendrovė gerokai pažengusi, inovatyvi, puoselėjanti mišrų ūkį – pieno gamybą ir augalininkystę. Bendraujant su bendrovės savininku ir vadovais radome bendrą požiūrį ir į šiandienos, ir į ateities iššūkius. Jie patys siekia tvarumo savo ūkyje, nes gyvena ne tik šia diena. Kitaip ir neįmanoma, jei planuoji ūkio veiklą 10-iai ar net 20-iai metų ir nesi abejingas, kokį ūkį perduosi kitai kartai“, – teigia ministras K. Navickas.

„Vazniškių“ bendrovės savininką Džiugą Grigaliūną piktina požiūris, kad žaliasis kursas yra blogis. „Ūkininko veikla – žalioje aplinkoje ir darnoje su gamta, jei nori turėti ūkio tvarumą. Augalininkystės ciklas – daugiau nei metai, kaip aš galiu su aplinka gyventi nedarniai? O įgyvendinti planuojamas investicijas gali būti reikalingi, pavyzdžiui, penkeri ar daugiau metų. Aš negaliu negalvoti, kas bus ateityje, tai yra, aš negaliu negalvoti apie tvarumą“, – sako D. Grigaliūnas.

Šiuo metu Vazniškių“ bendrovėje auginama apie 1800 gyvulių, iš kurių beveik 900 – melžiamos karvės. Dirbamos žemės plotas siekia 1700 ha.

Gautas Lietuvos kaimo plėtros programos paramos lėšas bendrovė investavo į žemės ūkio valdas. Už šią paramą bendrovė statė veršelių stoginę, prieauglio tvartą, įsigijo reikiamų technologijų ir įrenginių.

Veiklos įvairovė atveria naujų galimybių

Pasak ministro K. Navicko, ūkių įvairovė Lietuvoje auga, o tai yra naudinga ir ūkininkams, ir vartotojams. „Varomoji jėga – žmonių entuziazmas ir atvirumas naujovėms. Ypač gera matyti šeimas, besidarbuojančias viename ūkyje, rodančias pavyzdį savo vaikams, kurie seks jų pėdomis“, – sako ministras.

Kalvarijos savivaldybės Juodelių kaime ūkininkaujantys Inga ir Vytautas Šteiniai pasirinko kiek neįprastą daugeliui ūkininkavimo kryptį – gėles – ir to nepasigailėjo. Pasak Ingos Šteinienės, tai tikrai nėra pati lengviausia ūkininkavimo šaka, tačiau būtent ji atneša ir daug džiaugsmo.

„Darbo ir kantrybės čia reikia tikrai daug, tačiau viską atperka žmonių šypsenos ir geri atsiliepimai. Tai yra varomoji jėga, vedanti mus į priekį ir įkvepianti jėgų darbuotis ūkyje“, – sako ūkio šeimininkė Inga.

Savo veiklą Šteiniai pradėjo nuo chrizantemų. Šiandien tai bene didžiausias gėlių ūkis Marijampolės regione, savo klientams iš visos Lietuvos siūlantis net kelis tūkstančius gėlių rūšių. Šeima turi du šiltnamius, vieną jų planuoja modernizuoti.

Daiginti gėles Lietuvoje – brangu, nes čia per mažai saulės, šalta, o šildyti šiltnamius kainuoja daug. Todėl gėlių daigus ūkininkai atsisiunčia iš Olandijos. Nepaisant visko, Šteiniai visiškai nesigaili savo pasirinkimo sukurti gėlių ūkį ir mato čia savo ateitį.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-28

Ukmergės rajone įsikūręs ekologinis kanapių ūkis – vienas „žaliausių“ šalyje

Draudimo agento darbą į ekologinį kanapių ūkį iškeitęs Kęstutis Zinkevičius šiandien yra tarp vieną plačiausių kanapių gaminių asortimentą siūlančių gamintojų. Tarp jo siūlomų produktų – ne tik aliejus ir arbata, bet ir vis dar itin retai Lietuvoje sutinkami kanapių pluošto tekstilės gaminiai. Jo ūkis išsiskiria dar ir tuo, kad jame naudojama elektra – tik iš atsinaujinančių šaltinių. 

Kęstutis Zinkevičius buvo vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjusių auginti pluoštines kanapes, dar 2014-aisiais. Jakutiškiuose, Ukmergės rajone užsėjęs vos 1 hektarą, tuomet derindamas ūkininko ir draudimo brokerio profesijas, šiandien jo kanapių laukai užima 30 hektarų, o gaminamų produktų asortimentas – bene plačiausias šalyje.

Šiuo metu ūkininko prioritetas yra produktų gamyba. Bendradarbiaudamas su kitais ekologiniais Lietuvos ūkiais, jis perka iš jų sėklas, kurias pats perdirba ir nuolat eksperimentuoja su naujais produktais. Pasak jo – asortimento plėtimas yra vienas svarbiausių aspektų norint šiame versle išlikti konkurencingam.

Tarp ūkininko siūlomų produktų galima rasti ne tik jau spėjusios išpopuliarėti arbatos, aliejaus ir kitų gaminių iš kanapių sėklų, bet ir kosmetikos ir net tekstilės gaminių iš kanapių, tokių kaip staltiesės, servetėlės ir virtuviniai rankšluosčiai – tokie gaminiai Lietuvoje kol kas dar sutinkami itin retai. Nors pats drabužių iš kanapių pluošto kol kas nesiuva, K. Zinkevičius teigia, kad tam jis puikiai tiktų. „Iš šio pluošto pagaminti audiniai niekuo nenusileidžia linui, o kai kuriais atvejais jį ir lenkia. Jie nepraleidžia ultravioletinių spindulių, gaunamas audinys yra gerokai švelnesnis ir galėtų nesunkiai pakeisti net ir medvilnę, kuri dažnu atveju yra itin neekologiška“, – sako vyras.

Nors kanapės pluoštas pasižymi daugybe puikių savybių, jį parduoti lengva nėra – norint jį parduoti Lietuvoje, reikalingi dideli kiekiai specialios kanapių veislės pluošto. Tad norėdamas jį panaudoti, ūkininkas ėmėsi gaminti tekstilę iš jos pats. Vis dėlto kanapių pluošto audiniai Lietuvoje kol kas yra naujovė, nors pasak ūkininko, prieš aštuonerius metus pati pluoštinė kanapė buvo naujovė. Nors lietuviai jau spėjo susipažinti su šiuo augalu, o pusiau juokais sakomų prašymų parūkyti sulaukia vis rečiau, jis sako, kad švietimo poreikis vis dar yra.

„Situacija tikrai yra geresnė nei pačioje pradžioje, bet žinomumo visada galėtų būti daugiau. Dar ir dabar važinėju po konferencijas ir muges ir kalbu apie kanapių naudą, nes tai yra ypatingas augalas. Džiugu, kad jau plačiai naudojamos kanapių sėklos, netrukus turėtų pasirodyti ir daug puikių produktų iš žiedynų, tad norėtųsi matyti ir platesnį pluošto panaudojimą, kuris yra tikrai vertinga medžiaga“, – kalba ūkininkas.

K. Zinkevičius yra vienas iš Žemės Ūkio Ministerijos remiamos konferencijos „Pluoštinių kanapių nauda gamtai, klimatui ir žmonėms“ dalyvių, kurioje pristatys savo ūkį, išsiskiriantį iš kitų dar ir tuo, kad jame naudojama elektra yra išskirtinai tik iš atsinaujinančių šaltinių – saulės ir vėjo energijos.

„Kanapė yra vienas sveikiausių ir labiausiai panaudojamų augalų pasaulyje, o gamindami ekologišką produkciją, siekiame remti ir žaliąją energetiką. Kadangi pigumas nėra mūsų prioritetas, atėjus laikui pasirašyti tiekimo sutartį, priėmėme šį sprendimą. Norime, kad mūsų ūkis būtų kuo ekologiškesnis, o produktai būtų kuo natūralesni, tad toks žingsnis buvo visai logiškas“, – sako K. Zinkevičius.

Projektą „Pluoštinių kanapių nauda gamtai, klimatui ir žmonėms“ remia Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija.

Autorius Mindaugas Eidimtas

Svarbu tinkamai įgyvendinti kompleksinės paramos reikalavimus

Kompleksinės paramos susiejimo reikalavimų turi laikytis visi ūkininkai, gaunantys tiesiogines išmokas, taip pat paramą pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones. Nustačius, kad nesilaikoma reikalavimų, sankcijos taikomos visai paraiškai, t. y. mažinamos išmokos pagal visas paramos schemas. Siekiame, kad ūkininkai tinkamai vykdytų įsipareigojimus ir neprarastų skirtos paramos, tad atkreipiame dėmesį į dažniausiai nustatomus pažeidimus.

Kompleksinės paramos susiejimo reikalavimus sudaro geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai bei žemės ūkio valdymo ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai. Patikras, kaip ūkiuose laikomasi kompleksinės paramos susiejimo reikalavimų, atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA).

Dažniausi pažeidimai

Vienas dažniausių pažeidimų – nesilaikoma reikalavimo šaltuoju metų laiku draudžiamuoju laikotarpiu neskleisti mėšlo ir (ar) srutų. Mėšlą ir (ar) srutas draudžiama skleisti nuo lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 20 d., išskyrus atvejus, kai atskiru aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta kitaip. Kaip laikomasi šio reikalavimo, tikrina NMA.

Iki nustatyto termino neapsėjamas pūdymas. Ariamojoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai arba laikomas juodasis pūdymas. Juodąjį pūdymą (išskyrus juodąjį pūdymą ekologinių laukų apsauginėse juostose) iki kiekvienų metų lapkričio 15 d. būtina apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais. Ar pareiškėjai laikosi šio reikalavimo, tikrina NMA.

Nesuženklinami teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais laikymo vietoje laikomi galvijai, avys, ožkos ir kiaulės (kiaulės ženklinamos tik perkeliant). Galvijų prieauglis ženklinamas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prieauglio atvedimo. Avys ir ožkos ženklinamos per 30 kalendorinių dienų nuo atvedimo. Patikras atlieka VMVT.

Per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis viršija 170 kg/ha. Ūkinių gyvūnų laikytojai turėtų neužmiršti iki metų pabaigos į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą įkelti mėšlo pardavimo (perdavimo) dokumentų ir (ar) sutarčių dėl srutų išlaistymo. Tikrina NMA.

Ūkinių gyvūnų registre teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neįregistruoti laikymo vietoje laikomi galvijai, avys, ožkos ir kiaulės. Naujoje laikymo vietoje gyvūnai registruojami ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo jų atvežimo. Tikrina VMVT.

Nėra arba netinkamos talpos, netinkamai įrengti tvartai, mėšlidės, srutų kauptuvai ar tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto. Tirštąjį mėšlą laikant laukuose privaloma įrengti lauko rietuves, kurios turi būti įrengiamos ne arčiau 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų. Atstumas gali būti mažesnis, jei minėtų pastatų savininkai yra pateikę rašytinį sutikimą. Ruošiant vietą tirštajam mėšlui laukuose laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus turi būti formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių, smulkintų arba nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis srutoms bei skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės, kad srutos neištekėtų už jo ribų. Rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos. Rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami, tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Rietuvė turi būti įrengta, kad būtų užtikrinta, jog srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų ir kvapų sklidimo. Mėšlo tvarkymo priežiūrą vykdo NMA.

Erozijai jautriose teritorijose auginami kaupiamieji žemės ūkio augalai. Siekiant apriboti dirvos eroziją, draudžiama auginti kaupiamuosius žemės ūkio augalus (bulves, pašarinius ir cukrinius runkelius, kitus šakniavaisius ir šakniagumbius) statesniuose negu 12 proc. šlaituose. Dirvos erozijai jautriose teritorijose negalima deklaruoti ir auginti burokėlių, morkų, ropinių kopūstų (kaliaropių), svogūnų, porų, česnakų, salierų, baltųjų, juodųjų ridikų, ridikėlių, griežčių, ropių, pastarnokų, bulvių, cukrinių ir pašarinių runkelių. Tikrina NMA.

Sankcijų taikymas

Sankcijos dėl reikalavimų nesilaikymo nustatomos atsižvelgiant į pažeidimo mastą, sunkumą, poveikio trukmę. Taip pat atsižvelgiama į reikalavimų pažeidimų pasikartojimą. Už netyčinius pažeidimus sankcijos dydis svyruoja nuo 1 iki 5 proc.

Didžiausios sankcijos taikomos, jei fiksuojami tyčiniai reikalavimų pažeidimai. Už tyčinius pažeidimus ūkiui išmokos gali būti sumažintos nuo 17 iki 23 proc. Pakartotinio tyčinio pažeidimo atveju – net iki 100 proc. išmokų nemokėjimo kitais metais. Dėl to, kad sankcijos taikomos visoms išmokoms pagal paraišką, ūkininkai gali prarasti ženklią paramos sumą.

Pažymėtina, kad nuo 2020 m. taikomos sušvelnintos sankcijos už kompleksinės paramos susiejimo reikalavimų nedidelio masto pažeidimus, įvedant didesnį diferencijavimą bei toleranciją ir suteikiant galimybę pareiškėjams pasitaisyti. Pavyzdžiui, taikant sankcijas už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą, atsižvelgiama į pažeisto lauko plotą, o kai kuriais atvejais, kai plotas neviršija 0,1 ha, sankcijos apskritai netaikomos. Taip pat sumažintos sankcijos už reikalavimo neauginti kaupiamųjų žemės ūkio augalų statesniuose nei 12 proc. šlaituose pažeidimus.

Šaltinis: nma.lt, 2021-10-28

Žemės ūkio rūmai: nepritariame Žemės ūkio tarybos ultimatumams – jie visada rūpinosi tik savimi

Žemės ūkio rūmai atstovaujantys daugeliui Lietuvos žemdirbių ir kaimo gyventojų, nepritaria iš Rūmų 2017 m. pasitraukusių ir savo Žemės ūkio tarybą įkūrusių stambiausių šalies ūkininkų raginimams Žemės ūkio ministrui trauktis.

„Ši organizacija neatstovauja visų šalies ūkininkų, jų kaltinimai ministrui nekonkretūs, netikslūs ir savanaudiški – tokia pozicija su Žemės ūkio rūmais nebuvo derinta ir neatitinka visų šalies ūkininkų pozicijos. Žemės ūkio taryba ne pirmą kartą ultimatumais reikalauja, kad žemės ūkio ministrai tenkintų tik siaurus stambiųjų grūdininkų ir pienininkų interesus, rašoma pranešime.

2019 metais Žemės ūkio taryba surengė protesto akciją, kurioje savo galią demonstravo brangiais ir galingais traktoriais, taip pat inicijavo žaliųjų kryžių akciją, tuo diskredituodami visą ūkininkų bendruomenę. Tuomet ministras buvo kitas. Jų būdas nepasikeitė ir dabar. Kyla klausimas, kokia žinutė po „traktorių“ akcijos buvo nusiųsta visuomenei – žemės ūkio sektorius gyvena per gerai ir nežino ko dar gali norėti. Juk visuomenė įvertino ne tik momentines traktorių ar žaliųjų kryžių akcijas, tačiau ir pačią akcijos organizavimo galią, ūkininkų autoparką, galingos technikos paradą, ūkininkų reklamas, KPP viešinimo priemones ir daug kitų dalykų, iš kurių paprastam žmogui susidaro įspūdis, kad žemės ūkyje yra nusistovėjęs „storas grietinės sluoksnis“.

Dėl to atsirado politinės programos ir vyriausybės programos bei įsipareigojimai susilpninti žemdirbių, pernelyg įsigalinčių visuomeninėje politikoje, galias. Žmonės visada palaikys ir rems darbštų ūkininką, o ne įžūlų eksploatuotoją. Esu kalbėjęsis tuo klausimu su ūkininkais, jie nesuvokia, kad būtent toks atvirkštinis efektas įvyko po tų akcijų. Bet jis įvyko. Žemės ūkio rūmai akcijoje nedalyvavo, nes tokios akcijos prisideda nebent tik prie atskirties tarp miesto ir kaimo didinimo. ŽŪR organizacijos visada ieško bendrų sąlyčio taškų, kompromiso ir dialogo, o ne nuolatinio nepagrįsto puldinėjimo ir pykčio vieni prieš kitus.

Nemanau, kad grasinimai traktoriais blokuoti kelius ir ultimatumai yra tinkamas būdas diskutuoti dėl svarbiausių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo laukiančių iššūkių: klimato kaitos, socialinių klausimų, pajamų lygio mažėjimo, Žaliojo kurso“, švietimo ir kooperacijos, rinkos nestabilumo, inovacijų taikymo” – sako Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas. Žemės ūkio rūmai vienija visus žemės ūkio šakinius sektorius, taip pat ir miškų, vietos veiklos grupes (kurių Lietuvoje yra 49), kaimo verslininkus ir atstovauja ne tik žemdirbiams, bet visiems kaimo gyventojams ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu.

Šiuo metu Žemės ūkio rūmų nariai yra virš 40 asociacijų, tarp jų jaunųjų ūkininkų, mėsinių galvijų augintojų, daržovių, uogų, šiltnamių, šeimos ūkių, miško ir žemės savininkų, ekologų, kaimo turizmo, kooperacijos, pieno, mėsos perdirbimo, tautinio paveldo asociacijos. Žemės ūkio rūmai veikia pagal Žemės ūkio rūmų įstatymą. Ši organizacija įkurta prieš 95 metus ir jau 30 metų kaip Žemės ūkio rūmai yra atkurti.

„Žemės ūkio rūmai yra kaip žemdirbių ir kaimo gyventojų parlamentas: čia diskutuojama, tariamasi, kalbamasi argumentų kalba ir sprendimai priimami demokratiniais principais – balsų dauguma. Mes nepritariame dažnai ministrų kaitai, nes tai turi neigiamos įtakos sklandžiam žemės ūkio ministerijos darbui bei žemės ūkio ir kaimo plėtros procesams. Šiuo metu su Žemės ūkio ministerija vyksta labai intensyvus dialogas dėl ekoschemų taikymo – nėra priežasčių, kurios trukdytų konstruktyviai dirbti su esamu Žemės ūkio ministru“, – sako A. Baravykas.

Suprasdami, kad šiandien kai kurios organizacijos vis dar ieško savirealizacijos ir nuolat kelia nepamatuotą šurmulį, lygioje vietoje sukuria problemas, Žemės ūkio rūmai kviečia konstruktyviai bendradarbiauti dėl žemdirbių ir kaimo gyventojų gerovės bei įvaizdžio visuomenėje.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-10-27

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas: mano klaidos nėra įvardijamos

Dalis žemdirbių ir ūkininkų nepatenkinti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko darbu ir garsiai reikalauja jo pasitraukimo. Apie tai, kad K.Navickui šios pareigos per sunkios, kalba ir opozicija, ir dalis valdančiosios koalicijos partnerių bei jį delegavusių konservatorių. Ką apie tai mano pats ministras? Apie tai su juo 15min portalo videolaidoje „15/15“ kalbėjosi Aistė Čiučiurkaitė.

– Ministre, nepasitikėjimą jūsų darbu reiškia žemdirbiai, ūkininkai, opozicinė Regionų frakcija. Liberalų sąjūdžio atstovas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad buvo klaida jus pasirinkti ministru, konservatoriai su jumis kalbėsis frakcijoje. Tad tiesiai šviesiai klausiu – ar jūs trauksitės iš ministro pareigų?

– Tikrai nematau jokių sąlygų trauktis. Tai, ką jūs susakėte, viskas yra teisinga, taip natūraliai ir vyksta, visą laiką taip būna. Jeigu yra siekis sukelti įtampą, kad ministras atsistatydintų, tai paprastai tokie dalykai ir vyksta. Iš pradžių socialiniai veiksniai, paskui politikai įsijungia, tai žiūrėsime. Aš sakiau ir galėčiau tik pakartoti, kad klaidos, dėl kurių aš turėčiau trauktis ar būčiau kaltinamas, nėra įvardijamos. Kitas dalykas – esminis kaltinimas, kad aš atstovauju ir žaliajam kursui. Manau, kad tai trumpo laiko klausimas, kada Lietuva su visu pasauliu judės link žaliojo kurso taip pat.

– Svarbi detalė dar ta, ir ji yra nauja, kad valdančiųjų atstovai, jūsų kolegos, irgi reiškia nepasitikėjimą. Ar jums tai nieko papildomo nesako – kad jūsų kolegos, kurie turėtų lyg ir eiti kartu, turiu minty šiuo atveju Viktorą Pranckietį, reiškia nepasitikėjimą jūsų darbu?

– „Kolega“ reikia vartoti vienaskaita, aišku, tai nemalonus precedentas, jis yra retas mūsų politikos kultūroje, kai valdančiųjų koalicijos partneris taip sako, juo labiau dar ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Tai iš tikrųjų, neslėpsiu, tikrai nemalonus precedentas, bet yra vėlgi vieno žmogaus nuomonė, taip, turinčio įtakingą postą. Tai turi vertinti aukštesniame lygmenyje Politinė taryba, politiniai partneriai, ir aš manau, kad apie tai bus kalbama.

– Tai jūs pats sprendimo nepriimsite, tiesiog lauksite, ką nuspręs Vyriausybė, ministrė pirmininkė, galbūt prezidentas?

– Aš galėčiau priimt sprendimą, jeigu būčiau kaltinamas už klaidas arba būčiau suklydęs kažką darydamas. Mano atstovaujamas arba ginamas dalinis žaliojo kurso įvedimas į žemės ūkį yra mūsų rinkiminėje programoje, yra Vyriausybės programoje. Galų gale, diskusija, judesys atsiranda ir dėl to, kad Europos Komisija skiria finansavimą. Mes turime pateikti iki Naujųjų metų naują strateginį planą žemės ūkio sektoriuje, ten yra net ir privalomieji dalykai. Ir tie privalomieji dalykai dėl žaliojo kurso nukris augalininkystės ūkiams, kurie specializuojasi, tai monoūkiai, ne mišrūs ūkiai, nes mišriuose ūkiuose žaliasis kursas yra daugumoje įgyvendintas ir ten tik labai maži pokyčiai galimi.

– Tai jūs iš esmės sakote, jog ne dėl jūsų klaidų, o dėl to, kas, pavyzdžiui, yra privaloma – iš Europos Komisijos pusės, jūs esate kaltinamas?

– Aš kitų prielaidų negaliu daryti. Nes, kaip ir sakiau, sąraše klausimų, kuriuos išsiuntė Žemės ūkio taryba, nėra konkretumo, nėra įvardinta, kuris sprendimas buvo (blogai) padarytas. Kitas dalykas yra keistas, kurį galima taip pat pabrėžti – kai mes kalbame apie žaliojo kurso įgyvendinimo priemones, kalbamės ir tiesiogiai su ūkininkais , ir viena ar kita asociacija, tas sprendimas yra randamas, bet atsistatydinimo tema kažkodėl yra užkelta į politinį lygmenį (…).

– Vieną klaidą, kurią įvardija Žemės ūkio tarybos vadovas Jonas Vilionis, aš matau. Po jūsų susitikimo su taryba jis piktinasi, kad konkuruojanti organizacija, tai yra Žemės ūkio rūmai, gauna valstybės paramą, o taryba negauna. Čia viena iš tų įvardijamų klaidų, kuri labai aiškiai apibrėžta.

– Reikia pabrėžti, kad Žemės ūkio rūmai gauna finansavimą nuo nepriklausomybės pradžios, tai čia ne mano padaryta klaida. Mano klaida gal padaryta, kad nepakeista ta tvarka.

– Sprendimų nepriėmimas irgi yra sprendimas.

– Bet aš pradėjau dirbti prieš pat Naujus metus, kai finansavimas ir biudžetas yra daromas truputėlį anksčiau. Mano sprendimas bus kitais metais ir bus galima vertinti, koks jis bus. O tai, kad kažkas kažkur nepasikeitė – yra daug tikrai užsisenėjusių problemų žemės ūkyje ir jos vienaip ar kitaip dreifavo į vieną ar kitą pusę, o kaltinimai metami už tai, kas buvo nepadaryta per dešimtmečius. Tai toks mano ir vertinimas.

– Jeigu jūs liksite ministro poste, ar ketinate skirti valstybės paramą Žemės ūkio tarybai?

– Tikrai svarstysime. Mano dabartinis matymas ir siūlymas būtų, kad jeigu tas finansavimas žemės ūkio asociacijoms liks biudžete, jis turėtų būti paskirstytas proporcingai pagal dalyvių skaičių.

– Kas, jūsų manymu, tai kelia į politinį lygmenį, kodėl tai kažkam yra patogu?

– Taip turi būti, opozicija turi visą laiką kelti (klausimus) į politinį lygmenį.

– Bet ne tik opozicija.

– Yra tik vienas V.Pranckietis, mes jau jį aptarėme ir turbūt nereikėtų prie jo grįžti. Nes svarstymas Konservatorių frakcijoje yra svarstymas, tai nėra sprendimas. Jeigu būtų sprendimas, tada galėtume komentuoti, bet situacijos aptarimas ir svarstymas yra normali praktika ir taip turi būti. Ir aš net esu dėkingas, kad šita tema yra keliama į partijos politinį lygmenį. O opozicijos toks darbas visada – ieškoti klaidų pozicijos darbuose, jas kelti į viešumą ir taip pagrįsti savo buvimą ir parodyti, kur jie galėtų būti geresni kituose rinkimuose.

– Konservatorius K.Starkevičius svarsto, kad būtų vienas būdas, kaip jūs galėtumėte dar susitaikyti su žemdirbiais, sako, kad jeigu sutelktų ministras nevyriausybines žemės ūkio organizacijas ir pasiektų nacionalinį susitarimą dėl ateities darbų ir krypties, tai galėtų būti vienintelis kelias, kuris išgelbėtų jus ir išlaikytų ministro poste. Ar sutinkate?

– Visiškai sutinku ir netgi plėsčiau, nes tokius susitarimus turi Vakarų Europos Sąjungos valstybės. Tai tas, kas yra programoje, matyt, yra per silpna, reikia dar kartą patikslinti prioritetines kryptis Vyriausybės programoje ir koalicijos sutartyje. Ir tada jau tartis plačiau su socialiniais partneriais (…).

– Kaip manote, ar tai vienintelis kelias jums išlikti ministro poste?

– Nėra tikslas man išlikti poste. Mano tikslas yra pagrįsti ir apginti tas idėjas ir tą žaliąjį kursą, apie kurį mes kalbame, nes kas iš esmės keičiasi? Kalbame plačiomis frazėmis, bet žaliasis kursas įveda keletą dalykų ir vienas iš jų yra tai, kad dirvožemiui per sėjomainą bus būtina pailsėti nuo intensyvaus ūkininkavimo (…).

Šaltinis: 15min.lt, Aistė Čiučiurkaitė, 2021-10-27

Konferencija „Pluoštinių kanapių nauda: gamtai, klimatui ir žmonėms“

Spalio 29 dieną, penktadienį, Vilniaus viešbutyje „Novotel“ vyks konferencija „Pluoštinių kanapių nauda: gamtai, klimatui ir žmonėms“. Jos metu mokslininkai, sportininkai ir mitybos specialistai pasakos apie pluoštinės kanapės naudą sveikatai, jos panaudojimą mityboje ir išsklaidys vis dar gajus mitus, apipynusius šį augalą.

Pirmąjį pranešimą skaitys „Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos“ direktorius Rimantas Čiūtas. Jis apžvelgs Lietuvos kanapių verslo aktualijas ir pluoštinių kanapių verslo indėlį įgyvendinant Europos Sąjungos žaliąjį kursą.

Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto lektorius, magistro studijų programos „Gyvensenos medicina“ vadovas, Tomas Vaičiūnas pasakos apie žmogaus endokanabinoidinę sistemą ir kanabidiolį kaip natūralią priemonę jai stiprinti.

Profesionalus sportininkas ir treneris, klubo „Amber Crossfit“ įkūrėjas Tadas Gudžiauskas skaitys pranešimą apie būdus panaudoti pluoštinės kanapės produktus tiek profesionaliame, tiek mėgėjiškame sporte.

Konferencijoje dalyvausiantys mitybos specialistai Ilona Kuodienė ir Mantas Liekis dalinsis profesine ir asmenine patirtimi apie kanapių produktus ir jų poveikį žmogaus organizmui bei būdus įtraukti šiuos produktus į kasdienę mitybą.

Konferencijos metu savo produkciją pristatys bei patirtimi dalinsis ir Lietuvos ūkininkai, ekologiškai auginantys, perdirbantys ir gaminantys produktus iš pluoštinių kanapių. Dalyvaujantys ūkininkai: Tadas Mockus, Kęstutis Zinkevičius, Gintautas Žebelys, Edmundas Jastramskis ir Rimantas Vaišnys.

Konferencija „Pluoštinių kanapių nauda: gamtai, klimatui ir žmonėms“ vyks spalio 29 d., Vilniuje, viešbutyje “Novotel”, adresu Gedimino pr. 16. Konferencijos pradžia ir dalyvių registracija – 10:00 val. Konferencija yra nemokama, renginį remia Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija.

Dalyvavimui būtinas Galimybių pasas.

Ankstesnės žemės ūkio naujienos