Žemės ūkio naujienos: 2021-12-02

Nuo skatinamosios finansinės priemonės įgyvendinimo pradžios 2020 m. rugpjūtį jau daugiau kaip 1 300 ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ir kooperatyvų pasinaudojo galimybe gauti paskolų už 132,8 mln. Eur. Vidutiniškai skolintasi po 100 tūkst. eurų. Paskoloms pagal šią priemonę iš viso skirta 133,1 mln. eurų.

Lengvatinės paskolos pagal šią priemonę padeda ūkio subjektams laiku sumokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais, padengti kitas būtinas einamąsias išlaidas. Šiomis paskolomis daugiausia naudojasi augalininkystės ūkiai, mažiau jomis domisi akvakultūros, sodininkystės, daržininkystės ir paukštininkystės ūkiai.

Paskola gali būti suteikta laikotarpiui iki 36 mėn. su galimu paskolos grąžinimo atidėjimu iki 12 mėn. Jai taikoma fiksuota metinė palūkanų norma nuo 0,1 iki 0,69 proc. Administravimo mokestis siekia 2 proc. nuo paskolos sumos.

Paskola suteikiama neįkeičiant turto. Ji gali būti suteikta tik vieną kartą.

Paramą administruoja Nacionalinės plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Didžioji dalis priemonės įgyvendinime dalyvavusių finansų tarpininkų jau išskolino lėšas – lengvatines paskolas dar teikia SEB bankas.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-12-01

Susitikime aptarti ministerijos siūlymai dėl galimų išmokų ūkininkaujantiems vietovėse, kurioms būdingos gamtinės ar kitokios kliūtys, diferencijavimo kriterijų, išmokų dydžio bei lėšų poreikio. Aptartos bendro paramos voko, skirto Kaimo plėtros priemonėms remti nuo 2023 m., sumažėjimo pasekmės.

Naujuoju laikotarpiu išmokos ūkininkaujantiems nederlingose žemėse tik iš dalies (50 proc.) prisidės prie agrarinės aplinkosaugos ir klimato veiksmų, kuriems privaloma skirti ne mažiau kaip 35 proc. visų Kaimo plėtros lėšų.

Norint išlaikyti dabartinį finansavimą, tektų ženkliai mažinti investicinių priemonių finansavimą. Visų pirma, tai paliestų investicijas į žemės ūkio valdas, perdirbimą, paramą smulkiesiems ūkininkams, jauniesiems ūkininkams, trumpo tiekimo grandines ir kt.

Pristatydama savo siūlymus ministerija atsižvelgia į Europos Sąjungos ir nacionalinių strateginių dokumentų keliamus tikslus, visų planuojamų priemonių finansavimo poreikius ir visuomenės lūkesčius.

Siūloma išmokas diferencijuoti pagal kelis kriterijus: atsižvelgiant į žemės dirbimo būdą (ar jis yra tvarus), į turimus gyvulius deklaruojant pievas/ganyklas ir deklaruojamo ariamos žemės ploto dydį. Ūkiams iki 10 ha šie diferencijavimo kriterijai nebūtų taikomi.

Ministerija atsižvelgs į konstruktyvias diskusijos dalyvių pastabas bei siūlymus, kurie su socialiniais partneriais bus aptarti kituose susitikimuose.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-12-01

Tiesioginės išmokos mokamos 2 etapais: nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d. pareiškėjams mokamos avansinės išmokų dalys, o antrojo etapo metu, nuo gruodžio 1 d. iki kitų metų birželio 30 d., mokama likusi dalis. Pareiškėjams, kuriems avansai nebuvo išmokėti, antrojo etapo metu mokama visa apskaičiuota išmokų suma.

Šiais metais pirmas tiesioginių išmokų bei paramos pagal kelias su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones mokėjimų etapas baigėsi lapkričio 30 d. NMA į ūkininkų sąskaitas jau pervedė rekordinę 433,2 mln. Eur avansinių išmokų sumą, ir jas gavo 98 proc. pareiškėjų. Pagal vieną ar kelias paramos schemas išmokų sulaukė 118 tūkst. pareiškėjų, kurių paraiškose nebuvo nustatyta neatitikimų ar jie buvo išspręsti. Tiesioginių išmokų avansų išmokėta beveik 365 mln. Eur. Avansinių išmokų sulaukė ir žemdirbiai, kurie ūkininkauja nederlingose žemėse. Pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ daugiau kaip 46 tūkst. pareiškėjų buvo pervesta 37 mln. Eur. Taip pat avansinės išmokos buvo mokamos ekologinių ūkių valdytojams – 2 tūkst. pareiškėjų sulaukė 31 mln. Eur paramos.

Gruodžio 1 d. prasidėjo antrasis išmokų mokėjimo etapas (tęsis iki kitų metų birželio 30 d.). Šiuo laikotarpiu bus mokama parama ir pagal kitas su plotu susijusias KPP priemones. Iš viso iki didžiųjų švenčių NMA planuoja ūkininkams pervesti 160 mln. Eur tiesioginių išmokų ir 19 mln. Eur paramos pagal su plotu susijusias priemones („Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Su NATURA 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“).

Primename, kad pareiškėjai savo pateiktų paraiškų administracinę būseną gali stebėti informaciniame portale. Prisijungę prie informacinio portalo ir paspaudę 2021 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos nuorodą, pareiškėjai gali matyti jiems išmokėtą sumą. Taip pat apie išmokų mokėjimo terminus galima sužinoti NMA bendruoju informacijos teikimo telefonu (8 5) 252 6999 arba trumpuoju numeriu 1841 (paskambinus spausti „1“). Robotas skambinančiajam pateiks aiškią ir tikslią informaciją, jei tik pareiškėjas skambins iš paraiškoje nurodyto telefono numerio.

Šaltinis: nma.lt, 2021-12-01

Iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos tam buvo skirta 925 tūkst. eurų. Paraiškas savivaldybės ar RATC galėjo teikti visą mėnesį – nuo spalio 26 iki lapkričio 26 d.

Finansavimas jau skirtas 12-ai projektų už beveik 490 tūkst. eurų. Kitos paraiškos bus vertinamos eilės tvarka pagal pateikimo datą iki bus išnaudota likusi kvietimo suma.

Negavusioms paramos paraiškoms bus sudarytas rezervinis sąrašas ir numatoma ieškoti galimybės skirti papildomai lėšų.

Projektus, gavusius finanasavimą, bus galima įgyvendinti dvejus metus, iki 2023 m. lapkričio 15 d.

Tvarką, kaip bus organizuojamas asbesto atliekų surinkimas, skelbs minėtąją paramą gavusios savivaldybės ir apie tai informuos gyventojus. Jiems nebereikės patiems mokėti už tokių atliekų išvežimą ir šalinimą.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2021-11-30

Patirties sėmėsi Vokietijoje

Mintis užsiimti mėsine galvijininkyste I. Gulbinienei ir jos vyrui kilo dar 2008-aisiais. „Ieškojome alternatyvų verslui. Suradome išmanantį žmogų, kelis kartus važiavome į Vokietiją, aplankėme nemažai vietinių ūkių. Domėjomės ir sprendėme, kas mums geriau: ar auginti galvijus veislei, ar mėsai. Pasirinkome pastarąjį variantą, nes Lietuvos rinkai jis yra kur kas tinkamesnis“, – pasakoja moteris.

Vokietijoje ūkininkai įsigijo ir savo pirmuosius galvijus: karves, veršelius, bulius. Verslas startavo. Viskas sekėsi neblogai, išskyrus tai, kad Gulbinai visad norėjo būti šeimininkais visoje grandinėje, nuo pat galvijo užauginimo iki mėsos pardavimo, tačiau tam reikėjo tinkamos technikos ir įrangos. „Su mėsos pardavimu yra panašiai, kaip ir su pieno: supirkėjas tau moka tiek, kiek moka. Privalai prisitaikyti, savų taisyklių neįvesi, todėl puikiai supratome: jei norime eiti pirmyn, didinti savo pajamas, turime galvoti apie savą produkcijos realizaciją“, – tvirtina I. Gulbinienė.

Nereikia bijoti ar dvejoti

Čia moteriai padėjo NMA teikiama parama – ji Gulbinams skirta ūkyje užaugintos mėsos perdirbimo cecho įrengimui. Darbai dar tik startuos, tačiau moteris jais džiaugiasi jau šiandien. „Turėsime savo skerdyklą ir mėsos išpjaustymo cechą su brandinimu. Taigi pagaliau bus visas pilnas ratas: nuo produkcijos atsiradimo iki galutinio kliento. Turėdami cechą galėsime gaminti daugiau ir įvairesnės produkcijos: galėsime rūkyti dešras, gaminti sardeles ir panašiai“, – džiaugiasi ūkininkė.

Paraiškos pildymas, pasak jos, ėjosi sklandžiai ir paprastai. NMA specialistai buvo geranoriški, kuomet reikėjo – paaiškino, patarė, padėjo. „Tikrai rekomenduočiau nebijoti, nedvejoti ir kreiptis dėl paramos. Kai finansavimas siekia 50 ar 70 procentų, tai tikrai labai rimta parama, ypač pradedantiems ūkininkams“, – įsitikinusi I. Gulbinienė.

Pats laikas teikti paraiškas

NMA specialistė Ana Suboč sako, jog visi, planuojantys modernizuoti savo ūkius, kviečiami kreiptis dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ – paraiškos renkamos nuo gruodžio 3 iki 30 d. „Šiuo laikotarpiu paramos lėšos skiriamos atskirai šiems sektoriams: pieninei galvijininkystei – 27 mln. eurų, kiaulininkystei – 6,2 mln. Eur, paukštininkystei, įskaitant kiaušinių gamybą – 6,2 mln. Eur, mėsinei gyvulininkystei, įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę – 3,1 mln. Eur, o sodininkystei, daržininkystei ir uogininkystei – 8 mln. Eur“, – vardija A. Suboč.

Jos teigimu, dėl paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (fizinis asmuo turi būti įregistravęs ir ūkininko ūkį) ir ne trumpiau kaip 12 mėn. vykdantys žemės ūkio veiklą bei iš jos gaunantys pajamų. Pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos per ataskaitinius metus iki paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų, o pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti didesnis kaip 8 tūkst. Eur (reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus).

Projektui – iki 300 tūkstančių eurų

NMA specialistė pažymi, jog teikiamos paramos intensyvumas yra 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų arba įgyvendinimo taisyklėse numatytas atvejais gali būti padidintas 20-čia proc. punktų. Pasak A. Suboč, didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui – 300 tūkst. Eur, 2014–2020 metų laikotarpiu, įskaitant 2021–2022 metų pereinamąjį laikotarpį, 900 tūkst. Eur.

Susijusių įmonių, sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2014–2020 metų laikotarpiu, įskaitant 2021–2022 metų pereinamąjį laikotarpį, negali viršyti 1,3 mln. Eur. Paraiškos priimamos NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose adresais, nurodytais NMA interneto svetainės skiltyje „Susisiekite“.

Šaltinis: www.sekunde.lt, 2021-12-02

Lapkritį Seime po svarstymo pritarta įstatymų projektams, kuriais siūloma patvirtinti laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką. Tuo metu Aplinkos ministerija parengė projektus, kuriais siūloma suvienodinti mokesčių už paviršinį ir gėlą požeminį vandenį tarifus ir panaikinti žemės ūkiui ir mažoms hidroelektrinėms taikomas išimtis bei lengvatas. Kaip nurodoma įstatymuose, požeminis vanduo, tai – žemės gelmėse natūraliai susikaupęs ar dirbtinai infiltruotas vanduo, o paviršinis vandens telkinys, tai – jūra, upė ar jos dalis, ežeras arba dirbtinis vandens telkinys.

Siūlo amnestiją

2020 metų pabaigoje Seimo narių Simono Gentvilo, Kęstučio Mažeikos, Valiaus Ąžuolo ir Kazio Starkevičiaus pateiktais laikinojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymų projektais siekiama sudaryti galimybę gyventojams legalizuoti savo naudojamus vandens gręžinius. Pagal dabar galiojančią tvarką, Lietuvoje visi gręžiniai turi būti registruoti Žemės gelmių registre. Tačiau kaip svarstymo metu pastebėjo Seimo narė Laima Nagienė, taip vis dar nėra dėl sovietinio palikimo. Digital Matter icon „Tai kolūkiai, mažos gyvenvietės, na, ir asmeniniai gręžiniai, kurie anksčiau buvo įrengti ir iš tikrųjų be jokių leidimų“, – pastebėjo ji. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra apie 30 tūkst. neregistruotų arba oficialaus savininko neturinčių gręžinių.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-12-01

Lietuva ir žaliasis kursas

Žemės ūkis – vienas iš daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išskiriančių ūkio sektorių. Penktadalis ŠESD emisijų Lietuvoje tenka būtent žemės ūkiui. Žaliąjį kursą patvirtinusi Europos Sąjunga (ES) ketina gerokai sumažinti intensyvaus ūkininkavimo apimtis. Pavyzdžiui, įgyvendinant Žaliąjį kursą numatoma Lietuvoje iki 2030 m. mineralinių trąšų naudojimą sumažinti 20 proc., pesticidų – 50 proc., taip pat 25 proc. išplėsti ekologinių ūkių plotus. O iki 2050 metų Lietuva ketina tapti klimatui neutralia šalimi.

„Didžiausios kliūtys klimato neutralumui pasiekti yra industrijų inertiškumas, įpročiai ir kaštai reikalingi pokyčiams įgyvendinti“, – teigia S.Balionas, pridurdamas, kad tinkamai susitvarkius su šiais iššūkiais, žemės ūkio sektorius neutralumą klimatui Lietuva gali pasiekti ir greičiau nei iki 2050 m.

Nualintas dirvožemis – opi problema

Mažinant „chemijos“ kiekius siekiama į rinką tiekti daugiau sveikesnės žemės ūkio produkcijos, atgaivinti nykstančią biologinę įvairovę, o taip pat pagerinti dėl intensyvios žemdirbystės nualintą dirvožemį. Dirvožemio kokybė – ypač opi problema. „Dirvožemio būklė blogėti gali dėl visumos veiksnių, tačiau mikrobiologinis disbalansas yra prigimtinis žemės ūkyje, kai viename dideliame lauke auga vienos kultūros augalai“, – pasakojo S.Balionas.

Tą pripažįsta ne tik aplinkosaugininkai, bet ir patys ūkininkai, kurie patys pastebi, kad norint išauginti rekordinius produkcijos derlius, tenka dirvožemį praturtinti cheminėmis trąšomis, kurių kainos taip pat kasmet vis didėja. Jau dabar į mikrobiologijos startuolius investuoja didieji tarptautiniai koncernai. Į šią nišą taikosi ir Lietuvos mokslininkų įkurtas startuolis „Bioversio“. Kompanija kuria mikroorganizmų produktus, padedančius įsisavinti maistines medžiagas dirvožemyje, kovojančius su įvairiomis augalų ligomis ir skaidant organines medžiagas gaminančius humusą (čia humusas – organinė dirvožemio dalis).

Mikrobų nauda – nuo humuso iki šiltnamio efekto mažinimo

S.Baliono teigimu, mikrobiologinių produktų rinkos potencialas yra milžiniškas. Skaičiuojama, kad iš Lietuvoje dirbamos 1,8 mln. hektarų žemės, tik 12 proc. plote bent kartą per metus yra panaudojami mikroorganizmai. Mikroorganizmai – tai bakterijos ir mikroskopiniai grybai. „Mes kuriame dvejus bakterinius preparatus ir vieną grybinį preparatą. Kiekvienas jų dirvožemyje atlieka tam tikrą specifinę funkciją, kuri reikalinga ūkininkui tam tikru metu“, – 15min produktą pristatinėjo S.Balionas.

Vadovas pažymi, kad visų produktų mikroorganizmai yra sporų formos, t.y. nėra gyvi, o sporų būsenoje. Tokiu būdu ūkininkams juos naudoti tampa labai paprasta – galima maišyti su kitais, net ir cheminiais, produktais. Kompanijos kuriami preparatai „Biomas“ yra kelių rūšių. „Biomas GROW“ sudaro dvi bakterijos, kurios iš atmosferos fiksuoja azotą – vieną svarbiausių maistinių elementų augalams. Taip pat bakterijos iš netirpių junginių atpalaiduoja fosforą ir kalį, kurie yra itin svarbūs maistiniai elementai. Dirvožemyje šių medžiagų yra, bet jie yra nepasiekiami augalams.

„Tokiu būdu ūkininkai naudodami preparatą gali kompensuoti trąšų mažinimą“, – teigė S.Balionas. „Biomas PROTECT“ sudaro trys bakterijos, kurias naudojant pradinėje augimo stadijoje, galima apsaugoti augalo šaknis nuo grybinės kilmės ligų sukėlėjų dirvožemyje. Tokiu būdu augalai saugomi nuo ligų atsiradimo – augalai auga sveikesni, todėl vėlesniuose kai kuriuose vegetacijos etapuose nereikia naudoti fungicidų.

O štai „Biomas ORGANIC“ yra grybinis preparatas. Jis skirtas naudoti ant augalinių liekanų po derliaus nuėmimo (šiaudų, ražienos). „Šios liekanos yra ne tik maisto medžiagų, bet ir anglies šaltinis. Maisto medžiagos išlieka dirvožemyje tokiu atveju, jei anglis liekanose biologine forma išsaugoma, o tai įvyksta, kai liekanas skaido mikroskopiniai grybai. Būtent taip gaminasi humusas“, – pasakojo kompanijos vadovas. Svarbu, kad skaidytų būtent „gerieji” grybai, nes, nors kai kurie patogenai taip pat gerai skaido šiaudus, daugindamiesi jie po savęs palieka dar daugiau ligų.

„Anglis, biologine forma išsaugota dirvožemyje, yra vadinama humusu. Nerasime ūkininko, kuris nenorėtų padidinti jo kiekio savo dirvožemyje, nes nuo jo kiekio ir kokybės priklauso pasėlių sveikata ir produktyvumas. Humusas neleidžia išsiplauti arba išgaruoti maistinėms medžiagoms. Jų lieka daugiau augalams. Išsaugota anglis neišgaruoja CO2 pavidalu. Taip mažėja visų ŠESD emisija“, – komentavo S.Balionas. Pagal trijų metų bandymų rezultatus naudojant „Bioversio“ mikroskopinius grybus buvo per metus vidutiniškai „užrakinta” 1 t anglies į ha, t.y 3,67 t/ha CO2/ha. Skaičiuojant, kad Lietuvoje yra 1,8 mln. ha pasėlių, per metus potencialiai galėtų būti sukaupta 6,6 milijonai tonų CO2 – tai 2,4 milijonų tonų daugiau nei visa Lietuvos žemės ūkio ŠESD emisija.

Ūkininkai priėmė smalsiai

2022 m. produktais pradėsianti prekiauti su Latvija ir Estija, kompanija nestokoja entuziazmo. Matyt, prie to prisidėjo ir Lietuvos ūkininkai, kurie startuolio siūlomą produkciją priėmė palankiai. „Didžioji dalis priima su žingeidumu: daug klausia, labai gilinasi. Apskritai pozityvus požiūris tikrai jaučiasi, nors ūkininkai laikomi vienais konservatyviausių žmonių“, – įspūdžiais dalinosi S.Balionas. Per metus nuo 2020 m. kompanija išaugo du kartus, o šiemet „Bioversio“ parduotų produktų vertė siekė milijoną eurų. Kitąmet planuojamas beveik trigubas augimas – iki 2,8 mln. eurų.

Šaltinis: 15min.lt, Agnė Tarailaitė, 2021-12-01