Žemės ūkio naujienos: 2021-12-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Paaiškėjo, kokio dydžio šiemet bus tiesioginės išmokos
Ūkininkams spalį – lapkritį išmokėta beveik 365 mln. Eur tiesioginių išmokų avansų. Gruodžio 1 d. prasidėjo antrasis etapas – iki didžiųjų švenčių planuojama išmokėti dar 160 mln. Eur tiesioginių išmokų. Likusi dalis – daugiau kaip 40 mln. Eur – žemdirbius pasieks iki kitų metų birželio pabaigos. Žemės ūkio ministerija jau patvirtino 2021 metų tiesioginių išmokų už plotus dydžius.
Už deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą ūkininkams mokama vienkartinė tiesioginė išmoka, t. y. pagrindinė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus bei išmoka jaunajam ūkininkui, neatsižvelgiant į auginamo pasėlio rūšį. Ūkininkai gauna ir susietąją paramą už plotus, tinkamus gauti paramą už baltyminius augalus, taip pat už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus bei už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai, vaisiai, uogos ir daržovės atvirajame grunte. Žalinimo išmoka skiriama pareiškėjui neatsižvelgiant į deklaruotuose plotuose auginamo pasėlio rūšį.
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi 2021 metais deklaruotą plotą, atitikusį paramos teikimo reikalavimus, ir tiesioginėms išmokoms skirtą sumą, patvirtino, kad bus mokama 76,16 Eur už ha pagrindinė tiesioginė išmoka. Ji 11 proc. didesnė, nei 2020 metais mokėta pagrindinė tiesioginė išmoka – 68,20 Eur už ha.
Palyginti su praėjusių metų tiesioginėmis išmokomis, padidėjo ir kitos išmokos. Sumažėjo tik išmokos už baltyminius augalus, daržoves atvirajame grunte ir sertifikuota sėkla apsėtus plotus, nes jų deklaruotas plotas žymiai išaugo, palyginti su 2020 m.
Išmoka už pirmuosius 30 ha 2021 metais sudarys 72,21 Eur už ha. Už pirmuosius 90 ha jaunajam ūkininkui mokama išmoka – 85,72 Eur už ha. Nustatyta, kad žalinimo išmoka sieks 61,11 Eur už ha.
Susietoji išmoka už baltyminių augalų plotus yra 61,45 Eur už ha; už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus – 14,28 Eur už ha; už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai, – 116,85 Eur už ha; už plotus, kuriuose auginami vaisiai ir uogos – 317,77 Eur už ha; už plotus, kuriuose auginamos daržovės atvirajame grunte – 308,45 Eur už ha.
Antrojo etapo metu – nuo gruodžio 1 d. iki kitų metų birželio 30 d. – pareiškėjams, kuriems jau buvo išmokėti avansai, bus pervesta likusi priskaičiuotų išmokų dalis. O pareiškėjams, kuriems avansai nebuvo išmokėti – visa priskaičiuota išmokų suma.
Pernai skirta bendra tiesioginių išmokų suma sudarė 517 mln. Eur, o šįmet ji – beveik 570 mln. Eur.
Paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti 2021 metais pateikė daugiau kaip 119 tūkst. pareiškėjų, deklaravusių apie 2 888 tūkst. hektarų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių. Statistika rodo mažėjimo tendencijas – pernai paraiškas pateikė daugiau kaip 123 tūkst. pareiškėjų. Deklaruotas plotas šiemet taip pat šiek tiek sumažėjo, palyginti su 2020 m., kai buvo deklaruota 2 898 tūkst. ha.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-12-01
Vėl bus galima kreiptis dėl paramos konsultavimo paslaugoms gauti
Žemės ūkio ministro 2021 m. lapkričio 29 d. įsakymu buvo pakoreguotas paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemones priėmimo grafikas, jame numatytas papildomas paraiškų rinkimo etapas. Su įsakymu galite susipažinti čia.
Nuo š. m. gruodžio 27 d. iki kitų metų vasario 4 d. bus priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“.
Šaltinis: nma.lt, 2021-12-01
Užuot kaupus nuotekų dumblą, sudaromos geresnės sąlygos jį panaudoti kaip trąšą
Siekiant kuo daugiau nuotekų dumblo panaudoti kaip trąšą žemės ūkyje, miškininkystėje, pažeistoms miesto žaliosioms erdvėms ir pakelėms rekultivuoti, Aplinkos ministerija siūlo nuo 2022 m. atsisakyti anksčiau numatytų perteklinių jo tvarkymo reikalavimų.
Įvertinus Kauno technologijos universiteto mokslininkų rekomendacijas, patikslintuose Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimuose numatyta nemažinti leistinų nuotekų dumblo sudėtyje esančių vario ir cinko ribinių koncentracijų. Varis ir cinkas yra mikroelementai, reikalingi augalų augimui ir vystymuisi.
Tuo metu kitų, toksiškų aplinkai ir žmonių sveikatai sunkiųjų metalų – kadmio, švino, nikelio, chromo, gyvsidabrio galimos ribinės vertės apdorotame nuotekų dumble nuo 2022 m. bus mažinamos.
Sprendimas priimtas atsižvelgus ne tik į Lietuvos ekspertų nuomonę, bet ir į Europos Komisijos Tarybos direktyvą dėl aplinkos ir dirvožemio apsaugos žemės ūkyje naudojant nuotekų dumblą.
Šiuo metu didelė dalis apdoroto nuotekų dumblo Lietuvoje naudojama tik energijos gavybai ar sąvartynų rekultivacijai. Patikslinus Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimus, būtų praplėstos apdoroto nuotekų dumblo panaudojimo galimybės. Juo būtų galima tręšti ir energinius augalus, žaliavinių medžių bei krūmų plantacijas, plantacinius miško želdinius ar žėlinius, įveistus buvusiose žemės ūkio naudmenose. Tai būtų dar vienas žingsnis žiedinės ekonomikos link.
Pastabų ir pasiūlymų patikslintiems Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimams laukiame iki gruodžio 13 d., elektroniniu paštu info@am.lt arba aiste.krinickaite@am.lt
Šaltinis: am.lrv.lt, 2021-12-01
Pienininkai liko prie suskilusios geldos
Dar nuo 2017-ųjų pieno supirkimo kainoms trypčiojant vietoje, per tą laiką Panevėžio rajone iš pienininkystės gyvenančių ūkių sumažėjo perpus. Dar neseniai į pavyzdinį Stasės Puodžiukienės ūkį Smilgių seniūnijoje tiek žemdirbių, tiek kitų smalsuolių ekskursijos vyko ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Tačiau šiandien 73-ejų moteris su trejais metais vyresniu sutuoktiniu tvirtina likę prie suskilusios geldos.
Per 70 ha turėtos žemės ir 130 melžiamų karvių teko parduoti, kad ūkis galėtų padengti skolą kredito unijai. „Kažkada buvo geri laikai, per dieną pristatydavome po 4 tonas pieno. Pas mus dirbo 11 žmonių, iš jų 3–4 melžėjos, keli gyvulių prižiūrėtojai, traktorininkai. Turėjome technikos, modernios įrangos darbui, renovuotą fermą“, – pasakoja nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo ūkininkaujanti S. Puodžiukienė.
Suklestėti šiam ūkiui dar esant lito valiutai labai padėjo milijoninė paskola. Tačiau ji taip pat ir galutinai sužlugdė pienininkus. Ūkį prarijo paskola „Atlyginimai darbuotojams augo, o pieno supirkimo kaina krito. Galiausiai karvės iš pieno nebeišsilaikė, joms lėšų teko papildomai ieškoti verčiantis grūdininkyste. Viskas važiavo žemyn, kol neliko nieko“, – ašaras vos tramdo buvusio stipraus ūkio šeimininkė. Pirmiausia teko vieną paskui kitą parduoti gyvulius. Kai prieš pusantrų metų jų liko vos iki dešimties, karves už susikaupusias skolas pasiėmė kredito unija. Paskui ant prekystalio ėjo ūkio žemės, kurių didelė dalis buvo ganyklos. Dabar parduoti ruošiama ir S. Puodžiukienės ferma, tam beliko sutvarkyti turto nuosavybės dokumentus.
„Kai parduosim fermą, būsim atsiskaitę už paskolą ir viską pradėsim vėl nuo nulio. Labai liūdna apie tai kalbėti“, – patikina ūkininkė. Iki pandemijos, kai dar laikė kelias karves, S. Puodžiukienė dar prekiavo turguje. Šiame pieną pardavinėjo 15 metų. Dar iki pernai liepos po pusę tonos gabeno bendrovei „Rokiškio sūris“. Šiuo metu ūkis jau tik nuomoja šiek tiek žemės, užsiima augalininkyste, turi tris darbuotojus. S. Puodžiukienės dukra tvarko buhalteriją, dar samdomas vienas traktorininkas ir ūkio darbininkas. „Savo žemės beturime 18 arų prie namų. Nieko neliko, bet ir gerai – nieko ir nebereikia. Vaikai nebenori tokių vargų. O mums su vyru laikas pasidžiaugti pensija – kaime neprapulsim“, – viliasi buvusi garsi ūkininkė.
Sumažėjo perpus
Kad pienininkystės ūkių sparčiai mažėja, pripažįsta ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė. „Pradėtus modernizavimo investicinius projektus ūkiai pabaigia ir „užsilenkia“. Tragiškas reikalas su pienininkyste Panevėžio rajone: pašarai brangsta, o pienas lieka pigus“, – teigia žemdirbių atstovė ir priduria, jog brangsta tik pieno produktai parduotuvėse. Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus duomenimis, palyginti su 2017-aisiais, šiemet pieno ūkių rajone perpus mažiau.
Prieš ketverius metus tokių būta 933, o lapkričio 1-ąją – tik 406. Iš beveik 10 tūkst. 2017 m. rajono tvartuose ir fermose laikytų karvių dabar juose mūkia trimis tūkstančiais mažiau raguotųjų. Didžiausiame pieno ūkyje žiemai ruošiasi 918 karvių. „Šiuo metu 300 rajono pieno gamintojų laiko tik po 1–3 karves, iš jų po vieną karvę turi 203 laikytojai. Tokiuose ūkiuose iš viso laikoma 420 karvių. Per devynis šių metų mėnesius 155 pieno gamintojai parduoti pateikė 38 567 tonas pieno iš 7 280 karvių“, – pienininkystės statistiką rajone vardijo Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.
Išsilaiko iš paramos
Nors parduotuvėse už litrą pieno klojama apie eurą, ūkininkas už jo kilogramą negauna nė ketvirtadalio euro. „Už pieno kilogramą ūkininkui mokami 23 centai yra visiškas menkniekis. Žemės ūkio ministerija turi atkreipti rimtą dėmesį į šitą sektorių“, – pabrėžia D. Kuzmienė. Vidutiniškai 27 centus už kilogramą parduoto pieno gauna dar tik porą metų pienininkyste užsiimantis 22-ejų ūkininkas Valentinas Vidugiris iš Miežiškių seniūnijos. Jaunas vyras laiko savo 15 melžiamų karvių ir tame pačiame ūkyje padeda dar 35 karves auginančiam tėvui Jonui Vidugiriui.
„Kartu ūkininkaujame, turime dar tris darbininkus. Šiuo metu kartu auginam apie 50 karvių, su prieaugliu ir visas šimtas išeina“, – pasakoja Valentinas. Naujokas pripažįsta, kad pieno ūkyje šiais laikais sunku, bet nuleisti rankų dar nepasiruošęs. Savo bandą V. Vidugiris kaip tik didina. Anot jo, kažką kitą galvos nebent tuomet, jei būtų jau visai prastai. „Visada norėtųsi geriau. Degalai brangsta, technika dėvisi, o pienas pigus. Nors dabar jo kaina kiek kyla, bet vasarą vėl kris – taip visada būna. Didelio pelno neturiu, bet dar laikausi“, – patikina jaunasis ūkininkas.
Jei ne piniginė parama žemės ūkiui, anot V. Vidugirio, gal ir nebepavyktų išsilaikyti. „Dabar niekas nesidžiaugia šita žemės ūkio šaka, visi aplink tik dejuoja ir skundžiasi“, – sako V. Vidugiris. Jis pats pastarąjį mėnesį pieno gamintojams savo produkcijos neteikė, nes viršijo savo pardavimus pagal programos, kurioje dalyvauja, sąlygas. Ūkininkas įsipareigojęs pieno supirkėjams pristatyti po 100 kg per dieną. Tačiau šiame ūkyje primelžiama ir daugiau. Produkcijos likutis sunaudojamas vietos poreikiams.
Parduotuvėse pienas brangsta
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šių metų rugpjūtį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina siekė 309,31 Eur už toną. Tai 6,2 proc. daugiau nei ankstesnį mėnesį. Per metus toks pienas pabrango 18,2 proc. Tačiau šių metų rugpjūtį supirkta beveik 2 proc. mažiau pieno nei prieš metus. Tiek pat šios produkcijos mažiau supirkta per pirmus aštuonis šių metų mėnesius, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Kainas Lietuvoje stebintis internetinis portalas „Pricer.lt“ skelbia, kad pieno produktai šį lapkritį gerokai brangesni nei praėjusiais metais tokiu metu. Pienas pateko į labiausiai brangusių maisto produktų penketuką Lietuvoje. Antai pigiausio jogurto kaina, „Pricer.lt“ duomenimis, per metus pakilo ketvirtadaliu, pienas, kefyras, sviestas, grietinė ir grietinėlė – apie 14 – 16 proc. Varškė ir sūris brango apie penktadalį.
Kaimas traukiasi: ūkių Lietuvoje per dešimtmetį sumažėjo 34 proc.
Lietuvoje 2020 metų birželio 1 dieną veikė 132,1 tūkst. ūkių. Jie valdė 3085,9 tūkst. ha žemės, iš jos 2 914,5 tūkst. ha sudarė naudojamos žemės ūkio naudmenos. Palyginti su 2010 metais, šis plotas padidėjo 6 proc., išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.
Ūkių skaičius Lietuvoje per dešimtmetį sumažėjo 34 proc. Labiausiai sumažėjo ūkių, turinčių 2–5 ha, 1–2 ha ir 5–10 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų (palyginti su 2010 metais – atitinkamai 52, 48 ir 34 proc.).
Didelių ūkių, turinčių daugiau kaip 100 hektarų žemės ūkio naudmenų, pernai buvo 5,8 tūkst., jie sudarė 4 proc. visų ūkių ir valdė daugiau nei pusę šalies naudojamų žemės ūkio naudmenų.
Pernai 99,4 proc. visų ūkių sudarė ūkininkų ir šeimos ūkiai, kurie valdė didžiąją dalį – 86,3 proc. – visų žemės ūkio naudmenų. Žemės ūkio bendrovės ir įmonės, kurių skaičius sudarė 0,6 proc. visų ūkių, valdė 13,7 proc. visų žemės ūkio naudmenų.
Ūkių savininkai vyrai sudarė 55 proc. visų ūkininkaujančių asmenų, moterys – 45 proc., tačiau vyrų turimi ūkiai valdė 73 proc. žemės ūkio naudmenų, moterų – 27 proc.
Vidutinis ūkio dydis pagal žemės ūkio naudmenų plotą didėjo nuo 13,8 ha 2010 metais iki 22,2 ha pernai.
Šaltinis: valstietis.lt, 2021-11-30
Kviečių supirkimo kaina lapkritį toliau didėjo
Lietuvoje šių metų lapkričio antroje pusėje kviečių vidutinė supirkimo kaina toliau didėjo. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse lapkričio 15–21 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 256,3 euro už toną – 7 proc. brangiau nei prieš savaitę ir 39,1 proc. brangiau nei prieš metus, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“.
Pašariniai miežiai supirkti vidutiniškai po 217,9 euro – 2,1 proc. pigiau nei prieš savaitę, bet 35,4 proc. brangiau negu prieš metus. Kvietrugiai supirkti po 227,2 euro – atitinkamai 7,1 proc. pigiau ir 48,4 proc. brangiau. Rugiai supirkti po 184,6 euro – panašiai kaip ir prieš savaitę bei 41,5 proc. brangiau nei prieš metus. Rapsų kaina siekė 671,2 euro – ji buvo kaip ir prieš savaitę, bet 77,4 proc. didesnė nei prieš metus.
