Žemės ūkio naujienos: 2022-01-03

Pareiškėjas, žemėlapyje nustatęs (žemėlapyje paiešką galima atlikti didinant mastelį, įvedant konkrečią vietovę), kad suartas plotas yra jo deklaruojamas, gali matyti, koks yra suarto ploto dydis ir kokią suarto ploto dalį reikėtų atkurti.

Kodėl gali reikėti atkurti daugiametes pievas?

Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai išsaugoti daugiametes pievas. Daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis negalėjo sumažėti daugiau negu 5 proc., palyginti su referenciniu santykiu.

Paaiškėjus, kad šiais metais šis santykis, palyginti su 2015 m. nustatytu referenciniu dydžiu Lietuvoje, sumažėjo 11,25 proc., suartas pievas privaloma atkurti.

Teikdami paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, ūkininkai įsipareigojo daugiamečių pievų nearti, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai pareikalavus – jas atkurti, jeigu visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažėjo daugiau kaip 5 proc.

Ar jau priimtas sprendimas atkurti daugiametes pievas?

Sprendimo atkurti daugiametes pievas dar nėra. Žemės ūkio ministerija gruodžio 15 d. notifikavo Europos Komisijai, kad Lietuvoje daugiamečių pievų plotas sumažėjo daugiau negu leistinais 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu.

Tuo pačiu Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai pateikė informaciją apie nedeklaruotų pievų plotus, gyvulių skaičiaus mažėjimą ir kitų argumentų, kodėl atkurti suartų pievų plotų nereikėtų. Europos Komisija šiuos argumentus vertins ir priims sprendimą. Tik tada paaiškės, ar ūkininkams atsiras prievolė atkurti pievas.

Nacionalinė mokėjimo agentūra yra įpareigota informuoti ūkininkus apie susidariusią situaciją dar šiemet. Šiuo metu ūkininkams yra išsiųsti pranešimai apie tai, kokį pievų plotą konkrečiai kiekvienas iš jų turėtų atkurti, jeigu Europos Komisija priimtų Lietuvai nepalankų sprendimą. Apie tai, ar reikės atkurti pievas, ar ne, ūkininkai bus informuoti iki vasario 28 d.

Ar visiems ūkininkams tektų prievolė atkurti daugiametes pievas?

Pareiga suartą žemę užsėti daugiamečiais žolynais numatyta tiems ūkininkams, kurie per pastaruosius dvejus metus pertvarkė daugiametes ganyklas arba daugiamečiais žolynais užsėtą žemę į kitos paskirties žemę.

Preliminariai tokia prievolė gali atsirasti maždaug 30 tūkst. ūkininkų.

Kokią suarto daugiamečių pievų ploto dalį reikėtų atkurti?

Atsiradus prievolei atkurti pievas būtų taikomas proporcingumo principas – visi, per paskutiniuosius dvejus metus išarę pievas, turėtų atkurti nustatytą procentinę jų dalį.

Kiekvienas pareiškėjas turėtų atkurti 53 proc. suarto ploto. Pavyzdžiui, jeigu pareiškėjas suarė 20 ha, jis turėtų atkurti 53 proc. šio suarto ploto, t. y. 10,6 ha plotą. Šį plotą galima atkurti toje pačioje vietoje arba bet kuriame plote, esančiame jo valdoje arba kitame žemės plote, kuris anksčiau nebuvo deklaruotas kaip daugiametė pieva arba išvis nedalyvavo deklaravimo sistemoje.

Iki kada reikės atstatyti pievą?

Atsiradus prievolei, daugiamečių pievų plotą reikėtų atkurti iki savo paraiškos pateikimo dienos, o ne iki bendro paraiškų rinkimo laikotarpio pradžios.

Kaip turėsiu informuoti NMA apie atkurtą pievą?

Pareiškėjas iki kitų metų rugpjūčio 1 d. mobiliąja programėle „NMA agro“ turės pateikti atkurtų pievų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi atkurtos daugiametės pievos ir bendras lauko vaizdas.

Kaip galima atkurti daugiametes pievas?

Atkuriant pievas, turėtų būti sėjami žoliniai augalai, kurie privalo būti išlaikyti ir deklaruojami 5 metus iš eilės pasėlio kodu AGP. Pažymėtina, kad atkurtų plotų arti negalima. Jei pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, t. y. deklaruojamos kodu GPŽ, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas (pasėlio kodu AGP) ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas.

Kokią suarto daugiamečių pievų ploto dalį reikia atkurti?

Kiekvienas pareiškėjas turi atkuri 53 proc. suarto ploto. Pvz., jeigu pareiškėjas suarė 20 ha, jis turėtų atkurti 53 proc. šio suarto ploto, t. y. 10,6 ha plotą. Šį plotą gali atkurti toje pačioje vietoje arba bet kuriame plote, esančiame jo valdoje.

Kokios yra numatytos daugiametės pievos atkūrimo išimtys?

Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinto Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašo 11 p. nurodyta, kad daugiametės pievos atkūrimo reikalavimas netaikomas, kai:

– daugiametės pievos buvo pakeistos į kitus žemės plotus, nepatenkančius į kontrolinį žemės sklypą bl1 (namų valda, komercinės, visuomeninės paskirties žemė);

– valstybės nuosavybėn paimta žemė, kuri panaudota viešajam interesui ar visuomeniniais tikslais;

– pagal reikalavimus daugiametės pievos apsodinamos mišku, išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kalėdines eglutes ar energetinius medžius;

– daugiametės pievos buvo suartos ir pakeistos į kitos rūšies pasėlius (pavyzdžiui, ariamąją žemę, sodus arba uogynus), kurie yra sertifikuoti ekologinei gamybai pagal ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro įsakymu, nuostatas, einamaisiais metais yra deklaruotos ekologinio ūkio.

Kokios sankcijos būtų taikomos neatkūrus nustatyto daugiamečių pievų ploto?

Žalinimo išmokos nemokėjimas už neatkurtą plotą bei papildoma administracinė nuobauda, kurios maksimalus dydis gali sudaryti 25 proc. visos žalinimo išmokos.

Jei ūkininkas neatkurs daugiametės pievos, ar galės tame plote deklaruoti kitus augalus?

Taip, tačiau bus taikomos sankcijos žalinimo išmokai.

Kokioje vietoje galima atkurti daugiametes pievas?

Pagal Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašą plotą galima atkurti toje pačioje vietoje arba bet kuriame plote, esančiame valdoje. Taigi, plotui atkurti galite naudoti ir anksčiau deklaruotus, ir nedeklaruotus plotus, kurie žemės ūkio naudmenų sluoksnyje nėra nustatyti kaip daugiametė pieva ar ganykla.

Atkuriant pievas turėtų būti sėjami žoliniai augalai, kurie privalo būti išlaikyti ir deklaruojami 5 metus iš eilės. Atkurtų pievų plotų arti negalima.

Jei pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, t. y. deklaruojamos kodu GPŽ, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas (pasėlio kodu AGP) ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas.

Kodėl reikalinga atkurti daugiamete pievas kurios buvo suartos prieš 2 metus, o ne prieš 5 metus?

Tai yra EK reglamento Nr. 639/2014 44 nuostata, taikoma visoms šalims narėms. Reglamente nurodoma, kad valstybė narė turi pareigą reikalauti atstatyti suartų pievų plotus tų ūkininkų, kurie, remiantis per ankstesnius dvejus kalendorinius metus pateiktomis paraiškomis, disponuoja žemės ūkio paskirties žemės plotais, kurie iš daugiamečių žolynų arba daugiametės ganyklos žemės buvo paversti kitos paskirties plotais.

Jeigu Europos Komisija priims sprendimą, kad daugiametės pievos Lietuvoje turi būti atkurtos, tai pareiškėjai galės padaryti bet kuriame savo valdos plote, kad Lietuvos mastu kitais metais nebūtų viršyta didžiausia leistina daugiamečių pievų sumažėjimo riba.

Kas yra laikoma daugiamete pieva?

Pagal žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles daugiametė ganykla arba pieva – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus neariamas penkerius ar daugiau metų žemės plotas gyvuliams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti.

Jeigu ūkininkas vieną pievą išarė grūdams, o kitoje vietoje tokį pat plotą atsėjo, ar tai bus laikoma tinkamu pievos atstatymo reikalavimo įvykdymu?

Jei pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, t. y. deklaruojamos kodu GPŽ, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas (pasėlio kodu AGP) ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas.

Kur kreiptis norint atkurti pievas ir susidūrus su netipinėmis situacijomis?

Per pastaruosius dvejus metus daugiametes pievas ar ganyklas suarę ūkininkai ir dabar norintys jas atkurti, gali susidurti su įvairiomis netipinėmis situacijomis. Žemės ūkio ministerija ieškos galimybių taikyti išimtis tokiais išskirtiniais atvejais. Todėl prašome informaciją apie savo konkretų atvejį siųsti el. paštu press@zum.lt. Tokie atvejai bus nedelsiant nagrinėjami, o apie sprendimus iš karto informuosime.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-12-31

Paraiškas ūkinių gyvūnų laikytojai galės teikti iki 2022 m. gruodžio 30 d., jų rinkimui skirta 546 026 Eur paramos lėšų. Paraiškos renkamos savivaldybėse, kuriose įregistruotos pareiškėjų žemės ūkio valdos. Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas.

Kas gali kreiptis dėl kompensacijų

Paramos gali kreiptis žemės ūkio subjektas, kuris:

laiko ūkinius gyvūnus, kurie yra įregistruoti jo vardu Ūkinių gyvūnų registre;
yra savo vardu kaip valdos valdytojas įregistravęs žemės ūkio valdą LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre;
yra apdraudęs ūkinius gyvūnus nuo užkrečiamųjų ligų, kurių protrūkio faktą oficialiai pripažįsta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Remiami sektoriai: galvijininkystė, avininkystė, ožkininkystė, arklininkystė, kiaulininkystė ir paukštininkystė.

Pagal vieną draudimo sutartį pareiškėjas gali teikti vieną paramos paraišką, teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.

Paramos dydis ir intensyvumas

Didžiausia kompensuotina draudimo įmokos suma pagal draudimo sutartį – 70 proc. tinkamos finansuoti draudimo įmokos sumos. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieni metai.

Pareiškėjai, jei jie nėra perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžia LR viešųjų pirkimų įstatyme:

kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė mažesnė nei 58 000 Eur, draudimo sutarčiai sudaryti turi gauti ir kartu su paraiška pateikti ne mažiau kaip tris skirtingų draudimo įmonių komercinius pasiūlymus (su lygiaverčiais paslaugų teikimo sąlygas apibūdinančiais parametrais), iš kurių atrenkamas pasiūlymas su nurodyta mažiausia kaina;
kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė lygi arba viršija 58 000 Eur, ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų pirkimus turi organizuoti vadovaudamiesi Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis.

Pareiškėjai, jei jie yra perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta LR viešųjų pirkimų įstatyme, ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų pirkimus organizuoja vadovaudamiesi LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

Paramos gavėjas, sumokėjęs draudimo įmonei visą pagal draudimo sutartį mokėtiną draudimo įmoką ir draudimo sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus, ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo savivaldybei turi pateikti visos pagal draudimo sutartį sumokėtos draudimo įmokos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Paraiška ir papildomi dokumentai turi būti pateikiami asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu ar elektroniniu paštu.

Šaltinis: nma.lt, 2021-12-31

Prekyba ūkiniais gyvūnais ir su tuo susijęs jų perkėlimas į naują vietą nesustoja ir žiemą, todėl veterinarijos specialistai primena – atsakomybė už vežamų gyvūnų gerovės reikalavimų įgyvendinimą, jų apsaugojimą nuo šalčio, tenka vežėjams.

„Esminiai reikalavimai gyvūnų vežėjams ir transportui įtvirtinti ES teisės aktuose – Reglamentuose (EB) Nr. 1/2005 ir Nr. 1255/97, kuriuose numatyta, kad visos transporto priemonės, gabenančios gyvūnus, privalo būti įrengtos ir prižiūrimos taip, kad vežami gyvūnai būtų apsaugoti nuo atšiauraus oro, ekstremalių temperatūrų ir nepalankių klimato pokyčių“, – sako VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyr. veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Ramūnas Žalys.

Visos kelionės metu transporto priemonių viduje turi būti užtikrinama teigiama temperatūra (nuo 5 °C iki 30 °C). Jei gyvūnai vežami dideliais atstumais, kai kelionė užtrunka ilgiau kaip 8 valandas, turi būti numatyti laikotarpiai gyvūnų šėrimui ir poilsiui.

Ilgos kelionės dažnai susiję su bendra organizmo dehidratacija, todėl transporto priemonės turi būti aprūpintos tokia girdymo sistema, kuri ne tik būtų pritaikyta vežamų gyvūnų rūšiai, bet turi nenutrūkstamai veikti visos kelionės metu, kad vežami gyvūnai galėtų bet kada atsigerti.

Spaudžiant itin stipriems šalčiams, gyvūnų pervežimų ilgais atstumais būtina atsisakyti.

Nepamirškite pasirūpinti tinkamomis ūkinių gyvūnų ir lauke būnančių augintinių laikymo sąlygomis. Beje, jeigu kyla tam tikrų abejonių dėl tinkamų gyvūnų laikymo ar jų vežimo sąlygų užtikrinimo, VMVT kviečia konsultuotis su veterinarijos specialistais bendruoju nemokamu VMVT telefonu 8 800 40403.

Gyventojus, pastebėjusius netinkamomis sąlygomis laikomus, prastai prižiūrimus ar nuo nepalankių oro sąlygų neapsaugotus gyvūnus, VMVT ragina nelikti abejingais ir apie tai informuoti teritorinius padalinius arba skambinti telefonu 8 800 40403.

Šaltinis: vmvt.lt,2021-12-30

Viena svarbesnių naujovių gamintojams ir importuotojams – pirmąją metų dieną įsigaliosiantys skirtingi mokesčio tarifai perdirbamoms ir neperdirbamoms pakuotėms. Gamintojai ir importuotojai privalės turėti įrodymus, kad jų rinkai tiekiama pakuotė yra perdirbama. To reikės norint taikyti mažesnį mokesčio tarifą ir atitinkamai mažesnius gamintojų ir importuotojų taikomus įkainius už pakuočių atliekų sutvarkymą. Pakeitimai skatins gamintojus ir importuotojus atsakingiau rinktis pakuotes ir taip užtikrins didesnį žiediškumą. Primename, kad šios Vyriausybės tikslas iki 2024 m. pasiekti Europos Sąjungos antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) vidurkį.

Kitąmet nuo 10 iki 15 Eur/t padidės mokesčio tarifas už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne. Iki šiol mokestis už komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose buvo itin patrauklus atliekų tvarkytojams dėl galimybės „pigiai“ sutvarkyti atliekas. Toks pokytis yra orientuotas pereiti prie aukštesnį prioritetą turinčių atliekų tvarkymo būdų ir taip skatina pereiti prie žiedinės ekonomikos.

Nuo 2022 m. veiksmingiau planuosime finansines priemones klimato kaitai valdyti. Klimato kaitos programos lėšos bus planuojamos ketveriems, o ne vieniems metams, kaip iki šiol. Todėl gyventojai, verslas, įstaigos, organizacijos ir valstybės institucijos galės iš anksto planuoti teikti paraiškas paramai gauti, efektyviau įgyvendinti finansuojamus projektus, įvertinti aplinkosauginį poveikį – šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų sumažinimus.

Itin lauktas pokytis – neetatiniams inspektoriams suteikiama daugiau teisių. Nuo sausio 1-osios taip pat įsigalios Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai, kuriais remiantis visuomenė galės aktyviau įsitraukti į aplinkosauginę veiklą, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai įgis įgaliojimus penkeriems metams saugoti gamtą visoje Lietuvoje. Taip atsisakoma perteklinės procedūros kasmet pratęsti inspektoriaus galias. Atitinkamai Aplinkos apsaugos departamento inspektoriai galės susitelkti į specifinių žinių – inžinerijos, teisės, chemijos, biologijos – reikalaujančią valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę.

Dar viena naujovė – nuo sausio 1 d. į rinką tiekiami kietojo kuro patalpų šildytuvai – židiniai, krosnys ir krosnelės – privalės atitikti ekologinio projektavimo reikalavimus. Šie reikalavimai nustato minimalias energetinio efektyvumo vertes ir į aplinkos orą išmetamų kietųjų dalelių, dujinių organinių junginių, anglies monoksido ir azoto oksidų normas. Tai padės gerinti urbanizuotų teritorijų oro kokybę, mažinti kietuoju kuru šildomų gyvenamųjų patalpų užterštumą ir jo sukeliamą sergamumą, sumažins gyventojų išlaidas šildymui.

Taip pat šiemet nuo gegužės 1-osios įsigalios dar pora svarbių įstatymų pataisų. Viena jų numato palengvinti naštą statybų sektoriui, kita – gyventojams, besirūpinantiems gręžinių įteisinimu.

Pirmuoju atveju statybų „popierizmas“ taps paprastesnis, nes nuo kitų metų gegužės neypatingų statinių statybos užbaigimą organizuos ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o privatūs statybų ekspertai. Dėl to statybos užbaigimo procedūros bus ne tik paprastesnės, bet ir skaidresnės bei greitesnės.

Tuo tarpu gyventojai, norintys įteisinti naudojamus, tačiau neįregistruotus ar nelegaliai įrengtus gręžinius, tai galės padaryti be jokių ekonominių sankcijų ir administracinės atsakomybės. Kadangi intervencija, ypač nelegali, į žemės gelmes yra potencialus taršos šaltinis, galintis užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kt., tokiu pokyčiu siekiama sustiprinti požeminio vandens išteklių kokybinę ir kiekybinę apsaugą.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2021-12-31

Taip pat reglamentuojama, kad kai pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas nustatomi savivaldybės administracijos direktoriaus ar institucijos, patvirtinusios specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, sprendimu (toliau – Sprendimas) ir nekeičiami kiti žemės sklypo kadastro duomenys, šie duomenys Nekilnojamojo turto kadastre bus pakeičiami tik pagal Sprendimą, neteikiant žemės sklypo kadastro duomenų bylos.

Žemės ūkio ministerija 2021 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 2D-3605 (12.141 E) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo nuo 2022 m. sausio 1 d.“ informavo Nacionalinę žemės tarnybą, kad siekdama įgyvendinti Įstatymo nuostatas, kurios įsigalios 2022 m. sausio

1 d., parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – Nutarimo Nr. 534 projektas), kurį 2021-12-13 pateikė derinti suinteresuotoms institucijoms. Nutarimo Nr. 534 projektas šiuo metu tikslinamas pagal suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Patikslintas Nutarimo Nr. 534 projektas artimiausiu metu bus teikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Atsižvelgdama į tai, kad iki 2022 m. sausio 1 d. nebus priimti Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, taip pat yra nebaigti Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ pertvarkymo darbai bei siekdama išvengti situacijos, kai įsigaliojus Įstatymui ir nesant patvirtintų Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų kils klausimų matininkams, žemės sklypų kadastro duomenų bylas tikrinančioms institucijoms dėl nuo 2022 m. sausio 1 d. žemės sklypų kadastro duomenų bylų rengimo, tikrinimo tvarkos, Žemės ūkio ministerija nurodė, kad iki 2022 m. vasario 28 d. būtų priimamos (tikrinamos ir derinamos) žemės sklypų kadastro duomenų bylos, parengtos pagal iki 2021 m. gruodžio 31 d. galiojančią tvarką.

Šaltinis: nzt.lt, 2021-12-31

Estijos pieno perdirbimo įmonės šiemet lapkritį pagamino 9,0 tūkst. tonų geriamo pieno (1,1 proc. daugiau nei prieš metus), 3,0 tūkst. tonų rūgpienio (3,2 proc. mažiau), 2,7 tūkst. tonų grietinėlės (22,7 proc. daugiau), 0,2 tūkst. tonų sviesto (perpus mažiau), 3,9 tūkst. tonų varškės ir sūrių (2,6 proc. daugiau).

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-12-31