Žemės ūkio naujienos: 2021-12-31

Pateikiame 9 dažniausiai užduodamus klausimus apie pievų atkūrimą ir atsakymus į juos:

1. Kodėl gali reikėti atkurti daugiametes pievas?

Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai išsaugoti daugiametes pievas. Daugiamečių ganyklų ir pievų plotas negalėjo sumažėti daugiau negu 5 proc., palyginti su referenciniu santykiu.

Paaiškėjus, kad šiais metais daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis, palyginti su 2015 m. nustatytu referenciniu dydžiu Lietuvoje, sumažėjo 11,25 proc., suartas pievas privaloma atkurti.

Teikdami paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, ūkininkai įsipareigojo daugiamečių pievų nearti, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai pareikalavus – jas atkurti, jeigu visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažėjo daugiau kaip 5 proc.

2. Ar jau priimtas sprendimas atkurti daugiametes pievas?

Sprendimo atkurti daugiametes pievas dar nėra. Žemės ūkio ministerija gruodžio 15 d. notifikavo Europos Komisijai, kad Lietuvoje daugiamečių pievų plotas sumažėjo daugiau negu leistinais 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu.

Tuo pačiu Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai pateikė informaciją apie nedeklaruotų pievų plotus, gyvulių skaičiaus mažėjimą ir kitų argumentų, kodėl atkurti suartų pievų plotų nereikėtų. Europos Komisija šiuos argumentus vertins ir priims sprendimą. Tik tada paaiškės, ar ūkininkams atsiras prievolė atkurti pievas.

Nacionalinė mokėjimo agentūra yra įpareigota informuoti ūkininkus apie susidariusią situaciją dar šiemet. Šiuo metu ūkininkams yra išsiųsti pranešimai apie tai, kokį pievų plotą konkrečiai kiekvienas iš jų turėtų atkurti, jeigu Europos Komisija priimtų Lietuvai nepalankų sprendimą. Apie tai, ar reikės atkurti pievas, ar ne, ūkininkai bus informuoti iki vasario 28 d.

3. Ar visiems ūkininkams tektų prievolė atkurti daugiametes pievas?

Pareiga suartą žemę užsėti daugiamečiais žolynais numatyta tiems ūkininkams, kurie per pastaruosius dvejus metus pertvarkė daugiametes ganyklas arba daugiamečiais žolynais užsėtą žemę į kitos paskirties žemę.

Preliminariai tokia prievolė gali atsirasti maždaug 30 tūkst. ūkininkų.

4. Kokią suarto daugiamečių pievų ploto dalį reikėtų atkurti?

Atsiradus prievolei atkurti pievas būtų taikomas proporcingumo principas – visi, per paskutiniuosius dvejus metus išarę pievas, turėtų atkurti nustatytą procentinę jų dalį.

Kiekvienas pareiškėjas turėtų atkurti 53 proc. suarto ploto. Pavyzdžiui, jeigu pareiškėjas suarė 20 ha, jis turėtų atkurti 53 proc. šio suarto ploto, t. y. 10,6 ha plotą. Šį plotą galima atkurti toje pačioje vietoje arba bet kuriame plote, esančiame jo valdoje arba kitame žemės plote, kuris anksčiau nebuvo deklaruotas kaip daugiametė pieva arba išvis nedalyvavo deklaravimo sistemoje.

5. Iki kada reikėtų atkurti pievas?

Atsiradus prievolei, daugiamečių pievų plotą reikėtų atkurti iki savo paraiškos pateikimo dienos, o ne iki bendro paraiškų rinkimo laikotarpio pradžios. Žemės ūkio ministerija parengė atitinkamą išartų pievų atkūrimo tvarkos aprašą.

6. Kaip galima atkurti daugiametes pievas?

Žemės ūkio ministerija parengė išartų pievų atkūrimo tvarkos aprašą. Šis aprašas suteikia gerokai daugiau lankstumo ir laiko pievoms atkurti, palyginti su iki šiol galiojusiomis sąlygomis.

Atkuriant pievas turėtų būti sėjami žoliniai augalai, kurie privalo būti išlaikyti ir deklaruojami 5 metus iš eilės. Atkurtų pievų plotų arti negalima.

Jei pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, t. y. deklaruojamos kodu GPŽ, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas (pasėlio kodu AGP) ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas.

Taip pat pareiškėjas gali atkurti pievą ir kitame žemės plote, kuris anksčiau nebuvo deklaruotas kaip daugiametė pieva arba išvis nedalyvavo deklaravimo sistemoje.

7. Kaip reikėtų informuoti NMA apie atkurtą pievą?

Pareiškėjas iki kitų metų rugpjūčio 1 d. mobiliąja programėle „NMA agro“ turėtų pateikti atkurtų pievų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi atkurtos daugiametės pievos ir bendras lauko vaizdas.

8. Kokios yra numatytos daugiametės pievos atkūrimo išimtys?

Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos apraše numatyta, kad daugiametės pievos atkūrimo reikalavimas netaikomas, kai:

daugiametės pievos buvo pakeistos į kitus žemės plotus, nepatenkančius į kontrolinį žemės sklypą (namų valda, komercinės, visuomeninės paskirties žemė);
valstybės nuosavybėn paimta žemė, kuri panaudota viešajam interesui ar visuomeniniais tikslais;
pagal reikalavimus daugiametės pievos apsodinamos mišku, išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kalėdines eglutes ar energetinius medžius;
daugiametės pievos buvo suartos ir pakeistos į kitos rūšies pasėlius (pavyzdžiui, ariamąją žemę, sodus arba uogynus), kurie yra sertifikuoti ekologinei gamybai ir einamaisiais metais yra deklaruoti ekologinio ūkio.

9. Kur rasti daugiau informacijos dėl pievų atkūrimo?

Informaciją dėl daugiamečių pievų atkūrimo galite rasti NMA svetainėje www.nma.lt/index.php/parama/tiesiogines-ismokos/pievu-atstatymas/40001#res

Čia taip pat yra patalpintas žemėlapis Daugiamečių pievų atstatymo žemėlapis. Jame pateikta informacija apie suartus daugiamečių pievų plotus ir ploto dalį, kurią reikėtų atkurti, jei būtų gautas sprendimas iš EK.

Pareiškėjas, žemėlapyje nustatęs (žemėlapyje paiešką galima atlikti didinant mastelį, įvedant konkrečią vietovę), kad suartas plotas yra jo deklaruojamas, gali matyti, koks yra suarto ploto dydis ir kokią suarto ploto dalį reikėtų atkurti.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-12-30

Prasidėjus 2022-iesiems, viešuosius pirkimus vykdančios organizacijos – savivaldybės, mokslo institucijos, kiti projektų vykdytojai, kurie vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatomis, – turi žinoti, jog nuo sausio 1 d.:

1. Pirkimų vykdytojai įpareigojami siekti inovatyvių bei aplinkos apsaugos kriterijų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei jos įgaliotos institucijos turės nustatyti atvejus, reikalavimus ir tvarkas, kada ir kaip tai daryti.

2. Pirkimų vykdytojai, kurių per einamuosius metus numatoma sudaryti sutarčių vertė neviršys 30 000 Eur be PVM, turės laikytis tik įstatymuose įtvirtintų principų bei teikti ataskaitas.

3. Rinkos konsultacijos bus privalomos, jei per paskutinius 12 mėn. atliktame tokių pat ar panašių prekių, paslaugų ar darbų pirkime, apie kurį buvo privaloma skelbti (išskyrus MVP), nebuvo gauta nei vienos arba buvo gauta tik viena tinkama paraiška ar pasiūlymas.

4. Perkančioji organizacija (PO) privalės skelbti apie rinkos konsultacijas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS).

5. Koreguojamos pašalinimo pagrindų, susijusių su rimtu profesiniu pažeidimu, formuluotės. Tiekėjai turės būti šalinami iš pirkimo procedūros, jei PO bet kokiomis tinkamomis priemonėmis galės įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą. PO, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo, galės vertinti, ar dėl esančių pašalinimo pagrindų ji tiekėją laiko nepatikimu.

6. Tiekėjas negalės pasinaudoti „apsivalymo“ galimybe, jei jis yra pašalintas iš pirkimo procedūros įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

7. Pirkdamas statybos darbus ir nustatydamas kvalifikacijos reikalavimus, pirkimo vykdytojas turės reikalauti, kad rangovas pateiktų pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų profesinės kvalifikacijos (kompetencijų) įrodymus, kai Statybos įstatymas nustato rangovo pareigą turėti vykdomo darbo srities darbuotojų.

8. Tikslinamas reglamentavimas dėl informacijos apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūros metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją bei apie netinkamai įvykdžiusius ar neįvykdžiusius sutarčių tiekėjus.

9. Pirkimai, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, negalės sudaryti daugiau kaip 50 proc. (šiuo metu yra 70 proc.).

10. Panaikinama nuostata dėl socialinio pasiūlymų vertinimo kriterijaus – darbo užmokesčio medianos. Tačiau įtvirtinama galimybė vertinti darbuotojams per pastaruosius 12 mėn. mokėtą darbo užmokesčio medianą.

11. Supaprastintų pirkimų atveju, pirkimo vykdytojai galės prašyti, kad neįprastai mažą kainą pagrįstų tik ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas.

12. Žodžiu sudaryti bus galima sutartis, neviršijančias 5 000 Eur be PVM.

13. Panaikinama pareiga skelbti raštu pateiktą pasiūlymą, kai sutartis sudaroma žodžiu. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad informacija ir apie šias sutartis turės būti skelbiama Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nustatyta tvarka.

NMA ragina pareiškėjus ir paramos gavėjus atkreipti dėmesį į šiuos pakeitimus ir toliau sėkmingai įgyvendinti projektus.

Šaltinis: nma.lt, 2021-12-30

„Po 2020-ųjų šoko – pandemijos pradžios, lėmusios kardinalius gyvenimo pokyčius ir nežinomybę, – šiais metais buvo kur kas daugiau optimizmo. Dar metų pradžioje sulaukėme vakcinų, kurios jau po kelių mėnesių tapo prieinamos visiems ir leido grįžti į labiau įprastą gyvenimo ritmą. Kita vertus, visuomenėje netrūko įtampos. Visa tai atsispindi žmonių vertinime“, – sako „Telia“ komunikacijos vadovė Birutė Eimontaitė.

Apklausos duomenimis, 4 iš 10 šalies gyventojų praeinančius metus įvertino kaip labai arba gana gerus, o perpus mažiau (17 proc.) metus įvertino kaip gana blogus arba labai blogus. Likusiems 2021-ieji buvo nei geri, nei blogi.

Žvelgdami į artėjančius 2022-uosius žmonės neslepia optimizmo: kas antras tiki, kad jie bus geresni ar bent kažkiek geresni ir tik mažiau nei 1 iš 10 mano, jog laukia prastesni metai.

Paprašyti įvardinti, ko labiausiai pasigedo per pandemiją, dauguma (74 proc.) nurodė pasiilgę tiesiog laisvai gyventi – be kaukių ir kitų apribojimų. Jei pandemija nurimtų, maždaug trečdalis suskubtų į koncertus, spektaklius ir kultūros renginius, tiek pat dažniau susitiktų su artimaisiais ir draugais, keliautų Europoje. Po penktadalį apklaustųjų ilgisi šeimos švenčių ir kelionių į tolimąjį užsienį.

Pastebima, kad žmonės su aukščiausiomis pajamomis ir Vilniaus gyventojai labiausiai pasiilgę kelionių, o moterys – koncertų, spektaklių, kultūros renginių.

Apklausoje dalyvavę žmonės taip pat atskleidė, kokių planų turi ateinantiems metams. Beveik 1 iš 5 teigė ketinantys įsigyti naują ar pakeisti turimą automobilį – tokiems planams įtakos gali turėti ir planuojamas automobilių taršos mokestis, kuris turėtų įsigalioti nuo 2023 metų. Antra tiek apklausos dalyvių minėjo, kad norėtų nukeliauti į svajonių šalį.

Populiarūs buvo ir standartiniai naujametiniai pažadai – pradėti sportuoti (15 proc.) ar imtis naujo hobio (14 proc.). Per pandemiją pasikeitęs gyvenimo būdas ir darbo režimas taip pat skatina žmones galvoti apie profesinius pokyčius: 14 proc. apklausos dalyvių užsiminė 2022-aisiais ketinantys keisti darbą. Įdomu ir tai, kad 4 proc. žmonių nurodė ketinantys išvykti gyventi į kitą vietovę Lietuvoje, o 5 proc. – emigruoti.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-12-30

Kai kuriems, kurie kūrė ūkius buvusiose ganyklose, gali tekti grąžinti paramą, nes, pavyzdžiui, daržovių plotus pavertus pievomis įgyvendinti iškeltų ekonominės veiklos reikalavimų, kuriuos paramą gaunantis žmogus įsipareigojo pasiekti, nepavyks.

Gavo laiškus

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), triukšmas kilo nes Nacionalinė mokėjimų agentūra turėjo iki šių metų pabaigos informuoti prasižengusius ūkininkus apie tai, kad jiems gali tekti grūdų ir rapsų laukus vėl paversti pieva, nors galutinis sprendimas bus tik vasarį: „Žemės ūkio ministerija gruodžio 15 d. notifikavo Europos Komisijai, kad Lietuvoje daugiamečių pievų plotas sumažėjo daugiau negu leistinais 5 proc. palyginti su referenciniu dydžiu. Tuo pačiu Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai pateikė informaciją apie nedeklaruotų pievų plotus, gyvulių skaičiaus mažėjimą ir kitų argumentų, kodėl atkurti suartų pievų plotų nereikėtų. Europos Komisija šiuos argumentus vertins ir priims sprendimą – apie tai ūkininkai yra informuoti.

Be to, Žemės ūkio ministerija parengė išartų pievų atkūrimo tvarkos aprašą, kuris įsigalios artimiausiu metu. Šis aprašas suteiks gerokai daugiau lankstumo ir laiko pievoms atkurti, palyginti su iki šiol galiojusiomis sąlygomis. Nacionalinė mokėjimo agentūra yra įpareigota informuoti ūkininkus apie susidariusią situaciją dar šiemet. Šiuo metu ūkininkams yra išsiųsti pranešimai apie tai, kokį pievų plotą konkrečiai kiekvienas jų turėtų atkurti, jeigu Europos Komisija priimtų Lietuvai nepalankų sprendimą.

Apie tai, ar reikės atkurti pievas, ar ne, ūkininkai bus informuoti iki vasario 28 d.“ Tačiau žmonės, kurie ėmė paramą ir plėtė ūkius, pirko žemes ir visa tai laimino ta pati NMA, dabar šoke ir kokia bus jų ūkių ateitis nežino. Tokia padėtimi piktinasi ir premjerės patarėjas Ignas Jankauskas: „Be abejo, šiek tiek apmaudu, kad net matydama didelį žemdirbių susijaudinimą dėl pievų atstatymo Žemės ūkio ministerija ir toliau neatkreipdama dėmesio į ūkininkų situacijas ir galimas alternatyvas toliau juda pievų atstatymo priemonės link.

Juk už statistikos yra ūkininkai, jų šeimos. Dauguma atvejų tai jauni žmonės, sunkiu ūkininko keliu žengiantys pirmuosius žingsnius. Manau, kad pranešimų apie pievų atstatymą, išsiuntimas yra skubotas veiksmas, kuris dar labiau blogina ŽŪM autoritetą. Turime išvengti dar vienos krizės tarp žemdirbių ir ministerijos. Tikiu, kad sprendimus rasime.“ Ūkininkai priblokšti – gavo paramą, sukūrė ūkius, dabar reikalaujama tai naikinti

Gali tekti atsisakyti ūkio

„Ūkininkauju ir esu trečio kurso studentas. Prieš metus pasinaudojau parama kaip jaunasis ūkininkas ir įkūriau daržovių ūkį. Turėjau 5,3 hektaro daugiamečių pievų. Jas suariau ir tai nekliuvo NMA. Tą daryti gavau jų leidimą, nes įsipareigojau pakelti vadinamą valdos ekonominį dydį. Dabar jie reikalauja atstatyti pievą ir tiesiog neturėsiu kur vykdyti įsipareigojimų ir gali būti, kad turėsiu grąžinti 40 tūkst. eurų paramą. Tai genocidas“, – savo nuotykių pradžią prisimena Tautvydas Milys iš Utenos, bei sako, kad pagal paviešintus žemėlapius, į plotus, kur turės būti pievos, įeina beveik visi jo 5 hektarai ir papildomi 4 hektarai, kurie buvo pirkti kiek vėliau.

Žmogus planuoja auginti bulves ir kopūstus ir jau užsakęs daigus bei sėklą kitam sezonui. Problema, kad, skirtingai nuo grūdininkų, jis ėmė paramą ir įsipareigojo deklaruoti šiuos plotus, todėl tiesiog dirbti žemę nekreipdamas dėmesio į reikalavimus, jog ten bus pieva, negali. „Dabar vienintelė išeitis staiga kitur pirkti dirbamą žemę arba ją nuomotis, tačiau mano regione tai praktiškai neįmanoma. Negali būti taip, kad iš pradžių skatina, paskui sunaikina visa tai, ką skatino kurti.

Galėjo sukurti planus, kad tai bent jau nepaliestų tų, kurie kuriasi. Ką daryti tiems, kurie įkūrė uogų plantacijas ir investavo milžiniškus pinigus“, – piktinasi Tautvydas skaičiuojantis, kad iš 4 ha kopūstų ir 4 ha bulvių, kiek augino pernai, šeima jau gali pragyventi. Norėjo dar plėstis.

Nuomos nederlingas žemes

Didesnių ūkių padėtis kiek kita. „Mūsų šeimos ūkį sukūrė tėvai. Pradžioje tai buvo pieno ūkis, tačiau, ačiū lenkams, kurie nupirko karves, pakeitėme kryptį, bet pienininkystės palikimas buvo daugiametės pievos. Apie draudimą jas arti žinojome, tačiau prieš trejus metus Žemės ūkio ministerijos atstovai pasakė, kad mes neturime tiek pievų, kiek reikia išsaugoti, ir nesukome galvos“, – aiškina Paulius Leščinskas, ūkininkas iš Anykščių. P. Leščinsko šeima dirba apie tūkstantį hektarų žemės.

Iš jų 300 pievos ir reikalaujama atstatyti apie 44 ha. Laiko mėsinius galvijus. „Augalininkai, dirbantys derlingose žemėse, sako, kad net nedeklaruos tų plotų, kurie išarti ir negaus išmokų, nes tokius sklypus palikti augti žolėms ir tik gauti išmokas ekonominės prasmės nėra. Auginti gyvulius ne taip paprasta“, – aiškina P. Leščinskas ir skaičiuoja, kad 340 hektarų pievų jam reikėtų laikyti apie 150 mėsinių galvijų.

Bėda kita. Jie pirko derlingas žemes, kuriose buvo pievos ir jas pavertė dirbamais plotais, o dabar reikalaujama laukus vėl paversti pievomis. Tačiau šie plotai šalia didžiulių masyvų ar jų centre. Ką daryti su šiais sklypais neaišku. Greičiausiai, teks pirkti arba nuomotis dirbama pigesnę nederlingą žemę kituose regionuose ir ten „atstatyti“ pievas.

P. Leščinskas sako, kad dėl šio reikalavimo kentės tie kraštai, kur buvo daugiausia gyvulių. Suvalkija, ir kiti derlingi regionai, kuri gyvulių tradiciškai buvo mažiau, nukentės ne taip stipriai. „Ūkininkauju nuo 2018 metų, specializuojuosi augalininkystėje, turiu 90 ha. Iki tol čia nebuvo nieko. Žemes nuomojausi ir pirkau, nes aplinkui buvo daug senyvų žemdirbių ir jie mielai nuomojo gretimus mano plotams sklypus, o žemės čia gana derlingos, veikia melioracija, auginti javus patrauklu“, – dėsto Dovaldas Bielskis iš Šilutės raj. ir sako, kad nuomojosi pievas ir už jas mokėjo tiek pat, kiek ir už dirbamą žemę.

Buvusių pievų pas jį 50 ha ir iš reikalaujama atkurti 25 ha, kurie išarti per pastaruosius dvejus metus. Staiga pradėti auginti gyvulius, kad atitiktų reikalavimus, reikia didžiulių investicijų. „Keista padėtis, nes stambios bendrovės, kurios pievas išarė iki 2019 m. spėjo „įlipti į traukinį“ ir jų nejudina. Kenčia tie, kurie dirbo vėliau. Laukiu konkrečių NMA išaiškinimų, ką reikia daryti. Žemės nepaleisiu. Liks du keliai. Arba atsisakyti išmokų – 220 eurų už hektarą – ir dirbti be jų, nors nuomos kaina 250 hektarų. Tai dideli pinigai“, – konstatuoja D. Bielskis.

NMA Specialistai atsakė į Delfi klausimus.

Kas turi atkurti pievas ir kokį plotą?

Atkurti plotą turi tie pareiškėjai, kurie pagal dvejų ankstesnių metų paraiškų duomenis šiais metais deklaravo pasėlius, kurie buvo pakeisti iš daugiametės pievos į kitos rūšies pasėlius (pavyzdžiui, ariamąją žemę, sodus arba uogynus). Kiekvienas pareiškėjas turi atkuri 53 proc. savo suarto ploto. Pvz., jeigu pareiškėjas suarė 20 ha, jis turėtų atkurti 53 proc. šio suarto ploto, t. y. 10,6 ha plotą. Šį plotą galima atkurti toje pačioje vietoje arba bet kuriame plote, esančiame jo valdoje.

Bendras visų pareiškėjų reikalaujamas atkurti plotas sudaro 53 616 ha. NMA svetainėje yra patalpintas žemėlapis Daugiamečių pievų atstatymo žemėlapis (arcgis.com). Jame pateikta informacija apie suartus daugiamečių pievų plotus ir ploto dalį, kurią reikėtų atkurti, jei būtų gautas sprendimas iš EK, kad reikia atkurti. Pareiškėjas, žemėlapyje nustatęs (žemėlapyje paiešką galima atlikti didinant mastelį, įvedant konkrečią vietovę), kad suartas plotas yra jo deklaruojamas, gali matyti, koks yra suarto ploto dydis ir kokią suarto ploto dalį reikėtų atkurti.

Atkuriant pievas, turėtų būti sėjami žoliniai augalai, kurie privalo būti išlaikyti ir deklaruojami 5 metus iš eilės. Pažymėtina, kad atkurtų plotų arti negalima. Jei pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, t. y. deklaruojamos kodu GPŽ, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas (pasėlio kodu AGP) ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas.

Kiek ūkių tai palies?

Jei būtų gautas sprendimas iš EK, kad pievas reikia atkurti, reikalavimas jas atkurti būtų taikomas 30 313 pareiškėjų.

Koks vidutinis atkuriamos pievos plotas ūkyje?

Vidutinis atkuriamo ploto dydis ~1,77 ha.

Kokios nuobaudos to nepadarius?

Žalinimo išmokos nemokėjimas už neatkurtą plotą bei papildoma administracinė nuobauda, kurios maksimalus dydis gali sudaryti 25 proc. visos žalinimo išmokos.

Jei ūkininkas neatkurs pievos, ar galės tame plote deklaruoti kitus augalus?

Taip, tačiau bus taikomos sankcijos žalinimo išmokai.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-12-30

Bendras grūdų sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu prognozuojamas 1,5 mln. t mažesnis ir turėtų sudaryti 2 289,7 mln. t. 2021–2022 m., palyginti su 2020–2021 m., grūdų sunaudojimas pasaulyje turėtų būti didesnis 63,9 mln. t. 2021–2022 m. grūdų prekybos apimtys pasaulyje pagal naujausias prognozes turėtų sudaryti 421,3 mln. t ir tai būtų 0,5 mln. t daugiau nei buvo prognozuota spalio mėn., bet 6,1 mln. t mažiau, palyginti su 2020–2021 m.

Grūdų prekybos prognozė padidinta dėl didesnės kviečių ir miežių prekybos, bet šį padidėjimą beveik turėtų kompensuoti mažesnė kukurūzų prekyba. IGC naujausiais lapkričio mėnesio prognozės duomenimis, grūdų atsargos pasaulyje 2021–2022 derliaus metų pabaigoje numatomos didesnės 0,2 mln. t ir turėtų sudaryti 599,8 mln. t, tai būtų 2,3 mln. t mažiau, palyginti su 2020–2021 derliaus
metų pabaigos atsargomis.

Šaltinis: vic.lt, Agrorinka,2021-12-21