Žemės ūkio naujienos: 2022-02-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas – kas keisis?
Ūkininkai jau ruošiasi artėjančiam žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškose ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse šiemet bus kelios naujovės, kurias ūkininkams verta žinoti.
– Nebus leidžiama deklaruoti valstybinės žemės plotų, neturint jos naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentų.
Šiuos dokumentus bus privaloma pateikti iki deklaravimo, t. y. paraiškos patvirtinimo datos Valdų registre. Tai ypač svarbu, jei žemė laikinai nuomojama.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos paprastai deklaravimo pradžiai kontrolės institucijoms pateikia naujausius registro duomenis, bet jei žemė išsinuomota prieš pat deklaravimo pradžią, ūkininkams gali tekti patiems pateikti dokumentus Valdų registrui. Iki šiol žemės naudojimo dokumentus būdavo galima pateikti seniūnijos darbuotojams, kurie juos patikrindavo.
– Siekiant išsaugoti ir atkurti daugiametes pievas bei ganyklas, įvestas naujas klasifikatoriaus kodas – AGP, kuris bus skirtas deklaruoti atkuriamas pievas ir ganyklas.
Pareiškėjai, deklaravę daugiametes pievas arba plotus, kurie paskutinius penkerius metus buvo deklaruojami kaip pievos ir nesuarti, privalo jų plotą išlaikyti. Nauja ir tai, kad pievų atnaujinimas naudojant bearimines technologijas nebus laikomas suarimu.
– Didinamas nupjautos žolės smulkinimo ir jos paskleidimo plotas – iki 10 proc. nuo viso deklaruoto ploto.
Pernai šis reikalavimas siekė 3 proc. nuo deklaruoto ariamos žemės ploto – tad, nors mulčiavimo ribojimai išlieka, žolę šiuo ar kitu patogiu būdu tvarkyti bus galima didesniame plote.
Pareiškėjams, laikantiems bites, taip pat planuojama suteikti nuolaidų dėl žolės smulkinimo.
– Supaprastintas juodojo pūdymo apibrėžimas.
Iki šiol buvo reikalaujama, kad jis būtų nuolat dirbamas, o dabar tereikia, kad jis būtų įdirbtas bent kartą po birželio 1 dienos.
– Reikalavimas deklaruotuose plotuose nuimti žemės ūkio augalų derlių lieka galioti tik norintiems gauti susietąją paramą. Visiems kitiems galioja reikalavimas tik auginti deklaruotus augalus.
Iki šiol taisyklėse nebuvo jokių reikalavimų auginantiems augalus sėklai. Pakeitus taisykles, dabar tokių augalų plotuose derlius turės būti nuimtas iki einamųjų metų spalio 1 d.
– Aiškiau apibrėžtas klasifikatoriaus kodas MED („Medelynai“).
Medelynu galės būti laikomi sodinukai, skirti persodinti, arba auginami dėl ūglių, skiepų ar poskiepių. Šie augalai turės būti auginami atvirame arba uždarame grunte, o ne vazonėliuose.
– Ilgesnis sankcijų už deklaravimo pažeidimus pritaikymo laikotarpis.
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus, sankcijų už deklaravimo pažeidimus laikotarpis nuo šiol bus 4 metai (anksčiau – 2).
Susietajai paramai gauti – papildomi reikalavimai
– Patikslintas reikalavimas teikti informaciją apie derlių
Iki šiol siekiantys gauti paramą už 3 ha ir daugiau vaisių, uogų ir daržovių auginimą atvirajame grunte, privalėjo mobiliąja „NMA AGRO” programėle pateikti nuotraukas iš kiekvieno lauko, kuriose matytųsi užaugintas derlius. Nuo šiol reikės pateikti nuotraukas iš kelių skirtingų kiekvieno lauko vietų, kur aiškiai matytųsi užaugintas derlius ir bendras lauko vaizdas.
– Daržoves susietosios paramos gavėjai turės auginti įdirbtoje ariamoje žemėje.
Auginantys daržoves ir norintys gauti susietąją paramą, turės atsižvelgti į naują reikalavimą – auginti jas įdirbtoje ariamojoje žemėje. Tai nebegalės būti, pavyzdžiui, daugiametė pieva, kurioje augs keli moliūgai.
– Sertifikuotos sėklos normos sumažintos 10 kg/ha.
Taisyklėse numatyta, kad deklaruojantys pasėlius įsipareigoja išsėti ne mažesnį kaip nustatytą sertifikuotos sėklos kiekį pagal augalų rūšis ir lauką. Šiemet visos sertifikuotos sėklos normos sumažintos 10 kg/ha, nes manoma, kad norint pasiekti gerą derlių, pakanka ir mažesnio kiekio sėklos. Vienintelė vasarinių kviečių norma didinama nuo 170 iki 200 kg/ha.
– Šiemet žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu bus žymimi ir natūralių buveinių, laukinės faunos bei floros apsaugos plotai, kuriuose galimi ūkininkavimo ribojimai.
Praėjusių metų deklaravimo rezultatai
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai 121,336 tūkst. pareiškėjų deklaravo 2 925 691,04 ha žemės ūkio naudmenų. Praėjusių metų sezonas išsiskyrė dideliu žieminių kviečių ir rapsų plotu, vis daugiau auginama speltų, mažėja rugių, kanapių pasėliai.
Per pastarąjį dešimtmetį paraiškų skaičius sumažėjo 38 tūkst., tuo tarpu deklaruoti plotai padidėjo apie 140 tūkst. ha.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-02-03
Karbauskis paskelbė, kur statys gamyklą ir didžiulius kompleksus
Nemažai šalies įmonių nori plėstis, tačiau atsiduria užburtame rate – net ir esamiems pajėgumams jau trūksta darbuotojų. Ne išimtis – ir UAB „Agrokoncernas“. Tačiau Ramūno Karbauskio valdoma įmonė ryžosi investicijai, kad užsitikrintų reikiamą specifinių specialistų skaičių. Šis sprendimas susijęs su dviem stambiais projektais.
Dar greičiau, maždaug už poros metų, Šiaurės Lietuvoje „Agrokoncernas“ atidarys tris modernius gyvulininkystės kompleksus. Investicija į šį projektą sieks 80 mln. eurų, kompleksuose dirbs apie 150 darbuotojų. „Mums reikės veterinarijos ir gyvūnų mokslo srities specialistų, nes kiekviename iš kompleksų bus laikoma apie 3 tūkst. karvių. Žinoma, reikės ir kitų: melžėjų, pagalbinių darbuotojų, tačiau šiuo metu orientuojamės į specialistus, kuriuos reikia parengti, ir tai užtrunka 4-6 metus“, – sakė UAB „Agrokoncerno grupė“ generalinis direktorius Valdas Eimontas.
Į veterinarinę mediciną kasmet stoja šimtai abiturientų, o gyvūnų mokslo programą pasirenka apie 20. Iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad veterinarinės medicinos srities specialistų parengiama pakankamai, tačiau jau kuris laikas apie 80 proc. baigiančiųjų šias studijas yra miestų arba kaimo vaikai, kurie nori likti mieste ir dirbti smulkių gyvūnų klinikose.
„Galbūt dalis besirenkančiųjų veterinarinę mediciną net nenori būti smulkių gyvūnų gydytojais, tačiau nežino kitų alternatyvų. Mes norime parodyti, kad po studijų regionų vaikai nebūtinai turi likti didmiesčiuose, kad puikią karjerą ir gyvenimą jie gali susikurti ir savo gimtosiose vietose arba netoli jų“, – sakė personalo-administracijos direktorė Rasa Šakauskienė. Netrukus „Agrokoncernas“ Šiaurės Lietuvos mokyklose pradės švietėjiškos veiklos susitikimų ciklą ir prisistatys kaip potencialus darbdavys. Moksleiviams bus siūloma rinktis inžinerinės krypties, veterinarinės medicinos ir gyvūnų mokslo studijas.
„Kad šių regionų moksleiviai tapę studentais dėl karjeros perspektyvų jaustųsi saugiai, pasirašysime sutartį. Tokį juridinį dokumentą jau nemažai metų pasirašinėjame su studentais“, – teigė personalo-administracijos direktorė. Preliminarioje sutartyje su moksleiviais bus numatyta, kad tapę tam tikrų specialybių studentais, studijų laikotarpiu kiekvieną mėnesį jie gaus 500 eurų stipendiją.
Jei jie nepateks į valstybės finansuojamas vietas, mokestį už mokslą taip pat sumokės „Agrokoncernas“. Su sutartį pasirašiusiais studentais įmonės atstovai bendraus ir juos specializacijai rengs nuo pat pirmo kurso, o vasarą sudarys galimybes dirbti kartu su tos srities specialistais. Taip jaunas žmogus galės pasitikrinti, ar jis išties yra savo vietoje, ir sukaupti daugiau praktinių žinių.
Įmonė sutartimi taip pat įsipareigos absolventams suteikti darbo vietą pagal jų įgytą išsilavinimą, mokėti ne mažesnį kaip dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio atlyginimą, tai šiuo metu sudarytų 2 tūkst. eurų „į rankas“. „Agrokoncerno“ įsipareigojimų pakete esama dar daugiau patrauklių punktų, tarp jų ir – įsidarbinusiam studentui dvejus metus nemokamai suteikti būstą, tarnybinį automobilį, visas socialines garantijas, sveikatos ir gyvybės draudimą. Įmonė sutartyje numato vos vieną saugiklį – baigę mokslus su „Agrokoncerno“ stipendija, studentai privalės atidirbti nuo 3 iki 6 metų, priklausomai nuo to, kiek laiko truks investicijos į šį studentą.
„Nors mūsų investicija bus daug didesnė, ji nebus išskaičiuojama iš darbuotojo, atidirbusio sutartą terminą, bet toliau nesiejančio savo ateities su mūsų įmone“, – pabrėžė R. Šakauskienė. Šiemet planuojama pasirašyti po 10 sutarčių su ketinančiais studijuoti veterinarinę mediciną ir gyvūnų mokslą ir 10 sutarčių su ketinančiais tapti inžinieriais. Tokia „Agrokoncerno“ strategija mažins emigraciją, prisidės prie regionų gaivinimo ir gražinimo, griaus egzistuojančius stereotipus apie žemės ūkį, kad fermos vis dar yra blogo kvapo ir šakių sinonimas.
„Žemės ūkio verslą mes norime daryti inovatyvų ir modernų. Esame pasirengę investuoti, bet kartu ir keliame klausimą: o su kuo mums tai daryti, nes specialistų amžius artėja prie pensijos, jie jau nenori naudotis šiuolaikiniais įrenginiais ir programomis. Mums reikalingi jauni protai dirbti lazeriais, robotais ir kitomis šiuolaikinėmis technologijomis. Mes renkame kolektyvą moderniam ūkiui“, – pabrėžė UAB „Agrokoncerno grupė“ generalinis direktorius. Pirminiame etape įmonė ruošiasi užpildyti naujai sukurtas darbo vietas, tačiau specialistų užsitikrinimu bus rūpinamasi ir toliau, nes „Agrokoncerno“ plėtra minėtais projektais tikrai nesibaigs.
Šaltinis: delfi.lt, 2022-02-03
Lietuvos eksporto apimtis praėjusiais metais augino naujos rinkos
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis 2021 m. gyvūninių produktų eksportas į ne ES šalis augo 11 %. Buvo eksportuota beveik 31 tūkst. t daugiau produkcijos nei 2020 metais, kuriais Lietuvos gamintojai išvežė daugiau kaip 242 tūkst. t.
Praėjusių metų eksportuotos produkcijos apimčių didėjimą labiausiai išlaikė žuvininkystės ir pieno produktų eksportas. Žuvies gaminių eksportas augo net 17 proc. Iš Lietuvos į trečiąsias šalis išvežta daugiau kaip 136 tūkst. t žuvies ir jos gaminių, tuo tarpu 2020 m. – virš 113 tūkst. t. Pagrindinėmis rinkomis išliko Ukraina, Moldova, Uzbekistanas.
2021 metais pieno ir pieno produktų buvo eksportuota daugiau kaip 117 tūkst. t ir tai yra 5,5 % daugiau, nei 2020 metais. Daugiausia, kaip ir kasmet eksportuojama maistinių pieno miltų (virš 34 tūkst. t), sūrių (daugiau kaip 31 tūkst. t); pieno konservų (daugiau kaip 16 tūkst. t); sūrio gaminių (virš 16 tūkst. t.). Daugiausia Lietuvos pieno gaminius importavo į Libija, JAV, Malaizija, Izraelis, Vietnamas, Kazachstanas, Kinija, Saudo Arabija, Indonezija bei Marokas.
Praėjusiais metais iš Lietuvos buvo išvežta virš 13 tūkst. t mėsos (paukštienos, jautienos, kiaulienos) ir tai sudarė 7 proc. augimą. Labiausiai net 53 % augo kiaulienos eksportas, kurios išvežta buvo dvigubai daugiau (virš 242 t ) nei 2020 m. Daugiausia kiaulienos iškeliavo į Dramblio Kaulo Krantą, paukštienos – Vietnamą. Jautienos daugiausia buvo eksportuota į Norvegiją.
Žvelgiant į bendrą 2021 m. procentinį eksporto augimą, didžiausią pokytį rodo kulinarinių gaminių eksportas. 2021 metais iš Lietuvos į trečiąsias šalis buvo eksportuota 1804 t kulinarijos gaminių, tai net 39 % daugiau nei per 2020 metus. Pagrindinės kulinarinių gaminių eksporto kryptys buvo: Ukraina, Rusija, Japonija, Kinija, JAV, Norvegija.
Kiaušinių gaminių praėjusiais metais buvo eksportuota virš 400 t. Daugiausia išvežta į Japoniją, Katarą, didėjo eksportas į Vietnamą. Tikimasi, kad nesenai gautas JAE atsakingų institucijų leidimas eksportuoti paukštieną, paukštienos produktus bei kiaušinius ir kiaušinių produktus, kuris buvo apribotas dėl paukščių gripo protrūkių, pastebimai išaugins eksportą į šią šalį šiemet.
Lietuviško medaus praėjusiais metais buvo eksportuota apie 3 t. Nuo pat pirmųjų išvežimų prasidėjusių 2018 m. pagrindine medaus eksporto rinka išliko JAV.
„Šių metų pradžia nuteikia optimistiškai. Aktyviai vyksta derybos su dar 25 valstybėmis dėl naujų eksporto leidimų. Jau netrukus turėsime puikių žinių kiaušinių produktų gamintojams, norintiems eksportuoti į JAV. Užmegztas bendradarbiavimas su Taivanu, tikimės taip pat greitai atvers galimybes pieno, kiaušinių, mėsos ir žuvininkystės produktams patekti į Taivano parduotuvių lentynas. Na, o nesenai gautas patvirtinimas, kad Pietų Korėja ruošiasi audituoti Lietuvos paukštienos įmones, reiškia, jog greičiausiai po pusmečio jau galėsime eksportuoti ir į šią milijoninę rinką“ – metų pradžia džiaugėsi VMVT direktorius.
Pasaulinės gyvūninių maisto produktų tendencijos
Pienas ir pieno produktai
2021 m. ES pieno gamyba išaugo 0,8 proc. Tikimasi, kad pieno produktų paklausos augimas bus stipriausias Azijoje (daugiau nei 17 % per metus, neįskaitant Indijos), ypač dėl didėjančių pajamų ir mitybos vakarietiškumo, dėl kurio pieno produktai vis dažniau naudojami maisto tiekimui. Po Azijos turėtų sekti Afrika (14 proc. per metus), kurioje pastebimas ryškus gyventojų ir pajamų augimas.
Jautiena
Pasaulyje auga jautienos paklausa – tiek gyvų gyvūnų, tiek mėsos, tačiau konkurencija išlieka didelė. Tikimasi, kad ES gyvų gyvūnų eksportas palaipsniui mažės (-3,6 % per metus) dėl mažesnės paklausos iš Turkijos ir susirūpinimo dėl gyvūnų gerovės vežant juos tolimais atstumais. ES mėsos eksportas iki 2031 m. turėtų šiek tiek didėti (+0,6 % per metus), daugiausia dėl besitęsiančios arba didėjančios esamų prekybos partnerių paklausos.
Kiauliena
Neaiškumų išlieka ypač dėl atsigavimo galimybių ir draudimų dėl AKM. Manoma, kad labiausiai turėtų padidėti bendra importo paklausa iš Afrikos į pietus nuo Sacharos, Filipinų, JAV, Pietų Korėjos ir Vietnamo.
Paukštiena
2011–2021 m. ES paukštienos eksportas dinamiškai didėjo (3,7 % per metus). Šiuo metu, kai ES įmonės susiduria su aršia konkurencija, ypač iš Brazilijos, manoma, ES paukštienos eksporto padidėjimas bus apribotas iki 2031 m.
Numatomas bendras Afrikos į pietus nuo Sacharos, Filipinų, Kolumbijos ir JK importo padidėjimas iki 2031 m. gali siekti 178 000 t per metus. Dėl to ES gali prarasti dalį pasaulinėje prekyboje – nuo 16 % 2021 m. iki 13 % 2031 m.
ES paukštienos importas, daugiausia aprūpinantis maitinimo paslaugas, turėtų atsigauti ir iki 2026 m. pasiekti beveik prieš COVID-19 buvusį lygį.
Šaltinis: vmvt.lr, 2022-02-01
Raseinių r. iš kombainų pavogė daugiau nei 1 tūkst. litrų dyzelino
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo tyrimą dėl vagystės. „Tarp sausio 30 d. ir vasario 1 d. Raseinių rajone, Kalnujų miestelyje, įsibrovus į ŽŪB-ės angarą, iš dviejų kombainų, atsukus išleidimo angas, pagrobta apie 1100 litrų dyzelino“, – rašoma praėjusios paros įvykių suvestinėje.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-02-03
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
