Žemės ūkio naujienos: 2022-02-03

Penktadalis išlaidų – maistui

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojų išlaidos maistui sudaro 19 proc. vartojimo išlaidų. Palyginti, Latvijoje jos siekia 23,4 proc., Estijoje – 20,3 proc., Lenkijoje – 16,7 proc., vidutiniškai ES – 16,4 proc.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, mūsų šalyje didžiausia išlaidų dalis tenka mėsos (4,1 proc.), pieno, sūrio ir kiaušinių (3,6 proc.) bei duonos ir grūdų produktų (2,9 proc.) grupėms. Panaši išlaidų maistui struktūra stebima ir kaimyninėse valstybėse bei ES.

„Pastaraisiais metais maisto kainos Lietuvoje augo sparčiau nei vidutiniškai ES. Toks augimas gali būti ne dėl išskirtinių šalies rinkos veiksnių, bet tiesiog dėl to, kad kainos yra santykinai žemos. Kainų kilimą Lietuvoje lemia ir pasauliniai veiksniai“, – konstatuoja Žemės ūkio ministerijos atstovas.

Brango ir duona, ir sviestas

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras išanalizavo praėjusių metų paskutinio ketvirčio mažmeninių kainų kitimo tendencijas – palygino 2021 m. IV ketvirtį su III ketvirčiu. Atlikti tyrimai rodo, kad minėtuoju laikotarpiu parduotuvėse augo beveik visų maisto produktų kainos.

Minėtuoju laikotarpiu padidėjo ne tik tamsios duonos (7,8 proc.), bet ir batono (8,5 proc.) mažmeninės vidutinės kainos.

Atsižvelgiant į tai, kad grūdų supirkimo kainos 2021 m. paskutinį ketvirtį tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse didėjo, o žaliavų, transportavimo bei energijos išteklių, logistikos, darbo jėgos kainos taip pat didėja, artimiausioje ateityje galima tikėtis ir tolesnio duonos gaminių kainų didėjimo.

Vidutinė mažmeninė sviesto (82 proc. riebumo) kaina padidėjo 1,5 proc., o Tilsit tipo sūrių – 2,5 proc.

Tikėtina, kad dėl aukštų pieno supirkimo kainų, išaugusių žaliavų, transportavimo ir energijos kaštų bei didelės pieno gaminių paklausos, 2022 m. I ketvirtį pieno gaminių vidutinės mažmeninės kainos išliks pakilusios ir dar gali nežymiai didėti.

Kol kas pigi tik kiauliena

Daugelio produktų kainoms parduotuvėse nemaloniai stebinant pirkėjus, nepabrangusi liko kiauliena. Visų analizuojamų kiaulienos produktų vidutinės mažmeninės kainos praėjusį ketvirtį mažėjo.

Pasak E. Pranckevičiaus, kiaulienos kainų sumažėjimą labiausiai lėmė kiaulių supirkimo kainų kritimas, susidaręs dėl kiaulienos pertekliaus ES rinkoje, užsivėrus kai kurių didžiausių ES kiaulininkystės šalių kiaulienos eksportui į Kiniją.

Europos Komisija prognozuoja, kad šiemet kiaulienos gamybos augimas ES šalyse turėtų sulėtėti, o kiaulienos suvartojimas – sumažėti 0,5 proc.

„Visa tai turės įtakos kiaulienos kainų pokyčiams. Tikimės, kad pavasarį tiek kiaulių skerdenų supirkimo, tiek ir kiaulienos produktų vidutinės mažmeninės kainos turėtų stabilizuotis“, – sako skyriaus vedėjas.

Statistikos duomenys rodo stabilumą galvijininkystės sektoriuje – galvijų supirkimo kainos pernai lėtai augo. Manoma, kad artimiausiu metu galvijienos produktų mažmeninės vidutinės kainos išliks stabilios, tačiau gali nežymiai didėti.

Prognozės – pesimistinės

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2021 m. IV ketvirtį, palyginti su III ketvirčiu, kiaušinių kainos kito nežymiai. Nors atvėsintų viščiukų broilerių gamintojų kaina Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 6,7 proc., bet buvo 9,2 proc. aukštesnė nei 2020 m. IV ketvirtį.

Gerų žinių vartotojams nėra – padidėjus paukštienos savikainai ir transportavimo kaštams, taip pat didėjant kainoms eksporto rinkose, pavasarį atvėsinto viščiuko broilerio vidutinė mažmeninė kaina Lietuvos rinkoje turėtų padidėti.

„Rabobank“ analitikai prognozuoja, kad darbuotojų trūkumas paukštienos gamybos ir perdirbimo įmonėse, brangstantis eksportas ir didėjančios energijos kainos lems paukštienos kainų augimą ES ir viso pasaulio rinkoje.

Bulvių ir lauko daržovių vidutinės mažmeninės kainos paskutinį 2021 metų ketvirtį sumažėjo dėl sezoniškumo: bulvės – 26,3 proc., burokėliai – 32,8 proc., morkos – 27,9 proc., kopūstai – 21,4 proc., svogūnai – 11,1 proc. O štai agurkų ir pomidorų vidutinės mažmeninės kainos buvo didesnės atitinkamai 67,9 proc. ir 15,3 proc.

Įvertinant mažesnį bulvių ir daržovių derlių, brangstančius energetinius išteklius, didėjančius atlyginimus, bulvių ir daržovių vidutinės mažmeninės kainos 2022 m. I ketvirtį neturėtų mažėti.

Pernai obuolių supirkimo kaina Lietuvoje buvo 22,2 proc. didesnė nei prieš metus. Kadangi obuolių derlius dėl nepalankių gamtinių sąlygų buvo mažas, todėl vietinių obuolių prekybos tinklams aprūpinti turėtų užtekti tik iki kovo pradžios. Nors lietuviškų obuolių atsargos jau baigiasi, bet, esant pakankamai jų pasiūlai iš Lenkijos, obuolių kainos parduotuvėse turėtų likti panašios.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2022-02-02

Programoje numatyta „Natura 2000“ teritorijas saugoti ir jų ekologinės darnos siekti pasitelkus ekologinį švietimą, saugomų rūšių tyrimus, natūralių Europos Bendrijos svarbos buveinių atkūrimo ir palaikymo darbus, šalinant užtvankas, naikinant invazines rūšis, kompensuojant saugomų rūšių daromą žalą ir kt. Pagal kartu su įvairių sričių ekspertais atliktus skaičiavimus Lietuvos lėšų poreikis vienerių metų laikotarpiui siekia 121,65 mln. eurų.

Visos siūlomos priemonės susietos su atitinkamomis Europos Sąjungos finansavimo programomis. Prioritetinių veiksmų programą parengti įpareigoja Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos. Pagal ją reikalaujama, kad valstybės narės Europos Komisijai pateiktų skaičiavimus, kokią sumą, jų nuomone, turi siekti bendras ES finansavimas, kad galėtų įvykdyti su „Natura 2000“ susijusius įsipareigojimus.

Pirminis programos variantas Europos Komisijai buvo pateiktas 2019 m. Vėliau buvo koreguojamas pagal gautas pastabas, pildomas atsižvelgiant į naujus Europos Sąjungos siekius gerinti natūralių buveinių ir rūšių būklę, žaliojo kurso tikslus. Galutinį Prioritetinių veiksmų programos variantą Europos Komisijai planuojama pateikti vasario pabaigoje.

Pastabas ir pasiūlymus, susijusius su šia programa prašome teikti iki vasario 15 d., el. paštu lina.burbaite@am.lt.

Šaltinis: am.lrv.lt,2022-02-02

Prie to nemaža dalimi prisideda ir ūkininkų sąskaita pasipelnyti bandančios veterinarijos paslaugų įmonės. VMVT patikina – identifikavus tokius atvejus, bus imtasi griežtų sankcijų, o ūkininkų produkcija, įtarus, kad galimai yra užteršta veterinarinių vaistų likučiais, rinkos gali ir nepasiekti.

Pasak veterinarijos specialistų, dažnas, neatsakingas, kartais ir visiškai nebūtinas antibiotikų naudojimas didina bakterijų atsparumą bei mažina gyvūnų ligų gydymo efektyvumą. Be to, veterinarinių vaistų likučių turinti gyvūninės kilmės produkcija gali būti kenksminga žmonių sveikatai.

Pro VMVT inspektorių akis nepraslydo skelbimas, kuriame viena įmonė siūlėsi ūkininkams užpildyti gydomų gyvūnų registracijos žurnalą su veterinarijos gydytojo parašu ir, jeigu ūkyje buvo atliktas neteisingas gydymas, dokumentus paruošti taip, kad „VMVT neturėtų prie ko prisikabinti patikrinimo metu“. Patikrinusi šią įmonę – UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ – VMVT fiksavo pažeidimų išrašant veterinarinius receptus bei vaistų paraiškas.

„Noriu pabrėžti, kad vis dar atsainiai į ūkinių gyvūnų gydymą žiūrintys asmenys gali skaudžiai nukentėti, nes nustačiusi veterinarinių vaistų išlaukos pažeidimų tarnyba stabdys tokios produkcijos tiekimą į rinką, todėl patariame naudotis profesionalių ir kvalifikuotų veterinarijos gydytojų paslaugomis. Negalima tiesiog savo nuožiūra suleisti gyvūnui vaistų. Svarbu suprasti, kad iš gydytų maistinių gyvūnų gautas pienas, mėsa ar kiti produktai naudojami maistui yra visiškai saugūs vartoti tik po išlaukos laikotarpio. Iš gyvūno gautos produkcijos naudoti maistui negalima tol, kol iš jo organizmo nėra pasišalinę veterinarinių vaistų likučiai. Padidintas inspektorių dėmesys toliau bus skiriamas ir veterinarinių paslaugų teikėjams, nes skirti veterinarinius vaistus gyvūnui gydyti būtina labai atsakingai ir racionaliai, tą daryti galima tik įvertinus realią gyvūno būklę“, – komentuoja VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ vykdyto neplaninio tikrinimo metu buvo išsiaiškinta, kad receptiniai veterinariniai vaistai buvo skiriami per atstumą, prieš tai net neapžiūrėjus sergančių gyvūnų, jiems neatlikus būtinų tyrimų, nesurinkus ir neįvertinus ligos istorijoje buvusios anamnezės ir neapsilankius gyvūnų laikymo vietoje. Už šiuos pažeidimus veterinarinių paslaugų įmonės atsakingam asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta bauda. Už pakartotinį tokį elgesį veterinarijos gydytojui gali grėsti veterinarijos gydytojo licencijos suspendavimas ar net panaikinimas.

Tyrimo eigoje veterinarijos inspektoriai taip pat nustatė, kad veterinarinių vaistų paraiškas UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ buvo išrašiusi keliems ūkininkams Kelmės, Rokiškio, Šilutės bei Joniškio rajonuose. VMVT, nusprendusi atlikti ir šių ūkininkų patikrinimus, pas daugumą ūkininkų, kuriems paslaugas tiekė ir veterinarinių vaistų paraiškas išrašė minėta įmonė, taip pat nustatė nemažai pažeidimų, susijusių su veterinarinių vaistų panaudojimo atsekamumu. Dėl to ūkininkams buvo pritaikytos administracinio nusižengimo nuobaudos, be to, įvertinus visas rizikas, ateityje veterinarijos inspektorių jie bus tikrinami dažniau.

VMVT atkreipia gyvūnų laikytojų dėmesį, kad siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui skiriant receptinius veterinarius vaistus, inspektoriai vykdys sustiprintą kontrolę, o nustačius piktnaudžiavimo atvejus, kuomet antibiotikai bus skiriami ir naudojami neracionaliai, nesaikingai, netgi be reikalo, bus taikomos Administracinių nusižengimų kodekse numatytos sankcijos ir stabdomas produkcijos tiekimas į rinką.

VMVT vykdydama kontrolę pas veterinarijos paslaugų teikėjus ir ūkinių gyvūnų laikytojus 2021 m. fiksavo 35 pažeidimus pildant veterinarinių vaistų žurnalus.

Šaltinis: vmvt.lt, 2022-02-02

Vis dėlto būtina užsiminti ir apie 45 proc., t. y. iki 324 dolerių (288 eurų) už toną, šoktelėjusį kainos vidurkį. Vertinant pagal eksporto augimo tempą, pirmoje vietoje atsidūrė aliejaus ir riebalų pramonės gaminius nukonkuravę jūros produktai ir žuvis. Žuvies pardavimas išaugo net 62 proc. – pasiektas kiekis vertinamas 285 mln. dolerių (253 mln. eurų) suma.

Maisto ir perdirbimo pramonės produkcijos eksportas išaugo 23 proc. – iki 187 mln. dolerių (166 mln. eurų). Aliejaus ir riebalų pramonei tenka taikstytis su 19 proc. (437 mln. dolerių (388 mln. eurų) siekiančiu) augimu. Mėsos ir pieno produktų eksporto mastas padidėjo 15 proc., tačiau kitos agroindustrinio komplekso produkcijos eksportuota 41 proc. mažiau. Visas eksportuotas patiria 15 proc. nuosmukį. Daugiausia užsakymų ir toliau gaunama iš ES.

Toliau eilėje – Turkija ir Kinija. Stambiausiais rusiškų grūdų užsakovais tapo Egiptas ir Turkija. Digital Matter icon Per pastaruosius metus grūdų pramonės rentabilumas Rusijoje sumažėjo iki 51,8 proc. (nuo 56,1 proc. 2020-aisiais). Ūkininkai tvirtina, kad didžiausią poveikį padarė eksporto mokesčiai. Rusijos valdžios įvestos priemonės, esą, neleido užsitikrinti ganėtinai išaugusių išlaidų kompensavimo.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-02-03