Žemės ūkio naujienos: 2022-02-28

Ekologinės gamybos sertifikavimo paslaugas ne Europos Sąjungos (trečiosioms) šalims „Ekoagros“ teikia nuo 2017 m. Įstaiga už šią veiklą atsiskaito Europos Komisijai, o Lietuvoje ją prižiūri Žemės ūkio ministerija. Pastaruoju metu sertifikavimo darbai buvo vykdomi Rusijoje, Baltarusijoje ir Kazachstane.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-02-25

Iš įvairių organizacijų atstovų ir suinteresuotų asmenų sudaryta Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė rūpinasi, kad į atnaujinamą NEKS būtų įtrauktas žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys.

Ankstesniuose darbo grupės susitikimuose jau aptarta padėtis šalies žemės ūkio bei miškininkystės sektoriuose ir nacionalinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaita, išklausytos užsienio ekspertų įžvalgos.

Dabar atėjo eilė aptarti konkrečias priemones, kurias pasiūlė socialiniai partneriai, kitos ministerijos ir institucijos. Darbo grupės posėdyje pristatytos tvaraus žemės dirbimo praktikos, emisijų iš dirvožemio mažinimo, anglies kaupimo dirvožemyje priemonės.

Naujos technologijos gali pakeisti žemės ūkį

Tautvydas Beinoras, UAB ,,Agrokonsultacija tau” atstovas, pristatė žemės ūkio kultūrų auginimo technologiją „No-Till“ („nulinis žemės dirbimas“). Ją naudojant, augalai auginami mechaniškai neišdirbtoje dirvoje, sėklą įterpiant optimaliu gyliu į žemę, minimaliai ją judinant. Tokiu būdu išsaugoma dirvos struktūra, sukuriamos idealios sąlygos gyvuoti įvairiems makroorganizmams. Tai nėra nauja technologija – ji buvo taikoma jau prieš 10 tūkst. metų.

„Dirvožemius nualinome, turime sustabdyti degradaciją ir atkurti juos. O tam reikalingos technologijos, prisitaikančios prie gamtos dėsnių“, – sakė specialistas. Lietuvoje ūkių, naudojančių No-Till technologiją, dar nėra daug, tačiau užsienyje tokių pavyzdžių jau gausu.

Pratęsdamas neariminių technologijų naudojimo temą, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas Vaclovas Bogušas papasakojo apie žemės ūkio mokslo tyrimo įstaigose atliktus ilgalaikius eksperimentus. Jų metu buvo naudojamos tiesioginės sėjos technologijos, įvairūs biologiniai augalų apsaugos preparatai, vertinama šiaudų paskleidimo, tarpinių pasėlių auginimo papildoma nauda ŠESD emisijų mažinimui. Mokslininkai lygino įvairius ūkininkavimo būdus, vertino teikiamą aplinkosaugos ir socialinę naudą.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Astrausko, naujos tendencijos gali pakeisti visą žemės ūkį. Tačiau vienodų rekomendacijų visiems ūkiams būti negali – jie visi skirtingi. Veikia ir daug kitų faktorių – nenuspėjama gamta, brangstanti technika, augančios sąnaudos. „Laikas ir ekonomika viską išgrynins“, – teigė viceministras.

Socialiniai partneriai taip pat pateikė siūlymus tobulinti teisės aktus bei jungtis prie tarptautinės iniciatyvos „4 per 1 000“, skirtos dirvožemio organinės anglies didinimui.

Lėšos agroaplinkosaugai – iš įvairių fondų

Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė pristatė priemones, susijusias su emisijų iš dirvožemio mažinimu bei absorbcijų didinimu. Jos numatytos Žemės ūkio ministerijos parengtame ir Europos Komisijai jau pateiktame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 m. strateginiame plane.

Ūkininkai bus skatinami per laisvai pasirenkamas ekoschemas, už kurių įgyvendinimą numatomos išmokos.

Ekologiniam ūkininkavimui per septynerius metus bus skirta 327,25 mln. Eur kaimo plėtros lėšų.

Taip pat iki 2026 m. ūkininkai ir kiti žemės savininkai šlapynėms durpžemiuose atkurti galės gauti 16 mln. Eur iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės. Planuojama už šias lėšas atkurti 8 tūkst. ha šlapynių, taip mažinant emisijas iš durpžemių – šiuo metu tai yra antras didžiausias emisijų šaltinis dirvožemių kategorijoje.

Kita naujovė – anglies ūkininkavimas. Pernai gruodį Europos Komija pristatė Tvarių anglies ciklų komunikatą, o iki šių metų pabaigos ketina pasiūlyti naują ES anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo reglamentavimo sistemą. Ji leistų ūkininkams papildomai atlyginti už įvairias anglies dioksido absorbavimą iš atmosferos skatinančias veiklas.

Darbo grupės susitikime pristatytą informaciją galite rasti čia, pasirinkę „Žemės ūkis ir miškininkystė“ bei susitikimo datą – vasario 24 d.

Kitas darbo grupės susitikimas planuojamas kovo 10 d. Jo preliminarios temos: priemonės mažinti ŠESD emisijas gyvulininkystės sektoriuje, bioenergetikos skatinimas, žiediškumas žemės ūkyje.

Visų pasiūlymų dekarbonizacijos priemonėms darbo grupė lauks iki kovo 31 d. Juos galima pateikti www.klimatokaita.lt/dekarbonizacija/pasiulymai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-02-25

Dokumentus teikti elektroniniu būdu – ne naujiena

Dar pernai paklojusi pamatą ieškant būdų, kaip nepertraukiamai tęsti paramos administravimo procesą karantino laikotarpiu, NMA toliau priima sprendimus, kurie palengvintų paramos gavimą neeilinėmis sąlygomis, tobulina naujus darbo metodus, kai vystomos galimybės dokumentus teikti elektroniniu būdu.

Šiuo metu aktyviai plečiamos elektroninės paslaugos, leidžiančios dar daugiau dokumentų, susijusių su projektų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP) įgyvendinimu, NMA teikti elektroniniu būdu, – per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS), adresu www.zumis.lt. NMA klientams tai nėra naujiena – per kelerius šios informacinės sistemos gyvavimo metus jie jau įvertino ŽŪMIS galimybes bei pajuto dokumentų teikimo elektroniniu būdu naudą.

Visi dokumentai – tik per ŽŪMIS

Svarbu žinoti, jog KPP administravimo taisyklėse jau įtvirtinta nuostata, kuria vadovaujantis visus pagal KPP įgyvendinamų projektų dokumentus – paraiškas, mokėjimo prašymus ir ataskaitas – reikia teikti naudojantis ŽŪMIS, jei priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenurodyta kitaip.

Šiuo metu ŽŪMIS sudaryta galimybė visus pagal KPP teikiamus mokėjimo prašymus ir projektų įgyvendinimo ataskaitas teikti tik elektroniniu būdu, taigi būtina atkreipti dėmesį į Administravimo taisyklėse išdėstytus pakeitimus. Svarbu tai, jog mokėjimo prašymai ir projektų įgyvendinimo ataskaitos NMA turės būti teikiami tik užpildžius elektroninę ŽŪMIS esančią dokumento formą, t. y. sistemoje nereikėtų kelti mokėjimo prašymo ar ataskaitos nuskenuotos, antraip mokėjimo prašymas (ataskaita) nebus priimtas. Kartu su mokėjimo prašymu bei ataskaita pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos (popierinis dokumentas turi būti nuskenuotas).

Įsigaliojus reikalavimui elektroniniu būdu teikti paraiškas pagal visas KPP paramos priemones, esant galimybei pildyti elektroninę paraiškos formą ŽŪMIS, būtina paraišką teikti tik tokiu būdu, priešingu atveju, paraiška nebus priimama. Kartu su paraiška pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos, t. y. popieriniai dokumentai nuskenuoti PDF formatu. Jei konkrečios KPP priemonės paraiškų teikti per ŽŪMIS užpildant elektroninę formą nėra galimybės, paraiška ir prašomi dokumentai, pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, turi būti pateikti naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu, t. y. ŽŪMIS meniu pasirinkus punktą „Pranešimai“, arba el. paštu dokumentai@nma.lt. Visais atvejais paraiška ir prašomi dokumentai gali būti teikiami ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos. Informaciją apie esamas galimybes teikti paraiškas pagal KPP priemones bus galima rasti kvietimuose teikti paraiškas, taip pat NMA interneto svetainėje www.nma.lt – raginame aktyviai sekti informaciją.

Kodėl verta teikti dokumentus elektroniniu būdu?

Naudotojai įvertino, jog teikti dokumentus per ŽŪMIS yra patogu, nes juos galima užpildyti bet kuriuo paros metu būnant bet kurioje sistemos naudotojui patogioje vietoje. Sistemoje automatiškai parenkama tinkama dokumento forma, paramos gavėjui pateikiamos aktualios suplanuotos investicijos su patvirtintomis sumomis, taip pat numatyti pasiekti rodikliai ir jų reikšmės, nurodomi privalomi pateikti priedai. Be to, dalis reikiamų dokumentų tiesiogiai gaunami iš atitinkamų valstybės registrų ar informacinių sistemų. Svarbu tai, kad pareiškėjų užpildyta informacija iš karto matoma vidinėse NMA informacinėse sistemose, todėl specialistams, kurie vertina teikiamus dokumentus, nereikia įvesti gautos informacijos, jos lyginti su esančia popieriuje. Taigi dokumentų vertinimas vyksta greičiau ir sklandžiau.

NMA pasiruošusi padėti

Dar 2021–aisiais NMA pradėjo vykdyti mokymus – tiesiogines transliacijas apie investicinių paramos priemonių paraiškų, mokėjimo prašymų pildymą. Kadangi didžiajai daugumai paramos gavėjų jau yra tekę naudotis ŽŪMIS teikiant mokėjimo prašymus ir projekto įgyvendinimo ataskaitas, pagal kai kurias priemones – ir paraiškas, tikimasi, kad pereiti prie visų dokumentų teikimo tik elektroniniu būdu nebus sudėtinga. Vis tik tiems, kuriems reikės pagalbos, NMA visada pasiruošusi padėti: NMA svetainėje pateiktos vaizdo instrukcijos, pagal daugelį populiarių paramos priemonių prieš paraiškų surinkimą bus vykdomos vaizdo transliacijos, visada galima kreiptis į konsultuojančius specialistus.

NMA klientui, susiduriančiam su sunkumais teikiant įgyvendinamo KPP projekto dokumentus elektroniniu būdu, bus stengiamasi suteikti kiek įmanoma daugiau informacijos apie NMA teikiamų dokumentų pildymą, jų teikimą elektroniniu būdu. Naujausias ir ypač modernus NMA surastas būdas sužinoti apie tai – kreiptis į robotą konsultantą. Jis arba ji – robotų pora – klientui pasiteiravus išsamiai papasakos apie mokėjimo prašymų teikimą NMA, dokumentų pasirašymą, taip pat atsakys į aktualiausius dažniausiai užduodamus klausimus. Tuo šio dirbtinio intelekto „žinios“ nepasiribos ir bus toliau aktyviai plečiamos, kad NMA klientai bet kuriuo jiems patogiu paros metu gautų juos dominančią naujųjų NMA darbuotojų lūpomis pateikiamą informaciją.

Dėl pandeminės situacijos šalyje apribojus klientų, norinčių gyvai konsultuotis, srautus, tačiau žinant, koks svarbus ūkininkams gyvas bendravimas, jų patogumui buvo sudaryta galimybė konsultuotis ne tik telefonu, teikti paklausimus elektroniniu paštu, bet ir per „Teams“ platformą, t. y. nors ir per ekraną, bet gyvai bendrauti, derinti dokumentus, konsultuotis dėl jų pateikimo NMA ir ieškoti su projekto įgyvendinimu susijusių sprendimų su atsakingu specialistu.

NMA Informacinis portalas – dar viena priemonė gauti daugiau informacijos

Ūkininkai informaciją apie savo jau pateiktas paraiškas, sau adresuotus pranešimus gali rasti ir NMA Informaciniame portale adresu www.portal.nma.lt. Juo naudojasi didžioji dauguma pareiškėjų ir paramos gavėjų, teikiančių paraiškas pagal investicines ir plotines priemones. Informaciniame portale pateikiama tiksli informacija apie NMA pateiktų paraiškų vertinimą, atliktas patikras, gautus ir išsiųstus pranešimus, išmokėtą paramos sumą. Taip pat portale galima pasikeisti savo kontaktinius duomenis, jei yra poreikis.

„NMA agro“ – puikus resursų taupymo pavyzdys

NMA nuolat analizuoti savo darbo procesus ir žvalgosi naujovių, kad būtų kuo rečiau trukdomi ūkininkai, mažiau naudojami žmogiškieji resursai, vietoje jų „įdarbinant“ elektronines priemones, o darbo rezultatas ne tik būtų pasiektas, bet ir viršytų lūkesčius.

Mobilioji programėlė „NMA agro“ – puikus darbo optimizavimo ir efektyvinimo pavyzdys. Ši aplikacija – tai nemokama visiems ūkininkams prieinama priemonė, leidžianti jiems patiems atlikti bet kokius su įgyvendinamu projektu susijusius patikrinimus, savarankiškai teikti duomenis NMA. Taigi, ūkininkas gali atlikti patikrą savo ūkyje netrukdomas NMA darbuotojų, sau patogiu metu. 2021 m. naudojantis „NMA agro“ mobiliąja programėle buvo atlikta 2,5 tūkst. investicinių ir plotinių patikrų. Tai labai ryškus visų – tiek ūkininkų, tiek NMA – resursų taupymas.

Elektroninių paslaugų diegimas ir toliau išliks vienu prioritetų

Elektroninių paslaugų diegimas ir toliau išlieka ir išliks vienu prioritetų NMA veikloje, juolab kad paslaugų skaitmenizavimas labai prisideda prie kito vieno svarbiausių NMA siekių – administracinės naštos mažinimo.

Ateityje patikrų duomenis susisteminti padės ir daug žadanti laukų monitoringo sistema – automatinės laukų nuolatinės stebėsenos informacinė sistema (ALNSIS), kurią įdiegiant ir tobulinant pernai buvo aktyviai dirbama. Šiuo metu jau sukurti algoritmai, leidžiantys iš palydovo identifikuoti visas pagrindines deklaruojamas kultūras. Kol kas ši sistema naudojama tik atrinktuose ūkiuose, tačiau NMA turi tikslą – 2023 metais ALNSIS naudoti visoje Lietuvos teritorijoje. ALNSIS leidžia matyti apleistus plotus, pievų suarimą, pūdymų įdirbimą, išdegintos žolės plotus, patikrinti ūkininko deklaruotas force majeure situacijas, pvz., užlietos pievos plotus ir kt., stebėti derliaus nuėmimą. Tai atvira sistema, tad šie duomenys, kurie bus naudojami patikroms, nuasmeninti galės būti stebimi visų ūkininkų. Tuo tarpu ūkių savininkai, naudodamiesi ALNSIS, gali nuolat stebėti savo laukų būklę, laiku ištaisyti neatitikimus ir taip išvengti sankcijų.

Tiek ūkininkai, tiek NMA darbuotojai įvertino, jog dokumentų teikimas per informacinę sistemą ŽŪMIS, duomenų teikimas naudojantis „NMA agro“ mobiliąja programėle, informacijos identifikavimas per ALNSIS, galimybė matyti paraiškas, pranešimus ir tvarkyti savo duomenis NMA Informaciniame portale yra ne tik puiki išeitis karantino laikotarpiu, bet teikia ir kitas akivaizdžias naudas – taip sutaupomas laikas ir kaštai, nes pareiškėjas gali bet kada teikti duomenis, pats juos taisyti, tikslinti, pateikta informacija iš karto tampa matoma administruojančiam specialistui, taip pat sumažinamas daromų klaidų skaičius, išvengiama nereikalingo susirašinėjimo tikslinant duomenis, mažėja taikomų sankcijų.

Šaltinis: nma.lt, 2022-02-28

– Kaip kasmet keičiasi gyvūnų padaroma žala? Ar ji didėja, ar išlieka panaši?

– Palyginti su užpraeitais metais, žala beveik dviguba. Visgi ne visais metais dinamiškai didėja, būna kada žala mažesnė, kada didesnė. Būtina paminėti, kad žalą daro ne tik stirnos ir elniai, bet ir stumbrai, vilkai, šernai. Štai 2021 m. stumbrų sukelta žala įvertinta 52 tūkstančiais 522 eurais, kitų gyvūnų – 47 tūkstančiais 283 eurais. 2020 m. visa žala siekė 60 tūkstančių eurų. Vilkai 2020 metais papjovė 16 avių, kurių vertė paskaičiuota 1580 eurų, pernai papjautos 34 avys, o žala – 3452 eurai.

– Kas atlygina padarytą žalą?

– Jei žalą padaro stumbrai ar vilkai, atlygina Aplinkos ministerija. Jei stirnos ar šernai – urėdijos bei medžiotojų būreliai. Draudimai tokiems atvejams nėra reikalingi, nes įprastai ūkininkai draudžiasi tik nuo stichinių nelaimių.

– Ar įmanoma kokiais nors būdais apsisaugoti nuo žvėrių?

– Šimtu procentų apsisaugoti neįmanoma. Tačiau apsauga turi rūpintis medžiotojų būrelis, kurio pagrindinis darbas ir yra sumedžioti šiuos gyvūnus. Paskutiniais metais tam įtakos turėjo ir COVID, nes medžioklė nebuvo tokia intensyvi, mat medžiotojai sirgo.

Šaltinis: lrytas.lt, „Jūsų Panevėžys“ Samanta Ilonytė, 2022-02-24

Kviečių kaina prekyvietėje „Euronext“ pasiekė 344 eurus už toną. Ukraina ir Rusija yra dvi didžiausios pasaulyje kviečių augintojos.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-02-24

Kokiu keliu planuoja pasukti Žemės ūkio ministerija, ar bus dalinama parama sunkiausius laikus išgyvenantiems sektoriams ir kokia bus ši parama, ji pati kol kas nekomentuoja. Tik, kaip praneša BNS, Europos Sąjungos, o kartu ir Lietuvos kiaulių augintojų padėčiai vis blogėjant, Europos Komisija (EK) kvies aukšto lygio darbo grupę ir kartu su ES narėmis analizuos jų problemas, Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pranešė eurokomisaras Janušas Vojciechovskis.

Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas taryboje dar kartą ragino ES paremti sektorių, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Pasak ministro, kad ūkiai išgyventų, valstybės biudžeto lėšų nepakanka, ES parama būtina. Be to, sunkumų dėl didėjančių kaštų patiria ir kiti sektoriai, todėl sprendimų reikia ir ten. Ričardas Valiulis, prieš keletą metų paėmė didžiulę paskolą ir pirko Žiobiškio kiaulių kompleksą. Jo idėja buvo turėti pilną maisto grandinę nuo laukų, kuriuose auginami javai, iki prekybos sistemos, nes skerdyklą ir parduotuvę jau turėjo.

Trūko tik pačio užaugintų šnipuotųjų. Šioje sistemoje dirba 28 žmonės. „Žemės ūkis Lietuvoje nenyksta. Pavyzdžiui, matau, kad šiandien pieno ūkiai klesti, nes kainos ypatingai aukštos. 5-10 karvių ūkiai, kuriuose žmonės dar melžia rankomis ir į „bidonus“ supilstytą pieną nešioja rankomis, yra nesąmonė. Tokia produkcija paprasčiau per brangi. Fermos, kurios vienas ar du melžimo robotai, gyvena puikiai“, – jokio liūdesio nemato Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas. S. Daniulis sako, kad trąšų kainoms šovus debesų links grūdininkams teks „įsijungti smegenis“ ir nepilti trąšų bei augalų apsaugos priemonių neskaičiuojant – kaip liepia tuos produktus parduodančių įmonių konsultantas.

Mažina apsukas

„Paukštienos augintojams smogė pandemija, kai krito kainos ES. Nuostolius prisiėmė perdirbimo įmonės, padėjo valstybė ir sunkmetį pragyvenome. Tačiau keletą kartų pabrangus energetikai, šokus darbo užmokesčiui, perdirbimo įmonės dirba nuostolingai ir nebenori subsidijuoti ūkininkų. Kai kurie augintojai nutraukia veiklą, nes supirkimo kainos nebedengia išlaidų. Bendra gamyba mažėja“, – kaip gyvena pasakoja Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis ir sako, kad, pavyzdžiui, Kaišiadorių paukštynas nutraukia veiklą ir iš ūkininkų žaliavos nebepirks ir šie tiesiog turės nutraukti veikla.

Lyginant su pernai metais, asociacijos duomenimis, gamyba jau sumažėjo 15 proc. Po Kaišiadorių paukštyno uždarymo ji dar kris. „Matome, kad sparčiai auga lenkiškos produkcijos importas ir jau užima daugiau nei pusę rinkos, nors pagal savo gamybos kiekius mes pilnai apsirūpiname paukštiena“, – sako V. Tėvelis ir pastebi, kad nors kiaušinių rinkoje mus spaudžia ukrainiečiai, tačiau paukštienos segmente jie dar nėra konkurentais. „Mums reikia bent laikinos pagalbos, kad išsilaikytume tiek išbrangus energetiniams ištekliams, tačiau kol kas iš valstybinių institucijų tyla“, – sako V. Tėvelis ir skaičiuoja, kad nors didmeninės kainos kyla, jos dar nepadengia energetinių išteklių kainų šuolio.

Smaugia energetiniai ištekliai

„Kaip grūdininkas iki šiol galėjau išgyventi. Pernykštis derlius pabrango ir pelningumas didelis. Tačiau trąšų kaina padidėjo dvigubai. Visgi dar galima išsilaikyti. Tačiau pirkau kiaulių kompleksą ir jau pusę metų supirkimo kainos kritusios ir pardavus vieną bekoną tenka pridėti 60 eurų. Perspektyva miglota, tuo labiau, kad esu skolingas bankui, įsipareigojimus prisiėmė ne tik mano, bet ir dukros ūkis. Tačiau šiandien graudu“, – dėsto R. Valiulis, skaičiuojantis, kad ne tik pigo kiauliena, bet brango grūdai, elektra, augo taršos mokesčiai. Jei valstybės neprisidės, ar nebus sukurtas kitas paramos modelis, ferma gali neišlikti.

Pernai ūkis gavo paramą kaip nukentėjęs nuo pandemijos. Nepaisant jos, metinis nuostolis 150 tūkst. eurų. Be paramos nuostoliai būtų 300 tūkst. eurų. Per mėnesį kompleksas parduoda tūkstantį bekoną. Kiekvieną mėnesį nuostoliai 60 tūkst. eurų.

„Grūdų sektoriuje neramūs laikai. Brangstant energetiniams ištekliams kyla trąšų kainos ir auga savikaina. Jos brango 3-4 kartus, tačiau grūdai tik 20-30 proc. Šios kainų žirklės palietė ir mus. Tokiomis kainomis patręšti laukus pagal agrotechnikos reikalavimus ir tikėtis, kad dirbsi pelningai, jau nebeverta. Blogai ir tai, kad energetinę krizę išgyvena ES. Amerikoje energetika ir dujos, tuo pačiu ir trąšos, kur kas pigesnės“, – dėlioja Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas. Nors ES deklaruoja žaliąją energetiką, tačiau priklausoma nuo iškastinio kuro ir kiekvienais metais ūkininkams vis sunkiau konkuruoti pasaulinėse rinkose. Tuo labiau, kad, pavyzdžiui, grūdų kaina nustatoma Čikagos biržoje. S. Daniulis žvelgia kitaip. Jis sako, kad 80 proc. ūkininkų agronomai tai įvairių įmonių pardavėjai – konsultantai, kurių tikslas tiesiog parduoti savo produktus. Teks į šiuos patarimus žvelgti atsargiau, samdyti nepriklausomus agronomus.

Nori permainų

„Manau, ūkininkai gali gauti ir papildomų pajamų, pavyzdžiui, iš taršos leidimų. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas mėgsta kalbėti apie tvarumą ir tai, kad teršėjas moka. Antra šio šūkio dalis turėtū būti, kad valytojas gauna, o žemės ūkis sritis, kuri surenka, o ne skleidžia CO2. Užrakiname anglį į dirvą, reikia suskaičiuoti ir galėtume, kaip jau įprasta, pavyzdžiui, transporto įmonėms parduosime taršos leidimus. Kaip vyksta Vokietijoje“, – siūlo S. Daniulis. Ekologinių ūkių asociacijos vadovas mato ir kitą pajamų šaltinį – gaminti alternatyvią elektros energiją.

Danijoje nėra fermos, kurios stogas nebūtų uždengtas saulės energiją gaminančiais paneliais. „Kai užsiauginsi grūdus, iš jų gaminsi pašarus, auginsi ir parduosi savo kiaulę ar vištą ir mėšlą grąžinsi į dirvą, bus uždaras ratas. Lietuvoje dabar buvo iškreipta sistema, kur ūkininkai buvo tik juodadarbiai, priklausomi perdirbėjams. Į uždarą ratą pakliuvo kiaulių ir gyvulių augintojai. Vieninteliai grūdininkai sugebėjo patys eksportuoti savo derlių ir atkuto“, – savo viziją piešia S. Daniulis.

Jis sako, kad, pavyzdžiui, Latvijoje, ar Lenkijoje žaliavų rinką valdo kooperatyvai. „Gaila laiko, kaip iš 120 tūkst. ūkių 80 tūkst. deklaruoja plotus ir nieko negamina, dar 20 tūkst. smulkūs, kurie ne prekiniai, o socialiniai ūkiai. PVM mokėtojais iš jų iki 10 tūkst. ūkių, kurie ir gamina realią produkciją. Kai nematome skaičių, tai stojame ant bačkos ir šaukiame, kad iš žemės ūkio traukiasi dešimtys tūkstančių ūkininkų, kurie realiai nieko negamino“, – piktinasi S. Daniulis ir sako, kad mato, jog pora metu bus sunkus laikotarpis, per kurį turės pasikeisti ūkių struktūra, nes dėl infliacijos išmokos, kas maitino tūkstančius, nuvertės ir nieko nebereikš.

Ūkiai stambės. S. Daniulis sako, kad, pavyzdžiui, remti tuos, kurie laiko nuo 60 karvių ir įsipareigoja pasiekti 100. Mes trupiname pinigus smulkiems, kurie tas lėšas tiesiog pravalgys ir nieko nepakeis.

Lenkų kelias netinka

„Matome, kad kitos šalys labai operatyviai reaguoja į permainas energetikoje ir rinkoje. Kitos šalys mėgina apsaugoti jautrius sektorius. Pas mus realiai jau metus tik kalbama, tačiau realiai nieko apčiuopiamo nedaroma. Kartais politikai net tiesiai sako, kad nieko tokio, jei bus uždarytas vienas kitas kiaulių kompleksas. Jei truks grūdų, atsivešime iš Argentinos.

Atsivežti pigesnių trąšų iš JAV mes negalime“, – dėsto A. Macijauskas ir sako, kad kol kas galime pigiai atsivežti kiaulienos ir kitų produktų. Tačiau kai jų neturėsime patys, mokėsime tiek, kiek paprašys. Maisto gamyba prioritetinė sritis. R. Valiulis sako, kad kiaulininkai negali taip, kaip lenkų paukštininkai negali gyventi. Šie, kai kainos krenta, tiesiog uždaro paukštyną ir paukščius vėl pradeda auginti tik tada, kai šis verslas vėl pelningas. „Kiaulių komplekso veiklą galima sustabdyti tik palaipsniui. Tai užtrunka aštuonis mėnesius. Tam, kad jis pradėtų normaliai veikti, reikia daugiau nei metų. Be to, ką daryti su darbuotojais. Atleisti gali greitai, o kaip paskui surinksi.

Šiais laikais jau reikia taikytis prie darbuotojų“, – verslo specifiką nusako R. Valiulis ir sako, kad norėdama išsaugoti sektorių valstybė turi veikti greitai. R. Valiulis siūlo siekti, kad ES valstybės, jei nėra kur eksportuoti, augintų tik tiek, kiek suvartoja pačios. Konkurencija sumažėtų ir kainos grįžtų į padorias vėžes, nes lietuviai nebegali konkuruoti su tomis šalimis, kurios, skirtingai nuo mūsų, remia savo augintojus. Tačiau kelias, kad būtų auginama tik tiek, kiek suvartoja pati valstybė, netinka grūdininkams, nes šio derliaus mes sunaudojame tik trečdalį. Visa kita išvežame.

Kvotų atsižegnoja

„Tokia sistema, kai buvo auginama tik tiek, kiek sunaudoja pati šalis, ES ilgai gyvavo. Tai buvo vadinamos kvotos, tačiau spaudžiama Pasaulio prekybos organizacijos bendrija atsisakė šios sistemos. Kita priežastis, dėl kurios jos buvo atsisakyta – dirbant laisvos rinkos sąlygomis tai per brangu, nes reikėjo kontroliuoti kainas“, – analizuoja A. Macijauskas ir juokauja, kad visi gyvenam pagal bendrą ES nustatą politiką, tačiau kai ištinka kokia nors krizė, visi suskumba gelbėtis kaip kas išmano ir bendri kriterijai pamirštami.

Lietuvoje dabar nyksta gyvulininkystė ir kiaulienos sektorius ir A. Macijauskas prognozuoja, kad per keletą metų mes tapsime priklausomi nuo mėsos ir pieno importo. Jis sako, kad padėtų tai, apie ką kalba politikai. Tiesiog reikia ne kalbų, o įgyvendinti savo pažadus. Pavyzdžiui, iš pieno gamybos pasitraukė dešimtys tūkstančių karvių laikytojų, tas pats nutiks su paukštininkais, „Negali tiesiog kuriam laikui išjungti ir vėl įjungti fermos. Iš karto prarasi rinką, darbuotojus, kurių nebesusigrąžinsi, atsiliksi nuo technologijų.

Vienintelė išeitis pakeisti valstybės požiūrį į žemės ūkį, kad jis būtų toks pat strateginis, kaip energetika“, – sako A. Macijauskas. R. Valiulis sako, kad nekalbant apie visą sektorių, o konkrečiai jo ūkį, išlikti jis gali tik gavęs valstybės paramą, kad galėtų išlaukti kol kaina pradės kilti ir jis vėl galėtų funkcionuoti. Šiuo momentu resursų yra tik iki balandžio. Jei niekas nesikeis, fermą teks uždaryti ir gyventi iš grūdų auginimo.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vytautas Barkauskas sako, kad jiems reikia kuo didesnės rinkos. Jau dabar vis daugiau gyvulių auginimui išsiveža lenkai, kuriems juos penėti apsimoka. Supirkimo kainos galėtų būti reikšmingos. Tokios rinkos, kaip Kinija praradimas reikšmingas. Kokie bus praradimai dar neaišku. Žalos ūkininkai dar nepatyrė, nes perdirbimo įmonėms žaliavos trūksta – prieauglį superka lenkai. Veislinius galvijus perka kitos šalys.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-02-22