Žemės ūkio naujienos: 2022-02-25

Lietuva Europos Sąjungoje (ES) šiuo metu atsilieka pagal žemės ūkio, maisto pramonės ir žuvininkystės sektorių kuriamą pridėtinę vertę – šalių reitinge ji yra šešiolikta. Siekiama, kad Lietuva pagal kuriamą pridėtinę vertę pakiltų į 11 vietą ES.

Be to, planuojama, kad iki 2030 metų Lietuva pradės eksportuoti 60 proc. savo žemės ūkio produkcijos. Šiuo metu ši dalis siekia 42 proc.

25 mln. Eur numatyti skatinti gyventojus rinktis vietoje užaugintus produktus – bus investuojama į trumpųjų maisto grandinių plėtrą, vietinio maisto vartojimą švietimo ir kitose viešose įstaigose.

Dar daugiau nei pusė milijardo eurų bus skirti tvariam, bioekonomikos principais paremtam ūkininkavimui skatinti. Ekologinio žemės ūkio naudmenų dalis iki 2030 metų turėtų pasiekti 16,2 proc. Be to, žemės ūkyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų turėtų sumažėti iki 11 proc., amoniako dujų – iki 10 proc. o degalų naudojimą sumažinti beveik 6 proc.

Programai įgyvendinti lėšos bus skirtos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“, Modernizavimo fondo, privačių šaltinių ir valstybės biudžeto lėšų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-02-23

„Derybos su Europos Komisija pavyko. Argumentai, kad iš referencinių dydžių turi būti atimti pievų plotai, virtę miškais, pelkėmis, šlapynėmis, kurių nėra galimybės deklaruoti, bei ekologiniam ūkininkavimui skirtos naudmenos – buvo pagrįsti. Reglamentas dėl pievų išsaugojimo neturi būti supriešinamas su kitais aplinkosauginiais tikslais bei priemonėmis ir dirbtinai nemažinti dirbamos žemės plotų.

Nors pavyko įrodyti Europos Komisijai, kad Lietuvoje pievų situacija yra normali, tai nereiškia, kad ūkininkai gali kinkyti plūgus ir arti toliau.

Nors šiemet atkurti pievų nereikės, įsipareigojimas nearti pievų išlieka ir, kaip parodė ši situacija, labai svarbu visiems šių įsipareigojimų laikytis, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 metų keičiasi daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto pokyčių referenciniai dydžiai ir jie, preliminariais vertinimais, gali būti nepalankūs“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Praėjusių metų pabaigoje Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) daugiau kaip 30 tūkst. ūkininkų išsiuntė pranešimus, informuojančius, kad jiems gali tekti atkurti per pastaruosius dvejus metus suartas pievas, jeigu paaiškėtų, kad visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažėjo daugiau kaip 5 proc., palyginti su 2015 m. nustatyta referencine santykine dalimi.

NMA artimiausiu metu visus pareiškėjus, kurie prieš tai buvo informuoti apie galimą prievolę atkurti pievas, asmeniniais pranešimais informuos, kad teikiant 2022 m. deklaracijas, prievolės atkurti pievas nėra.

Žemės ūkio ministerija primena, kad teikdami paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, ūkininkai įsipareigoja daugiamečių pievų nearti, o NMA pareikalavus – jas atkurti, jeigu visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažėjo daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu.

Kad ūkininkams būtų paprasčiau laikytis prievolės, šiais metais tiesioginių išmokų deklaravimo taisyklėse numatyti palengvinimai dėl pievų tvarkymo. Iki 10 proc. deklaruojamo ploto ūkininkai galės tvarkyti jiems patogiu būdu – be draudimo smulkinti ir prievolės išvežti nušienautą žolę. Pievų tvarkymo lengvata galės naudotis ir bitininkai, įregistravę didesnius nei 5 šeimos bitynus, kai 1 bičių šeimai tenkantis plotas siekia 0,59 ha.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-02-24

Iššūkis – gyventi vienkiemyje

Miške prie Tarvydavičių sodybą juosiančios tvoros vartų su užrašu „Čiobrelių rojus“ lojimu pasitiko du šunys. Oriai atžingsniavusios dvi alpakos sustojo atokiau, smalsiai stebėdamos atvykėlius. Įpratusios iš lankytojų rankų vaišintis, priartėjus nesikuklindamos tiesė kaklus tikėdamosi skanėsto. Tik šios jauniklės vaikštinėjo erdvioje sodybos teritorijoje, o būrys kitų patelių įkurdintos erdviame aptvare šalia tvartelio. Atskirai gyvena du pagal alpakų madą apkirpti patinai Bembis ir Inočis. „Po vieną šie gyvūnai neišgyventų, – per mėnesį iš vienatvės numirtų“, – patikino G. Tarvydavičienė.
Pasak jos, „Čiobrelių rojumi“ valdas pakrikštijo draugai, padėję čia įsikurti, kurie ir pavadinimą, išpjaustytą iš metalo, padovanojo. Ir šis atspindi tik­rovę: ne tik savo darže Gintarė augina čiobrelius – vasarą jų pilna miške.

G. Tarvydavičienė su vyru – rokiškėnai, po studijų Kaune pasirinko uostamiestį, iš ten atsikraustė į Dovilus, pasistatė gražius namus, bet nusprendė išsikraustyti į vienkiemį. Jauna šeima puoselėjo svajonę auginti danielius, įsigyti alpakų – sodybos puošmeną. Draugus ir artimuosius nustebino jų pasirinktas vienkiemis – miškų apsuptyje sena, apleista sodyba, kurios aplinką teko apie metus vaduoti iš šabakštynų, šiukšlių. Prieš 110 metų turtingo lietuvininko statytas mūrinis gyvenamasis namas bendraamžiams dvelkė mistika. „Jie iki šiol klausinėja, ar čia naktimis nesivaidena“, – juokėsi Gintarė.

Tarvydavičiai, planavę auginti danielius, buvo parengę projektą jaunojo ūkininko paramai gauti, bet tarp laimingųjų nepateko. Įsigijus penkias alpakas, sodybos puošmenas, šios taip sužavėjo moterį, kad ji įkalbėjo vyrą įkurti šių ūkį. Dabar čia puikuojasi 11 alpakų – pirmasis didžiausias alpakų ūkis Klaipėdos rajone. Vasarą sėkmės atveju banda turėtų padidėti 6 jaunik­liais. „Savaitgaliais priimame lankytojus – ne sezono metu už 5 eurų mokestį žmogui. Kaupiame šiuos pinigėlius ir pavasarį pas mus atkeliaus dar dvi alpakos – šalia baltos, rusvos atsiras pilkos ir šokolado spalvos“, – džiaugėsi Gintarė.

Pasitikėjimas – ne iš karto

Alpakos pažįsta savo šeimininką, prieraišios – socialūs gyvūnai. „Visi galvoja, kad jos begaliniai meilios, visada galima glostyti, iš arti stebėti, bet kai įsigijome ir įleidome į aptvarą, nesiartino prie mūsų – lakstė, tikros laukinukės buvo. Norėdami prisivilioti, mes šliaužiojome ganykloje, valandų valandas sėdėjome su morkomis rankose jų laukdami. Bet pirmąjį skanėstą iš rankų suėdė tik po trijų savaičių – tiek laiko reikėjo jas jaukintis, – „socialinio“ darbo patirtimi dalijosi G. Tarvydavičienė ir pridūrė: – Šunys savo šeimininką saugo visada, besąlygiškai, o alpakų širdis reikia užkariauti.“
Dabar visas alpakas su skanėstais galima prisivilioti – ėda ir iš lankytojų rankų, tačiau nuoširdaus dėkingumo tikėtis nereikėtų: supykusios gali bet kada apspjauti. „Pūkutę net pravardžiuojame Spjaudale. Spjaudosi ir tarpusavyje: patinai kovodami dėl lyderystės bandoje, o patelės – susierzinusios“, – egzotiškų gyvūnų ypatumus atskleidė Gintarė.

Alpakų patinėlius galima dresuoti – kartais Gintarę galima sutikti miške už pavadėlio vedančią Bembį ir Inočį, lydimą ištikimų sargų. „Alpakos gudrios – rankose pamačiusios pavadėlį sprunka šalin“, – šypsojosi pašnekovė.

Žmones jos traukia ne tik savo egzotiška išvaizda – anot Gintarės, tai terapiniai gyvūnai kaip žirgai, šunys ar delfinai. „Alpakų glostymas veikia raminamai, kaip ir stebint jas rupšnojančias ar atrajojančias, – sakė ji. – Bet tai ne zoologijos sodas – mums svarbiausia, kad mūsų gyvūnai būtų laimingi, todėl ribojame lankytojų skaičių.“

Augintinės turi savo vardus – pagal kailio spalvą, charakterį, išvaizdą – Voverė, Koko, Princesė, Otilija… Beje, alpakos ypač tvarkingi gyvūnai – ganykloje turi savo „tualetą“ – kitur neteršia.

Atsipalaiduoja šalia augintinių

Lankytojai dažnai teiraujasi, kiek rūpesčių su šiais gyvūnais. Iš kupranugarių šeimos kilusios, Pietų Amerikos kalnuose gyvenančios alpakos nereiklios. Joms nebaisus šaltis iki 200 C – alpakų kailis penkis kartus šiltesnis už avies. Pasak Gintarės, gyvūnai nakvoja tvarte, o dienas leidžia lauke, bet panorėję gali užeiti į šį pastatą, kuris visada atviras.

„Šiems pusiau atrajojantiems gyvūnams užtenka žolės ir šieno, o vitaminų ir mineralų, kurių trūksta lietuviškoje žolėje, tenka pirkti. Jų saldainis – morkos. Galima saikingai duoti obuolių, moliūgų, bet nepadauginti, kad nesusirgtų“, – dėstė pašnekovė. Beje, Lietuvoje yra tik viena veterinarijos klinika, gydanti alpakas. Iš Lenkijos reikia kviesti kirpėjus, nes mūsų šalyje yra tik du. Nukirpti alpaką kainuoja 50 eurų.

„Alpakų kailis stebuklingas – saugo jas per šalčius ir per karščius, – kalbėjo G. Tarvydavičienė. – Jų vilna labai švelni – drabužiai ar patalynė iš jų tinka alergiškiems žmonėms.“

Alpakos kerpamos kartą per metus – iki 4 kg vilnų nukerpama: kilogramas siūlų kainuoja 100–150 eurų. Pasak Gintarės, kailis jas išmaitina, bet uždirbti galima parduodant jauniklius. Alpakų nėštumas trunka beveik metus – atsiveda vieną mažylį. „Jaunikliai kainuoja nuo tūkstančio eurų, kaip automobilis, – šypsojosi Gintarė. – Planuojame plėsti alpakų ūkį – tikimės, kad po trejų metų turėsime 50 gyvūnų. Geromis sąlygomis jie gyvena iki 15–20 metų. Mūsų banda jauna.“

Alpakų ūkio šeimininkų siekiamybė – susikurti darbo vietą. Dabar Tomas dirba ugniagesiu uostamiestyje, o Gintarė vadovauja reklamos agentūrai. „Po sunkios darbo dienos užsukęs pas alpakas visus vargus pamiršti“, – patikino ji.

Šaltinis: valstietis.lt, Banga, 2022-02-23

Per mėnesį (sausį, palyginti su gruodžiu) kainos padidėjo vidutiniškai 5 procentais. Praėjusį mėnesį Latvijoje supirkta 66,19 tūkst. tonų pieno – 3,9 proc. daugiau nei pirmąjį praėjusių metų mėnesį. Ekologiško pieno supirkimo apimtys sumažėjo 0,6 proc. iki 4,37 tūkst. tonų. Melžiamų karvių šalyje per metus sumažėjo 3,5 proc. iki 131,05 tūkst., iš jų pieno gamybai naudojamų – 2,3 proc. iki 116,01 tūkstančio.

Šaltinis: lrytas.lt, 2022-02-23

Vidutinis derlingumas dėl nepalankių gamtinių sąlygų krito nuo 46,4 iki 38,6 centnerio nuo hektaro. Grūdinių kultūrų pasėlių plotai praėjusiais metais buvo 3 proc. didesni nei užpernai – 776,4 tūkst. hektarų, o tai – rekordiniai jų plotai. 2021-aisiais Latvijoje supirkta apytikriai 2,5 mln. tonų grūdų – 15,4 proc. mažiau nei ankstesniais metais, vidutinė supirkimo kaina pakilo 16,9 proc. iki 192,86 euro už toną.

84,4 proc. šio kiekio sudarė kviečiai (atitinkamas rodiklis užpernai – 83 proc.), iš jų 65,4 proc. – maistiniai (80,2 proc.). Maistiniai sudarė 77,4 proc. rugių derliaus (74,9 proc.). Latvijos grūdų eksportas pernai sumenko 7,6 proc., o vien tik kviečių – 12,3 proc., rugių – 12,9 procento. Tuo tarpu miežių eksportas išaugo 51,6 proc., avižų – 1 procentu. Pagrindinės latviškų grūdų eksporto rinkos buvo Nigerija (40 proc. viso eksporto), Ispanija (9,2 proc.), Pietų Afrika (7,5 proc.), Saudo Arabija (5,2 proc.). Bulvių derlius Latvijoje 2021-aisiais sunyko 34 proc. iki 249 tūkst. tonų, daržovių – 20,1 proc. iki 127,1 tūkst. tonų.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-02-18

Šiuo metu ūkininkų transporto priemonėms – nuo lengvųjų automobilių iki traktorių – taikomi du taršos mokesčiai. Traktoriams ir kitai ne keliais judančiai technikai nuo 2020 metų taikomas vienkartinis taršos mokestis, kai technika registruojama Lietuvoje pirmą kartą arba Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registre keičiasi jos valdytojas.

Šio taršos mokesčio mokėjimo tvarka nesikeičia. Kitas taršos mokestis, įsigaliojęs nuo praėjusių metų pradžios, taikomas kitoms žemės ūkyje naudojamoms transporto priemonėms, kurios juda keliais ir yra skirtos keleiviams ir/ ar kroviniams vežti. Tokiu atveju mokestis taikomas pagal šių transporto priemonių sunaudotą degalų kiekį. Ūkininkai turi deklaruoti automobilių keliais riedančių transporto priemonių degalus, pagal konkrečias transporto priemones (išskyrus žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus).

Deklaracijos teikiamos VMI, o kontrolę vykdo Aplinkos apsaugos departamento inspektoriai. Iki 2020 metų galiojo lengvata, kad jeigu tavo veikloje žemės ūkis sudaro 50 proc. tai taršos mokestis netaikomas. Tai, pavyzdžiui, jeigu turi ūkį, bet ir vilkiką tarptautiniams pervežimams, nereikia mokėti taršos mokesčio už vilkiko keliones. Jeigu keliais vežama ūkio produkcija, pavyzdžiui, grūdai, mokėti nereikia.

Piktinasi, kad didins atskirtį

Visa tai reikia deklaruoti VMI ir sumokėti mokesčius. Problema, kad dalis ūkių tikina net nevedę tokios apskaitos ir nežino, kaip ir ką deklaruoti. To nepadarius gresia baudos. „Senų automobilių apmokestinimas tik padidinta atskirtį tarp miesto ir kaimo, jau dabar stebint kaimų tendencijas matosi kaip per kelis dešimtmečius kaimo vietovėse beveik per pusę sumažėjo kaimo gyventojų, dėl ko uždaromi darželiai, mokyklos, kirpyklos ir parduotuvės. Susisiekimas tarp miesto ir kaimo kasmet dėl optimizuojamų tarpmiestinių autobusų judėjimo blogėja.

Kaime gyvenantys nebegali viešuoju transportu nuvykti ir parvykti iš/į darbą mieste ar priemiestyje, vienintelė galimybė gyvenant kaime į darbą, darželius, važiuoti automobiliu“, – dėsto Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas. Asociacijos vadovas tikina, kad šis ne visai protingas aplinkos ministro sprendimas, apmokestinti senesnius automobilius yra blogas, atimantis iš mažesnes pajamas turinčių asmenų susisiekimo galimybę ir sako, kad teisingiausias taršos mokestis yra pagal sunaudojama kurą per kuro akcizo mokesčio reguliavimą. Tas kas daugiau važiuoja tas daugiau ir susimoka.

Mokės pagal nuvažiuotus kilometrus Aplinkos ministerija atsakė į Delfi klausimus apie naują mokestį:

1. Kiek ūkininkų tai palies? Tai palies tuos ūkininkus, kurie naudoja kelių transporto priemones veiklai, kuria siekiama gauti pajamų ar pelno, vykdyti, pavyzdžiui sunkvežimiai grūdams vežti, pienovežiai, šaldytuvai ir pan. Taip pat lengvieji automobiliai, jei jie naudojami veiklai, kuria siekiama gauti pajamų, pelno, vykdyti.

2. Koks bus vidutinis šio mokesčio dydis vienam ūkiui? Tai priklausytų nuo naudojamų transporto priemonių, pavyzdžiui sunkvežimiams, nuo kurių pirmosios registracijos iki mokestinio laikotarpio paskutinės dienos suėjo ne daugiau kaip 3 metai nuo mokesčio atleidžiami. Lengviesiems automobiliams, kurie varomi benzinu ir (ar) dujomis, jei nuo jų pirmosios registracijos iki mokestinio laikotarpio pabaigos praėję ne daugiau kaip 4 metai, nuo mokesčio taip pat atleidžiami. Visi kiti, kuriems netaikomas atleidimas nuo mokesčio, mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal sunaudotą degalų kiekį per mokestinį laikotarpį – kalendorinius metus. Pavyzdžiui, jei ūkininkas per metus nuvažiuoja 10 tūkst. km. ir sunaudoja 20 litrų dyzelino 100 km. – mokėtų 19 eurų per metus.

3. Kiek lėšų planuojama surinkti? Įplaukos skaičiuotos bendrai, ne tik dėl ūkininkų kelių transporto apmokestinimo, tad vertinti, kokią dalį jų sudarys ūkininkų sumokamas mokestis tikslai negalime, tačiau sprendžiant iš to, kad apie 126 tūkst. ūkininkų gauna dyzelino kvotas ir darant prielaidą, kad jie naudoja taip pat kelių transporto priemones, kurios yra apmokestinamos mokesčiu už aplinkos teršimą, apytiksliai sudarytų apie 0,5 mln. eurų per metus.

4. Koks šio įsigaliojusio mokesčio tikslas? Mokesčio tikslas – mažinti iškastinio kuro naudojimą vidaus degimo varikliuose bei prisidėti prie Lietuvai nustatytų tikslų – mažinti klimato kaitą ir oro taršą ypač azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis, įgyvendinimo. Be to, šis įstatymas taip pat įgyvendina EBPO rekomendacijas Lietuvai – atsisakyti lengvatų, kurios neprisideda prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo. Žemės ūkio sektoriui numatytos lengvatos, pagal Įstatymo projekto derinimo metu pateiktas Konkurencijos tarybos išvadas suteikia nepagrįstą pranašumą prieš kitus sektorius ir iškraipo rinką, todėl turi būti panaikintos. Šios lengvatos, kaip šiuo atveju mokesčiu pavidalu teikiamos subsidijos taikymas turi būti suderintas su Europos komisiją ir tik ją notifikavus galimas jos taikymas. Nesuderinus šios lengvatos taikymo su EK būtų pažeista sutartis dėl ES veikimo. Tai ir buvo pagrindas atsisakyti minėtų lengvatų, įskaitant ir žemės ūkio sektoriui.

5. Kokios nuobaudos laiku nesumokėjus? Laiku nesumokėjus mokesčio pagal Mokesčių administravimo įstatymą yra skaičiuojami delspinigiai, kuriuos skaičiuoja VMI. Jei nustatomi mokesčio nedeklaravimo ar nuslėpimo atvejai, taikomas dvigubo tarifo dydžio mokestis, pavyzdžiui, jei priskaičiuota mokėtina suma yra 100 Eurų per metus, tai patikrinimo atveju nustačius, kad ši suma nedeklaruota ir nesumokėta taikoma sankcija, t.y. didesnio tarifo mokestis, kuris sudarytų – 200 Eurų.

Pastaba: Jei traktoriai ir kiti ne keliais judantys mechanizmai, kurie nuo 2021 m. sausio 1 d. registruoti Traktorių ir ne keliais judančių mechanizmų registre, nurodant paskirtį, kad jie bus naudojami ne žemės ūkio, o kitai veiklai turės skaičiuoti, deklaruoti ir mokėti metinį mokestį pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams iki kitų metų vasario 15 d. , kaip dabar moka kiti sektoriai už naudojamus ne keliais judančius mechanizmus.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-02-21