Žemės ūkio naujienos: 2022-03-31

Taip siekiama įvertinti geriausius ekologinės gamybos subjektus, prisidedančius prie žemės ūkio poveikio aplinkai ir klimatui mažinimo bei prie Europos Sąjungos (ES) biologinės įvairovės ir „Nuo ūkio iki stalo“ strategijų įgyvendinimo.

„ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimuose“ numatytos septynios kategorijos ir aštuoni apdovanojimai:

geriausia ekologiniu ūkininkavimu besiverčianti ūkininkė ir ūkininkas
geriausias ekologiškas regionas
geriausias ekologiškas miestas
geriausias ekologiją puoselėjantis regionas
geriausia ekologiška maža ar vidutinė įmonė
geriausias ekologiškų maisto produktų mažmenininkas
geriausias ekologiškas restoranas

Šie nefinansiniai apdovanojimai bus įteikti rugsėjo 23-ąją – ES ekologiškų produktų dieną.

Paraiškos turi būti teikiamos viena iš oficialiųjų ES kalbų, o projektai turi būti vykdomi ES.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-29

Šie pokyčiai būtini siekiant įgyvendinti Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos visi savarankiška veikla užsiimantys gyventojai, taip pat ir ūkininkai, privalo tvarkyti savo veiklos buhalterinę apskaitą.

Atsižvelgiant į šį ir kitus minėto įstatymo pakeitimus, Vyriausybė įpareigojo Žemės ūkio ministeriją peržiūrėti galiojančią ūkininkų buhalterinės apskaitos tvarką ir priderinti ją prie įstatymo reikalavimų.

Ministerija parengė įsakymo projektą, kuriuo bus patvirtinta supaprastintos finansinės apskaitos bei dvejybinės apskaitos tvarka.

Ūkininkai galės patys pasirinkti, kokią apskaitą nori tvarkyti – supaprastintą ar tvarkomą dvejybiniu įrašu.

Vietoje šiuo metu egzistuojančių trijų teisės aktų, reglamentuojančių ūkininkų apskaitą, bus vienas įsakymas, patvirtinantis visas apskaitos tvarkas.

Svarbu tai, kad didelių pokyčių ūkininkų finansinės apskaitos tvarkose nenumatoma: supaprastintoji apskaitos tvarka nustatys pinigų kasoje, banko sąskaitose, pirkimo ir pardavimo apskaitos reikalavimus pildant vieną Pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalą, kurį ir dabar pildo ūkininkai.

Į dvejybinės apskaitos tvarką perkeliamos šiuo metu galiojančių Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijų nuostatos.

Ūkininkams renkantis apskaitos tvarkymo būdą, kaip ir anksčiau, taip ir dabar, didelės įtakos turės tai, ar ūkis gauna (ar planuoja gauti) valstybės ar ES paramą. Dažnai paramos teikimo sąlygose yra numatyti reikalavimai, susiję su apskaitos tvarkymu ir (ar) finansinių ataskaitų pateikimu.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-30

Nelegalių AAP klestėjimas rinkoje taip pat neskatina verslininkų investuoti į teisėtų, registruotų AAP kūrimą. Todėl labai svarbu rinktis legalius ir patikrintus AAP.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) siekia užtikrinti, kad tiekiami rinkai (platinami) ir naudojami būtų tik saugūs ir legalūs, tai yra Lietuvos Respublikoje registruoti AAP ir AAP, tapatūs Lietuvos Respublikoje registruotiems AAP. Tokie produktai tinkamai saugomi ir naudojami nekelia pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnams ir aplinkai.

Sergejau Fedotovo, Augalininkystės tarnybos vadovo, teigimu šiuo metu Lietuvoje yra registruota 462 įvairios paskirties AAP ir tai didžiausia teikiamų rinkai produktų pasiūla per visą Lietuvos nepriklausomybės istoriją. Net ir tais atvejais kai kenkėjams ar ligoms netikėtai užklupus Lietuvos augintojus nerandama efektyvaus AAP, Augalininkystės tarnyba visuomet randa legalų kovos su jais būdą – yra išduodami leidimai AAP naudoti išimties tvarka ribotam naudojimui, taikomi kiti sprendimai. Tuo pačiu didelis dėmesys skiriamas nelegalių (falsifikuotų, neregistruotų) AAP tiekimo rinkai ir naudojimo užkardymui.

Siekiant užtikrinti efektyvų nelegalių AAP užkardymą, Augalininkystės tarnyba bendradarbiauja su Lietuvos augalų apsaugos asociacija (toliau – LAAA). Nesenai vykusiame susitikime buvo pristatytas ir aptartas Augalininkystės tarnybos veiksmų planas ir jo priemonės. Susitikimo metu apsikeista žiniomis, patirtimi ir įžvalgomis, kurios padės dar efektyviau kovoti su nelegalių AAP įvežimu, prekyba ir naudojimu. Gauta vertingų pasiūlymų kurie bus įtraukti į kontrolės priemonių planą.

Augalininkystės tarnyba šiais metais kovojant su nelegalių (falsifikuotų, neregistruotų) AAP tiekimu rinkai ir naudojimu įgyvendins daugelį kovai prieš nelegalius produktus skirtų priemonių.

• Bus aktyviau ir plačiau viešinama informacija apie galiojančių teisės aktų reikalavimus, bei apie išaiškintus nelegalios AAP prekybos atvejus.

• Organizuojami „slapti pirkimai“, siekiant užfiksuoti nelegalių AAP pardavimų faktą ir pritaikyti teisės aktuose numatytas sankcijas tokių produktų platintojams.

• Atliekant planinius ir neplaninius patikrinimus ūkiuose vis dažniau bus imami augalų, jų dalių ir dirvožemio ėminiai ištyrimui, siekiant išsiaiškinti, ar nebuvo panaudoti neleistini (neregistruoti) AAP konkretiems augalams.

• Planuojama dar didesnį dėmesį skirti gabenamų krovinių kontrolei pasienyje, kad prisidengiant kitų cheminių medžiagų kodais į šalį nebūtų įvežami ir naudojami nelegalūs AAP.

• Augalininkystės tarnybos regioninių skyrių specialistai, siekiant išvengti galimų interesų konfliktų, užtikrinti kuo kokybiškesnį patikrinimų atlikimą į dalį patikrinimų vyks rotacijos būdu į kitų regioninių skyrių aptarnaujamas teritorijas (t. y., patikrinimus atliks kituose regionuose).

• Planuojamas dar intensyvesnis bendradarbiavimas tarp šalies ir kitų valstybių institucijų, siekiant kuo operatyviau ir greičiau įsitraukti nustačius galimai vykdomą neteisėtą veiklą ir ją užkardyti.

• Planuojama tobulinti Augalininkystės tarnybos vidaus tvarkas, kad būtų galima dar efektyviau nustatyti nelegalių (falsifikuotų, neregistruotų) AAP tiekimo rinkai, saugojimo, naudojimo atvejus.

• Didesnį dėmesį skirti tapačių AAP prekybos kontrolei – esant poreikiui atliekant daugiau šių produktų sudėties tyrimų.

• Išduotų leidimų naudoti asmeninėms reikmėms AAP, tapačius AAP, kontrolė.

• Spartesniam galimai falsifikuotų AAP nustatymui planuojama pasitelkti pažangius tyrimo metodus, kurie leistų greit atlikti indikacinius tyrimus.

• Didesnio dėmesio sulauks įmonės, kuriose pastaraisiais metais buvo nustatyti besikartojantys su nelegalių (falsifikuotų, neregistruotų) AAP veikla susiję pažeidimai.

• Analizuojant teisinį reglamentavimą teikti siūlymus aukštesnėms institucijoms dėl teisės aktų pakeitimų inicijavimo, kurie padėtų dar efektyviau kovoti su nelegalių AAP veiklomis – bus siekiama baudžiamosios atsakomybės už nelegalių AAP platinimą.

Primename, kad nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus teisės aktų pakeitimams numatytos didesnės baudos už AAP reikalavimų pažeidimus net tik Administracinių nusižengimų kodekse bet ir Augalų apsaugos įstatyme. Už neregistruotų ar falsifikuotų produktų laikymą, naudojimą ar pardavimą baudos fiziniams asmenims didėja ir gali siekti nuo 600 iki 3800 eurų, o juridiniams – nuo 5 iki 14 proc. metinės apyvartos.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Augalininkystės tarnyba vadovaudamasi bendradarbiavimo sutartimi su Nacionaline mokėjimo agentūra, perduoda informaciją apie nustatytus pažeidimus, susijusius su AAP naudojimo reikalavimų nesilaikymu, tarp jų ir už pažeidimus dėl nelegalių (falsifikuotų, neregistruotų) AAP naudojimo. Nacionalinė mokėjimo agentūra gavusi tokią informaciją pažeidėjams taiko sankcijas ir mažina paramos išmokas.

Jei pastebėsite prekyboje ar žiniasklaidoje skelbimus apie parduodamus nelegalius (falsifikuotus, neregistruotus) AAP parašykite el. p. info@vatzum.lt, praneškite Tarnybos regioniniams padaliniams ar informuokite Tarnybos „Pasitikėjimo linijos“ tel. (8 5) 270 80 80.

Daugiau informacijos rasite Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje www.vatzum.lt, Facebook Linkedin paskirose.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-03-28

ŽŪPGF nukentėjusiems nuo koronaviruso (COVID-19) pandemijos per 2020-2021 m. jau suteikė lengvatinių paskolų už 133,1 mln. eurų.

Skolinimą planuojama pradėti balandį

Įvertinus vis dar aktualų su sunkumais susiduriančių žemės ūkio ir žuvininkystės ūkio subjektų finansavimo poreikį, LR žemės ūkio ministro įsakymu buvo pratęstas priemonės įgyvendinimas papildomai tam skiriant 25 mln. eurų. „Kovo mėnesį Lietuvos žemės ūkio ministrui patvirtinus priemonės pratęsimą iki šių metų vidurio, mes pradėjome ruoštis priemonės įgyvendinimui. Artimiausią savaitę planuojame paskelbti finansų tarpininkų atranką, o atrinkus paskolas teiksiančius finansų tarpininkus – papildomų lėšų skolinimas gali būti pradėtas jau balandžio mėnesį“, – sako ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

Per atrinktus finansų tarpininkus su apyvartinio kapitalo trūkumu susidūrusiems ūkio subjektams paskolos bus teikiamos iki 2022 m. birželio 30 d. Informacija apie finansų tarpininkų atranką ir jų sąrašas bus skelbiama interneto svetainėje garfondas.lt.

Paskolos bus teikiamos dar palankesnėmis sąlygomis

Lengvatinės paskolos pagal šią skatinamąją finansinę priemonę, kaip ir anksčiau, bus teikiamos apyvartiniam kapitalui finansuoti – paskolos lėšos padės ūkio subjektams laiku sumokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais, padengti kitas būtinas einamąsias išlaidas. Maksimali paskolos suma sieks iki 1 mln. eurų. „Svarbu paminėti, kad 2022 m. teikiamoms paskoloms yra atnaujintos kai kurios sąlygos, atsižvelgiant į ūkio subjektų išsakytus poreikius, todėl ši finansavimo priemonė tapo dar patrauklesnė: galima pasiskolinti ilgesniam laikotarpiui, suteikta galimybė vėl pasiskolinti anksčiau šia priemone pasinaudojusiems“, – patikslina R.Globienė.

Vienam paskolos gavėjui galės būti suteikiama viena paskola per 2022 metų laikotarpį, o jos maksimali trukmė – iki 72 mėnesių. Tai reiškia, kad paskolomis galės pasinaudoti ir pasiskolinę 2020-2021 m. laikotarpiu, tačiau bendra suteiktų paskolų suma per visą šios finansinės priemonės galiojimo laikotarpį vienam paskolos gavėjui negalės viršyti nustatytų limitų ir maksimalios 1 mln. eurų sumos.

Paskolos suteikiamos neįkeičiant turto, joms taikomas galimas paskolos grąžinimo atidėjimas iki 12 mėn. Paskolai, priklausomai nuo paskolos trukmės ir ūkio subjekto dydžio, taikoma fiksuota metinė palūkanų norma nuo 0,1 iki 1,51 proc. Paskolos administravimo mokestis siekia 2 proc. paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 150 eurų ir ne daugiau kaip 2 500 eurų.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-03-30

Sėti javus planuojama visoje Ukrainoje, kur tik nevyksta aktyvūs karo veiksmai. „Jau matome, kad Chersono, Odesos ir Mykolajivo srityse, nepaisant visko, sėja po Ukrainos vėliavomis jau prasidėjo“, – teigė Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto viceministras Tarasas Vysockis. Ukrainoje yra beveik 30 mln. hektarų dirbamos žemės, tačiau daugelio plotų šiuo metu negalima naudoti, nes juos yra okupavusios Rusijos pajėgos arba ten vyksta aktyvūs mūšiai.

Dėl šios priežasties ministerijos prognozėse bendras vasarinių pasėlių plotas buvo sumažintas 20 proc. Ministerija nurodė, kad Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje prognozuojamas pagrindinių vasarinių kultūrų pasėlių plotas 2022 metų derliui sieks 5,99 mln. hektarų ir bus 1,689 mln. hektarų mažesnis nei pernai. Kovo 23 dienos duomenimis, Ukrainos ūkininkai pavasarinėmis kultūromis apsėjo 150 tūkst. hektarų, o tai sudaro 2 proc. numatyto ploto, pranešė ministerija. 74 800 ha (7 proc. nuo pradinio tikslo) buvo apsėti miežiais, 22 500 ha (14 proc. nuo pradinio tikslo) – kviečiais, 21 100 ha (12 proc. nuo pradinio tikslo) – žirniais, 15 200 ha (11 proc. nuo pradinio tikslo) – avižomis. Kovo 23 dienos duomenimis, 1 600 ha (6,7 proc. nuo pradinio tikslo, prieš patikslinant duomenis) taip pat buvo apsėta rapsais.

Saulėgrąžų ir sojų kol kas pasėta mažai – atitinkamai 2 200 ha iš numatytų 4,8 mln. ha ir 2 000 ha iš numatyto 1 mln. ha. Didelio masto kukurūzų, saulėgrąžų, sojų ir rapsų sėja paprastai prasideda balandžio pabaigoje ir tęsiasi iki birželio mėnesio. Žieminėmis kultūromis buvo apsėtas 7,7 mln. ha plotas, o tai yra 5,5 proc. daugiau nei 2021 metais. Žieminiai kviečiai užėmė 6,5 mln. ha, t. y. 6,5 proc. daugiau nei pernai, rugiai – 159 tūkst. ha (27 proc. daugiau nei pernai), miežiai – 1 mln. ha (tiek pat, kiek ir pernai). Žieminiai rapsai buvo pasėti 1 mln. 24 tūkst. ha plote, o tai yra 13 proc. daugiau nei 2021 metais. Ministerija taip pat pažymėjo mananti, jog sumažės plotai, kuriame auginamos tokios pelningos kultūros kaip saulėgrąžos ir kukurūzai, tačiau išaugs plotai, kuriuose bus pasėtos lengvai auginamos kultūros, pavyzdžiui, žirniai, miežiai ir avižos. Taip bus siekiama užtikrinti maisto šalies gyventojams Rusijos invazijos metu.

„Šie kultūriniai augalai anksčiau buvo nišiniai, tačiau jie yra paprasčiau auginami ir svarbūs žmonių mitybai“, – sakė T. Vysockis. „Taigi regėsime poslinkį nuo kultūrų, skirtų eksportui, prie javų, skirtų vartojimui šalies viduje“, – sakė jis. Šis pranešimas pasirodė po to, kai kilo būgštavimų dėl sėjos sezono trikdžių ir karo poveikio Ukrainos žemės ūkiui. T. Vysockis sakė, kad dėl vykstančio karo pasėlių plotai greičiausiai sumažės apie 30 proc., tačiau tebevykstant aktyviems koviniams veiksmams, padėtis išlieka labai nenuspėjama. Ukraina yra stambi kviečių, miežių ir saulėgrąžų sėklų eksportuotoja. Tebesitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą sėjos kampaniją sutrikdys abiejose šalyse ir sukels reikšmingą maisto produktų stygių pasaulio rinkoje.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-03-29

Išskirtinis bruožas – išmanumas

Kovo 31 – balandžio 2 dienomis į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) sugrįžtančioje tradicinėje pavasarinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi…“ savo ekspozicijas įrengs keli šimtai dalyvių. Dalis jų renginyje pristatomus produktus pateikė vertinti medalių likimą sprendžiančiai komisijai.

„Konkurso dalyvius vienijanti tendencija, pradėjusi ryškėti prieš maždaug penkerius metus, o šįmet įgavusi išskirtinį aktualumą, yra eksponatų išmanumas“, – pastebi „Ką pasėsi… 2022“ medalių skyrimo komisijos pirmininkas prof. dr. Egidijus Šarauskis.

Anot jo, žemės ūkio technikos modernumas užtikrina, kad ji atitinka aplikosauginius reikalavimus, yra palankesnė aplinkai, dirvožemiui. „Naujausios technologijos ir išmanumas pastebimas visose dalyse – nuo įrangos dizaino iki valdymo sprendimų. Technikos gamintojai jau pasiekė tai, kad jos operatoriai gali iš anksto suplanuoti savo darbus ir juos valdyti kompiuteriais. Viskas kuriama akcentuojant ir žmogiškųjų resursų, ir išteklių, tokių kaip kuras ar trąšos, taupymą“, – pabrėžia prof. dr. E. Šarauskis.

„Kiekviena mūsų paroda demonstruoja vis didesnį žemės ūkio progresą. Europos žaliojo kurso kontekste ūkininkus šiandien domina tai, kas vyks ateityje: koks bus žemės ūkis, kiek reikės keistis, diegiant naujas technologijas, skaitmenizaciją, dirbtinį intelektą, tiksliojo ūkininkavimo principus, naudojantis robotais, daiktų internetu, taikant naujus verslo modelius, diversifikuojant rizikas“, – „Ką pasėsi…2022“ aktualumą komentuoja VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, pastebinti kad parodos formatas yra vienas efektyviausių instrumentų skleisti žinias ir jų gauti.

Dabartinė situacija įtikina net skeptikus

Ne po vieną medalį per visus „Ką pasėsi…2022“ parodos metus pelniusių įmonių atstovai įsitikinę, jog vis aktualesnės tampa technologijos, atliepiančios bene pagrindinę pastarųjų metų žemės ūkio kryptį – žaliąjį kursą.

„Su trąšų tiekimu iššūkių turime jau bene pusantrų metų. Jos pabrango dešimt kartų ir gali būti, kad kainos kils toliau. Tuo pat metu brangsta kuras, o maisto poreikis didėja. Visa tai sufleruoja, ką turi daryti šiuolaikinis ūkis – tręšti efektyviau, ką šiuolaikinės technologijos leidžia pasiekti, – įžvalgomis dalinosi už beariminės žemdirbystės technologijos sėjamąją „Ką pasėsi…2022“ medaliu įvertintos įmonės „East West Agro“ vadovas Gediminas Kvietkauskas, – Iki šiol įvertindami modernios technikos privalumus ir jos kainą bei palygindami su trąšų ir kuro savikaina, ūkiai vangiai eidavo tiksliosioms žemdirbystės link. Dabar, kai trąša tokia brangi, išmoksime tai, ką ištręšdavome per metus, padalinti ir ištręsti per tris. Ir tai yra įmanoma, nes išmanių sprendimų dėka galima trąšą padėti tiksliai ten, kur jos trūksta“. Anot jo, siekiant mažinti ūkio savikainą, kuro kaina taip pat tampa impulsu atsinaujinti turimą techniką.

Dėl situacijos Rusijoje ir Ukrainoje, G. Kvietkausko nuomone, Lietuvos žemdirbiai artimiausius kelerius metus turėtų gauti rekordiškai geras pajamas. O tai, pašnekovo įsitikinimu, leis investuoti į ekonomiškesnę bei aplinkosauginius reikalavimus atitinkančią techniką.

Kad išmanumas yra šių metų žemės ūkio tendencija, patvirtina ir už po septynerių metų atnaujintą John Deere 6R serijos traktorių „Ką pasėsi…2022“ parodos medalį gavę UAB „DOJUS agro“ atstovai.

„Tampa svarbios tos technologijos, kurios padeda ūkininkams taupyti tai, kas šiuo metu aktualiausia: degalus, trąšas, sėklą. Žinoma, ir laiką. Modernūs sprendimai suteikia galimybę iš anksto, dar prieš sezoną susiplanuoti visus darbus ir juos, atėjus metui, atlikti vienu kompiuterio mygtuko paspaudimu“, – patikina pašnekovai.

Anot jų, domėtis moderniais sprendimais pagrindinių žemės ūkio veiklos komponentų brangimas privertė net skeptiškiausiai jų atžvilgiu nusiteikusius ūkininkus. Iki šiol darbų efektyvumu mažai besidomėję žemdirbiai jau įvertino pasaulio ekonomikos tendencijas bei galimybę sutaupyti tose srityse, kurios iki pokyčių kainų rinkose buvo jiems mažai aktualios.

„Lietuvos ūkiai stambėja ir persiorientuoja į tiksliąją žemdirbystę, kuriai būtinos informacinės technologijos duomenims iš įvairių šaltinių gauti – tai leidžia priimti sprendimus, maksimaliai efektyvinančius žemės ūkio produkcijos gamybą. Todėl nestebina, kad mūsų ūkininkai vis aktyviau domisi inovatyvios technikos našumu, jos patikimumu, garantiniu ir pogarantiniu aptarnavimu, kuro sąnaudomis, atsarginių detalių operatyviu tiekimu, būsima technikos likutine verte ir naujomis technologijomis, kurios atitinka pasaulines tvaraus ūkininkavimo tendencijas. Pastarąsias įsivertinome, todėl nuolat investuojame į brangstančius degalus ir trąšas taupančius išmaniosios žemdirbystės sprendimus“, – „Ką pasėsi… 2022“ medalio laimėtojas UAB „Žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas.

Parodos medaliais įvertinti:
Visaverčiai kombinuotieji lesalai putpelėms (UAB „Ariogalos grūdai“).
Organinė trąša „AGROLINIJA-S“ (UAB „BIODINAMIKA“).
John Deere 6R serijos traktoriai (UAB „DOJUS agro“).
Tiesioginės sėjos sėjamoji SKY EASYDRILL W 6020 FERTISEM HD PRO II E-DRIVE PREMIUM (AB „East West Agro“).
Teleskopinis krautuvas „MANITOU MLT841-145PS+“ (UAB „INTRAC Lietuva“).
Pneumatinio tręštuvo „RAUCH AERO MultiRate“ dozavimo sistema (UAB „Ivabaltė“).
Ražieninė sėjamoji RS-4 (UAB „Laumetris“).
Ratinis traktorius „New Holland T8.435 Genesis“ (AB „Lytagra“).
Traktorius „Valtra T255 Versu“ su įdiegtu technologijų paketu „Valtra Smart Farming“ (UAB „Rovaltra“).
Traktorius „Deutz-Fahr 7250 TTV“ (UAB „Žemtiekimas“).

„Ką pasėsi… 2022“ – šią savaitę

Didžiulėse lauko erdvėse ir paviljonuose vyksiančios parodos „Ką pasėsi… 2022“ organizatorių komandai vadovaujantis VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro vadovas doc. dr. Virginijus Venskutonis pasakoja, kad ir šiemet tradiciškai gausiausia bus žemės ūkio technikos ekspozicija, kurią pristatys įmonės – nuolatinės parodų dalyvės. Tačiau šiemet užsiregistravo ir beveik 20 proc. naujų dalyvių, kurie pristatys skysto mėšlo tvarkymo technologijas, natūralius ir biologiškai aktyvių medžiagų koncentratus, taip pat atsinaujinančios energetikos, IT ir telekomunikacinių sprendimų galimybes.

Renginio metu tradiciškai bus atvertos VDU ŽŪA fakultetų auditorijos ir konferencijų salės, kuriose vyks seminarai įvairiomis aktualiomis su veiklomis žemės ūkyje ir regionuose susijusiomis temomis. Per tris parodos dienas bus surengti 37 seminarai. Daugiau kaip pusę jų ves VDU Žemės ūkio akademijos ekspertai. Dalis šiųmečių temų susijusios su gerojo ūkininkavimo praktika. Seminaruose bus galima sužinoti apie skaitmeninius augalininkystės sprendimus ir jų naudą, apie tarpinių pasėlių efektyvumą ekologinėje žemdirbystėje, ekologiškų produktų gamybos ypatumus, apie dirvožemio organizmus, turinčius įtakos ekosistemų tvarumui ir funkcionalumui, apie pašarinių ir dekoratyvinių žolynų priežiūrą ir daug kitų žemdirbystėje naudingų dalykų.

Keletas temų skirtos pristatyti socialines inovacijas. Seminaruose bus kalbama apie vertikaliosios kooperacijos (klasterių) modelių taikymo Lietuvoje galimybes, vadybos modelius, leidžiančius organizuoti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą Lietuvos uogų ūkiuose, apie trumpąsias kanapių produktų tiekimo grandines, sumanių kaimų vystymo projektus. VDU ŽŪA mokslininkams bus galima pateikti klausimus, konsultuotis, o esant poreikiui susitarti dėl tolesnio bendradarbiavimo.

Organizuojant parodos „Ką pasėsi… 2022“ šviečiamąją programą aktyviai dalyvauja Žemės ūkio ministerija. Šios ministerijos specialistai parodos lankytojams yra parengę 5 seminarus. Jų metu bus pristatytas naujojo ES 2023 – 2027 metų programavimo laikotarpio Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano projektas, pereinamojo laikotarpio KPP priemonė „Sumanūs kaimai“. Bus dalijamasi trumpųjų tiekimo grandinių ir vietos rinkų vystymo Lietuvoje gerąja patirtimi, atskleista durpžemių svarba klimato kaitos kontekste. Taip pat bus supažindinama su 2022 m. tiesioginių išmokų deklaravimo naujovėmis.

Šaltinis: Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos informacija

Analizuojamu laikotarpiu grūdų supirkimo kainos nustojo didėti – kviečiai šių metų 11 savaitę buvo superkami vidutiniškai po 316,97 EUR/t – 1,56 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę, bet 51,82 proc. didesne kaina negu prieš metus. Pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 313,83 EUR/t – 3,06 proc. mažesne kaina, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina, bet 81,52 proc. brangiau negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu, kvietrugiai – po 275,22 EUR/t –7,13 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę, bet 60,25 didesne kaina negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu.

Šaltinis: Agro rinkos informacija, 2022-03-28