Žemės ūkio naujienos: 2022-03-30

Ministras K. Navickas ūkininkus supažindino, kokių priemonių imasi Europos Komisija dėl galimos pasaulinės maisto krizės.

Pasak ministro, šalies ūkininkai šiemet galės auginti derlių pūdyme ir neprarasti žalinimo išmokų. Šis EK žingsnis leis labiau išnaudoti papildomą gamybos potencialą.

Dėl galimo pašarų trūkumo, referencinėse pievose būtų leidžiama auginti ankštines kultūras ir užskaityti kaip referencinius (daugiamečių pievų) dydžius.

Šiuo metu EK vertina valstybių narių pateiktus bendrosios žemės ūkio politikos strateginius planus. Pirmąsias oficialias pastabas dėl Lietuvos strateginio plano EK turėtų pateikti jau šią savaitę.

Taip pat ministras supažindino su naujojo finansinio laikotarpio galimybėmis, parama neariminėms technologijoms įsigyti, aptarė žemdirbių nuogąstavimus dėl planų saulės jėgaines įrengti žemės ūkio paskirties žemėje.

Pasak Varėnos rajono žemdirbių asociacijos pirmininkės Danutės Karalevičienės, nenašiose žemėse ūkininkauja daugiausia smulkūs ūkiai, negalintys pasigirdi dideliais derliais ir pajamomis. Nepaisant to, daugelis parėmė nuo karo kenčiančius Ukrainos žmones.

Ūkininkai teiravosi dėl galimybių didinti išmokų krepšelį ūkininkaujantiems nederlingose žemėse. Pasak ministro, tokia galimybė būtų, jei į išmokas nepretenduotų realiai neūkininkaujantys ir negaminantys jokios produkcijos. „Su gyvulių auginimu siejama išmoka jau pasiteisino, dabar planas išmoką susieti su derliumi“, – sakė ministras.

Ūkininkai ministrui pateikė siūlymų, kaip būtų galima atpažinti lengvų pinigų medžiotojus. Vienas tokių – griežtinti tvarką, pavyzdžiui, kad ūkininkaujantiems nenašiose žemėse išmokoms gauti būtų privaloma buhalterinė apskaita, įrodant užaugintos produkcijos pardavimus.

Susitikime daug dėmesio skirta ir artėjančiam žemės ūkio naudmenų bei pasėlių deklaravimui, aptarti ortofoto žemėlapių atnaujinimo, taip pat valstybinės žemės nuomos probleminiai klausimai.

Ūkininkai skundėsi dažnomis patikromis, kuomet per trumpą laiką tą patį lauką ir tų pačių reikalavimų laikymąsi vertina besikeičiantys kontrolieriai.

Ūkininkaujantys ekologiškai supažindinti su reikalavimai tokiai gamybai, augalų apsaugos priemonių naudojimu.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2022-03-28

Parodos metu stende bus pristatomos aktualios NMA naujovės, kurios padės mūsų klientams ir suteiks reikalingų žinių. Viena jų – informacija apie NMA administruojamą paramą pradėta teikti į pagalbą pasitelkiant dirbtinį intelektą. Tai robotų konsultantų pora – Žemyna Nemiga ir Vėjas Nemiga, papildžiusi NMA robotų „šeimą“. Naujieji NMA pagalbininkai, Jums pasiteiravus, papasakos apie mokėjimo prašymų teikimą NMA elektroniniu būdu, atkreips dėmesį į dažniausiai daromas klaidas, paaiškins, kaip elektroniniu parašu patvirtinti ir pateikti reikiamus dokumentus, taip pat atsakys į aktualius dažniausiai užduodamus klausimus.

Kviečiame su Žemyna ir Vėju susitikti ir pabendrauti akis į akį parodoje.

Didelio susidomėjimo sulaukia NMA naudojamos inovatyvios technologijos atliekant patikras. Viena iš jų – „NMA agro“ programėlė. NMA specialistai pademonstruos „NMA agro“ programėlės funkcionalumą ir atsakys į visus parodos lankytojų klausimus.

Šaltinis: nma.lt, 2022-03-28

ŽŪM, siekdama išaiškinti finansuojamus melioracijos darbus, siūlo aiškiau reglamentuoti ne tik melioracijos, kaip yra iki šiol, bet ir hidrotechninius statinius.

Taip pat siūloma patikslinti, kad tikslinės dotacijos taip pat yra tinkamos ir sureguliuotiems upeliams, kurie priskiriami prie melioracijos inžinerinių statinių. Taigi, upelių tvarkymas turėtų būti sklandesnis.

Remontuojant pralaidas būtų galima keisti jų vamzdžius, kai jie yra visiškai susidėvėję ir kelia pavojų žmonių saugumui. Tai leistų savivaldybėms, atliekančioms griovių priežiūros darbus, tinkamai sutvarkyti pralaidas ir taip saugoti jomis besinaudojančius žmones.

Siūloma suvienodinti terminą, iki kada turėtų būti atlikti šienavimo darbai. Taigi griovių ir sureguliuotų upių šlaitų bei 1 m apsaugos juostos šienavimas būtų vykdomas nuo gegužės 15 d. iki spalio 1 d.

Valstybei priklauso sureguliuoti upeliai, melioracijos grioviai, juose esantys melioracijos inžineriniai statiniai, tvenkinių hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos. Savivaldybėms patikėta funkcija prižiūrėti melioracijos sistemas, tad jos atlieka melioracijos priežiūros darbus: šalina avarinius gedimus, pumpuoja vandens perteklių sausinimo siurblinėse ir polderiuose, šienauja melioracijos griovių, pylimų ir užtvankų šlaitus, kerta krūmus, atlieka smulkų melioracijos griovių remontą ir kitus priežiūros bei remonto darbus.

Kad savivaldybėms būtų paprasčiau atlikti šiuos darbus, ŽŪM siūlo melioracijos programą tvirtinti einamiesiems metams, ne trejiems, kaip buvo iki šiol.

Lietuva yra tarp daugiausia melioruotų žemių turinčių valstybių. Kadangi esame drėgmės pertekliaus zonoje, žemės ūkiui palankias sąlygas įmanoma sukurti tik sausinant žemes. Bendras nusausintos žemės plotas Lietuvoje siekia 2,977 mln. ha (iš kurio 2,575 ha nusausinta drenažu, iš kurių žemės naudmenos sudaro 2,495 mln. ha), melioracijos grioviai driekiasi 52,386 tūkst. km, drenažas – 1,593 mln. km, 63 699 vnt. pralaidų ir daug kitų statinių.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-03-28

Nori aiškumo

Vilkaviškio rajone smulkūs pieno tiekėjai ūkiuose primelžtą pieną suveža į kelias pienines – Bartninkuose veikiantį žemės ūkio kooperatyvą (ŽŪK) „Melbras“ bei į Alksnėnuose įsikūrusį ŽŪK „Senoji kryžkelė“. Mažų pieno ūkių šeimininkai šį pavasarį tarpusavyje svarstė, ar tikrai nuo 2023 metų sausio 1-osios jiems reikės savo ūkiuose pasistatyti pieno šaldytuvus ir kiek tai kainuos, jeigu juose turės laikyti pamelžtą pieną. Patys neradę atsakymo, rūpimą problemą išsakė „Valstiečių laikraščio“ redakcijai.

Tris karves laikanti aktyvi Vilkaviškio rajono ūkininkė Vilija S. (pavardė redakcijai žinoma) „Valstiečių laikraščiui“ papasakojo pavasario pradžioje sunerimusi, nes niekur spaudoje, taip pat ŽŪM ar kitų tarnybų pranešimuose, nerado informacijos, ar nuo kitų metų pradžios dar bus reikalaujama smulkiuose pieno ūkiuose turėti pieno atšaldymui skirtus šaldytuvus, ar ne. Pasak jos, šis reikalavimas pareikalautų tikrai didelių investicijų iš tokio mažo ūkio, kaip jos. Su tokia pačia problema susidurtų ir kiti smulkieji pieno ūkiai, kurių Vilkaviškio krašte dar yra nemažai.

„Nežinau, kaip tokį šaldytuvą reikės įsigyti, ar bus kompensuojamos išlaidos? Dar ir elektra labai brangi, taip pat šaldytuvui reikės atskiros patalpos. Bet svarbiausia, kad laikome vos kelias melžiamas karves. Kai jos užtruks ir neduos pieno, kuo tada reikės tokį talpų šaldytuvą užpildyti? Manau, kad nusipirkus šaldytuvą reikia ir daugiau karvių“, – savo nuomone pasidalino vilkaviškietė.

Ne tik ji, bet ir kiti smulkūs pieno tiekėjai baiminasi nemenkų papildomų išlaidų. Žmonės nežino, kokiu principu toks šaldytuvas dirbs, ar prireikus jį bus galima išjungti. Iki šiol, anot problemą išsakiusios ūkininkės, vasaros metu, kad pamelžtas šviežias pienas nesugižtų, vieni talpas su pienu atvėsindavo nuleidę į šulinius, kiti dėdavo trumpam į šaldiklius.

Smulki ūkininkė minėjo, kad žmonės vis dar turėjo vilčių, jog tokiems mažiukams pieno statytojams ir toliau nereikės šaldytuvų, juolab kad daugeliui pieninė taip arti, kad nuvežti iki jos pieną užtrunkama vos keletą minučių. „Mums turėtų paaiškinti, kodėl jų reikės. Ieškojau atsakymo visur, bet nesuradau. Mes, sunešę pieną, susirenkame ir vis pasišnekame, ar čia jų reikės, ar ne? Kai dabar daug kas keičiasi, gal jau toks reikalavimas atšauktas?“ – retoriškai teiravosi ji.

Pasak ūkininkės, kaimo žmonės svarsto ir kokiu principu nuo kitų metų pradžios būtų surenkamas pienas, jeigu naujovės neaplenks, kaip bus imami mėginiai pieno tyrimams.

Daug metų dirbo senoviškai

Vilkaviškietė atkreipė dėmesį, jog nemažai smulkių pieno ūkių susiduria su finansiniais sunkumais. Ji patikino, kad dabar esminis reikalas yra net ne šaldytuvas ir nauja tvarka, o ar iš viso apsimokės laikyti kelias karves, kai tokios brangios trąšos.

„Jau reikia tręšti laukus, pievas ir pirmiausia išlaidos kirs „per trąšas“. Užtat pavasarį ūkininkams taip neramu – kiek šiemet kainuos pašarų pasiruošimas, jeigu ir toliau nutarsime laikyti karves. Dabar mus „spaudžia“ ne tik mėšlidės, nes jau ir jų reikia, net jei vieną karvę laikai, bet dar ir šaldytuvai, todėl reikia pasiskaičiuoti, ar ekonomiškai apsimoka laikyti karves. Mes jau tik pieno pardavimui jas ir laikome, nes vien iš to gyvename. Iš viso apie šituos dalykus reikia kalbėti. Per radiją labai daug kalbama apie didžiuosius ūkininkus, kad jiems turėtų būti leidžiama skolintis, bet kaip reikės išgyventi mums su trimis karvėmis?“ – klausė pieno tiekėja.

Vilija S. nusakė ir situaciją, dėl ko beveik 60 metų amžiaus sulaukę žmonės kaimuose dar nesiskiria su keliomis karvutėmis. Jos teigimu, jie jokio kito darbo nedirba, gyvena tik iš savo smulkaus ūkio. „Užimtumo tarnyba nieko negali tokiam kaimo žmogui pasiūlyti, nes jau nei sveikatos, nei sugebėjimų nėra daug. Į pensiją išeisiu tik po 5 metų, būdama 65-erių. Mes papuolėme į užburtą ratą – reikiamo darbo stažo sukaupę neturime. Anksčiau mažai uždirbome, todėl tik Ligonių kasai patys mokėjome, o „Sodrai“ mokėti nebuvo iš ko. Taip nutiko, kad iš tų trijų karvių gyvename. Mums reikia labai rimtai pasiskaičiuoti, ar pertvarkant ūkį mums nereikės primokėti ir dar nebus iš ko skolintis“, – rūpesčiais pasidalino vilkaviškietė.

Mažame karvių ūkyje – tik rankų darbas, modernių melžimo aparatų moterys neturi. „Galvoju, kad reikėtų šiek tiek daugiau karvių ir tada šaldytuvas būtų visai neblogas sprendimas. Vietoje to, kad veži į pieninę, degini degalus, tai mainais susimoki už elektrą. Tiktai reikia, kad jaunesnių žmonių dirbtų ūkyje, o jų nėra“, – užsiminė ūkininkė.

Ji skaičiavo, kad pagal senovišką tvarką jie taip be šaldytuvo dirbo 32 metus. Sekėsi gana neblogai. Pasak moters, nešė pamelžtą pieną į pieninę ir atrodė, kad iki savo amžiaus galo neš. Todėl didesnes viltis Vilkaviškio rajono pieno statytojai deda į pieninių, kurioms pristato pieną, vadovus. Sako, jeigu jie bus suinteresuoti išlaikyti pieno kiekius, galbūt už simbolinę kainą išnuomos ūkininkams šaldytuvus, tada patiems beliktų susimokėti tik už elektrą.

Tačiau ji mato ir kitokią galimą įvykių eigą. „Vyko labai karštos diskusijos, bet paskui naujovė visai nutilo, buvo atidėta metams – iki 2023 metų sausio. Per tą laiką užgožė visai kiti reikalai ir kalbos baigėsi, tai kiti ir pamiršo. Dabar laukiame naujų metų, bet čia dar gali ir naujos korekcijos įvykti. Dabar Lietuvoje didžiulis ukrainiečių srautas, gali reikėti daugiau pieno, todėl tie šaldytuvai dar gali „atšokti“, – vylėsi Vilkaviškio krašto ūkininkė.

IŠNAŠA:

Žmonės vis dar turėjo vilčių, kad tokiems mažiukams pieno statytojams ir toliau nereikės šaldytuvų, juolab kad daugeliui pieninė taip arti, kad nuvežti iki jos pieną užtrunkama vos keletą minučių.

Komentarai

Šaldytuvams – parama

Nors ES teisės aktuose numatyta, kad pamelžtas pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 °C temperatūros, jei jis surenkamas kasdien, arba ne aukštesnės kaip 6 °C temperatūros, jei surenkamas ne kasdien, Lietuvoje iki šiol dar taikoma išimtis – kai pienas pristatomas per 2 val. po melžimo, jo atšaldyti nereikia. Tačiau žemės ūkio ministro įsakymu išimties neliks nuo 2023 m. sausio 1 d. – visas superkamas pienas turės būti atšaldytas iki 8 °C.

Problema ta, jog pagal pieno tyrimų duomenis nemažos dalies pieno, kuris atvežamas į pieno perdirbimo įmones, bendras bakterijų skaičius viršija nustatytus reikalavimus ir jo kokybę blogina būtent tai, kad pamelžtas pienas nėra atšaldomas iš karto po melžimo.

VMVT, kuri yra atsakinga, kad vartotojams būtų tiekiami kokybiški ir saugūs pieno produktai, siūlymu buvo parengtas Pieno supirkimo taisyklių pakeitimas, o pieno gamintojams tokiam pokyčiui pasiruošti, taikomas pereinamasis dvejų metų laikotarpis. Ne vienerius metus daug diskutuota apie priemones, kurios galėtų padėti pieno gamintojams gerinti pieno kokybę. Ji ypač svarbi visai maisto tiekimo grandinei. Pieno gamintojai buvo informuoti ir raginami naudotis parama pieno šaldymo įrangos įsigijimui, kurią buvo galima gauti pagal įvairias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones.

Nuo 2020 m. išskirtinai smulkieji ūkininkai, užsiimantys pienine galvijininkyste, buvo kviečiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikti paraiškas dėl paramos savo ūkiams stiprinti. Ši parama skirta pieno gamintojams, laikantiems nuo 3 iki 9 pieninių veislių karvių, jiems skiriama 100 proc. išmoka, sudaranti iki 15 tūkst. Eur. Investuojantiems būtent į pieno šaldymo įrangą suteikiamas prioritetas, jiems skiriama 20 atrankos balų. Per dvejus metus (2020–2021 m.) buvo paremta apie 890 pareiškėjų, jiems skirta per 13 mln. Eur. 2022 m. pieninės galvijininkystės smulkiesiems ūkiams taip pat skirta 5 mln. Eur. Norintys gauti paramą šaldymo įrangai įsigyti turėjo suskubti – paraiškų priėmimas baigiasi kovo mėnesį.

ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius

Data – vis arčiau

Įgyvendinant ES Reglamento 853/2004 nuostatas dėl pieno temperatūros režimų užtikrinimo numatyta, kad pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 °C temperatūros, jei jis surenkamas kasdien, arba ne aukštesnės kaip 6 °C temperatūros, jei surenkamas ne kasdien. Šio Reglamento užtikrinimą kontroliuoja EK Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas. Lietuvoje taikomos pieno ir pieno produktų, saugos oficialios kontrolės sistemos, direktorato 2016 metais atlikto patikrinimo metu atkreiptas dėmesys į tam tikrus neatitikimus su galiojančio reglamento nuostatomis.

Vadovaujantis ŽŪM patvirtintomis taisyklėmis buvo suteikta išlyga atvejams – supirkti pieną, kai pienas pristatomas per 2 val. po melžimo, perkeliant jo atšaldymą pieno supirkėjui. Bendru sutarimu 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D–48 buvo pakeistos kai kurios Pieno supirkimo taisyklių nuostatos, atsisakant ankstesnių išlygų dėl galimybės supirkti neatšaldytą tik ką pamelžtą pieną 2 val. po melžimo, pristatant pieną į perdirbimo įmonę, jo temperatūra neturi viršyti 10 °C. Pieno temperatūra turi būti matuojama kiekvieno priėmimo metu. Šios nuostatos įsigaliojimo terminas numatytas nuo 2023 m. sausio 1 d.

VMVT Viešųjų ryšių skyrius

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2022-03-29

Seimo Ekonomikos reikalų komiteto posėdyje „Achema“ pateikė statistiką. Karbamido tona šiandien kainuoja 1100-1200 eurų už tonų, tačiau jis praktiškai neperkamas. Skystų azotinių trąšų taip pat neperka. Kovą Lietuvoje jų įprastai buvo parduodama 50 tūkst. t, o dabar tik 5 tūkst. t. „Achemos“ atstovai įvardino pagrindinę bėdą, kodėl negali dirbti pilna jėga – pirkėjai nenori tiek mokėti ir viliasi, kad kainos kris. Dėl žaliavų iš sankcionuojamų šalių problemos nėra. Jų pakanka, tačiau tai brangiau nei vežtis iš Rusijos.

Baltijos šalių rinkoje bendrovė parduoda apie trečdalį produkcijos. Ukrainoje parduodavo 100 tūkst. t. Problema, kad nebegalima vežti per Lenkiją, kur kita geležinkelio vėžė. Transportavimas per Baltarusiją nebeįmanomas. Įmonė neslepia, kad norėtų ir paramos, bet ne sau, o ūkininkams. „Pagalba būtų gerai, nes matome, jog smulkieji ūkininkai trąšų tiesiog nepirks ir derlius bus prastas. O maisto produktų kainos labai smarkiai kils. Trąšos biržinė prekė ir vienintelis protingas sprendimas remti ūkininkus, kad jie augintų maistą“, – siūlė Gintaras Balčiūnas, „Achemos“ valdybos narys.

Laidoje „Delfi tema“ su žemės ūkio ministru Pauliumi Astrausku ir premjerės patarėju Ignu Jankauskus kalbėjomės, koks kelias šiandien ūkininkui gali būti pelningiausias – auginti labai daug, ar taupyti ir tenkintis mažesniu derliumi. „Mums nereikia siekti pačio didžiausio derlingumo, geriau siekti didžiausio pelno. Būtent apie tai reikia kalbėti. Dabar matome, kad rinkos labai išsibalansavusios, trūkinėja tiekimo grandinės. Trąšos pabrango 3-4 kartu, o žemės ūkis vienas iš rizikingiausių veiklų. Reikia labai tiksliai skaičiuoti savo investicijas“, – dėlioja P. Astrauskas.

Viceministras pateikia ir skaičius. Šiandien 5 t kviečių iš hektaro pagal pajamas tas pats, kas prieš 2-3 metus 10 tonų iš hektaro. 4-5 t pasiekiamos gana lengvai, o kiekviena tona virš šio kiekio savikainą didina labai sparčiai. „Sudėtinga pasakyti, kokia vidutinė investicija hektarui. Jei tai beariminė žemdirbystė, sąnaudos mažesnės nei tradicinės, kai kiekvienam hektarui tekdavo investuoti 700-800 eurų. Šiemet, nekeičiant technologijų, tai 1500 eurų“, – skaičiuoja P. Astrauskas.

Einant šiuo keliu, kai grūdų kainos virš 300 eurų, pelnas iš hektaro būtų apie 300 eurų. Trąšos ir pesticidai tai iki 40 proc. sąnaudų. Problema, kad rinkoje, pasak viceministro, šių produktų gali tiesiog nebūti. I. Jankauskas laikosi kitokios pozicijos – jo nuomone reikia auginti kiek galima daugiau. „Ūkininkai ieško optimalaus rezultato – naudoja išmanias technologijas, tiria dirvožemį. Geriausia strategija ta, kurios laikomasi ne vienerius metus ir ūkininkas žino, kad tai veikia jo laukuose. Blaškytis neverta. Dauguma nuosekliai ir dirba. Gali riboti tik apyvartinių lėšų trūkumas, bet čia galės padėti rengiamas lengvatinių paskolų fondas“, – apie tai, kad mažinti investicijų nereikia pasakoja I. Jankauskas.

P. Astrauskas viliasi, kad trąšos visgi pigs. „Normali“ kaina būtų 600-700 eurų už azotinių trąšų toną. I. Jankauskas pabrėžia, kad ne viską galime nuspręsti pinigais. Dingus Rusijos ir Ukrainos kviečių eksportui, mes pasauliui tampame svarbūs, kaip maisto tiekėjai, nes apsirūpinimas maistu tampa labai svarbiu faktoriumi, nes kai kurioms šalims gresia badas. Kol kas sunku nuspėti ir kas bus su smulkiais ūkininkais, kurie negali įpirkti trąšų. „Smulkūs ūkininkai, ypatingai tie, kurie ne PVM mokėtoja ir negali įpirkti trąšų, ūkininkaus kaip natūriniame ūkyje. Perspektyviau ekologiniams ūkiams, kurie resursų reikia mažiau. Manau, kad visi jie gyvens kur kas geriau, nes pabrangęs grūdai atneša daugiau pajamų, o į gamybą jie investuodavo nedaug“, – prognozuoja P. Astrauskas.

Su juo nesutinka I. Jankauskas, sakantis, kad vienus metus, atlikus dirvožemio tyrimus, galima pralaukti ir galbūt derliaus nuostoliai nebus gigantiški. Tačiau kitais metais nualintai dirvai reikės tą kompensuoti, nes žemės negalima „palikti be maisto“. Pašnekovai tikisi, kad smulkieji ūkiai išgyvens, nes tai ne pirma krizė ir jie sugeba prisitaikyti. Kur kas sunkiau gyvulininkystei. „Visame pasaulyje išaugo žaliavų kainos ir jų trūksta. Kai kurios žaliavos brango 2 ir daugiau kartų. Ieškome įvairių paramos formų. Net jei remsime gamybą padėdami įsigyti trąšas, apyvartinėmis lėšomis, tačiau grūdų kainos negalėsime sumažinti ir atskiriems sektoriams iškyla rimta rizika. Tuo labiau neaišku, kiek laiko reikės šios pagalbos“, – dėlioja P. Astrauskas.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-03-25