Žemės ūkio naujienos: 2022-04-01

Pieno supirkimo taisykles, nustatančias, kad superkamas pienas būtų atšaldytas iki 8 laipsnių, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė dar 2021 m. sausį, remdamasis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kuri yra atsakinga, kad vartotojams būtų tiekiami kokybiški ir saugūs pieno produktai, siūlymu.

Pieno gamintojams tokiam pokyčiui pasiruošti suteiktas pereinamasis dvejų metų laikotarpis. Jie buvo informuoti ir raginami naudotis parama pieno šaldymo įrangos įsigijimui, kurią buvo galima gauti pagal įvairias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.

Nuo 2020 m. išskirtinai smulkieji ūkininkai, užsiimantys pienine galvijininkyste, buvo kviečiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikti paraiškas dėl paramos savo ūkiams stiprinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“.

Ši parama skirta pieno gamintojams, kurie laiko nuo 3 iki 9 pieninių veislių karvių, jiems skiriama 100 proc. išmoka, sudaranti iki 15 000 Eur. Investuojantiems būtent į pieno šaldymo įrangą buvo suteikiamas prioritetas, nes pieno kokybė ypatingai svarbi visai maisto tiekimo grandinei.

Per dvejus metus parama pasinaudojo apie 900 ūkininkų, dar apie 200 paraiškų pateikė šiemet – šis skaičius negalutinis.

Nors ES teisės aktuose numatyta, kad pamelžtas pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 laipsnių temperatūros, jei jis surenkamas kasdien, arba ne aukštesnės kaip 6 laipsnių temperatūros, jei surenkamas ne kasdien, Lietuvoje, kai pienas pristatomas per 2 valandas po melžimo, dėl pieno atšaldymo iki šiol dar taikoma išimtis.

Tačiau pagal pieno tyrimų duomenis, nemažos dalies pieno, kuris atvežamas į pieno perdirbimo įmones, bendras bakterijų skaičius viršija nustatytus reikalavimus, ir jo kokybę blogina būtent tai, kad pienas nėra atšaldomas iškart po melžimo. Todėl svarbu, kad šaldymo įranga pasirūpintų visi pieno gamintojai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-30

„Dėkoju Jums už ilgametį produktyvų mokslinį – tiriamąjį darbą ir svarų indėlį dirvotyros, agrochemijos bei ekologijos srityse. Jūsų darbai ypač svarbūs praktinei žemės ūkio veiklai, skatinantys semtis naujų idėjų, žinių ir pritaikyti jas augalininkystėje, didinant žemės ūkio konkurencingumą bei efektyvumą“, – teigė ministras.

Akad. G. Staugaitis yra visoje Lietuvoje žinomas mokslininkas, daug nuveikęs agrochemijos ir dirvotyros, daržininkystės, sodininkystės, gėlininkystės, ekologijos ir žemdirbystės srityse. Jis paskelbė apie 200 mokslinių ir daugiau kaip 100 mokslo populiarinamųjų straipsnių, parašė knygą Daržovių tręšimas (su J. Jurkšaičiu).

Taip pat yra monografijų Dirvožemio tyrimo metodų ir tręšimo rekomendacijų palyginimas Centrinės ir Rytų Europos šalyse, Agroekosistemų komponentų valdymas, Lietuvos žemės našumas, Inovatyvūs dirvotyros ir agrochemijos mokslo sprendimai autorius ir bendraautorius.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-31

Pasak parodoje apsilankiusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, „Ką pasėsi…“ kasmet žymi darbymečio pradžią ir skatina žemdirbius rūpintis žemės ūkio technika, domėtis naujovėmis.

„Rudens rezultatai labai daug priklauso nuo teisingų sprendimų pavasarį, o vietoje nestovintis gyvenimas įpareigoja ieškoti naujų kelių ir galimybių: pasitelkti naują požiūrį, mokslo žinias, išmaniąsias technologijas.

Modernūs ir inovatyvūs sprendimai žemės ūkyje skirti ne tik tausoti mūsų didžiuosius turtus – dirvožemį ir gamtą, bet ir gerokai sumažina ūkių išlaidas degalams, trąšoms, sėklai, sutaupo laiko.

Dalis ūkininkų tai įvertino ir jau investavo ar investuoja į ekonomiškas bei aplinkosaugos reikalavimus atitinkančias technologijas: biodujų gamybos, mėšlo tvarkymo, rankų darbą pakeičiantį gamybos robotizavimą, nekalbant apie sėjos ar augalų priežiūros techniką. Tikiu, kad ir ši paroda skatins diegti naujoves “, – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas.

Paroda užima beveik 15 ha plotą, o didžiausia joje – žemės ūkio technikos ekspozicija. Techniką pristatančios įmonės šiemet didžiausią dėmesį skiria tiksliojo ūkininkavimo sprendimams. Čia pristatomi belaidžio interneto sprendimai, biodujų gamybos iš ūkiuose susidarančių atliekų ir skysto mėšlo tvarkymo technologijos, biologiniai preparatai ūkiams.

Pasisemti žinių

Parodoje supažindinama su draudimo ir kitomis finansinėmis paslaugomis, teikiamomis žemės ūkyje, o įvairių žinių pasisemti siūloma ir 42 seminaruose: apie skaitmeninę augalininkystę, tarpinių pasėlių efektyvumą ekologinėje žemdirbystėje, ekologiškų produktų gamybą, pašarinių ir dekoratyvinių žolynų priežiūrą ir daug kitų ūkiui naudingų dalykų.

Žemės ūkio ministerijos specialistai parodoje kvies į seminarus, kuriuose pristatys durpžemio svarbą klimato kaitai ir žemės ūkio sektoriui, KPP priemonės „Sumanūs kaimai“ galimybes, trumpų tiekimo grandinių vystymo Lietuvoje plėtrą, 2023–2027 m. KPP Strateginio plano projektą bei 2022 m. tiesioginių išmokų deklaravimo naujoves.

Apie KPP teikiamas galimybes ir Žuvininkystės stebėsenos programą bei privalomą augintinių ženklinimą ministerijos stende lankytojus konsultuos specialistai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-31

„Norėčiau nuraminti Lietuvos žmones, tą svarstėme ir paskutiniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, kad maisto produktų deficito nei visoje Europoje, nei Lietuvoje nebus“, – žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi…2022“ Kaune žurnalistams sakė prezidentas. „Tą patikino ir mūsų žemdirbiai, kurie visiškai normaliai pasiruošę naujam sezonui, o ir apsirūpinimas trąšomis yra pakankamai aukšto lygio – apie 80 proc. suformuota būtino trąšų kiekio, reiškia, iš principo galime tvarkytis su šia problema ir nuosekliai įgyvendinti mūsų kursą atsisakyti trąšų iš tos valstybės, kuri yra agresorė“, – kalbėjo prezidentas.

G.Nausėda taip pat sakė, kad žaliavų brangimas turėtų paskatinti ūkininkus investuoti į efektyvesnį trąšų naudojimą. „Galvoju kad žemdirbių laukia pakankamai šviesi ateitis, o kai kurių žaliavų brangimas netgi ir paskatins jas taupiau naudoti, kalbu apie trąšas, kurių išaugusios kainos padidins norą investuoti į tokias technologijas, kurios trąšų panaudojimą padarys kur kas efektyvesnį, selektyvesnį, tikslingesnį“, – sakė prezidentas.

„Turint omenyje, kad kai kurios technikos ir kaina nėra maža, džiugu, kad ūkininkai randa finansinių galimybių investuoti ir kas ekonomiška, ir efektyvu, ypač dabartinėmis sąlygomis, kai karas Ukrainoje lemia ir lems maisto produktų deficitą. Labai svarbu, kad nesusidarytų vadinamosios kainų žirklės. Viena vertus, žaliavos, kuras brangsta, bet, kita vertus, turėtų didėti ir pagamintos produkcijos kainos“, – kalbėjo prezidentas.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-03-31

Laukiama, kad gana greitai per mūsų kraštą pajudės pirmieji ukrainietiški grūdai. „Bendras krizių bruožas – sutrūkusios tiekimo grandinės. O tai bloga naujiena tokiems inertiškiems sektoriams, kaip žemės ūkis. Staigiai sustabdyti procesų negalima, nes čia gyvi organizmai, o sustabdžius pradėti beveik neįmanoma. Tad ir priemonių arsenalas, bėdas sprendžiantis trumpuoju laikotarpiu labai menkas.

Karas Ukrainoje maisto sektorių palies labiau už visas kitas krizes iki šiol. Ten vis dar yra dešimtys milijonų tonų įvairių grūdų. Tačiau maistu šis kiekis taps labai sunkiai. Sunaikinti perdirbimo, mėsos sektoriai ir uždaryta logistika jūra eliminuoja šalį iš eksportuotojų gretų. Mūsų skaičiavimai rodo, kad vien kviečių gamyba šiais metais turėtų mažėti apie 15 mln. tonų, – beveik per pusę. Kitų kultūrų prognozuojamas gamybos mažėjimas panašus.

Darome prielaidą, kad kariaujanti šalis produkcijos eksportui nepagamins. Ukraina sudarė apie 8 proc. grūdų eksporto rinkos, tad prielaidų grūdų kainų kritimui šiuo metu būtų sudėtinga surasti“, – aiškina Ignas Jankauskas, premjerės patarėjas. Tai, jog ši valstybė pasaulio maistui ypatingai reikšminga, pritaria ir kiti. „Kviečių paklausa pasaulyje auga. Per pastarąjį mėnesį jų kainos padidėjo daugiau kaip 30 proc.

Įtakos paklausai ir kainų kilimui turi ne tik karas Ukrainoje, bet ir viešumoje pasirodęs Rusijos sprendimas iki šių metų birželio pabaigos uždrausti grūdų eksportą. Kol kas visi labai atsargiai vertina ir būsimus derlius. Ekspertai skaičiuoja, jog jau šį sezoną pasaulio rinkos negaus virš 10 mln. tonų kviečių, kurie įprastomis sąlygomis būtų atvežti iš Ukrainos bei Rusijos“, – analizuoja Karolis Šimas, „Agrokoncerno grūdai“ direktorius ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas.

Lietuviai mielai pirktų

I. Jankausko duomenimis, Lietuva vidutiniškai per metus importavo apie 50 tūkst. tonų kukurūzų, didelius kiekius aliejaus, saulėgrąžų išspaudų. Tai žaliavos, kurių negalime pasigaminti. Ir tai kelia rizikas. Didžioji dalis buvo atvežama iš Ukrainos ir agresorės Rusijos. „Šiuo metu vedame intensyvias derybas su Ukrainos žemdirbiais dėl abipusiai reikalingo prekybos ryšių atstatymo. Iššūkiai čia du – ribojimai Ukrainoje ir logistika. Ukrainos žemdirbių interesas taip pat dvejopas: neatlaisvinus sandėlių nebus kur dėti naujo derliaus, o be eksporto nebus ir pajamų, kurių reikia naujo sezono pradžiai.

O gamybą nepasiduodanti šalis ruošiasi pradėti. Apsirūpinimas trąšomis, pesticidais siekia apie 80 proc., tačiau degalų nėra. Tuo tarpu Lietuva nori išspręsti pašarinių kultūrų tiekimo iššūkį“, – aiškina I. Jankauskas. Patarėjo duomenimis, vien mūsų kiaulių sektorius įsigytų apie 10 tūkst. tonų kukurūzo. „Esame labai arti susitarimų, greitai turėtų prasidėti bandomieji reisai. Sėkmės atveju turėsime vieną iš elementų, kurių reikia norint išspręsti apsirūpinimo maistu klausimą. Taip žingsnis po žingsnio sukursime tvarią sistemą. Iššūkių laukia daug, tačiau Ukraina yra mūsų pavyzdys, kaip nenuleisti rankų“, – kalba politikas.

Uostai užminuoti

Nepaisant gražių norų ir siekių, atsigabenti javus iš Ukrainos ne taip paprasta. „Nepaisant prognozių ir apribotų galimybių dėl sugriautos logistikos, Ukraina pradeda domėtis alternatyvomis tiek senam, tiek naujam derliui eksportuoti. Įprastomis sąlygomis, didžioji Ukrainos grūdų ir kukurūzų eksporto logistika būdavo nukreipta į Ukrainos uostus privežant krovinį vagonais, o iš ten visur kitur. Šiuo metu Ukrainos Juodosios jūros uostai yra užminuoti ir kol vyksta karas, eksportas šiuo keliu neįmanomas“, – detales aiškina K Šimas ir sako, kad alternatyvos jūrai ir vidiniams Ukrainos geležinkelių tinklams kol kas nėra.

Pasak eksperto, keliai senajam derliui gabenti išlieka tik per sausumą, tačiau ir čia reikia turėti omenyje, kad geležinkelių pralaidumas yra minimalus, nes reikalinga papildoma infrastruktūra ir pajėgumai, perkraunant agonus ar krovinius į europietiško tipo vėžes. Autotransportu gabenti taip pat sudėtinga – atstumas nuo centrinės Ukrainos iki Klaipėdos didelis – apie 1,5 tūkst. kilometrų. Todėl Ukrainai būtų logistiškai patogiau vežti į Lenkijos uostos, kur atstumas mažesnis.

Taip pat, lyginant su Lietuva, Ukrainai patogiau net tiesiogiai pristatyti į rytinę Vokietiją. Kitas ir dar labiau realistiškesnis kelias – eksportuoti per Rumunijos uostus, privežant eksportuojamas kultūras autotransportu. Tai gerokai arčiau nei Lietuva, be to būtų ir trumpesnis laivų kelias į trečiąsias šalis, Afriką ir kt.

Per brangus transportas

Logistinės bėdos geležinkelio vėže ir užminuotais uostais nesibaigia. „Kitas labai svarbus klausimas – transporto pajėgumai. Iki javapjūtės laisvų grūdovežių yra, bet prasidėjus javapjūtei, rudenį autotransportas bus labai komplikuotas, nes jo reikės visiems ir visur. Kitas dalykas – eksportas susijęs su pervežimais autotransportu yra nekonkurencingas dėl brangstančio kuro. Vien atvežimas iki Lietuvos sudarytų trečdalį kviečio ar kukurūzo kainos.

Kalbant apie naują derlių, matome labiau realistiškesnį variantą, jog Ukraina parduos grūdus kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Rumunijoje. Lenkai ir rumunai eksportuos savo perteklių, išnaudodami savo jūrų uostus ir sutaupydami per 500 kilometrų logistikos kaštų. Šiuo metu tai labiausiai tikėtinas scenarijus naujam Ukrainos derliui. Lietuva būtų buvusi anksčiau tikrai patraukli, nes Lietuvos logistika būdavo patogi tiems, kurie gabendavo prekes vagonais per Baltarusiją tranzitu iki Klaipėdos“, – aiškina K. Šimas.

Grūdininkų asociacijos vadovas sako, jog, apibendrinant, Lietuva galėtų padėti ir ši pagalba būtų grindžiama tik labiau geru noru padėti – eksportas per Lietuvą vyktų simboliniais kiekiais ir nesudarytų pagrindinių srautų. Taip pat svarbu, kad šiandieninė situacija Ukrainoje yra sudėtinga, Ukrainos žmonės juda link saugesnių šalių, tais pačiais keliais juda ir humanitarinė pagalba, tad ir krovinių judėjimas šiandien būtų komplikuotas. Anot jo, Lietuvos potencialą Ukrainai perkrauti eksporto kryptis vertina kaip minimalų, nes Ukrainai šiandien yra kiti patogesni būdai, o mūsų patrauklumas menksta dėl Ukrainos kaimynių pranašumų. Ateityje visa logistika ir naujos galimybės priklausys nuo eksportuojamo kiekio, laikmečio ir susidariusio galimo logistinio pralaidumo, teigia jis.

Grūdų kaina nedžiugina

Pasaulinę grūdų rinką dėl karo krečia karštinė. Užpraeitą savaitę (03.14 – 03.18) Prancūzijos Euronext MATIF grūdų biržoje gegužės mėnesio kviečių kaina sumažėjo 2,43 proc. iki 361,75 eurų, o šiuo metu jų kaina vėl perkopė 380 eurų ribą, rašoma pranešime. Rapsų kainos praėjusią savaitę (03.14 – 03.18) Euronext MATIF biržoje augo 3,65 proc. ir siekė 937,75 eurus už toną, o šiandien jų kaina pakilo iki 940 eurų, rašoma pranešime.

„Įtakos kainų kilimui turi ir Rusijos, galimai, priimtas sprendimas iki šių metų birželio pabaigos uždrausti grūdų eksportą. „IKAR“ analitikų duomenimis, per šį periodą galėtų būti eksportuota 6 – 6,5 mln. tonų kviečių“, – sako Svajūnas Banelis, AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas. Kol kas įvairių šalių analitikai nesiima vertinti galimų scenarijų grūdų kainų rinkose, nes, pasak S. Banelio, situacija jose kinta ne savaitėmis, o dienomis. „Šiandien akivaizdu, kad dėl aktyvių karo veiksmų Ukrainos ūkininkams bus sudėtinga pasirūpinti pasėliais ir sėjos darbais.

Ekspertai skaičiuoja, kad Ukrainos šio sezono vasarinių pasėlių plotai sumažės 39 proc., iki 4,7 mln. hektarų. Praėjusių metų sezoną Ukrainoje užauginta 86 mln. tonų grūdų, o vasarinių pasėlių plotai sudarė 7,7 mln. hektarų. Kol kas sudėtinga prognozuoti, koks grūdų derlius bus užaugintas šiemet. Šių dienų duomenimis, skaičiuojama, kad apie 2 mln. ha žieminių kultūrų pasėlių gali būti pažeisti arba sunaikinti, o apie 5,5 mln. ha žieminių kultūrų pasėlių gali pavykti nukulti. Jei išsipildytų tokia prognozė, tai Ukrainos žieminių kultūrų derlius 2022–2023 metų sezoną būtų apie 28 proc. mažesnis“, – sako S.Banelis.

Europos agroekonomikos tyrimų biuro „Strategie Grains“ analitikai prognozuoja, kad 2021–2022 m. sezoną pasaulio rinkos negaus apie 11 mln. tonų kviečių, kurie įprastomis sąlygomis į pasaulio rinkas būtų patekę iš Ukrainos bei Rusijos. Kviečių eksporto prognozė 2021–2022 metų sezonui sumažinta 6 mln. tonų iš Rusijos bei 5 mln. tonų iš Ukrainos. Todėl „Strategie Grains“ analitikai prognozuoja, jog 2021–2022 metų sezoną 2 mln. tonų išaugs kviečių eksportas iš ES 27 šalių narių ir sieks apie 32,5 mln. tonų.

„Strategie Grains“ analitikai prognozuoja, kad 2021–2022 metų sezoną pasaulio rinkų nepasieks apie 12 mln. tonų kukurūzų iš Ukrainos bei Rusijos. Skaičiuojama, kad Ukrainoje šį sezoną kukurūzų derlius bus mažesnis 17 mln. tonų, kviečių derlius sumažės 13 mln. tonų, o miežių – 5 mln. tonų. Tuo metu ES šalių ir Didžiosios Britanijos šio sezono derliaus potencialą „Coceral“ analitikai vertina optimistiškai. Šios Europos grūdų prekybos organizacijos analitikai kviečių derliaus prognozę ES šalyse ir Didžiojoje Britanijoje šį sezoną kilstelėjo iki 141,3 mln. tonų (2021 metų gruodžio mėnesį prognozė siekė 139,8 mln. tonų). Nepaisant to, pastarosios prognozės yra mažesnės, nei 2020–2021 metų EU ir Didžiosios Britanijos kviečių derlius, kuris siekė 143,2 mln. tonų.

Pasak S. Banelio, „Coceral“ analitikai padidino ir ES bei Didžiosios Britanijos 2021–2022 metų derliaus kukurūzų derliaus prognozę iki 67,3 mln. tonų. Šie skaičiai artimi 2020–2021 metų užaugintam kukurūzų derliui, kuris siekė 67,2 mln. tonų. „Coceral“ analitikai šiek tiek pakoregavo ES ir Didžiosios Britanijos 2021–2022 metų rapsų sėklų derliaus prognozę iki 19,3 mln. tonų (2021 metų gruodžio mėnesį buvo prognozuojama 20 mln. tonų). Tačiau, pasak S.Banelio, ši prognozė yra didesnė, nei 2020-2021 sezoną užaugintas ES ir Didžiosios Britanijos rapsų sėklų derlius, kuris siekė 18,5 mln. tonų.

Bendras grūdų derlius, „Coceral“ analitikų vertinimu 2022–2023 metų sezoną ES ir Didžiojoje Britanijoje sieks 305,6 mln. tonų. Ši prognozė šiek tiek optimistiškesnė, nei skelbta pernai gruodį, kuomet buvo prognozuojamas 304,5 mln. tonų grūdų derlius. 2020–2021 metų sezoną grūdų derlius šiame regione siekė 307,3 mln. tonų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022-2023 metų sezoną žieminių kviečių plotai Lietuvoje sieks 780 tūkst. Ha, šiek tiek mažiau nei pernai, kai žieminių kviečių užsėti plotai siekė 791 tūkst. ha. Šį sezoną Lietuvoje fiksuojamas ženklus augimas žieminių rapsų plotų – jų užsėta 326 tūkst. ha. Tuo metu pernai jų plotai siekė 296 tūkst. ha. Žieminių kvietrugių užsėti plotai šį sezoną sumažėjo ir siekia 54 tūkst. ha. Praėjusiais metais žieminių kvietrugių buvo užsėta daugiau ir jų plotai siekė 65 tūkst. ha.

Saulėti ir sausi orai Europoje ir Lietuvoje, pasak S. Banelio, palankūs ūkininkams pradėti pirmuosius sezono darbus, nors kai kur jau pastebimi pirmieji sausros požymiai. „Šiuo metu daugelyje ūkių jau pradėti laukų tręšimo darbai. Netrukus prasidės ir sėja, todėl ūkininkai su viltimi laukia kritulių, kurių trūkumas gali būti pragaištingas tiek žieminiams pasėliams, tiek naujos sėjos kultūroms. Šiuo metu ūkininkai susiduria ir su trąšų stygiumi bei išaugusiomis jų kainomis. Todėl tikėtina, kad šių metų derlių žemdirbiai mėgins užauginti naudodami mažiau trąšų. Be to, jau tenka girdėti, kad rinkoje atsiranda ir ankštinių kultūrų sėklų deficitas, todėl gali būti užsėti mažesni jų plotai“, – pažymi S.Banelis.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-03-30

VDU Žemės ūkio akademija tiesia pagalbos ranką Ukrainai – įdarbintos dvi mokslininkės

„VDU Žemės ūkio akademijos ištiesta pagalbos ranka nuo karo kenčiančiai Ukrainai – kilnus ir sektinas pavyzdys mums visiems“, – susitikimo metu kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. VDU ŽŪA kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės teigimu, ši pagalba tarsi savaime suprantamas dalykas – su žeme ir mišku savo gyvenimą siejantiems lietuviams nuoširdumas, bendrystė ir savitarpio parama buvo ir yra svarbūs visais laikais. Akademijos mokslininkai savo namų pastogę šiuo metu jau yra suteikę kelioms kolegų ukrainiečių šeimoms, rūpinasi jų įsikūrimu ir profesionalios psichologinės pagalbos paieška, nes ši pagalba ypač reikalinga karo baisumus ir alinančią kelionę patyrusiems vaikams.

Dvi ukrainietės mokslininkės jau sėkmingai įdarbintos. Viena jų dirbs akademijos verslo partnerių įmonėje, kita – Bioekonomikos fakultete prisijungs prie tyrėjų komandos, su kuria ukrainietė yra bendradarbiavusi ir anksčiau, dirbdama mokslinį tiriamąjį darbą savo tėvynėje. Pageidavimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje vien pastarosiomis dienomis jau yra pareiškę apie pusšimtis Ukrainos jaunuolių.

Vytauto Didžiojo universitetas priims iki 400 Ukrainos studentų

Pasak A. Miceikienės, visas Vytauto Didžiojo universitetas susitelkė siekdamas padėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Šiam tikslui įgyvendinti numatytos kelios veiklos kryptys. Visų pirma įsteigtas fondas, į kurį kiekvienas gali aukoti. Iš šio fondo Ukrainos studentams bus mokamos stipendijos, kuriomis bus galima padengti studijų, apgyvendinimo ir įsikūrimo išlaidas. Prireikus lėšų bus skiriama ir studentų pragyvenimui.

Visuose VDU fakultetuose ruošiamasi priimti iki 400 nuo karo bėgančių studentų ir iki 50 dėstytojų bei tyrėjų. Be to, ukrainiečiams atlaisvinta apie 100 vietų universiteto bendrabučiuose.

Prie VDU ŽŪA iniciatyvos teikiant humanitarinę pagalbą ukrainiečiams jungiasi ir agroverslas, siūlantis jiems darbo vietas. „Tai labai sveikintina iniciatyva. Tikimės, kad ja sėkmingai pasinaudos ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir studentai. Labai gaila, kad nesuspėjome su verslo partneriais, žadėjusiems studentams konkurencingus atlyginimus, įgyvendinti įpusėto projekto, pagal kurį studijuoti pas mus jau netrukus turėjo atvykti grupė inžinerijos magistrantų iš Ukrainos. Deja, šiuo metu šie vaikinai priversti užsiimti kitais dalykais“, – apgailestavo kanclerė.

Nuoširdžią padėką už jam pačiam ir jo tėvynainiams rodomą nuoširdumą akademijos bendruomenei dėkojo jos narys, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto doktorantas Andrii Zabrodsyi. Atvykęs iš Žitomiro valstybinio universiteto prieš trejetą metų ir vadovaujamas prof. Egidijaus Šarauskio pradėjęs aplinkos inžinerijos srities doktorantūros studijas Andrii aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose ir puikiai kalba lietuviškai. Kovo 11-ąją jaunasis mokslininkas buvo apdovanotas padėkos raštu už drauge su kolegomis parengtą mokslo produkcijos rinkinį „Švaresni, aplinką tausojantys žemės ūkio technologiniai procesai“.

VDU ŽŪA – vienintelė šalyje vykdanti visų pakopų studijas, aktualias bioekonomikos verslo sektoriui

Aptariant glaudesnį bendradarbiavimą tarp Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir VDU Žemės ūkio akademijos, A. Miceikienė atkreipė dėmesį, kad akademija yra vienintelė šalies aukštoji mokykla, kurioje vykdomos šiuolaikiškos visų pakopų studijų programos, aktualios bioekonomikos verslo sektoriui. Atliekamų mokslinius tyrimų srityje VDU ŽŪA yra pelniusi svarų tarptautinį pripažinimą ir QS pasaulio universitetų reitinge patenka tarp 300 miškininkystės ir žemės ūkio srityje dirbančių geriausių universitetų. „Žaliasis kursas yra mūsų laikas ir tai akivaizdžiai įrodo augantis įvairių iniciatyvų skaičius, dar aktyvesnė partnerystė su verslu atliekant mokslo tyrimus, tobulinant studijų programas bei organizuojant jų procesą“, – VDU ŽŪA veiklą komentavo kanclerė.

Šaltinis: VDU Žemės ūkio akademijojos informacija

Miežiai (2,039 tūkst. t) buvo išvežti į kaimynines šalis: Latviją, Lenkiją, Estiją (vidutinė kaina – 287,17 EUR/t), avižos (1,543 tūkst. t) – į Latviją (vidutinė kaina – 225,76 EUR/t). Rapsų 2022 m. vasario mėnesį eksportuota 39,877 tūkst. t – beveik 40 proc. mažesnis kiekis daugiau negu sausio mėnesį, bet 5,8 karto didesnis kiekis negu 2021 m. analogišku laikotarpiu. Jie išvežti į Latviją, Lenkiją, Belgiją, Vokietiją, Švediją ir Liuksemburgą (vidutinė kaina – 639,20 EUR/t).

Šaltinis: Agro rinkos informacija, 2022-03-28