Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-04-04

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-04-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

K. Navickas: parama labdaros ir paramos organizacijoms leis labiau pasirūpinti tais, kuriems pagalbos šiandien ypač reikia

Mažinant maisto švaistymą, paramą maistu dalijančioms labdaros ir paramos organizacijoms Žemės ūkio ministerija skirs 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Iki šiol tokia parama nebūdavo teikiama. Šios organizacijos balandžio 4 d. – 15 d. bus kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti pagal naujas “Paramos už labdarai atiduodamo maisto tvarkymą” teikimo taisykles.

Maisto praradimų ir švaistymo mažinimas numatytas Vyriausybės programoje. Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu esantis maisto švaistymas vis dar aktualus visoje maisto tiekimo gandinėje.

„Pavyzdžiui, tinkamos vartoti, tačiau nustatytų standartų neatitinkančios daržovės dažnai naudojamos pašarams ar net išmetamos. Panašiai nutinka ir su kai kuria jau pagaminta produkcija. Augant infliacijai ir susiduriant su karo Ukrainoje iššūkiais, privalome padėti sunkiau besiverčiantiems. Tad sukūrėme visiškai naują pagalbos labdaros organizacijoms mechanizmą“, – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas.

Lietuvos socialinių mokslų centro ekonomikos ir kaimo vystymo institutas 2020-2021 m. atliko tyrimą. Nustatyta, kad Lietuvoje pirminėje gamyboje (žemės ūkyje) prarandama 81 202 tonų maisto per metus, o maisto pramonėje (perdirbime) – 17 452 tonų per metus. Dalis šio prarandamo maisto galėtų būti perduota labdarai.

Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas Lietuvos gyventojas kasmet išmeta apie 60 kg tinkamo vartoti maisto.

Paramos gavimo sąlygos

Paramos dydis negali viršyti 0,5 euro už vieną kilogramą maisto, kuris buvo surinktas iš maisto tvarkymo subjektų ir po to atiduotas labdarai ir paramai maistu ir (ar) dar laikomas sandėlyje.

Į šią paramą galės pretenduoti organizacijos, kurios surenka perteklinį maistą iš maisto tvarkymo subjektų, užsiimančių pirmine maisto produktų gamyba arba perdirbimu ir išdalina jį labdaros, paramos maistu gavėjams.

Taip pat labdaros ir paramos organizacija, siekdama gauti paramą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

atitikti Labdaros ir paramos įstatyme paramos gavėjo apibrėžimą ir būti gavęs paramos gavėjo statusą, kaip tai nustato Labdaros ir paramos įstatymas (t. y. būti registruotas Juridinių asmenų registre);
būti registruotas ir (ar) patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka (turi būti įtrauktas į Maisto tvarkymo subjektų sąrašą ir /arba Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų sąrašą);
iki paraiškos pateikimo turėti ne mažesnę kaip nepertraukiamų trejų kalendorinių metų patirtį surenkant ir / ar išdalinant paramą bei labdarą maistu;
turėti 2 ar daugiau padalinių ne tame pačiame mieste ar rajone, kurių bendras metinis gautos ir išdalintos paramos ir labdaros maistu kiekis – ne mažiau kaip viena tona.

Kaip teikti paraiškas?

Paraiška, užpildyta pagal taisyklių 1 priede nustatytą formą, turi būti pateikta elektronine forma. Taip teikiami dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateikti NMA el. paštu dokumentai@nma.lt. Kitu būdu pateikiamos paraiškos atmetamos.

Papildoma informacija teikiama NMA bendruoju informacijos teikimo telefonu 8 5 252 6999 arba trumpuoju numeriu 1841, taip pat elektroniniu būdu NMA interneto puslapyje pasirinkus nuorodą „Užduokite klausimą“ arba atsiųsti jį bendruoju el. pašto adresu info@nma.lt, taip pat paštu adresu: Blindžių g. 17, Vilnius.

Papildomą informaciją dėl taisyklių teikia Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kooperacijos skyrius tel.: (8 5) 239 1282.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2020-04-01

NMA: pradedame teikti konsultacijas 24 valandas 7 dienas per savaitę

Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) – dar vienas sėkmingas naujų „darbuotojų“ debiutas: aktualiausia informacija apie NMA administruojamą paramą pradėta teikti į pagalbą pasitelkiant dirbtinį intelektą. Naują įrankį – robotus konsultantus, papildžiusius NMA robotų „šeimą“, – jau gali pamatyti ir su jais pabendrauti visi NMA klientai.

Jis ir ji – robotų pora, kuri, Jums pasiteiravus, papasakos apie mokėjimo prašymų teikimą NMA elektroniniu būdu, atkreips dėmesį į dažniausiai daromas klaidas, paaiškins, kaip elektroniniu parašu patvirtinti ir pateikti reikiamus dokumentus, taip pat atsakys į aktualius dažniausiai užduodamus klausimus.

Naujųjų NMA padėjėjų – Žemynos Nemigos ir Vėjo Nemigos – žinios ir toliau bus aktyviai plečiamos. Bus stengiamasi, kad nepailstantys konsultantai turėtų kuo daugiau informacijos, kad galėtų kaip galima išsamiau ja pasidalinti su NMA klientais.

„Toks darbo proceso robotizavimas – tai dar viena NMA pastanga kiek galima labiau padėti NMA klientams lengviau, patogiau ir greičiau naudotis mūsų paslaugomis. Užduoti rūpimus klausimus ir gauti robotų konsultantų atsakymus į juos bus galima bet kuriuo paros metu. Tikimasi, jog tai bus patogu klientui, kuris dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės paskambinti, parašyti ar kitaip susisiekti su mumis darbo metu ir gauti jam svarbios informacijos,“ – teigia NMA vadovas Aleksandras Muzikevičius.

Šie nauji NMA kolektyvo nariai, kaip ir jau čia „dirbantis“ robotas Robis NeMigA, niekada nepailsta ir nemiega. Būtent Robis NeMigA, NMA įdiegtas prieš 5 metus, įkvėpė NMA kolektyvą toliau ieškoti sprendimų ir ne tik robotizuoti naujus procesus, bet ir pasitelkti į pagalbą dirbtinį intelektą. Tikimasi, jog naujieji NMA robotizavimo procesai taip pat pasiteisins – padės taupyti laiką, išvengti klaidų, didins NMA teikiamos informacijos pasiekiamumą, o svarbiausia – pateisins NMA klientų lūkesčius.

Su Žemyna ir Vėju kviečiame susitikti ir akis į akį pabendrauti NMA svetainės D.U.K. skiltyje, jų balsą taip pat išgirsite paskambinę į NMA bendruoju numeriu.

Šaltinis: nma.lt, 2022-03-30

Gyventojai prisibijo vandens gręžinių legalizavimo

Aplinkos ministerija, siekdama suregistruoti visus esamus ir naudojamus gręžinius bei sustiprinti požeminio vandens išteklių kokybinę ir kiekybinę apsaugą, parengė Laikinąjį gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymą. Jau nuo gegužės 1 d. gyventojai be jokių sankcijų galės įteisinti anksčiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių neįregistruotus gręžinius.

Atrodo, tvarka yra gerai, tačiau gyventojai bijo, kad tai tik pirmas žingsnis bandant apmokestinti visus net privačioje valdoje turimus gręžinius, nepriklausomai nuo to, kiek vandens yra sunaudojama.

Be tikslių duomenų – sunku užtikrinti apsaugą

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, šiuo metu Žemės gelmių registre yra registruota apie 30 000 gręžinių. Preliminariais duomenimis, dėl įvairių priežasčių neįregistruotų gręžinių gali būti tiek pat ar net daugiau. Gręžinių vandenį įprastai naudoja žmonės ir įmonės tose vietovėse, kur neprieina centralizuoti vandens tinklai.

Mūsų šalyje geriamuoju vandeniu daugiausia apsirūpinama iš požeminio vandens gavybai skirtų gręžinių. Žemės gelmių įstatymas nustato, kad visi gręžiniai privalo būti registruojami Žemės gelmių registre. Dar 1999 m. gruodžio 23 d. aplinkos ministras pasirašė įsakymą, patvirtinantį tvarką, taikomą tik naujai įrengiamiems gręžiniams. Pagal ją, gręžiniui įrengti būtina parengti projektą, o jau įrengus gręžinį – gauti jo pasą. Teisinio reguliavimo, numatančio gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio, įrengto nesilaikant šiame ministro įsakyme nustatytų reikalavimų, įteisinimo iki šiol nebuvo.

„Neturint duomenų apie visus gręžinius, sunku užtikrinti tinkamą požeminio vandens išteklių apsaugą, jų kokybę, planuoti ir numatyti vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo tinklų plėtros perspektyvas, požeminio vandens išteklių poreikį ateityje. Svarbu pažymėti, kad bet koks prasigręžimas į požeminio vandens sluoksnį laikytinas potencialiu taršos šaltiniu, todėl informacijos apie gręžinius rinkimas ir kaupimas tiek nacionaliniu, tiek vietos savivaldos lygmeniu yra labai svarbus“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė Aistė Gadliauskaitė.

Netrukus įsigaliosiantis laikinasis įstatymas suteiks galimybę gyventojams įteisinti gręžinį, susitvarkyti nuosavybės ir kitus dokumentus, atleidžiant savininką nuo sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros. Pagal numatytą tvarką, įteisinti neregistruotus gręžinius minėtomis sąlygomis bus galima per artimiausius trejus metus.

Jei būtų palikti iki šiol galioję reikalavimai, nelegalaus gręžinio savininkai turėtų jį likviduoti, nepaisant to, kad senasis įrenginys puikiai veikė, o vandens kokybė buvo gera, įsirengti naują gręžinį ir tik tada naudoti išteklius, atlikti kitas procedūras.

Įteisinti būtina visus

Vilkaviškio krašto ūkininkė Birutė Zaveckienė gręžinio vandenį naudoja jau ne vienus metus. Ji džiaugėsi, kad neturėdama prieigos prie centralizuotų vandens tinklų turėjo galimybę gerti ne tik šulinio vandenį. Nors jos pačios gręžinys – tvarkingas ir turintis visus reikiamus leidimus, moteris teigė palaikanti naująją tvarką ir galimybę įsiteisinti nelegalius gręžinius.

„Sutinku, kad tvarka turi būti. Asmeniškai pati nepažįstu nė vieno, kuris naudotų nelegalų gręžinį, bet tikiu, kad tokių žmonių tikrai yra. Kiek žinau, dabartinės gręžinius įrenginėjančios įmonės pačios pasirūpina visais leidimais ir žmonėms belieka tik sumokėti pinigus. Kita vertus, toks valstybės bandymas surinkti tikslią informaciją apie žemės išteklių naudotojus lyg ir rodo, kad ateityje gali būti apmokestintas net iš privačių žemių išgaunamas vanduo. To tikrai nesinorėtų, nes už gręžinius žmonės ir taip moka tūkstančius eurų“, – kalbėjo B.Zaveckienė.

Kai kurie kiti kalbinti gręžinių vandenį naudojantys ūkininkai teigė taip pat girdėję apie naująjį įstatymą, tačiau į jį pernelyg nekreipiantys daug dėmesio. Žemdirbiai tikino girdėję, jog legalizuoti reikės tik 10 kubinių metrų per parą ir daugiau išgaunančius gręžinius. Vis dėlto Aplinkos ministerijos atstovė suskubo paneigti šį mitą. Anot jos, įteisinti reikės visus be išimties šalyje esančius gręžinius.

„Šiuo atveju veikiausiai maišomas gręžinių registravimas ir leidimo naudoti išteklius gavimas. Jei ūkio subjektas nevykdo ūkinės komercinės veiklos ir per parą suvartoja iki 10 kubinių metrų požeminio vandens išteklių, neturi gauti leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir mokėti atitinkamo mokesčio, tačiau jo gręžinys vis tiek privalo būti registruotas Žemės gelmių registre ir turėti gręžinio pasą. Kitaip tariant, įteisinti reikia visus gręžinius, skirtus tiek požeminio vandens išteklių naudojimui, tiek tyrimams, tiek angliavandenilių išgavimui ar geoterminės energijos naudojimui“, – pabrėžė A.Gadliauskaitė.

Iki šiol Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai nelegalių gręžinių savininkams skirdavo baudas už nedeklaruotą bei nesumokėtą mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius bei nurodydavo gręžinius likviduoti. Atsižvelgiant į tai, kad jau nuo gegužės 1 d. įsigalios laikinasis įstatymas, leidžiantis legalizuoti turimus gręžinius, artimiausius trejus metus kontrolės procedūros vykdomos nebus.

Aplinkos ministerijos atstovai tikisi, kad asmenys, turintys nelegalius gręžinius, pasinaudos suteiktomis lengvatomis ir per nustatytą laikotarpį juos įteisins. Po pasibaigusio termino kontrolė bus vykdoma toliau. Jei bus rasta asmenų, kurie vis dėlto nesusitvarkė reikiamų dokumentų, jiems bus taikomas dabar galiojantis reglamentavimas: skiriamos baudos, nurodoma nelegalius gręžinius likviduoti ir tais atvejais, kai išteklių naudojimui reikalingas leidimas, skiriamas padidinto tarifo mokestis.

Antplūdžio nesitiki

Gyventojai, norintys įteisinti gręžinius, pirmiausia turi kreiptis į savivaldybės administraciją ir pateikti paraišką dėl pritarimo naudoti gręžinį.

Gavę savivaldybės pritarimą, gręžinio savininkai privalo kreiptis į įmonę ar asmenį, turintį leidimą tirti žemės gelmes, atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Šis asmuo arba įmonė pagal apraše siūlomus reikalavimus turi imtis veiksmų, būtinų gręžiniui įteisinti: atlikti vandens tyrimus, parengti požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektą, gręžinio pasą ir kt.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Linas Šapalas sakė, kad specialiai naujai tvarkai šalies savivaldybėms rengtis nereikėjo, nes jų specialistai ir taip iki šiol išdavinėjo leidimus įsirengti gręžinius tose vietose, kuriose nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų vandens sistemų.

„Bent jau mes didelio gyventojų antplūdžio tikrai nesitikime. Galiu užtikrinti, kad mūsų krašte veikiančios gręžinius įrenginėjančios įmonės tikrai pasirūpina visais leidimais ir nerizikuoja prarasti licencijų. Manau, jog visoje šalyje yra taip pat. Dėl šios priežasties dauguma jau esančių gręžinių yra įtraukti į Žemės gelmių registrą, turi sutvarkytus visus reikiamus dokumentus. Kasmet rajone išduodame leidimą įrengti 12–15 gręžinių. Šiemet kol kas esame suteikę leidimą trims naujiems tokio tipo įrenginiams“, – pasakojo L.Šapalas.

Vienkartinė įmoka

Norintieji įteisinti savavališkai pastatytus gręžinius privalės sumokėti vienkartinę įmoką.

Tuo atveju, kai pagal Žemės gelmių įstatymą nereikės gauti leidimo, t. y. kai gręžinys naudojamas individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu, vienkartinės įmokos dydis bus 15 eurų.

Jei visgi gręžiniui leidimas naudoti išteklius yra reikalingas, vienkartinės įmokos dydis priklausys nuo ketinamo ateityje išgauti požeminio vandens išteklių kiekio. Pavyzdžiui, jeigu planuojama išgauti iki 10 kubinių metrų per parą, teks sumokėti 50 eurų vienkartinę įmoką. Jeigu per parą numatomas kiekis vis dėlto yra didesnis, bet mažesnis kaip 100 kubinių metrų per parą, reikės sumokėti 500 eurų siekiančią vienkartinę įmoką. Didžiausia suma teks tiems, kurie žada per parą sunaudoti daugiau nei 100 kubinių metrų vandens. Jiems teks atseikėti 5 000 eurų sumą.

Aplinkos ministerijos atstovai teigė dar neturintys žinių, kiek papildomai gali kainuoti gręžinio įteisinimui reikalingų dokumentų parengimas. Tiesa, L.Šapalas spėjo, kad tai gyventojams neturėtų per daug paploninti piniginių, nes būtini dokumentai yra šabloniški, įprastai visos įmonės juos sutvarko labai greitai. Jis spėjo, kad atsiras ir tokių įmonių, kurios bent jau iš esamų savo klientų apskritai neims mokesčio už dokumentų parengimą.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-04-01

Navickas: žemės ūkio produkcija nėra sankcionuota, todėl prekyba su Rusija tebevyksta

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad žemės ūkio produkcijos prekyba su Rusija tebevyksta, nes šios kategorijos prekės nėra sankcionuotos. Tačiau, pasak jo, galutinis vartotojas nebėra linkęs pirkti rusiškos produkcijos, tad yra nemaža tikimybė, kad kontraktai su Rusija bus peržiūrimi ir kitaip projektuojami srautai ruošiantis rudens derliui.

„Žemės ūkio produkcija nėra sankcionuota, tai aišku, kad prekyba vyksta. Ką mes kalbėjome su sektoriumi, kurie prekiauja, ypač grūdais ir kita žemės ūkio produkcija, tai minėjo tokius dalykus, kad pirmiausiai galutinis vartotojas, nebūtinai Lietuva, nes daugeliu atvejų Lietuva buvo naudojama kaip reeksporto šalis, naudojantis infrastruktūra, nebeperka rusiškos produkcijos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė K. Navickas.

ELTA primena, kad, reaguojant į Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga kartu su kitomis Vakarų ir Azijos valstybėmis Kremliui pritaikė griežtas ekonomines sankcijas. Rusijos lėktuvams uždaryta ES ir JAV oro erdvė, siekiant blokuoti šalies prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat įšaldytas visas bankų turtas ES. Nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT kol kas atjungti septyni rusiški bankai, tačiau šie apribojimai kol kas dar nėra taikomi didžiausiam Rusijos bankui „Sberbank“ ir trečiam didžiausiam bankui „Gazprombank“.

Per šiuos bankus ES valstybės atsiskaito su Rusija už Maskvos tiekiamus energetinius išteklius, visų pirma dujas ir naftą. Digital Matter icon Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai yra paskelbę bendrą kreipimąsi į Europos Sąjungos vadovus, ragindami didinti spaudimą Rusijai, tęsiančiai neišprovokuotą ir beatodairišką karą prieš Ukrainą, taip pat su šalimi agresore bendrininkaujančiai Baltarusijai. „Raginame imtis reikiamų priemonių, kad būtų uždraustas krovinių gabenimas kelių transportu iš Rusijos ir Baltarusijos teritorijų ir atgal.

Taip pat siūlome blokuoti galimybes Rusijos ir Baltarusijos laivams įplaukti į ES uostus. Kadangi transporto sektorius pačiu savo pobūdžiu tarptautinis, manome, kad priemonės dėl abiejų rūšių transporto turi būti priimtos vienu metu ES lygmeniu, kad jos būtų tikrai veiksmingos“, – sakoma bendrame regiono valstybių ministrų pirmininkų kreipimesi.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-03-31

Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2022“: inovatyvus verslas, paremtas mokslo ir verslo bendradarbiavimu, tikrai sugebės mus aprūpinti maistu

Kovo 31 – balandžio 2 dienomis VDU Žemės ūkio akademijoje vyko tradicinė, šiemet 26-oji, žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2022“. Į dešimties hektarų dydžio atvirame plote bei 5 tūkst. kv. m paviljonuose išdėstytą ekspoziciją traukė būriai lankytojų, pasiilgusių galimybės išvysti naujausias žemės ūkio inovacijas. 300 pardavėjų ir paslaugų teikėjų Lietuvos žemdirbiams siūlė praktiškai viską, ko reikia siekiant ūkininkauti tvariai ir našiai.

Žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2022“ lankydamasis šalies Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad šios parodos eksponatai, atspindintys aukštą Lietuvos agrosektoriaus lygį, akivaizdžiai griauna senuosius stereotipus. Ir tai yra paskata jauniems žmonėms rinktis studijų programas, susijusias su veikla šiame perspektyviame sektoriuje.

Prezidentas pabrėžė ypatingą žemės ūkio svarbą užtikrinant valstybės saugumą bei atsparumą grėsmėms. Tai ypač išryškino Rusijos agresija prieš Ukrainą – karas, kuris ne tik nusineša tūkstančius gyvybių, bet ir neigiamai veikia dalies maisto produktų pasiūlą bei skatina tolesnį kainų augimą. „Kaimynystėje vykstant karui ir ryškėjant naujoms grėsmėms, turime užtikrinti, kad Lietuva ir ateityje galėtų be sunkumų pati apsirūpinti maistu“, – akcentavo Prezidentas. Pasak šalies vadovo, esminį vaidmenį šiuo atveju gali atlikti trumposios maisto grandinės, mažinančios atstumą nuo ūkininkų ir gamintojų iki galutinių vartotojų. Trumpėjančios maisto grandinės taip pat mažina bendrą žemės ūkio poveikį klimato kaitai bei skatina Lietuvos vietos bendruomenių ir atskirų regionų gyvybingumą.

Prezidentas pabrėžė, kad, ieškant Lietuvos žemės ūkiui reikalingų sprendimų, taip pat ir siekiant užtikrinti didesnį sektoriaus tvarumą, būtinas aktyvus ūkininkų bendruomenių įsitraukimas. Svarbų vaidmenį turi atlikti žemės ūkio sektoriaus inovacijos, moderniausių ūkininkavimo praktikų taikymas. Pasak šalies vadovo, itin svarbu, kad žemės ūkio sektorius ir toliau sparčiai modernėtų, remdamasis verslo ir mokslo bendradarbiavimu bei rekordine ES parama Lietuvos žemės ūkiui, kuri 2021–2027 m. finansinėje perspektyvoje siekia 5 mlrd. eurų ir apima 400 mln. eurų didesnes tiesiogines išmokas. Neišnaudoto potencialo lieka ir pasitelkiant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšas, kurias galima būtų tikslingiau nukreipti žemės ūkio stiprinimui, ruošiantis įveikti tiek globalius, tiek ir vietinio pobūdžio iššūkius, susijusius su maisto gamyba.

Sveikinimo žodį parodos dalyviams ir lankytojams taręs VDU rektorius prof. Juozas Augutis, pastebėjo, kad tarp mus pasiekiančių šiurpių reportažų apie karo veiksmus broliškoje Ukrainoje matome ir tokiame kontekste ypač jautrius siužetus apie tai, kad nebodami net ir aplink skriejančių kulkų Ukrainos žemdirbiai dirba įprastinius pavasarinės sėjos darbus. „Neabejoju, kad jei Lietuvoje būtų panaši situacija kaip Ukrainoje, mūsų šalies ūkininkai elgtųsi taip pat“, – teigė J. Augutis. „Lietuva buvo, yra ir bus žemės ūkio kraštas. Žemdirbiai visada sugebėjo užtikrinti savos, lietuviškos duonos kąsnį. Inovatyvus verslas, paremtas mokslo ir verslo bendradarbiavimu, tikrai sugebės mus aprūpinti maistu“, – įsitikinusi kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sveikindamas parodos dalyvius ir lankytojus taip pat pabrėžė mokslo reikšmę žemės ūkio raidai.

„Labai svarbu, kad paroda vyksta universitete, kur dalijamasi žiniomis. Pastaruoju metu brangsta žaliavos, tad žinios yra ginklas, kuris padeda susidoroti su iššūkiais“, – teigė K. Navickas. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis dėkojo žemdirbiams, pastebėdamas, kad prasidėjus karui požiūris į žemės ūkį ėmė keistis, nes žmonės suprato, kiek daug jų gerovė priklauso nuo žemdirbių triūso. „Vyksta reikšmingas žemės ūkio virsmas – pereinama prie išmanaus ūkininkavimo. Sutapo du strateginiai tikslai – sumažinti aplinkos taršą ir išlaidas. Tai ypač svarbu dabar, kai viskas brangsta“, – atkreipė dėmesį pagrindinio parodos rėmėjo, UAB „Žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas.

Tradiciškai gausiausia parodoje – žemės ūkio technikos ekspozicija. Ūkininkai aktyviai domėjosi inovatyvios technikos našumu, jos patikimumu, garantiniu ir pogarantiniu aptarnavimu, kuro sąnaudomis, atsarginių dalių operatyviu tiekimu, būsima technikos likutine verte ir naujomis technologijomis, kurios atitinka pasaulines tvaraus ūkininkavimo tendencijas. Šiemet parodoje dalyvavo beveik 20 proc. naujų dalyvių, kurie pristato mėšlo tvarkymo technologijas, natūralius ir biologiškai aktyvių medžiagų koncentratus, taip pat atsinaujinančios energetikos, IT ir telekomunikacinių sprendimų galimybes. Kaip ir kasmet 10 geriausių parodos eksponatų apdovanoti parodos „Ką pasėsi… 2022“ medaliais.

Renginio metu tradiciškai vyko seminarai įvairiomis aktualiomis su veiklomis žemės ūkyje ir regionuose susijusiomis temomis. Per tris parodos dienas planuojama apie 40 tokių seminarų. Daugiau kaip pusę jų vedė VDU Žemės ūkio akademijos ekspertai. Jų metu pristatyti skaitmeniniai augalininkystės sprendimai, ekologinio ūkininkavimo ir ekologiškų produktų gamybos niuansai bei daug įvairių kitų agroverslams aktualių dalykų. Taip pat pristatytos socialinės inovacijos, vertikaliosios kooperacijos (klasterių) modelių taikymo Lietuvoje galimybės ir vadybos modeliai.

Organizuojant parodos „Ką pasėsi… 2022“ šviečiamąją programą aktyviai dalyvavo LR Žemės ūkio ministerija. Šios ministerijos specialistai parodos lankytojams buvo parengę 5 seminarus. Jų metu pristatytas naujojo ES 2023 – 2027 metų programavimo laikotarpio Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano projektas, pereinamojo laikotarpio KPP priemonė „Sumanūs kaimai“, dalijamasi trumpųjų tiekimo grandinių ir vietos rinkų vystymo Lietuvoje gerąja patirtimi, atskleidžiama durpžemių svarba klimato kaitos kontekste, supažindinama su 2022 m. tiesioginių išmokų deklaravimo naujovėmis.

Inovatyvių produktų ekspoziciją ir turiningų renginių ciklą parodos lankytojams buvo parengęs VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC). Jo atstovai kvietė apsilankyti „Inovacijų labirinte“ ir praktiškai išbandyti VDU mokslininkų sukurtus prototipus, atlikti mokslinius eksperimentus. Lankytojai turėjo galimybę dalyvauti seminaruose 6 skirtingomis temomis. Seminarų metu pristatyti galimi finansavimo šaltiniai inovatyvioms idėjoms materializuoti, atskleidžiami VDU mokslininkų ir verslo atstovų bendradarbiavimo gerosios praktikos pavyzdžiai kuriant komercializuojamus produktus, pristatomos VDU laboratorijų galimybės.

Parodoje dalyvaujančios įmonės lankytojus taip pat pakvietė į seminarus. Pagrindinis parodos rėmėjas UAB „Žemtiekimas“ pristatė išmaniąją technologiją, skirtą juostiniam žemės dirbimui, dirvos tręšimui ir sėjai vienu metu. Pirmą kartą parodoje dalyvaujanti atsinaujinančios energetikos lydere prisistatanti įmonė „Green Genius“ jos organizuojamame seminare atskleidė, kad biodujas galima gaminti ne tik iš ūkiuose susidarančių bioskaidžių organinių atliekų, bet ir, pavyzdžiui, iš biuruose susikaupiančių kavos tirščių.

Šaltinis: VDU Žemės ūkio akademijos informacija

Ankstesnės žemės ūkio naujienos