Žemės ūkio naujienos: 2022-05-19

Ūkininkai, vykdydami veiklą „Dirvožemio apsauga“, kai įsėjamas daugiamečių žolių įsėlis (išskyrus praeitais metais GPŽ ir GPA kodais deklaruotus plotus), iki liepos 1 d. įsipareigoja pasėti daugiametes žoles ne mažesniame kaip 20 proc. plote nuo paramos paraiškoje deklaruoto tiesioginėms išmokoms gauti ariamosios žemės ploto bei išlaikyti 2 metus tame pačiame lauke nuo pasėjimo metų.

„Rizikos“ vandens telkinių teritorijoje daugiametėmis žolėmis apsėtas plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. paramos paraiškoje deklaruoto tiesioginėms išmokoms gauti ariamosios žemės ploto ir išlaikomas 2 metus tame pačiame lauke nuo įsėjimo metų.

Trečiaisiais veiklos „Dirvožemio apsauga“ įgyvendinimo metais daugiametės žolės turi būti įsėjamos kituose laukuose (t. y. skirtinguose nurodytų kontrolinių žemės sklypų laukuose), tačiau privaloma išlaikyti tokį pat pagal šios veiklos reikalavimus tvarkomą naudmenų plotą. Augalų rūšys, tinkamos daugiamečių žolių įsėliui: dobilai, esparcetai, barkūnai, liucernos, gargždeniai, ožiarūčiai, seradelės.

Tuo atveju, jeigu ankstesniais metais laukas buvo deklaruojamas Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse pateiktame Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriuje nurodytais GPŽ ir GPA kodais arba daugiametės žolės buvo įsėtos į prieš tai auginamus javus, pirmaisiais metais daugiamečių žolių įsėti nereikia, o nušienauti jas reikės jau pirmais dalyvavimo veikloje metais, t. y. vadovaujantis 19.18.1 papunkčio nuostata, pievas reikės nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., o turintiems įregistruotų bičių šeimų – ne mažiau kaip 1 kartą iki einamųjų metų rugsėjo 1 d.

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, vykdantys veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, pirmaisiais veiklos įgyvendinimo metais iki liepos 1 d. ariamojoje žemėje įsipareigoja įsėti daugiametes žoles. Tuo atveju, jeigu ankstesniais metais laukas buvo deklaruojamas Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse pateiktame Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriuje nurodytais GPŽ ir GPA kodais arba daugiametės žolės buvo įsėtos į prieš tai auginamus javus, pirmaisiais metais daugiamečių žolių įsėti nereikia, o nušienauti, kaip nurodyta 30.3 papunktyje, jas reikės jau pirmaisiais dalyvavimo veikloje metais, t. y. antraisiais ir paskesniais metais po įsėjimo pirmąją žolę reikės nupjauti ir išvežti iki rugpjūčio 1 d., antrąjį žolės pjovimą pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., šienavimą baigti ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. Įveistoje daugiametėje ganykloje draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus ir mineralines trąšas, organines trąšas galima skleisti antraisiais ir vėlesniais metais.

Primename, kad ūkininkams, vykdantiems KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, mokama parama siekia 232 Eur už ha, o vykdantiems veiklą „Dirvožemio apsauga“ už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą – 45 Eur už ha.

Šaltinis: nma.lt, 2022-05-17

Ankstesniais paraiškų priėmimo metais pareiškėjai, pateikę paramos paraiškas ir įgyvendinantys tęstinius įsipareigojimus, juos turi tęsti nedidindami daugiau kaip 0,5 ha paramos paraiškose deklaruoto ploto.

Jei valdoje yra naudojami profesionaliajam ir (ar) neprofesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai, ūkininkai privalo pildyti Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564, nustatytais terminais ir būdais. Anksčiau žurnalą užpildyti reikėjo per 24 val. nuo produkto panaudojimo.

Pildyti veiklos žurnalą nuo šiol turės tik ūkininkai, vykdantys KPP veiklas „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ ir „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“. Žurnalas turi būti užpildytas per 5 darbo dienas po atliktų darbų per Paraiškų priėmimo informacinės sistemos portalą (PPIS).

Ūkiuose naudojantys kalkinimo medžiagas ar tręšdami organinėmis trąšomis duomenis apie panaudotus tręšiamuosius produktus turės įvesti per PPIS (anksčiau buvo pildomas žurnalas).

Įgyvendinimo taisyklėse pakeistas gyvulių išlaikymo laikotarpis – ūkininkai, dalyvaujantys agrarinės aplinkosaugos veiklose ir auginantys gyvulius, juos turi išlaikyti nuo praėjusių metų balandžio 1 d. iki einamųjų metų kovo 31 d. Iki įsakymo įsigaliojimo gyvulius reikėjo išlaikyti nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų liepos 31 d.

Pakeistose taisyklėse nurodyta, jog paramos susigrąžinimas netaikomas, kai nuomojamos ar panaudos sutarties pagrindu valdomos privačios žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama nuomotojo reikalavimu / iniciatyva arba nepratęsiama, suėjus nuomos terminui, taip pat, kai deklaruojamo lauko dalys patenka į kito asmens nuomos pagrindais valdomus valstybinės žemės plotus, kurie ankstesniais metais buvo paramos gavėjo deklaruojami pagal dirbimo faktą. Todėl labai svarbu, kad pareiškėjai, teikdami paraišką, būtų pasiruošę laikytis įsipareigojimų visą nurodytą laikotarpį.

Taip pat tinkamų gauti paramą pagal veiklą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ vaisių, uogų ir daržovių sąrašas papildytas naujais augalais – sausmedžiais.

Pakeitimai vykdantiems veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“

Pakeisti įsipareigojimai vykdantiems veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ – nelieka „GPŽ“ ir „GPA“ kodų ganykloms ir pievoms, kurias galima deklaruoti. Pakeistose taisyklėse nurodyta, jog pareiškėjai ir paramos gavėjai įsipareigoja deklaruoti natūralias ir pusiau natūralias pievas, kurios daugiau nei 5 m. nebuvo persėtos kultūrinėmis daugiametėmis žolėmis.

Taip pat pagal šią veiklą ūkininkams, 2022 m. deklaravusiems naujus plotus ir vykdantiems veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, padidinta išmoka už hektarą – 192 Eur už ha.

Primename, jog pievose negalima naudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų, taip pat negalima skleisti nuotekų dumblo.

Sutvarkius šlapynę – pateikti nuotraukas NMA per „NMA agro“ programėlę

Ūkininkai, vykdantys veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, atlikę šlapynės sutvarkymo darbus privalo informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) per 5 darbo dienas, bet ne vėliau kaip iki kovo 1 d., naudodamiesi mobiliąja programėle „NMA agro“ ir pateikdami nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi deklaruotos ir sutvarkytos šlapynės vaizdas.

Šis reikalavimas taikomas visiems pareiškėjams, deklaruojantiems pagal veiklą nuo 1 ha, kodu 5PT-3.

Jei paramos gavėjas iki kitų metų kovo 1 d. nepateiks laukų nuotraukų per „NMA agro“ programėlę, išskyrus atvejus, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios (force majeure) aplinkybės, parama nebus mokama.

Svarbu, jeigu pareiškėjų ir paramos gavėjų plotuose pažeidimai už nesutvarkytus plotus nustatomi dvejus paraiškų teikimo metus iš eilės, nepriklausomai nuo nenugalios jėgos (force majeure) aplinkybių, nebus skiriama parama.

Informaciją apie programėlės „NMA agro“ panaudojimo galimybes, pranešimo siuntimo, nuotraukų fotografavimo instrukciją bei kitą naudingą informaciją rasite specialioje programėlei skirtoje skiltyje www.nmaagro.lt.

Šaltinis: nma.lt, 2022-05-18

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, šiuo metu didelių sunkumų patiria ne tik latviai, bet ir lietuviai, lenkai, kiti Europos gamintojai.

„Pieno pramonėje didžiausią gamybos sąnaudų dalį sudaro išlaidos žaliavoms, gamtinėms dujoms, elektrai, kurui. Kainoms pašokus iki rekordinių aukštumų, kai kurios Europos Sąjungos valstybės imasi skubių ekonomikos apsaugos priemonių smūgiui sušvelninti“, – Eltai sakė E. Simonis.

Europos Komisija patvirtino 169 mln. eurų finansinę pagalbą Ispanijos pieno ūkiams, nukentėjusiems nuo gamybos sąnaudų padidėjimo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir su tuo susijusių sankcijų.

Kroatija taip pat ėmėsi skubių priemonių, padėsiančių maisto gamintojams susidoroti su neigiamomis karo pasekmėmis ekonomikai, drastiškai išaugus energijos, trąšų, transportavimo ir pašarų išlaidoms. Šalies Vyriausybė patvirtino daugiau nei 25,5 mln. eurų siekiančią intervencinę pagalbą ūkininkams, skirtą trąšoms pavasario sėjai įsigyti.

Dar didesnę valstybės pagalbą užsitikrino Lenkijos ūkininkai, kurie nukentėjo nuo dabartinės geopolitinės krizės, smarkiai išaugus trąšų sąnaudoms. Jiems per šiuos metus tiesioginių dotacijų forma bus suteikta 836 mln. eurų parama, teigiama Europos Komisijos pranešime.

Kiekviena Europos Sąjungos šalis paramą gali skirti pagal valstybės pagalbos laikinąją krizių sistemą, Komisijai pripažinus, kad ekonomika išgyvena rimtus sutrikimus.

Šaltinis: valstietis.lt., 2022-05-18

Pirmiausia įdomu sužinoti, kaip atsirado šis kooperatyvas, kokie pagrindiniai motyvai?

Buvome pavieniai paslaugų teikėjai. Didelis skirtumas, turi vieną sėjamąją ar šešias. Ir klientui, ir paslaugos teikėjui daug ramiau, kai pasiūloje didesnis technikos parkas – su darbais galima susidoroti optimaliais terminais, tai didina abipusį pasitikėjimą. Taigi pirmasis kooperatyvo motyvas – turėti didesnį pajėgumą nei pavieniui nariui.

Kitas motyvas – noras efektyvinti, optimizuoti logistiką. Yra atvejų, kai Šakių ar Vilkaviškio įmonė sėja kur nors Kėdainiuose ar Panevėžyje, o Kėdainių sėjamoji dirba Vilkaviškyje. Dabar darbus galėsime organizuoti racionaliai.

Trečiasis svarbus argumentas susijęs su žmogiškaisiais ištekliais. Kooperatyvo nariai yra santykinai mažos įmonės, pavieniui negali išlaikyti pardavimo vadybininko ar darbų organizatoriaus. Kas kita, kai susideda 10-15 ar 20 įmonių. Galima siūlyti darbą darbuotojui, kuris gerai orientuojasi ir gali pasiekti rezultatą.

Labai tikiu kooperacijos principu teikiamų paslaugų ateitimi. Man visada keistai atrodė ūkininkų noras turėti nuosavą techniką, kurios pajėgumai 3-4 kartus viršija to ūkio poreikius. Neturėtų būti, kad įsigyjama brangi technika tinkamai neįdarbinama – tai netvaru. Kaip pilietis, verslo atstovas esu įsitikinęs, kad technika turi būti efektyviai išnaudojama, investicijos nukreipiamos ten, kur jos reikalingesnės.

Kooperatyvas šiuo metu priima ir naujus narius. Tai gali būti ne tik įmonės, bet ir ūkininkai? Ar svarbi geografinė vietovė?

Reikalingas tam tikras nusiteikimas ir pasiryžimas. Tarkim, ūkininkas turi kombainą, kuris be vargo gali nukulti 700 ha. Tačiau jeigu žmogus nusiteikęs pirmiausia nukulti 500 ha savo ūkyje, javapjūtei pas klientą jau nenuvažiuos optimaliu laiku. Kyla problema.

Kooperatyvas klientams siūlo tik tą techniką, kuri šimtu procentų skirta paslaugų teikimui. Tarkim, viena kooperatyvo narė agroserviso įmonė turi daug technikos, kuri nėra įtraukiama į kooperatyvo sąrašą, ji pirmiausia įdarbinama to kooperatyvo nario laukuose.

Tinka ūkininkai, kurie turi perteklinį pajėgumą ir pripažįsta, kad traktorius ar kombainas jam apskritai nereikalingas ar reikalingas dviem dienoms per sezoną. Svarbiausia, turi noro, laiko ir motyvacijos padirbėti pas kitus.

Sutartis planuojame taip, kad darbus galėtume pradėti nuo Šakių ar Vilkaviškio ir pamažu „kilti“ iki Pasvalio, Biržų. Gamta nulemia, kad žemės ūkio darbai pietvakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje skiriasi savaite ar dviem.

Apie tai jau pradėjome, taigi pratęskite: kokie svarbiausi kriterijai potencialiems naujiesiems kooperatyvo nariams?

Pirmasis kriterijus – norėti teikti paslaugas. Yra tokių, kurie turi technikos, bet suras šimtą priežasčių, kodėl už jokius pinigus niekur nevažiuos: dėl papildomų 10-15 tūkst. eurų sau galvos nesuks; nežinomi laukai gali būti akmenuoti – technika gali būti sugadinta, ir pan. Devyni iš dešimties, kad ir turėdami visas technines galimybes teikti paslaugas, manau, to nedarys, nenorės papildomo rūpesčio.

Taip pat norisi, kad ta technika būtų pažangi, naši, nauja, didesnio darbinio pločio. Su senu, mažų parametrų daiktu kliento nenudžiuginsi.

Kurios žemės ūkio paslaugos šiuo metu aktualiausios?

Pradiniai pokalbiai rodo, kad aktualiausia kūlimo paslauga. Daugiau nei pusė potencialių klientų domisi būtent kūlimu. Ši sritis kol kas pas mus silpniausia, turim tik keletą kombainų.

Įdomu pasiteirauti apie paslaugų teikimą ir iš kitos pusės. Gyvenimas ir Europos žaliasis kursas skatina taupyti, ūkiuose taikyti precizines technologijas. Ne vienam ūkiui, matyt, gera išeitis bus naudotis agroserviso paslaugomis. Kita vertus, kyla klausimas, ar paslaugos mažesniems ūkiams „įkandamos“?

Kooperatyvo turimos visos šešios sėjamosios su trąšų įterpimu, galima reguliuoti normą pagal lauko tyrimus. Kol kas nejaučiam, kad būtų didesnė paklausa nei galime pasiūlyti. Vasarį, kovo pradžioje daug kas apie sėjos darbus dar negalvoja.

Manau, kad agrarinės paslaugos aktualios ir 100 ha, ir dešimties tūkstančių hektarų grupės ūkiams. Situacijos labai įvairios. Esu įsitikinęs, kad pirkti paslaugas (kalbu ne tik apie agrarines paslaugas) visada labiau apsimoka negu su parama pirkti brangų daiktą, kuris dirba trečdalio našumu, be to, visus metus reikia išlaikyti darbuotoją. Apsimoka ar ne – aiškėja įvertinus bendrą paveikslą.

Svarbus klausimas – kokia yra dalyvavimo tokiame kooperatyve nauda?

Pagrindinė mintis tokia. Stengiamės aprūpinti kooperatyvo narius darbu ir geromis darbo sąlygomis: geresniais laukais palankesnėje geografinėje vietovėje, kiek įmanoma apsidraudžiant nuo nemokumo ar labai vėlyvo atsiskaitymo problemų. Norime surinkti gerų klientų koncentruotose vietovėse taip, kad paslaugas galima būtų teikti nekertant rajono ribų. Kooperatyvo narys papildomus užsakymus gali gauti neatitrūkdamas nuo savo darbų ir veiklų.

Lietuvoje tai pirmasis agrarinių paslaugų kooperatyvas, nors Vakaruose toks modelis ne naujiena…

Buvau Vokietijoje, Danijoje. Mačiau, kaip veikia paslaugų kooperacija. Dar prieš dešimt metų lankiausi viename 2 tūkst. ha ūkyje Vokietijoje, kuriame dirbo vienas darbuotojas – su telefonu! Finansiškai tas ūkis laikėsi daug geriau nei tie, kurie turėjo savo technikos dirbtuves, žemės ūkio techniką, darbuotojus, tačiau turimą infrastruktūrą išnaudojo ne maksimaliai efektyviai.

Šaltinis: valstietis.lt., 2022-05-18

Dėl to kiekis, kuris gali būti eksportuotas, yra labai ribotas“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė M. Skuodis, dalyvaujantis Leipcige vyksiančiame tarptautinio transporto forumo ministrų susitikime. M. Skuodis teigė, kad grūdus būtų galima vežti per Baltarusiją, tačiau šis kelias nepriimtinas dėl Minsko vaidmens Rusijos kare su Ukraina ir kitų jos veiksmų.

„Antras būdas yra vežti grūdus per Baltarusiją į Baltijos šalis, uostai ten turi pajėgumų, bet mes visi žinome, ką Baltarusija daro, ji įsitraukė į karą leisdama Rusijos kariams pulti Ukrainą iš jos teritorijos, pernai jėga nutupdė „Ryanair“ lėktuvą, spaudė nelegalius migrantus kirsti Europos sieną, todėl ši išeitis atrodo nepriimtina“, – kalbėjo susisiekimo ministras. Jo manymu, geriausia išeitis būtų atblokuoti Ukrainos uostus, kurių veikla sustojo dėl Rusijos agresijos. „Pirmiausiai mums reikia pradėti nuo Odesos uosto, kuris gali susitvarkyti su tokiais kiekiais“, – sakė M. Skuodis.

Jis pabrėžė, kad pernykščio derliaus išvežimas iš Ukrainos yra svarbus visam pasauliui. „Mes visi žinome, kad Ukraina yra pagrindinė grūdų ir žemės ūkio produktų eksportuotoja ir jų reikia visam pasauliui. Neturime jiems pakaitalo“, – Leipcige sakė M. Skuodis. Beveik prieš tris savaites į Ukrainą išvykęs bandomasis „Lietuvos geležinkelių“ traukinys netrukus turėtų pajudėti atgal, tačiau juos grūdai nevežami. Be to, iš Ukrainos važiuoja ir kitas – Lenkijos geležinkelių įmonės „Lotos kolej“ traukinys, į Klaipėdos uostą gabenantis grūdus ir skystas trąšas. Pasak Klaipėdos uosto direkcijos vadovo Algio Latako, iš Ukrainos dabar atgabenama tik apie 1,2 tūkst. tonų grūdų. „Suprantame, kad ta grandinė yra labai komplikuota ir labai ilga.

Galvojama, kad per savaitę galima atvežti apie 1200 tonų grūdų, ne daugiau. Tai labai mažas kiekis“, – trečiadienį BNS sakė A. Latakas. Uosto vadovo teigimu, kol kas sunku prognozuoti ir bandomojo pervežimo ekonominę naudą – ją apskaičiuoti bus galima vėliau. „Kol kas apie ją nekalbame, vertiname tik galimybę, kad tas krovinys patektų čia ir tas procesas įsivažiuotų, o visi ekonominiai dalykai, skaičiavimai bus vėliau. Dabar žiūrint į tuščią popieriaus lapą atrodo, kad skaičiai minusiniai. Bet bus matyti, reikia nuo kažko pradėti, kažką daryti“, – sakė A. Latakas.

Jo žiniomis, bandomasis traukinys Lietuvą gali pasiekti savaitgalį, konteineriai Kauno intermodaliniame terminale būtų perkrauti ant vilkikų ir taip pasiektų Klaipėdos uostą. „Jis laukiamas galbūt savaitgalį, bet iki Klaipėdos neatveš, sustos Kaune, ten bus perkraunamas į automobilius, taip yra planuojama. Iš Klaipėdos į Kauno terminalą bus atvežtos kelios dešimtys tuščių konteinerių, kurie traukiniu bus pristatyti į Ukrainą, ten pripildyti grūdais ir parvežami atgal“, – kalbėjo jis. Pasak A. Latako, iš Odesos į Klaipėdą gali būti atgabenti ir metalo kroviniai, kurių Ukraina negali eksportuoti per Odesos uostą.

Šaltinis: lrytas.lt, Valdas Pryšmantas, 2022-05-18

Lyginant galimus pievų tvarkymo scenarijus tarpusavyje, moksliniai tyrimai rodo, jog ekstensyvus ganymas ir tradicinis šienavimas lemia augalų rūšinės įvairovės didėjimą, sukuria palankias sąlygas bestuburiams, paukščiams ir kitai faunai. Tuo metu žolės smulkinimas ir paskleidimas blogina pievos būklę – mažina rūšinę įvairovę, keičia pievos struktūrą ir dirvožemio sudėtį.

Pavyzdžiui, plotuose, kuriuose nuolat smulkinama žolė dėl azotinių medžiagų pertekliaus įsikuria azotamėgiai aukštieji žolynai – dilgėlynai, builynai, dažniausiai netinkami perėti daugeliui pievose gyvenančių paukščių rūšių, ypač tilvikiniams paukščiams.

Lietuvoje nuo 2004-ųjų beveik trečdaliu sumažėjo bendras pievų ir ganyklų plotas. Kartu nyksta ilgą laiką ekstensyviai naudotose pievose susiformavę išskirtinę vertę turintys biologinės įvairovės kompleksai, mažėja kaimo vietovių floros ir faunos rūšių. Prastėja ir pievų būklė. Todėl atsirado poreikis išanalizuoti, kokie šių buveinių naudojimo būdai gali ją pagerinti, o kokie skatina tolesnę degradaciją.

Istoriškai, pusiau natūralios pievos ir jose aptinkamų rūšių įvairovė yra prisitaikiusi gyventi reguliaraus trikdymo sąlygomis, kurios sudaromos jas ganant arba šienaujant. Geros pievų būklės palaikymui labai svarbu, kad kartu su nupjauta žoline augalija pašalinamos maisto medžiagos. Taip užtikrinama pusiausvyra ir stabdomas konkurencingų, derlingesnius dirvožemius mėgstančių augalų rūšių įsigalėjimas.

Tačiau traukiantis gyvulininkystei, atsirado problema, kaip panaudoti šienaujant pievas susidarančią biomasę, todėl Lietuvoje pradėtas plačiai taikyti žolės smulkinimas, dar klaidingai vadinamas mulčiavimu. Mokslinių tyrimų duomenimis, jį galima taikyti tik tam tikrai atvejais, pavyzdžiui, šalinant galvijų nenuėstas žolės liekanas. Atkuriant apleistas pievas šį metodą galima naudoti tik tam tikrą laiką.

Tik nederlingose pievose dažnesnis žolės smulkinimas gali turėti mažesnį neigiamą poveikį augalų įvairovei, tačiau labai nukentėtų bestuburiai ir antžeminėse augalų dalyse aptinkama pievų gyvūnija.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-05-18

„Tam, kad būtų galima išgyventi, tereikia duonos ir vandens stiklinės. Bet jeigu kalbėtume apie tai, ar Lietuva pajėgi užsiauginti įvairių maisto produktų, galiu pasakyti, kad jau dabar tai yra problema. Nemanau, kad badausime, bet kad turėsime dar mažesnį lietuviškų maisto produktų asortimentą, tai tikrai“, – tvirtino R. Juknevičius.

Jo teigimu, Europos Komisijai leidus žaliąjį pūdymą naudoti žemės ūkio produkcijai gaminti, vargu ar tai atneš apčiuopiamų rezultatų. Pirmiausia žaliasis pūdymas užima tik apie 2 proc. visos dirbamos žemės plotų. Antra, nemaža dalis ūkininkų svarsto šiais metais apskritai mažinti dirbamos žemės plotus arba jų visai netręšti. R. Juknevičiaus teigimu, kai trąšos pabrango kone šešis kartus, degalai ir elektra – taip pat kelis kartus, jau skaičiuojama, kaip dirbti taupymo režimu. Vadinasi, tokiu atveju ir derlius bus gerokai menkesnis.

„Kai kuriems ūkininkams žaliavų brangimas yra nepakeliamas, todėl jie įjungia taupymo režimą: nebeperka trąšų, kiti nusprendžia visai nebesėti ar nebesodinti to, ką buvo suplanavę. Užuot daugiau sėję ar sodinę, renkasi atvirkštinį variantą. O ūkininkaujant taupymo režimu dažniausiai ir derlius būna prastesnis“, – Statistikos departamentas cituoja sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininką.

Naujas kainų šuolis – rudenį

Sumenkus derliui ir sumažėjus pasiūlai, tikėtina, pasak R. Juknevičiaus, kad šiųmetinis derlius bus vienas brangiausių. Tad problemų gali kilti ne tik dėl menkesnio maisto produktų asortimento, bet ir dėl to, kad dalis žmonių gali tiesiog neįpirkti maisto. Iš pasaulinės rinkos pasitraukus didiesiems dalyviams – Rusijai ir pasaulio grūdų aruodu vadinamai Ukrainai, gerokai išaugs grūdų ir jų produktų – miltų, duonos gaminių, mėsos, ypač paukštienos ir kiaulienos, kainos. Jau dabar itin sunkius laikus išgyvena kiaulių augintojai – dėl kiaulienos pertekliaus pasaulinėje rinkoje savo produkciją jie priversti parduoti pigiau nei jos savikaina.

„Bent jau artimiausiu metu didesnė tikimybė, kad maisto produktų kainos ne stabilizuosis, o toliau augs. Bet nežinome, kaip keisis produktų savikaina kitose rinkose. Teko girdėti, kad Azijos šalys planuoja auginti daugiau ryžių tik todėl, kad bus mažiau užauginta grūdinių kultūrų. Tai susiję dalykai – jeigu ryžiai tampa pigesni, kodėl žmogus turėtų pirkti bandeles, kurios tampa brangesnės“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Pasak pašnekovo, ūkininkai ilgai dirbti „į minusą“ negali. Vadinasi, dalis jų bus priversti trauktis iš gamybos, o dėl to kris ir pasiūla. O šiai sumažėjus ir vėl pradeda kilti kainos. Nerimą ypač kelia pieno sektorius – pieninė galvininkystė Lietuvoje jau keli metai traukiasi. Tam, kad galėtų dirbti visu pajėgumu, Lietuvos gamintojai jau dabar įsiveža apie 30 proc. reikalingo žaliavinio pieno. Jeigu ir toliau išliks tokia mažėjimo tendencija, neišvengiamai kils ir pieno produktų kainos.

„Kainos kils iki rudens, o kas toliau – bijau prognozuoti, nes yra daug veiksnių, kurie gali veikti rinkas. Bet nepanašu, kad trąšos ar energija pigtų, tad naujo derliaus savikaina bus dar didesnė. Vadinasi, šioje situacijoje nei ūkininkai, nei vartotojai nebus laimėtojai“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Be valstybės pagalbos

Kaip teigė R. Juknevičius, žvelgiant į perspektyvas, labiausiai nerimą kelia tai, kad lietuviški produktai taps nekonkurencingi. Bent jau artimiausių Lietuvos kaimynių – Lenkijos, Latvijos, Estijos – vyriausybės maisto gamintojams ir vartotojams tiesia pagalbos ranką – atsisako pridėtinės vertės mokesčio maisto produktams ar taiko mokestines lengvatas trąšoms, degalams bei tam, kas sudaro pagrindinę išlaidų dalį maisto gamybos grandinėje.

Tad nereikėtų stebėtis, jei lentynose lietuviškus produktus pakeis pigesnė atvežtinė kaimyninių šalių produkcija. Tik bėda, kad vėliau atsikovoti prarastas pozicijas bus labai sunku.

„Lietuva buvo šalis, kuri daugiau savo produkcijos eksportuodavo nei importuodavo, bet dabar tas santykis gali keistis. Jeigu lygintume Lietuvos ir artimiausių rinkų ūkininkų situaciją, jie geresnėje pozicijoje, nes ten taikomos PVM lengvatos ir maisto produktams, ir trąšoms, ir kurui, taip pat kitokia mokestinė parama. Tad galiausiai turėsime pačius sudėtingiausius metus žemės ūkyje, o tai pajus ir vartotojai“, – teigė R. Juknevičius.

Karui Ukrainoje nutraukus įprastines maisto tiekimo grandines, jau kalbama apie pasaulinę maisto krizę. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį kylant maisto kainoms Europos Sąjungos narės raginamos didinti maisto gamybą. Rekomenduojama maisto produktams auginti išnaudoti visą žemės ūkio paskirties žemę – leista užsodinti net ir žaliojo pūdymo plotus.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje išauginamų daržovių ir grūdų derlius svyruoja, tačiau gyvulininkystės sektorius akivaizdžiai traukiasi. Pavyzdžiui, 2021 m. Lietuvoje buvo išauginta 5 621,3 tūkst. tonų grūdų. 2020 m. šis skaičius siekė 6 935,4, o 2017 m. – 5 781,5 tūkst. tonų. Pastebima, kad lietuviai vis dar nedrąsiai į savo racioną įtraukia ankštinius produktus. Tai atsispindi ir statistikoje: 2021 m. ankštinių augalų derlius buvo 280,5, 2020 m. – 390,7, 2017 m. – 707,3 tūkst. tonų. Tačiau kiek daugiau užauginama lauko ir šiltnamių daržovių. 2021 m. daržovių išauginta 246,2, 2020 m. – 225,7, o 2017 m. – 195,2 tūkst. tonų. Lietuvoje daugiausia auginama kopūstų, burokėlių, morkų. Retas lietuvis gali atsispirti cepelinams ar plokštainiui, tačiau lietuviškų bulvių kiekiai kasmet svyruoja. Pavyzdžiui, 2021 m. jų buvo išauginta 204,6, 2020 m. – 302,6, 2017 m. – 237 tūkst. tonų. O sodų ir uogynų derlius kasmet tik mažėja: 2021 m. buvo išauginta 57, 2020 m. – 73,2, 2017 m. – 99,2 tūkst. tonų vaisių ir uogų. Galima palyginti – praėjusiais metais Lietuvos ūkininkai vienam gyventojui išaugino 2 006 kg grūdų, 88 kg daržovių, 73 kg bulvių bei 22 kg vaisių bei uogų.

Kiek prasčiau atrodo gyvulininkystės sektorius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m., palyginti su 2017 m., galvijų skaičius sumažėjo 9,4 proc. Ypač liūdna situacija pieno sektoriuje – palyginti su 2017 m., melžiamų karvių sumažėjo net 18,5 proc. Iš viso 2021 m. Lietuvos ūkiuose buvo laikoma 629,5 tūkst. galvijų, iš kurių melžiamų karvių buvo 232,9 tūkst. 2020 m. buvo užauginta 634,6 tūkst. galvijų, iš kurių 240,9 tūkst. buvo melžiamos karvės, 2017 m. – atitinkamai 694,6 ir 285,8 tūkst. Naujausi, 2022 m. pradžios skaičiavimai rodo, kad mažėjimo tendencija išlieka – Lietuvos ūkiuose auginama 628,7 tūkst. galvijų, iš kurių melžiamų karvių – 225,2 tūkst.

Žymiai mažiau užauginama ir paukščių. 2017 m. įvairių paukščių Lietuvos ūkiuose buvo 10,1 mln., 2020 m. jų buvo priskaičiuojama 8,65 mln., o 2021 m. – jau 8,4 mln. Tiesa, šių metų pradžioje vėl buvo matomas augimas – suskaičiuota 9 mln. paukščių, kurių didžioji dalis – vištos.

Šaltinis: lrt.lt, Eleonora Budzinauskienė, 2022-05-18