Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-05-20

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-05-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Nuo birželio 1 d. bus renkamos žemės ūkio produktų perdirbėjų paraiškos

Birželio 1–30 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Atkreipiame dėmesį, kad š. m. gegužės pradžioje buvo pakeistos veiklos srities įgyvendinimo taisyklės.

Šiuo paraiškų rinkimo etapu veiklos sričiai įgyvendinti skirta 22,3 mln. Eur paramos lėšų, iš jų:

ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui – 10 mln. Eur,
kitų žemės ūkio produktų perdirbimui – 12,3 mln. Eur.

Remiama papildoma veikla

Pagal KPP veiklos sritį remiama veikla, susijusi su žemės ūkio produktų perdirbimu, žemės ūkio produktų rinkodara (jei apimami visi rinkodaros apibrėžime nustatyti elementai) ir (arba) plėtra. Pirminis perdirbimas, pirminio perdirbimo produktų rinkodara, paslaugų teikimas neremiami.

Atkreiptinas dėmesys, kad pakeitus įgyvendinimo taisykles buvo papildytas remiamų veiklų sąrašas – šiuo paraiškų rinkimo etapu pareiškėjams bus kompensuojamas ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimas, išskyrus, jei vykdoma perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimo veikla, kai investuojama į malybos produkcijos, kruopų, konservuotų, šaldytų ar kitaip apdirbtų gaminių, sėklų, negranuliuotų kombinuotųjų ir nekombinuotųjų pašarų (siloso, šienainio ir pan.) produktų gamybą.

Taip pat, kaip ir anksčiau, pagal veiklos sritį galimos vykdyti šios veiklos:

vaisių, uogų, daržovių perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
augalininkystės produkcijos perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
mėsos perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
pieno perdirbimas ir (ar) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
kitų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytų produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara.

Parama teikiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktų (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus) perdirbimui ir (arba) rinkodarai. Taip pat perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas, jei galutinis produktas nėra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas, jis turi būti skirtas maistui ir (arba) pašarams.

Pareiškėjai – juridiniai asmenys

Paraiškas kviečiami teikti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla. Paraiškos, pateiktos juridinio asmens kartu su partneriais, nepriimamos.

Svarbu žinoti, jog visiems paramos gavėjams galioja reikalavimas ne trumpiau kaip 1 metus iki paraiškos pateikimo vykdyti žemės ūkio produktų perdirbimą ir (arba) rinkodarą nepertraukiamai, t. y. mažiausiai 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo kiekvieną mėnesį vykdyti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklą arba atitinkamai žemės ūkio veiklą ir gauti iš šios veiklos pajamų.

Visi pareiškėjai, turintys įrodyti minėto reikalavimo laikymąsi, kartu su paraiška turi pateikti sąskaitas faktūras arba pasirašytas sąskaitų faktūrų suvestines.

Pajamos iš nurodytos veiklos per ataskaitinį laikotarpį turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų. Šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų ūkiuose pagamintus (išaugintus) žemės ūkio produktus, arba perdirba iš savo narių supirktus žemės ūkio produktus ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Parama – iki 5 mln. Eur

Naujai įgyvendinimo taisyklėse nurodytai veiklai – ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui – vykdyti vienam projektui įgyvendinti galės būti skirta iki 5 mln. Eur.

Vienam projektui įgyvendinti vykdantiems kitas veiklas galės būti skirta iki 1 mln. Eur.

Vienam juridiniam asmeniui pagal šią veiklos sritį 2014–2020 metų laikotarpiui galės būti skirta iki 5 mln. Eur.

Juridiniams asmenims, kurie žemės ūkio produktų perdirbimo metu pagamina galutinį produktą, nepatenkantį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, tačiau skirtą maistui ir (arba) pašarams, taikomos nereikšmingos (de minimis) valstybės pagalbos reglamento nuostatos – 200 tūkst. Eur vienam projektui ir iki 5 mln. Eur pagal šią veiklos sritį 2014–2020 metų laikotarpiui.

Paramos intensyvumas – 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).

Finansuojamos išlaidos ir projekto įgyvendinimo trukmė

Parama teikiama naujų įrenginių ir (arba) įrangos (įskaitant techniką) pirkimo arba išperkamosios, finansinės nuomos išlaidoms (neviršijančios šio turto rinkos vertės), iškastinio kuro nenaudojančioms investicijoms įsigyti, projekte numatytai veiklai vykdyti būtinų statinių (išskyrus gyvenamuosius pastatus ir administracinės paskirties pastatus) statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, bendrosioms išlaidoms (bendrųjų išlaidų maksimali finansuojama suma – 1,8 tūkst. Eur, kai projekte numatyti statybos, rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai, – ne didesnė kaip 3 tūkst. Eur be PVM).

Detalus tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas pagal remiamos veiklos sektorius pateiktas įgyvendinimo taisyklėse.

Projekto įgyvendinimo trukmė turi būti nurodyta paramos paraiškoje, verslo plane ir negali viršyti 24 mėnesių laikotarpio nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Projektas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 30 d.

Paraiškų atrankos kriterijai ir suteikiami balai

Teikiantieji paraiškas kviečiami atkreipti dėmesį, jog keitėsi paraiškų vertinimo atrankos kriterijai, kuriuos atitikus paraiškai suteikiamas atitinkamas balų skaičius. Atsižvelgiant į surinktą balų skaičių sudaroma paraiškų pirmumo eilė.

Svarbu žinoti, jog nuo šiol esant papildomai remtinai veiklai, bus sudaromos atskiros pirmumo eilės pateikusiems paraiškas ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimo veiklai vykdyti ir pateikusiems paraiškas vykdyti kitų žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros bei jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimo veiklas.

Norint gauti paramą privaloma surinkti 35 atrankos balus. Nesurinkus privalomojo mažiausio 35 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.

Žemiau pateikiami atrankos kriterijai ir atitinkamas balų skaičius juos atitikus:

1. pareiškėjo dydis (vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatomis):

pareiškėjas yra labai maža įmonė – suteikiama 10 balų;
pareiškėjas yra maža įmonė – suteikiami 5 balai;

2. pareiškėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, maksimalus galimas balų skaičius 25 (sumuojami atrankos balai pagal 2.1 ir 2.2 papunkčius), jei:

2.1. pripažintas žemės ūkio kooperatyvas:

pagal projekte numatytus gamybinius pajėgumus įsipareigoja po projekto įgyvendinimo visu kontrolės laikotarpiu perdirbti ne mažiau kaip 80 proc. savo narių valdose išaugintos žemės ūkio produkcijos – suteikiama 15 balų;
pagal projekte numatytus gamybinius pajėgumus įsipareigoja po projekto įgyvendinimo visu kontrolės laikotarpiu perdirbti ne mažiau kaip 50 proc. savo narių valdose išaugintos žemės ūkio produkcijos – suteikiama 10 balų;

2.2. pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, kurio ne mažiau kaip pusės narių yra ūkiai (valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, nustatomas: kai paramos paraiškos teikiamos einamųjų metų pirmąjį pusmetį, t. y. nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki einamųjų metų birželio 30 d., pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d., apskaičiuotą valdos ekonominį dydį einamųjų metų sausio 1 d., kuris ŽŪIKVC duomenų bazėje skelbiamas einamųjų metų sausio 30 d. Kai paramos paraiškos teikiamos einamųjų metų antrąjį pusmetį, t. y. laikotarpiu nuo einamųjų metų liepos 1 d. iki einamųjų metų gruodžio 31 d., pagal ŽŪIKVC už laikotarpį, prasidedantį praėjusių metų liepos 1 d. ir pasibaigiantį einamųjų metų birželio 30 d., apskaičiuotą valdos ekonominį dydį einamųjų metų liepos 1 d., kuris ŽŪIKVC duomenų bazėje skelbiamas einamųjų metų rugpjūčio 31 d.):

kurių valdos ekonominiai dydžiai, išreikšti produkcijos standartine verte, yra ne didesni kaip 100 000 Eur – suteikiama 10 balų;
kurių valdos ekonominiai dydžiai, išreikšti produkcijos standartine verte, yra didesni kaip 100 000 Eur, tačiau neviršija 200 000 Eur – suteikiami 5 balai;

3. projekte diegiamos inovacijos – suteikiami 5 balai;

4. pareiškėjas po projekto įgyvendinimo visu kontrolės laikotarpiu įsipareigoja perdirbti ekologiškus žemės ūkio produktus arba pagal Nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimus pagamintus produktus, kurie sudaro ne mažiau kaip 50 proc. perdirbamos žaliavos – suteikiama 10 balų;

5. pareiškėjas, negavęs ES paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ – suteikiama 10 balų;

6. pareiškėjas, įgyvendinęs projektą, įsipareigoja eksportuoti perdirbtus žemės ūkio produktus – suteikiama 15, juos paskirstant (šio papunkčio nuostatos netaikomos, kai teikiama nereikšminga (de minimis) pagalba – balai nesuteikiami):

daugiau kaip 31 proc. – suteikiama 15 balų;
nuo 21 proc. iki 30 proc. imtinai – suteikiama 10 balų;
nuo 10 proc. iki 20 proc. imtinai – suteikiami 5 balai;

7. projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje mažesnis gyventojų užimtumas ir didesnis skurdo lygis, maksimalus balų skaičius 10 (sumuojami atrankos balai pagal 53.7.1 ir 53.7.2 papunkčius), jei:

projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje didesnis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (proc.) – suteikiama 5 balai;
projektas, įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje didesnis skurdo rizikos lygis (proc.) – suteikiama 5 balai;

8. projekte vystomos beatliekės technologijos – suteikiama 10 balų (kartu su paraiška pateikiami technologinių procesų aprašai, pagrindžiantys, kad gamybos procese panaudojama visa žaliava (100 proc. pagamintų produktų patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą) arba perdirbimo metu susidariusios atliekos panaudojamos kitai veiklai (tikrinama įgyvendinus projektą ir visu projekto priežiūros laikotarpiu);

9. pareiškėjas perdirba vietinę žaliavą (žemės ūkio produktus užaugintus, pagamintus Lietuvoje) – suteikiami 5 balai (kartu su paraiška pateikiami dokumentai, įrodantys žaliavos kilmę).

Atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinimo taisyklės papildytos įsipareigojimais pareiškėjui įgyvendinus projektą visu projekto kontrolės laikotarpiu perdirbti savo narių užaugintą žemės ūkio produkciją, jei suteikiami atrankos balai už 2.1 papunktyje nurodytą atrankos kriterijų.

Taip pat pareiškėjas įsipareigoja įgyvendinus projektą visu projekto kontrolės laikotarpiu perdirbti ekologiškus arba pagal NKP pagamintus produktus – jei suteikiami atrankos balai už 4 punkte nurodytą atrankos kriterijų.

Paraiškos – tik elektroniniu būdu

Paraiškos pagal veiklos sritį ir prašomi dokumentai NMA gali būti teikiami pasirašyti tik elektroniniu būdu, t. y. kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt, arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS (adresu www.zumis.lt) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).

Šaltinis: nma.lt, 2022-05-18

100 hektarų žemės dirbantis smilgietis labiausiai vertina laisvę

Neauginu nei danielių, nei avelių – būsiu jums neįdomus, – kukliai šypteli savo namų duris praveriantis Smilgiuose gyvenantis ūkininkas Romualdas Vasiliūnas. Šimto hektarų ūkį prižiūrintis vyras niekada nesiskundė pasirinktu keliu ir tikina, jog didžiausia tokio gyvenimo vertybė – laisvė.

Gimė rekrutų kaime

Romualdo tėviškė – netoli Smilgių buvęs Maliupių kaimas. – Iš caro kariuomenės grįžtantiems rekrutams buvo dalinama žemė – po valaką kiekvienam. Dauguma jų buvo svetimtaučiai, tad žemę parduodavo vietiniams. Taip 1865 metais atsirado Maliupių kaimas, gyvavęs kiek daugiau nei šimtą metų – aštunto dešimtmečio pradžioje jis dingo po melioracijos traktorių ratais. Dabar toje vietoje likę tik keli vieniši ąžuolai, – pasakoja Romualdas.

Kolūkyje dirbusių tėvų šeimoje augęs Romualdas buvo jauniausias iš trijų brolių. Mokėsi Girsūduose, po to – Daujėnuose, o vidurinę baigė Pasvalyje. Buvo 1982 metai, kai pradėjo ir iš aukštųjų mokyklų imti į sovietinę armiją. Romualdas bandė stoti į Žemės ūkio akademiją, stojamuosius egzaminus išlaikė, tačiau konkurso (anuomet į vieną vietą pretendavo net septyni žmonės) nepraėjo.

Įstojo į Kauno 23 technikos mokyklą, pasirinko kino mechaniko specialybę. Po metų buvo pašauktas tarnauti sovietinėje armijoje.

– Išvežė toli – į Kirgiziją, Oršos miestą. Vietos ten gražios, šalia mūsų dalinio buvo kalnas, vietinių laikomas šventu, pro tą vietą kažkada ėjo Šilko kelias.

Vyras tarnavo karinės brigados transporto skyriuje kino mechaniku ir vairuotoju.

– Turėjome ne tik automobilį, bet ir 200 arklių. Jie buvo naudojami gabenti amuniciją kalnuose, ten, kur įprasta technika negali pravažiuoti. Pareigos buvo nesunkios, tačiau gal kiek nuobodžios. Kiti važiuodavo į kalnuose vykstančias pratybas ir ten laikas eidavo greičiau. Šeštadienį, sekmadienį, kol kiti ilsėdavosi, aš turėjau rodyti filmus ir tvarkyti klubą… – šypsosi ūkininkas.

Ūkio pradžia – 22 hektarai

Iš karinės tarnybos jaunuolis grįžo į „Naujojo gyvenimo“ kolūkį Girsūduose. Dirbo tiekėju, mechanizatoriumi, Vabalninko technikume baigė mechanizaciją.

Paskelbus nepriklausomybę, imti reorganizuoti kolūkiai.

– Už mano ir tėvų pajus aukcione įsigijome fermą, technikos, sėklų ir 1992 metais ėmėme ūkininkauti. Labiausiai nerimavo tėvai. Jie dar prisiminė ūkininkų trėmimus, dvejojo dėl nuolat besikeičiančios valdžios, nerimavo, ar pradėjusiems savarankiškai dirbti bus mokamos pensijos. Tačiau man pavyko juos įtikinti ir pradėjome dirbti. Iš pradžių daugelis į mus žiūrėjo su nepasitikėjimu, dvejojo, ar tai rimta, ar pavyks. Vėliau, kai pamatė, jog išeina visai neblogai, atsirado tokių, kurie ėmė žiūrėti su pavydu, priekaištauti, jog viską gavome veltui iš kolūkio. Bet juk tai buvo pajai, mes buvome lygiai tokie pat dalininkai, kaip ir visi likę kolūkiečiai, ir tiesiog pasiėmėme tai, kas mums priklauso.

Pradžioje dirbo 22 hektarus, šiemet Vasiliūno ūkis išsiplėtė iki 100 hektarų. Vyro nuomone, tai optimalus plotas.

– Nepamirškite, kad man jau eina 59 metai – jaunesnis tikrai nebūsiu. Jei norėtum plėstis, reikia ir technikos, ir naujo inventoriaus, ir pagalbinių rankų.

Beje, Romualdas savo ūkyje stengiasi viską padaryti pats ir svetimų nesamdo.

– Turiu susipirkęs techniką, kuri leidžia našiau, greičiau ir su mažiau rankų padaryti visus darbus.

Ūkininko kieme – trys traktoriai – 2006 pirktas „Belarus“, 1973 metų gamybos kažkada švedų į Pasvalyje vykusį aukcioną atvežtas „Ursus“ ir naujutėlaitis „John Deere“.

Apie laisvę ir valdžią

Ūkininkas visus tuos metus augino javus. Sakosi, jog šiemet derlius gal ir nebus rekordinis, kaip pernai, tačiau aruodai tušti neliks – žiemkenčiai gerai peržiemojo.

Šypteliu – o kaip reikalai su tuo nuolat dėl visko besiskundžiančio ūkininko stereotipu?

– Kiek uždirbu, tiek ir užtenka. Būna geresni metai, būna prastesni, tačiau gyventi galima. O tie, kurie dejuoja… Gal jie kitaip dirba? Gal kokių žinių ar įgūdžių trūksta?..

Romualdas Vasiliūnas daug metų priklausė Ūkininkų sąjungai, tačiau dabar iš jos pasitraukė.

–Anksčiau visi susirinkdavome, padiskutuodavome, atvažiuodavo įvairios firmos, ką nors naujo pristatydavo. Dabar to nebėra. Dažniau sulaukiu kvietimų iš kitų rajonų, nei iš savo…

O kaip santykiai su valdžia?

– Per tuos metus buvom užversti biurokratija, taisyklėmis, nurodymais. Štai vienas naujesnių – nuo kitų metų aplink melioracijos griovius turėsime palikti trijų metrų apsaugines zonas. Tai yra iš abiejų griovio pusių po tris metrus nedirbtos žemės. Kas ten bus? Augs piktžolės! O kas jas šienaus? Privers mus? Arba tas pats šunų ir kačių ženklinimas. Aš suprantu, tiems, kas užsiima veisimu, kas keliauja į užsienį, – ten tvarka turi būti. Tačiau ar to reikia kaimo žmogui?.. Toks jausmas, kad kažkas „prastūmė“ sau naudingą įstatymą. Ir tai dar vienas įrodymas, kad valdžia atitolusi nuo paprastų žmonių ir skraidžioja kažkur padebesiais.

Ar per tuos trisdešimt ūkininkavimo metų niekuomet nesinorėjo spjauti ir viską mesti?

– Ne. Man patinka toks gyvenimo būdas, kai esi nuo nieko nepriklausomas, pats sau šeimininkas. Noriu – dirbu, noriu – ne. „Valdiško“ darbo, kai tave kažkas stumdo ir varinėja, tikrai negalėčiau dirbti. Man reikia laisvės.

Žemė neliks be priežiūros

Vasiliūnų ūkio namai bei aplinka – jaukūs ir tvarkingi. Visa tai Romualdo žmonos, Pasvalio socialinių paslaugų centre dirbančios Ritos nuopelnas.

2003 metais šeima šalia Smilgių pasistatė namą. Čia gimė ir jųdviejų atžalos. Sūnus Nojus šiemet baigs Pasvalio Petro Vileišio gimnaziją, dukra Beatričė – dešimtą klasę.

Paklaustas, ar vaikai eis tėvo pėdomis, vyras trumpam nutyla.

– Nelabai norėčiau. Žemei reikia pašaukimo, reikia, kad nuo mažų dienų ji „liptų“. O dabartiniam jaunimui rūpi visiškai kiti dalykai. Nojus svajoja apie su chemija susijusią profesiją, tačiau viskas priklausys nuo egzamino rezultatų.

Bet ar nebus taip, kad po kelių metų tiesiog nebeliks kam dirbti žemės?

– Kaimas lieka kaimu – mieste gyvenimas gerokai intensyvesnis, ten jaunimas ir traukia. Be to, natūralu, kad jauni žmonės labiau nori bendrauti su savo bendraamžiais. Kaime tokių galimybių nėra. Aš dar galvoju kokius dešimt metų pratempti, o po to viską parduosiu.

Ir visgi ši pokalbio dalis baigiasi ne taip pesimistiškai, kaip gali atrodyti iš šalies. Romualdas ima lenkti pirštus ir vardinti aplink gyvenančius ūkininkus, kurių vaikai grįžo dirbti į kaimą. Žemė neliks be priežiūros.

Iš laukų parneštos „šiukšlės“

Ant sienos pastebiu įrėmintą priešistorinį akmeninį kirvuką ir tai mūsų pokalbį pakreipia netikėta linkme. Pasirodo, ponas Romualdas – aistringas lobių medžiotojas. Kol neįsiaudrino jūsų fantazija ir mintyse nepradėjote piešti Indianos Džonso filmo kadrų, patikslinsiu – smilgietis laisvalaikiu į rankas ima metalo ieškiklį ir su juo „šukuoja“ aplinkinius laukus.

– Viskas prasidėjo dar vaikystėje, kai melioracija iš gilesnių sluoksnių į žemės paviršių iškeldavo kalkakmenius. Tuos akmenis kolūkis suversdavo kur pamiškėje ir aš labai mėgdavau juos apžiūrinėti. Fosilijos, kaulų liekanos mane buvo tiek sužavėjusios, kad net galvojau stoti į Vilniaus universitetą studijuoti geologijos. Deja, ten vienas stojamųjų egzaminų buvo užsienio kalba, o prancūzų nebuvo stipriausiai mokamas dalykas, tad svajonę teko palaidoti. Užtat dabar, sulaukęs senatvės, nusipirkau metalo ieškiklį, vaikštau po laukus ir renku šiukšles, – kvatojasi Romualdas.

Paprašytas vyras atneša keliolika maišelių minėtų „šiukšlių“. Juose – įvairios monetos, sagos, kryželiai, šventi medalikėliai.

O kur auksas?

– Aukso taip ir nepavyko rasti. Iš to, ką radau, vertingiausias, ko gero, sudilęs patagonas (Ispanijos Nyderlandų moneta, kaldinta 1612–1712 m. – aut. past.), viena graži sagė. To, ką randu, vertė priklauso ne nuo metalo spalvos, o nuo istorinės vertės.

Šaltinis: valstietis.lt,
Viktoras STANISLOVAITIS, 2022-05-20

Latvija pieno gamybą šiemet padidino 3 proc.

Latvijoje per keturis šių metų mėnesius supirkta 256,5 tūkst. tonų žaliavinio pieno – 3,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, rodo Latvijos žemės ūkio duomenų centro informacija. Vien tik balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, supirkimo apimtys padidėjo 0,7 proc. iki 63,5 tūkst. tonų.

Tuo tarpu ekologiško pieno supirkimas sausį-balandį sumenko 4,7 proc. iki 16,2 tūkst., balandį – 2,5 proc. iki 11,2 tūkst. tonų. Melžiamų karvių šalyje per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos sumažėjo 4,2 proc. iki 130,3 tūkst., iš jų pieno gamybai naudojamų – 4 proc. iki 115,8 tūkstančio.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-05-19

Rusija atsakė į JT pasiūlymą mainais už leidimą eksportuoti grūdus leisti išvežti kalį

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sureagavo į žinią, kad mainais į laivų iš Ukrainos atplaukimą Jungtinės tautos (JT) siūlo švelninti apribojimus kalio žaliavos ir trąšų eksportui. Tai per instruktažą pareiškė Kremliaus atstovas, rašo gazeta.ru. „Ukrainos uostai yra labai užminuoti ir akvatorija itin pavojinga laivybai, todėl šiuo metu javų eksportas negalimas. Ten dabar reikia išminavimo operacijos“, – sakė D. Peskovas.

Anot jo, dabar keliose vietovėse kyla laivybos pavojus. D. Peskovas komentavo žiniasklaidos pranešimus, kad JT generalinis sekretorius pasiūlė sušvelninti kalio trąšų eksporto iš Rusijos apribojimus. Tai buvo pasiūlyta padaryti mainais į grūdų pervežimą iš Ukrainos uostų. Taip pat Vokietijos užsienio reikalų ministrė sakė, kad Ukrainos uostuose užblokuota 25 mln. tonų grūdų.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-05-17

Svarbiausi tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimai ir dažniausi pažeidimai

Kiekvienais metais įvertinus ekonominės veiklos vykdytojų ir naudotojų rizikingumą, yra sudaromi metiniai ūkio subjektų patikrinimų planai. Augalininkystės tarnyba atlieka planinius patikrinimus, siekdama užtikrinti, kad TP tiekėjai ir naudotojai laikytųsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Taip pat operatyviai reaguojama į gautus pranešimus ir (arba) skundus dėl galimai daromų pažeidimų.

2021 m. iš viso buvo atlikti 1024 ūkio subjektų TP naudojimo, pateikimo ir (arba) tiekimo rinkai patikrinimai. Iš jų, 403 ūkio subjektų patikrinimai buvo neplaniniai pagal gautus pranešimus ir skundus. Patikrinimų metu 76 ūkio subjektams (tai sudaro 7,4 proc. nuo visų atliktų patikrinimų) nustatyti įvairaus pobūdžio teisės aktų reikalavimų neatitikimai. 57 ūkio subjektuose nustatyti TP naudojimo, o 19-oje – TP pateikimo ir (arba) tiekimo rinkai pažeidimai. Dažniausiai pasitaikantys TP naudojimo pažeidimai: neužpildytas TP apskaitos žurnalas arba jo nepateikimas; netinkamas TP laikymas lauke arba jų sandėliavimas patalpose, netinkamas TP pakuočių tvarkymas.

Augalininkystės tarnyba, atsižvelgdama į praeitų metų atliktų patikrinimų duomenis ir informaciją, ūkininkams primena svarbiausius jų naudojimo reikalavimus.

Primename, kad tręšiant leidžiama naudoti tik tuos TP, kurie yra įtraukti į Identifikavimo sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 3D-292 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Identifikavimo sąrašas). Taip pat leidžiama naudoti EB trąšas, kurios įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedą (pažymėtas „EB TRĄŠOS“ arba EC/CE žymeniu) (toliau – Reglamentas), o ekologinėje gamyboje leidžiama naudoti tas trąšas ir dirvožemio gerinimo priemones, kurios patvirtintos kaip leistinos naudoti ekologiniuose ūkiuose ir paskelbtos Augalininkystės tarnybos internetiniame tinklalapyje.

Informuojame, jog žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintame Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše (toliau – Aprašas) įtvirtintos nuostatos taikomos žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems 10 ha ir daugiau, o tręšiantiems gyvūninės kilmės ir medienos kuro pelenais – 0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų. Nuoroda: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/74a49ce0175b11ebb0038a8cd8ff585f.

Siekiant, kad augalai gautų pakankamai augti reikalingų medžiagų, bet nebūtų pertręšiami, TP perteklius nepatektų į gruntinius ir paviršinius vandenis, o augalinis maistas būtų saugus, augalai turi būti tręšiami naudojant optimalias, aplinką tausojančias TP normas pagal gamintojų nurodytas rekomendacijas arba pagal sudarytą tręšimo planą.

Ūkininkai, naudojantys mineralines (neorganines) trąšas, turi pildyti trąšų naudojimo apskaitos žurnalą, vadovaudamiesi Aprašo nuostatomis pagal jo 2 priede nustatytą formą. Trąšų naudojimo apskaitos žurnalą galima pildyti popieriuje arba elektroninėje formoje, o duomenys turi būti surašomi einamaisiais metais ne rečiau kaip du kartus: iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 31 d. Žurnalas saugomas veiklą vykdančio žemės ūkio veiklos subjekto buveinėje arba gyvenamojoje vietoje, kad pareikalavus Augalininkystės tarnybos specialistams, vykdantiems TP naudojimo priežiūrą, būtų pateiktas patikrinimo metu.

Ūkininkai, naudojantys gyvūninės kilmės pelenus (toliau – pelenai) turi laikytis pelenų naudojimo plano, kuris turi būti pateiktas susipažinti Augalininkystės tarnybai, likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki planuojamos pelenų naudojimo pradžios. Atkreipiame dėmesį, kad dirvos paviršiuje paskleisti pelenai turi būti iš karto įterpiami į žemę užariant ir draudžiama juos skleisti ant įšalusios ar įmirkusios žemės. Draudžiama naudoti pelenus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose. Taip pat draudžiama naudoti pelenus dirbamuose laukuose, jeigu pavojingų cheminių medžiagų kiekis dirvožemyje viršija 70 proc. ribinės vertės, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 60:2015 pavojingų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje, pavirtintais Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-114 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“ patvirtinimo“ reikalavimais.

Tręšiamieji produktai privalo būti laikomi sandėliuose ant padėklų arba lauke ant padėklų, apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir atmosferos kritulių taip, kad pakuotės nestovėtų vandenyje ir ant jų nesikauptų vanduo. Palaidas mineralines trąšas privaloma laikyti tik sandėlyje. Skirtingų rūšių palaidos mineralinės trąšos sandėlyje turi būti laikomos atskirtos pertvaromis arba atskirose talpyklose. Didelį azoto kiekį (N>28 %) turinčias amonio nitrato trąšas privaloma laikyti tik supakuotas. Pakuotos mineralinės (neorganinės) trąšos gali būti laikomos sandėliuose tiesiog ant grindų ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo įsigijimo. Sandėliai (patalpos), kuriuose laikomos mineralinės (neorganinės) trąšos, turi būti pastatyti iš nedegių medžiagų, uždari, sausi ir vėdinami. Grindys turi būti aukščiau žemės paviršiaus, medinės sandėlio konstrukcijos padengtos ugniai atspariais mišiniais.

Pabrėžiame, jog tuščios TP pakuotės ir jų likučiai, kurie pagal Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų apibrėžimą priskiriami atliekoms, turi būti tvarkomi vadovaujantis TP etiketėse, techniniuose dokumentuose nurodytais ar atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais.

Papildomai informuojame, jog svarbu teisingai tvarkyti organines trąšas ir laikytis aplinkosaugos reikalavimų, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakyme Nr. D1-755/3D-844 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 1D-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

Augalininkystės tarnybos specialistai, vykdantys TP naudojimo priežiūrą, patikrinimų metu įvertina, ar TP naudojami pagal gamintojų nurodytas rekomendacijas arba pagal sudarytą tręšimo planą, ar saugomi pagal nustatytus reikalavimus, ar naudojami tik į Identifikavimo sąrašą įrašyti TP arba EB trąšos, tikrina įsigijimo dokumentus, kurie turi būti saugomi dvejus metus nuo TP įsigijimo datos. Taip pat tarnybos specialistai ima TP bandinius, kad įvertintų produkto sudėties atitiktį įstatyme, Identifikavimo sąraše ir Reglamente nustatytiems kokybės ir saugos reikalavimams.

Augalininkystės tarnyba kasmet gauna šalia ūkininkų laukų gyvenančių asmenų nusiskundimų dėl į jų sklypus tręšimo metu patenkančių tręšiamųjų produktų, todėl atkreipiame ūkio subjektų (ūkininkų) dėmesį, jog vykdant tręšiamuosius darbus nebūtų pažeistos gretimų sklypų gyventojų ar valdytojų teisės.

Dėl išsamesnių konsultacijų TP naudojimo klausimais nedvejodami kreipkitės į Augalininkystės tarnybos Agrochemijos skyriaus ar regioninių skyrių specialistus, kurių kontaktus rasite čia: http://www.vatzum.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/, kreipdamiesi el. paštu info@vatzum.lt arba paskambinę bendruoju Augalininkystės tarnybos tel. +370 (5) 2 37 5610.

Visuomenę raginame nebūti abejinga ir pranešti apie pastebėtus galimus TP naudojimo, pateikimo ir (arba) tiekimo rinkai, platinimo pažeidimus, ypač – apie galimai nelegalios TP prekybos ir naudojimo atvejus, el. paštu info@vatzum.lt arba Pasitikėjimo linijos tel. (8 5) 270 80 80.

Šaltinis: vatzum.lt, 2022-05-18

Ankstesnės žemės ūkio naujienos