Žemės ūkio naujienos: 2022-06-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Prezidentūra: svarstomos kelios grūdų gabenimo iš Ukrainos alternatyvos, tačiau visi keliai turi trūkumų
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad šiuo metu grūdus iš Ukrainos yra svarstoma gabenti traukiniais iki Bulgarijos, Rumunijos uostų arba traukiniais iki Baltijos jūros uostų. Visgi šalies vadovo patarėja pripažįsta, kad abu keliai turi tam tikrų trūkumų, iš kurių labai svarbus ir laiko veiksnys.
„Ukraina labai aiškiai pasakė, kad šiuo metu grūdų atsargos, kurios yra dar Ukrainoje neišvežtos, yra apie 20 mln. (tonų – ELTA), plius artėja šių metų derlius, tai vėlgi tos atsargos pasipildys. Na, ir, žinoma, reikia tuos grūdus išvežti. Tradiciškai nusistovėjęs kelias buvo grūdų eksportui per Juodąją jūrą“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
„Ir čia Odesos ir kiti uostai yra labai svarbūs. Ir suprantame, kad dėl karo veiksmų, būtent Juodosios jūros regione ir šalia Odesos tampa labai problematiška“, – pridūrė ji. Todėl, A. Skaisgirytės teigimu, yra svarstomi keli alternatyvūs grūdų išvežimo keliai.
„Pavyzdžiui, žemės transportu, traukiniais iki kitų Juodosios jūros uostų: kalbame apie Bulgarijos, Rumunijos uostus arba vėlgi antžeminiu transportu – traukiniais – iki Baltijos jūros. Ir čia mes kalbame apie transportą per Lenkiją į Baltijos šalių uostus. Tai kalbėti galime ir apie Gdanską, ir apie Klaipėdą, Rygą, Taliną ir panašiai“, – atkreipė dėmesį ji.
Tačiau prezidento patarėja pripažįsta, kad visos šios svarstomos alternatyvos turi savo minusų. Pasak jos, grūdų vežimo kelias per Baltijos jūros uostus yra labai ilgas, susiduriama su tam tikrais trukdžiais Ukrainos teritorijoje, taip pat yra riboti ir Klaipėdos uosto pajėgumai priimti krovinius.
„Vežimo per Baltijos jūros uostus kelias yra gana ilgas, jis veikia, iki šiol paleisti du bandomieji traukiniai įrodė, kad jis yra galimas, tačiau vėlgi atsiremiama į laiko faktorių, parodė tie bandomieji traukiniai, kad yra tam tikrų trukdžių ir Ukrainos teritorijoje, ir Lenkijoje suteikiant pralaidumą geležinkelio vėžės ir Klaipėdos uosto pajėgumas priimti taip pat nėra begalinis“, – akcentavo A. Skaisgirytė. „Tai panašūs trikdžiai turbūt yra visuose maršrutuose, tačiau vėlgi turint valios padėti ir norint tai daryti po truputį galima ir pradėti tai daryti“, – taip pat pažymėjo ji.
ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis siūlo idėją suburti tarptautinę koaliciją, kuri, atblokavusi Ukrainos uostus, leistų išgabenti grūdus. Visgi, pasak jo, šios idėjos įgyvendinimui liko nebe daug laiko, nes žemės ūkio ekspertų vertinimu, naujo derliaus pradedama laukti jau po 5 savaičių.
„Esminė sąlyga, kad būtų uostai atidaromi, yra gynybos garantijos. Turi būti suteikta gynybos garantija, kad tie uostai bus apginti ir rusai nepasinaudos uostų atidarymu uostams užpulti ar užimti. Gynybos garantijos gali būti suteikiamos laivyno. Ukraina neturi savo laivyno, nors sugeba sėkmingai kovoti su Rusijos laivynu. Tad to vaidmens turi imtis tos valstybės, kurios turi laivų. Arba Ukrainai turime suteikti tokią ginkluotę, kad jie Odesą ir Nikolajevą galėtų apginti patys“, – teigė G. Landsbergis.
Iki karo pradžios Ukraina buvo viena svarbiausių kviečių gamintojų pasaulyje ir didelė kukurūzų gamintoja. Daugelis šalių yra priklausomos nuo pigių kviečių iš Ukrainos. Grūdai taip pat labai svarbūs teikiant pasaulinę pagalbą maistu.
Jungtinės Tautos gegužės pradžioje tikino, kad karas Ukrainoje daro rimtą poveikį jos gebėjimui pristatyti skubiai reikalingą pagalbą maistu viso pasaulio šalims, nes didelė jo dalis įstrigusi Ukrainos uostuose.
Birželio 1 d. – tiesioginė transliacija apie paramą jauniesiems ūkininkams
Birželio 1 d. pradedamos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklą „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, o jau pirmąją paraiškų surinkimo dieną Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) vykdys tiesioginę transliaciją apie paramos galimybes pagal šią veiklos sritį. Transliacijos nuorodą rasite čia: https://youtu.be/j0NIoUNtNXM.
Transliaciją bus galima stebėti šį trečiadienį, 14 val. internetu Youtube platformoje, transliacijos nuorodą rasite čia: https://youtu.be/j0NIoUNtNXM. Žiūrovai kviečiami ne tik stebėti transliaciją, bet ir pasinaudoti galimybe jos metu užduoti klausimus, į kuriuos bus atsakyta antroje transliacijos dalyje.
Pasibaigus transliacijai, bus paskelbtas jos įrašas.
Paraiškos paramai gauti pagal KPP veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ renkamos nuo birželio 1 d. iki liepos 29 d. Atkreipiame dėmesį, kad jaunųjų ūkininkų paraiškos bus priimamos tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS.
Šaltinis: nma.lt, 2022-05-31
Ūkininkams paruoštas paramos paketas neariamajai žemdirbystei
Lietuvos ūkininkai galės įsigyti energetiškai efektyvių ir aplinkai draugiškų neariamųjų technologijų padargus – tiesiogines ir juostines sėjamąsias. Šiems padargams iš ES Modernizavimo fondo skiriami 8 mln. eurų paramos. Iš viso per ateinančius penkerius metus iš Modernizavimo fondo neariamajai žemdirbystei skatinti numatyta skirti 30 mln. Eur.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kvietimus dalyvauti priemonėje skelbs birželio 6 d.
„Ši Modernizavimo fondo priemonė pirmiausia orientuota į smulkius ir vidutinius ūkius. Tikimasi, kad sėjamųjų įsigijimas jiems suteiks konkurencinio pranašumo.
Mažesniems ūkiams siūloma teikti paraiškas sudarant tarpusavio jungtinės veiklos susitarimą, kad įsigyti brangūs tiesioginės sėjos padargai būtų efektyviau panaudojami“, – sako žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.
Vienai sėjamajai įsigyti numatoma skirti iki 40 tūkst. eurų paramos, o didžiausia paramos suma bus skiriama neviršijant 40 proc. sėjamosios įsigijimo kainos. Pagrindinis paramos gavėjų įsipareigojimas – sutaupyti po 40 litrų degalų kiekvienam hektarui. Šis kriterijus buvo pasirinktas remiantis Lietuvoje atliktais moksliniais tyrimais, taip pat norint pasiekti Modernizavimo fondo priemonei keliamus energetinio efektyvumo didinimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) sumažinimo tikslus.
Taikant tiesioginę sėją yra taupomi degalai ir 1,9 karto gali sumažėti paruošiamųjų ir sėjos darbų laiko sąnaudos. Be to, ilgainiui taip ūkininkaujant reikia mažiau sintetinių trąšų, augalų apsaugos produktų. Taip pat didėja organinių medžiagų kiekis dirvožemyje, tuo pačiu jame užrakinamas iš atmosferos sugautas CO2, didėja dirvožemio biologinė įvairovė.
Taip ūkininkauti lengviau, nes darbams reikia skirti mažiau laiko ir išteklių, tačiau perėjimui prie neariamųjų technologijų taikymo reikia daugiau įgūdžių ir žinių, taip pat brangiai kainuojančių sėjamųjų.
Europos investicijų bankas ir Europos Komisija 8 mln. eurų neariamosios žemdirbystės plėtrai Lietuvoje iš Modernizavimo fondo skyrė 2021 m. gruodį. Šios lėšos prisidės prie energetinio efektyvumo didinimo žemės ūkyje, ŠESD emisijų mažinimo, taip pat prie kitų Žaliojo kurso tikslų.
Nuo šių metų pradžios „Energetiškai efektyvių ir klimatui palankių investicijų, skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje“ priemonės tvarkos aprašas Žemės ūkio ministerijos buvo aptartas su neariamąja žemdirbyste užsiimančiais ūkininkais ir kitais socialiniais partneriais, taip pat buvo derintas su visuomene ir Europos Komisija dėl valstybės pagalbos.
Modernizavimo fondo priemonė, skirta technikai įsigyti, nuo 2023 m., planuojama, bus papildyta tam skirta ekoschema rengiamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatyta ekoschema, skirta neariamojo žemės dirbimo technologijų taikymo skatinimui.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-05-31
Nepateisinamas elgesys ir savivalė su galvijais užtrauks griežtas sankcijas
Neplaninio patikrinimo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai apsilankę viename stambiame Kalvarijos savivaldybės ūkyje, po jau pritaikytų sankcijų, susidūrė su retai pasitaikančiu piktybišku ir žiauriu elgesiu su gyvūnais. Dar prieš keletą savaičių veterinarijos inspektoriai šiame ūkyje aptikę, jog galvijai yra laikomi itin blogomis sąlygomis, iš laikytojų konfiskavo 15 penimų galvijų. Taip pat skirta tūkstantinė bauda.
VMVT inspektoriai tuomet ūkį įpareigojo toliau teikti informaciją apie nustatytų pažeidimų šalinimą, tačiau nesulaukus žinių vėl vyko tikrinti ūkio. Nuvykus į vietą VMVT pareigūnų ūkininkas neįsileido, todėl teko kreiptis į teismą dėl leidimo patekti į ūkinius pastatus, kad būtų galima įvertinti galvijų sveikatos būklę. Patikrinimo metu aptikti 6 gaišę galvijai ir du itin sunkios būklės. Iškvietus privatų veterinarijos gydytoją nustatyta, kad dviem gyvūnams gydymas nėra galimas ir juos teko nugaišinti.
„Tai nesuvokiamas žiaurumas. Nežinau, ar tokį elgesį galima pavadinti tiesiog neišmanymu, kaip elgtis su savo galvijais, kai po daugybės mūsų pastangų aiškinti apie tinkamą gyvulių priežiūrą nebuvo daromos jokios išvados, situacija ne tik nesikeitė, o tik blogėjo. Neįsivaizduoju, kaip galima kasdieną matant silpstantį gyvūną juo nepasirūpinti. Stengėmės geranoriškai padėti ir atsižvelgti, kad tai yra daugiavaikė šeima ir ūkis jiems yra galbūt pragyvenimo šaltinis. O tai ką pamatėme šiandien tikrai atėmė žadą, todėl teko priimti sprendimą taikyti griežčiausias poveikio priemones“, – komentavo VMVT Marijampolės departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis.
Dėl šio atvejo pradėta administracinė teisena dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir likusių 70 galvijų konfiskavimo. Laikytojams taip pat gresia piniginė bauda iki 4000 Eur.
Šiuo metu gyvūnai lieka ūkyje, tačiau jų priežiūra nedelsiant bus perduota vietos savivaldybei. VMVT ir toliau atidžiai stebės situaciją ir, reikalui esant, imsis būtinų veiksmų.
Šaltinis: vmvt.lt, 2022-05-26
Lietuvoje šių metų gegužės antroje pusėje avižų ir pašarinių miežių supirkimo kainos padidėjo
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2022 m. 20 savaitę (05 16–22) avižas supirko vidutiniškai po 254,27 EUR/t. Palyginti su kaina, buvusia prieš savaitę (19 savaitę (05 09–15), ji padidėjo 7,43 proc. bei buvo 2 kartus didesnė negu prieš metus (2021 m. 20 savaitę (05 17–23). Analizuojamu laikotarpiu pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 369,79 EUR/t – 4,89 proc. didesne kaina negu prieš savaitę ir net 2 kartus brangiau negu prieš metus.
Kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 333,08 EUR/t – 4,07 proc. mažesne kaina kaip ir prieš savaitę, bet 53,98 proc. didesne negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu.