Žemės ūkio naujienos: 2022-07-18

Pasak ministro, pagrindinė problema išlieka Ukrainos grūdų išvežimas ir sklandus tolesnis jų transportavimas, todėl taryboje jis planuoja kalbėti apie galimus būdus sušvelninti esamą situaciją.

„Kol kas trikdžių dar tikrai daug. Suprantama, kad vienintelis tvarus sprendimas yra Ukrainos uostų, visų pirma, Odesos, atblokavimas. Drauge su ES bei tarptautine bendruomene turime dėti visas pastangas, kad jūrinis kelias Ukrainos grūdams bei kitiems eksportuojamiems maisto produktams būtų kuo greičiau atvertas“, – teigia ministras.

Bus aptarta ir išaugusių gamybos sąnaudų problema. Lietuva, siekdama kompensuoti dalį kaštų dėl pabrangusių pašarų, skyrė išimtinę sureguliavimo pagalbą kiaulienos ir paukštienos sektoriams. Nemaža dalis paramos lėšų jau išmokėta. Pradedamas antras paramos teikimo kiaulių laikytojams etapas, pratęsiant pagalbos mokėjimą už 2022 m. birželio-rugpjūčio mėn. Numatoma panaudoti visą skirtą ES paramą, papildant ją nacionalinėmis lėšomis.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-07-15

Nuo seno rugiapjūtės pradžia paprastai prasidėdavo liepos 16-ąją. Tądien šeimininkas nupjaudavo pirmą sruogą rugių ir atnešdavo šeimai pasivaišinti. Dabar žemdirbiai tokių tradicijų nebeturi, o ir rugiapjūtė šiemet prasidės vėliau nei įprasta.

„Mano akiai, apie savaitę tas vėlavimas, bet jei kritulių bus daugiau, tai gal ir daugiau vėluos“, – apie rugiapjūtės pradžią kalbėjo kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ vadovas Virgilijus Ivoškevičius.

„Šiaulių aruodas“ vadovas sako, kad šiame regione dar beveik niekas nesiryžta įvažiuoti į laukus – juose nemaži plotai išguldytų javų. Grūdų saugyklos – kol kas tuščios, todėl nedrįsta net derliaus kokybės prognozuoti. Tačiau, pasak ūkininko, žemdirbiai pasirengę įvairiems scenarijams.

„Įpratę esame dabar jau padalint tas rizikas, ne iškarto parduoti, dalį parduoti dabar, dalį vėliau išsidžiovinti, išsivalyti“, – dėstė V. Ivoškevičius.

Grūdų augintojų asociacijos duomenimis, birželį–liepą pasėlių būklė yra pablogėjusi. Optimizmą sumažino nuo birželio vidurio prasidėjusios liūtys. Ypač smarkiai nukentėjo miežiai – jų derlingumas bus mažesnis visoje Lietuvoje. Mažiau nukentėjo Žemaitijos regionas. Dėl gausaus lietaus daug kur išgulė javai ir rapsai. Be to, didelis drėgmės kiekis visą birželį ir šiltėjantys orai paskatino ligų plitimą.

„Stiprios liūtys, stiprūs vėjai guldo pasėlius ir čia yra didelė, didelė rizika, kad iš maistinės kokybės mes galime turėti geriausiu atveju pašarinius, o neduok Dieve, gal ir nekondincinius grūdus“, – kalbėjo kooperatyvo „Lietuviški javai“ direktorius Nerijus Liukenskis.

„Dėl išbrangusių trąšų ūkininkai mažiau tręšia savo pasėlius. Tai irgi paveiks derliaus tiek kiekybę, tiek ir kokybę – prognozuojam, kad derlius šiais metais gali būti vidutinis, daugiametis arba šiek tiek mažesnis nei vidutinis“, – komentavo Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Javų augintojai sako, kad šiemet, kaip nė vienais metais, ypač sunku nuspėti, kokios bus grūdų supirkimo kainos. Dėl įtemptos geopolitinės situacijos kainos labai smarkiai šokinėja – vieną savaitę pakyla, kitą – smunka žemyn.

„Dar prieš gerą mėnesį tikrai buvo aukštos supirkimo kainos ir grūdų tonos kviečių kainos svyravo apie 420 eurų. Šiandien dienai toms kainų indikacijos yra apie 80-90 eurų žemesnės nukritę, koregavosi kaina žemyn, […] tačiau tai nereiškia, kad ūkininkai puls tokiomis kainomis pardavinėti“, – kooperatyvo „Lietuviški javai“ vadovas N. Liukenskis.
Lietuvos žemdirbiai teigia įdėmiai sekantys Ukrainos situaciją dėl grūdų. Neatmeta, kad ukrainiečiams šiemet prikūlus mažiau grūdų, dalį rinkos galės užpildyti ir lietuviški grūdai. Lietuvoje išauginama penkis kartus daugiau grūdų nei reikia. Tačiau blogiausias scenarijus, pasak grūdų augintojų, būtų, jei Ukrainoje grūdai susikauptų iki kitų metų ir vienu kartu pasaulio rinkas užplūstų didžiulis jų kiekis.

„Jeigu bus per labai trumpą laiką į rinką išmesti dideli kiekiai grūdų, tai gali sugriauti visą tą grūdų prekybą tarptautinę ir kainos nusmukti į neįsivaizduojamas žemumas. Tada gali ištikti mūsų žemdirbius bankrotai“, – aiškino Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas A. Macijauskas.

Žemdirbiai sako, kad šiuo metu dėl Ukrainos grūdų daug spekuliacijų, tačiau grūdų rinkos įsivertino rizikas ir padarinius žemės ūkiui dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

Šaltinis: lrt.lt, Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, Aina Mizgirdė, 2022-07-16

Klovainių miestelyje (Pakruojo r.) ėmus masiškai kristi bičių šeimoms, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VATŽŪM) patikrino 3-3,5 km. spinduliu nuo bičių žūties vietų esančius laukus. Paimti 39 rapsų dalių ėminiai augalų apsaugos produktų (AAP) veikliajai medžiagai nustatyti parodė, kad žemdirbiai naudoja ir Europos Sąjungoje (ES) nepatvirtintas veikliąsias medžiagas, o apie laukų purškimą ne visada praneša Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS).

Tirtuose rapsų dalių ėminiuose rastos 8 skirtingos veikliosios medžiagos, 1 jų – nepatvirtinta ES.

„Atlikus patikrinimus yra nustatytas vienas asmuo, pažeidęs AAP naudojimo reikalavimus, o pas kitus artimiausiomis dienomis bus atlikti papildomi patikrinimai. Tiesiogiai sieti šių pažeidimų su bičių žūtimi negalima – nėra tiesioginių įrodymų, kad rapsų purškimai buvo atliekami dienos metu.

Ištirtuose rapsų dalių ėminiuose, kurie buvo paimti iš 2 ūkio subjektų pasėlių, buvo rasta veiklioji medžiaga Azoxystrobin, ta pati, kuri buvo rasta ir tirtame bičių lavonėlių mėginyje. Kitų veikliųjų medžiagų, nustatytų bitėse, nerasta nei viename tirtame rapsų dalių ėminyje. „Planuojame atlikti kitų augalų pasėlių, esančių aplink nukentėjusį bityną, analizę, taip pat papildomai paimti ėminių iš kitų šalia esančių laukų“, – teigia VATŽŪM Agrochemijos skyriaus patarėja Aida Andruškevičienė.

Žemdirbių sąmoningumas ir griežtesnė AAP kontrolė

Pasak žemės ūkio viceministo Pauliaus Astrausko, tokie įvykiai meta šešėlį ant ūkininkų, naudojančių AAP, o tam, kad jie nesikartotų, būtinas ne tik atsakingas žemdirbių požiūris į aplinką, bet ir griežtesnė pesticidų apskaita ir kontrolė.

„Džiugu, kad ūkininkai vis atsakingiau žiūri į ūkininkavimą taikoje su gamta. Statistika rodo pesticidų naudojimo mažėjimą, prie to prisideda tiksliųjų technologijų plėtra ir atsakingas ūkininkų požiūris į pesticidų naudojimą. Tačiau, deja, vis pasitaiko atvejų, kai yra naudojami nelegalūs pesticidai ir taip kenkiama bendram ūkininko įvaizdžiui ir padaroma žala gamtai.

Su nelegalios prekybos augalų apsaugos produktais problema susiduria ne viena valstybės institucija, turinti užtikrinti, kad rinkoje platinami bei naudojami pesticidai būtų saugūs. Padirbti augalų apsaugos produktai turi daug neigiamų pasekmių žmonių sveikatai, aplinkai bei šalies ekonomikai. Todėl kovai su kontrabandiniais pesticidais turi būti skiriama daugiau dėmesio“, – teigia žemės ūkio viceministras.

Šiuo metu Lietuvoje yra registruoti 462 AAP. Fiziniams asmenims už neregistruotų ar falsifikuotų produktų laikymą, naudojimą ar pardavimą baudos gali siekti nuo 600 iki 3800 eurų, o juridiniams – nuo 5 iki 14 proc. metinės apyvartos.

VATŽŪM praneša, kad dėl prekybos nelegaliais AAP bendradarbiauja su Lietuvos augalų apsaugos asociacija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos muitine ir policija. Institucijos nuolat keičiasi informacija apie įtartinus atvejus, šios informacijos pagrindu planuoja patikrinimus. VATŽŪM taip pat bendradarbiauja su Nacionaline mokėjimo agentūra, kuriai teikia informaciją apie AAP naudojimo reikalavimų nesilaikymo atvejus, o ši savo ruožtu pažeidėjams taiko sankcijas ir mažina paramos išmokas.

Svarbu žinoti

Jei kyla bent menkiausias įtarimas, kad AAP gali būti padirbtas (falsifikuotas), nelegalus, apie galimą pažeidimą informuokite VATŽŪM el. p. info@vatzum.lt arba kreipkitės „Pasitikėjimo linijos“ tel. (8 5) 270 80 80.

Dėl išsamesnių konsultacijų AAP įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo ir tiekimo rinkai klausimais prašome kreiptis į VATŽŪM Agrochemijos skyriaus ar regioninių skyrių specialistus (kontaktus rasite interneto adresu http: www.vatzum.lt arba paskambinę bendruoju tel. (8 5) 2375631 ar kreipdamiesi el. paštu info@vatzum.lt.)

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-07-15

Tikslas – ne tik pelnas

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) direktorius Gintaras Brazauskas pripažįsta, kad šiais metais ūkininkai savo adresu iš visuomenės sulaukė daug priekaištų dėl didelės taršos, bioįvairovės nykimo. Tačiau jis pabrėžė, kad didelė dalis kaltinimų – iš piršto laužti, kad ūkininkai kiekvienais metais rūpinasi savo laukais, investuoja į pažangias technologijas ir trąšų, augalų apsaugos produktų naudoja tik tiek, kiek reikia. „Žemės ūkis prižiūri didžiąją dalį Lietuvos teritorijos. Priežiūra yra svarbi ir žemdirbių tikslas ne tik pelnas, bet ir bioįvairovės saugojimas“, – VL akcentavo G.Brazauskas. Pasak jo, net sudėtingais laikais, kai visai šalia vyksta karas, pasaulis susiduria su ekonomikos ir maisto krize, ūkininkai toliau ieško technologijų, kurios pasiteisintų jų ūkyje.

Liaupsės ūkininkams

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas parodoje sakė labai gerai suprantantis duonos augintojus. Žemdirbiams kasmet tenka be galo svarbi misija – žmonijos maitinimas, ir už tai ši profesija nusipelnė kuo didžiausios pagarbos. Jis pabrėžė, kad nenumaldomai artėja ekonomikos bei maisto krizė. „Jūs – mūsų viltis padidinti gamybą ir išgelbėti ekonomiką“, – į žemdirbius viltingai kreipėsi S.Gentvilas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dalyvauti parodoje negalėjo dėl vizito į JAV, tačiau ministerijai atstovavo viceministras Paulius Astrauskas. Jis karštai kalbėjo, kad ūkininkams tenka bene svarbiausias, atsakingiausias ir sunkiausias darbas. Ypač tai juntama klimato kaitos kontekste, todėl negalima ūkininkams sakyti, kad tvarkytųsi patys. „Negalime jūsų palikti vienų. Turime padėti kovoti su kylančiais sunkumais“, – užtikrino P.Astrauskas.

Dėmesys dirvožemio tyrimams

Parodoje daug dėmesio skirta ir šviečiamajai programai, organizuoti diskusijų forumai. Forumo „Skaitmeninės ir tiksliosios technologijos“ metu akcentuota senų, pasiteisinusių agrotechnologijų nauda, kurių potencialas iki šiol neišnaudojamas. Tai – dirvožemių tyrimai. Priminta, kad Vokietijoje 99 proc. žemės ūkio paskirties dirvožemių yra ištirti, o tuo metu Lietuvoje – tik maždaug 50 proc. dirvožemio ir maždaug 20 proc. ištirta nekokybiškai. Vadinasi, turimos žinios apie dirbamos žemės kokybę yra gana paviršutiniškos. Tai stebina mokslininkus, mat dirvožemis – it staklės meistrui. Nežinant pagrindinio savo darbo įrankio specifikos, nežinant, kaip su juo tinkamai elgtis, galima prisidaryti nemažai bėdos. Žemės ūkio įmonių atstovai kalbėjo, kad vieno hektaro dirvožemio tyrimas kainuoja 18–20 eurų. Šią kainą šiek tiek pakėlė pabrangę reagentai ir degalai.

„Dirvožemio strategijoje yra nurodyta, kad ūkininkams šie tyrimai turėtų būti teikiami nemokamai. Tai logiška. Valstybė turėtų tikslius duomenis, ir trąšų naudojimas būtų kur kas tikslesnis“, – aiškino LAMMC direktorius.

Ūkininkas Martynas Puidokas pripažino, kad vienas geriausių sprendimų jo ūkyje – dirvožemio tyrimai. Tik turint pilną vaizdą buvo galima nustatyti, kur ir kokių trąšų reikia berti. „Tai kiekvieno ūkininko darbo pradžia. Neįsivaizduoju, kaip kitaip būtų įmanoma dirbti“, – tikino M.Puidokas. O jeigu turėtų neribotą biudžetą, Martynas pirmiausia investuotų į dar kruopštesnius dirvožemio tyrimus.

Pokalbio moderatorei pasiteiravus auditorijos, kiek ūkininkų dalyvauja diskusijoje ir kiek ūkininkų savo ūkiuose jau atliko dirvos tyrimus, visi buvo maloniai nustebinti – šiais tyrimais jau pasirūpino visi diskusijoje dalyvavę ūkininkai. Tačiau žodžio kišenėje neieškantis Kauno r. ūkininkas Romas Majauskas atsistojęs drąsiai paklausė: „O kiek auditorijoje yra Žemės ūkio ministerijos atstovų?“ Įsivyravo tyla. „Štai jums ir atsakymas. Patys ūkininkai rūpinasi dirvožemiu ir stengiasi išlaikyti jo kokybę, o ne valdininkai“, – diskusiją reziumavo patyręs žemdirbys, kurio trumpą ir griežtą pasisakymą lydėjo aplodismentai.

Dėmesys derliaus prognozei

Parodoje susirinkę ūkininkai diskutavo su mokslininkais ir apie derliaus prognozę. Šiemet dažnai lyjant, drėgmės kiekis dirvose daug kur buvo didelis. Nuo jos pertekliaus žemesnėse vietose arba pavieniuose laukuose kaupėsi vanduo. Dažnai lijo ir birželio antrąjį dešimtadienį. Šiais metais labai pabrango mineralinės trąšos, ir pavasarį prekyboje jų net trūko. Žinoma, kad kai kurie ūkiai, taupydami lėšas, mažiau tręšė dirvožemį ir augalus. LAMMC mokslininkas Virginijus Feiza VL pasakojo, kad tie ūkiai, kurie turėjo trąšų rezervą ir šiemet jų netaupė, gali tikėtis tokio paties derliaus kaip ir pernai. Kiek kitokia situacija laukia tų, kurie trąšomis nepasirūpino iš anksto. Jų derlius, prognozuojama, bus penktadaliu mažesnis. „Laukuose situacija nevienoda. Vidurio Lietuvoje gavome tikrai daug vandens, tačiau jei žiūrėtume į derliaus potencialą, kuris dabar dar laukuose – jis tikrai nemažas. Nors pastaruoju metu vyravo labai didelė kaitra, pasėliams tai neturėtų padaryti didelės žalos, nes dirvos buvo pakankamai drėgnos, augalai turėjo kuo maitintis“, – pabrėžė agronomijos mokslų daktaras.

Parodoje augalininkų dėmesį traukė ir agrodronai. Jie, pasak V.Feizos, neabejotinai bus agrosektoriaus ateitis. „Reglamentavimas visada atsilieka nuo vystomų technologijų. Tačiau susitvarkysime. Bepiločiai orlaiviai gali patekti ten, kur traktoriai po stiprios liūties neįvažiuoja. Ką daryti ūkininkams, kai purkšti laikas tinkamas, bet to negalime padaryti su turima technika? Be to, dronai neišmina žemės, nepalieka provėžų“, – didele agrodronų perspektyva mūsų žemės ūkyje tiki LAMMC mokslininkas V.Feiza.

Britų kuriama inovacija

Augalininkystės ūkių atstovams svarbią naujieną pristatė ir G.Brazauskas. Jis pasakojo susipažinęs su Jungtinėje Karalystėje atliekamais tyrimais, kurių tikslas – įgyvendinti tai, ko ūkininkai seniai norėjo: išvesti javų, gebančių fiksuoti azotą, rūšį. „Jie pirmieji pasaulyje bandomuosiuose laukeliuose demonstravo genetiškai pakeistus augalus, kurie gali „sugyventi“ su azotą fiksuojančiomis bakterijomis. Ar tai genetiškai modifikuotas produktas? Jų taip nevadinčiau, nes tai yra teisinė kolizija, nes visame pasaulyje genetinė modifikacija ir genetinis redagavimas vertinami kaip visiškai skirtingos technologijos. Tačiau Europos Sąjungos Aukščiausias Teismas genetiškai modifikuotus produktus prilygino genų redagavimui. Tuo ES išsiskiria iš viso pasaulio. Šį reguliavimą bandoma keisti, tačiau tai ilgas procesas, kuriam turėtų pritarti visos ES narės. Galima juokaujant pasakyti, kad Jungtinė Karalystė, išstodama iš ES, šį klausimą išsprendė greituoju būdu“, – reziumavo LAMMC vadovas G.Brazauskas.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2022-07-13

Ukrainiečių ūkiai dėl sustabdytos logistikos ir nutrūkusio elektros tiekimo pieną pylė į griovius

„Viskas prasidėjo po Maidano įvykių, kai kartu su Lietuvos ambasada Kijeve ir amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“ pasiūlėme grupelei ukrainiečių sūrininkų atvykti pas mus patirties ir žinių mainams. Tai buvo pirmoji pažintis, po kurios kasmet sulaukdavome iki 10 tokių svečių. Taip pat ir patys vykome į Ukrainą, sėmėmės jų patirties. Tokiu būdu per kelerius metus susipažinome su keliomis dešimtimis ukrainiečių ūkininkų“, – pasakoja sūrininkas, „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorius Valdas Kavaliauskas.

Per tą laiką susibūrė neformali Lietuvos ir Ukrainos ūkininkų asociacija, kuri vienija beveik 60 sūrininkų iš abiejų šalių.

Prasidėjus karui, Valdas sulaukė žinios iš ūkininkų Ukrainoje, kad jie nebežino, ką daryti su pienu: nutrūko logistikos grandinės, pieno niekas neišveža, nėra elektros pieno šaldymui, o gretima gamykla subombarduota. Ukrainos ūkininkai skundėsi pilantys pieną į griovius ir nerandantys būdo išsaugoti pagaminto produkto.

Receptą padiktavo smulkaus ūkio logika, reikalaujanti mažų energijos sąnaudų

„Iš karto supratome, kokia didelė žala ūkiui ir žmonėms – ūkis nebeatlieka savo funkcijos, o žmonės negauna maisto produktų. Pasiūlėme supaprastiną sūrio receptą, leidžiantį ūkininkams pagaminti sūrį fermoje be šaldymo ir be elektros. Tokį receptą galėjome pasiūlyti, nes jis atitinka mūsų smulkaus ūkio logiką: gaminti produktus kuo mažesnėmis energetinėmis sąnaudomis ir naudojant kuo mažiau iškastinio kuro“, – sako V. Kavaliauskas.

Ūkininkas šypsosi, kad dideliems ūkiams ar fermoms, siekiančioms masto ekonomijos, tokia energijos sąnaudų taupymo logika yra mažiau pažįstama.

„Stambieji ūkininkai turi kitus prioritetus, jie ekstremaliomis sąlygomis nepasiteisina. Pasirodo, kad kare pravertė būtent smulkaus ūkio patirtis ir žinios. Žinau, kad jiems gana neblogai sekasi gaminti sūrius pagal mūsų pasiūlytą receptūrą. Esame laimingi, kad galėjome jiems padėti rasti išeitį, mums patiems ši patirtis taip pat buvo labai vertinga“, – sako vienu iš geriausių Lietuvos ūkininkų pripažintas Valdas.

Jis dalijasi ir ukrainiečius išgelbėjusiu receptu, kuris primena fetos ar brinzos sūrio gamybą. Recepto pagrindas – gyvo, nepasterizuoto pieno rauginimas natūraliomis sąlygomis prie 20 – 30° C temperatūros. Taip suraugintas sūris saugomas ne šaldytuve, o druskos tirpale. Tad nei jo gamybai, nei jo saugojimui nereikia elektros energijos.

Buvo priėmę ukrainiečių ūkininkų šeimą

Šią sėkmės istoriją lydi ir kita, mažiau sėkminga, bet, kaip sako Valdas, labai pamokanti. Dzūkijoje įsikūrusiame ūkyje Valdas su žmona priėmė ukrainiečių šeimą su trimis vaikais. Jie drauge ieškojo būdų, kaip svečiams adaptuotis ir prisidėti prie sūrių gamybos.

„Kartu su šiuo pastiprinimu mes pagaminome gerokai daugiau nei anksčiau. Visgi paaiškėjo, kad Lietuvos rinkai tokio ožkų sūrių kiekio nereikia – rinka yra prisotinta, ir mes neturėjome kur realizuoti savo produkcijos. Po šio eksperimento ukrainiečių šeima išvyko į didelę fermą Pasvalyje, kuri galėjo pasiūlyti jiems darbą“, – pasakoja sūrininkas.

Smulkūs ūkiai eina prieš srovę

Kaip jis sako, sėkminga ir mažiau sėkminga istorijos rodo, kad nedidelis, aplinkai draugiškas ūkis turi savo privalumus ir trūkumus. Smulkūs ūkininkai, norėdami išlikti draugiški gamtai, negali pasiekti masės efekto, nes pastarasis iš karto turi kitokį poveikį aplinkai.

„Ekstensyvus ūkis nėra tvarus ilgaamžiškumo prasme, jis visuomet turi pradžią ir pabaigą – reikia vis daugiau rankinio darbo, ūkio našumas yra menkas, jo nėra kam perduoti. Galutinis produktas gaunasi išskirtinai brangus, o tokio produkto pirkėjų yra mažuma. Smulkus ūkis yra tvaresnis – tiek ilgaamžiškumo, tiek poveikio gamtai aplinkai. Tačiau jis turi savų sunkumų – smulkūs ūkininkai dirba ir gyvena eidami prieš srovę, prieš masinę gamybą, tai ne visuomet lengva“, – atvirauja V. Kavaliauskas.

Darnoje su gamta ūkininkaujančiusmotyvuoja „Gero ūkininko“ čempionatas

Valdas Kavaliauskas yra vienas iš penkių praėjusių metų „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorių. Ūkininkams skirtas čempionatas palaiko ir motyvuoja nelengvą kelią prieš srovę. Jame kasmet renkami ūkininkai, kurie laikosi atsakomybės gamtai ir bendruomenei. Čempionate atsižvelgiama į darną su gamta, dirbamos žemės išteklių išsaugojimą, gerą kaimynystę bendruomenei, atsakingai užauginamą maistą ir ekonominę ūkio kuriamą naudą.

„Laikomės požiūrio, kad geras ūkininkas yra tas, kuris yra gamtai ir bendruomenei empatiškas ūkio šeimininkas. Šiame kontekste empatija apima daugybę veiksnių, kurie yra labai imlūs laikui, reikalauja daug žinių, išmanymo apie gamtoje vykstančius procesus. Siekiame rūpintis ūkininkais, kurie žemės ūkio sistemoje padeda išlaikyti gamybos ir aplinkosaugos balansą“, – pasakoja vienas iš čempionato iniciatorių, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Jis priduria, kad karo Ukrainoje akivaizdoje Lietuvos vartotojai atsigręžia ir iš naujo atranda ūkius, galinčius pasiūlyti tiesioginį maisto tiekimą, ir galinčius užtikrinti tvarią maisto produktų gamybą.

„Gero ūkininko“ čempionatą organizuoja LIFE integruotojo projekto „Naturalit” partneriai – Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra ir VšĮ Baltijos aplinkos.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-07-14

„Dokniūnų kaimo gyventoja Emilija prie namų neturės net daržovių. Nupuvo net jurginai. Tokius nuostolius ji patiria pirmais metais. Nors dabar šviečia saulė, tačiau daržuose vis tiek stovi vanduo“, – pasakoja kaimo gyventoja Emilija. Jai apsėmė agurkus, kopūstus, braškes. Vanduo jau nebesigeria į žemę. Panašiai ir ūkininkų laukuose. Kai per parą iškrito mėnesio lietus, dirvos nebesugeria vandens. „Prieš porą savaičių baigėme atsėjinėti po praeitų liūčių žuvusias 60 hektarų kanapių. Dabar dalis augalų vėl žuvo“, – pasakoja Julius Martinaitis ir sako, kad vėl iš naujo atsėti tiesiog nebeturi resursų. Tuo labiau, kad jo ūkis ekologinis.

Kiek mažiau drėgmės pertekliaus bijo žieminiai pasėliai, tačiau prasideda ligos. Chemizuoti ūkiai su šia neganda kovoja augalų apsaugos priemonėmis. Ekologiniai ūkiai to daryti negali. Kiek mažiau bėdų lengvesnėse, priesmėlio, dirvose, kur vanduo susigėrė. Žemės ūkio specialistai ragina fotografuoti užmirkusius laukus, kad turėtų įrodymą, kodėl negali vykdyti įsipareigojimų. „Naudokitės nemokama Nacionalinės mokėjimų agentūros programėle, kuria fotografuojami laukai. Taip bus galima įrodyti, kodėl negalima vykdyti įsipareigojimų“, – rekomenduoja Zita Bakanienė, Panevėžio rajono žemės ūkio skyriaus vedėja. Po liūčių daug išguldytų javų ir draudikai skaičiuoja nuostolius. Dėl liūčių dviem savaitėm nusikėlė ir pati javapjūtė.

Delfi kiek anksčiau rašė, kad Karolis Šimas, „Agrokoncerno grūdų“ generalinis direktorius, suskaičiavo, jog gausus lietus, kurio daugelyje vietų iškrito daugiau kaip pusė viso mėnesio normos, lėmė mažiausiai 0,5 mln. t grūdų netektis. Išguldyta daugiau nei 20 proc. laukų. Jei lietus nesiliaus, situacija tik prastės. Ūkininkų, kurie investavo į instrukcijų laikymąsi, kaip augimo reguliatoriai ir pan., derliai mažiau pažeisti. Tačiau daugeliui lietus išguldė didelius plotus, pagrinde vyrauja žieminiai kviečiai. Tai rodo, kad javapjūtė bus sudėtinga ir ūkininkams reikės daug išminties mažinant neigiamus gausaus lietaus padarinius. Informaciją apie padarytą žalą šiuo metu renka Lietuvos grūdų augintojų asociacija. Šių skaičių Žemės ūkio ministerija kol kas nekomentuoja. Delfi atsiųstame atsakyme apie patirtus nuostolius rašoma: „Šiuo metu, kol derlius nenuimtas, dar negalime daryti išvadų apie nuostolius. Tik vėliau bus galima įvertinti padėtį.“

Šaltinis: delfi.lt, 2022-07-14