Žemės ūkio naujienos: 2022-07-15

25 metus karves auginęs ūkininkas Vytautas Raižys nusprendė – užteks. Plieninių karvių jo ūkyje vis mažiau. „Pripranti prie tos karvės, apie ją daugiau vaikštai, gaila jas visas išvežti į mėsos kombinatą“, – skundžiasi V. Raižys. Investicijos į ūkį – per milijoną eurų, tačiau ūkininkas labai gerų laikų užsiimant pienininkyste nepamena.

„Reikia važiuoti ne pas tokius, kurie jau baigia tą pieno ūkį, bet pas tuos, kuris jaunas norėtų pradėti ir iš karto Vyčio ordiną duoti, jei žmogus pasiryžtų“, – mano V. Raižys.

Pieno gamintojų asociacijos duomenimis, per metus karvių Lietuvoje – 6000 mažiau. Ir sako, jų dar mažės, nors gegužę už natūralaus riebumo pieno toną ūkininkams buvo mokėti 527 eurai. Pernai tuo pačiu laiku – maždaug 200 eurų mažiau.

Tačiau pieno gamintojai didelių uždarbių neplanuoja. Kaip ir ūkių plėtros. „Pavyzdžiui, aš už elektrą, fermą mokėdavau 1800 eurų, dabar 6000 eurų, tai kur dėti savikainą? Viskas, elektra, kuras – buvo 39 centai, dabar 160 centų, vėl viskas išeina. Rapsų kiek tona kainavo, sojos, mineralai, atlyginimai, viskas susideda“, – piktinasi „Pieno gamintojų asociacijos“ vadovas Jonas Vilionis.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorė sako, žaliavinio pieno kainos didžiausios nei kada nors anksčiau – jas pasaulyje iškėlė padidėjusios energetinės išlaidos, pašarų kainos ir trūkinėjanti jų logistika. „Pieno ūkiams reikalingos labai didelės inovacijos ir pieno gamybos intensyvinimas ta prasme, kad turėtų būti žiūrima, kaip sumažinti kaštus, nes tikrai be rinkos pieno supirkimo kainos nedidės“, – mano VDU profesorė dr. Astrida Miceikienė.

„300 000 eurų iš kaimo plėtros programos, ką už tuos 300 000 padarysi? Šiandien kainuoja 14 000-15 000 vien paruošti vieną karvę– stovėjimo vietą, mėšlo šalinimas, melžimas ir visa kita“, – pasakoja J. Vilionis. Brangstant žaliaviniam pienui – brangesni pieno produktai parduotuvėse. Statistikos departamento duomenimis, lyginant su tuo pačiu laiku pernai – maždaug 40 proc.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesorės, pieno produktų kainos jau pasiekė ribas ir ateityje gali kiek kristi.

Šaltinis: lrt.lt, Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2022-07-14

Visose grūdų biržose įvyko labai stipri kainų korekcija ir šiuo metu kainos yra tik šiek tiek didesnės, nei jos buvo prasidėjus karui. Fiksuojama, jog kviečių kaina jau buvo nukritusi daugiau nei 100 Eur nuo aukščiausio taško, kuris fiksuotas pavasarį, o rapsų kaina koregavosi daugiau nei 200 Eur. Vienų ekspertų vertinimu, dugnas jau pasiektas.

Ar taip bus ir toliau, ar kainos koreguosis, lems daugybė faktorių“, – analizuoja Karolis Šimas, „Agrokoncerno grūdų“ generalinis direktorius, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas. Pasak K. Šimo, prognozuojant kainų ateitį, šiandien būtina vertinti ir tai, kas vyksta kitose, ne tik grūdų rinkose. Šiuo metu krenta visų žaliavų kainos. Panašu, kad investuotojai ir fondai ėmė elgtis atsargiai, atidžiai vertina pasaulinio ekonominę situaciją, baiminasi ekonominės stagnacijos ar pasaulinės krizės.

Antra priežastis, kuri lemia kainų pokyčius – pasaulio bankų sprendimai didinti palūkanų normas. Pinigai stipriai brangsta, todėl prasidėjo pinigų persiskirstymas per įvairias finansines priemones. Kitaip sakant, prasidėjo taip vadinami pinigų „ištraukinėjimai“. Vien grūdų rinkose fondai per vieną savaitę „ištraukė” apie 10 mlrd. Eur. Kainoms įtaką ir toliau darys globalūs ekonominiai veiksniai, geopolitiniai įvykiai, pinigų nukreipimo kryptys ir srautai.

„Taip pat kainas koreguojantis faktorius yra vartotojas. Kuomet komentavome grūdų kainas, pasiekusias beprotiškas aukštumas, teigėme, kad aukščiausia kaina, mūsų manymų jau pasiekta. Pasirodo buvome teisūs. Tačiau šiandien didesnė problema yra ne kainos, o būsimo derliaus klausimai. Lietuvos ūkininkams liepos 12-oji tapo juoda diena. Gausus lietus, kurio daugelyje vietų iškrito daugiau kaip pusė viso mėnesio normos, lėmė mažiausiai 0,5 mln. t grūdų netektis. Išguldyta daugiau nei 20 proc. laukų.

Jei lietus nesiliaus, situacija tik prastės. Ūkininkai, kurie investavo į instrukcijų laikymąsi, kaip augimo reguliatoriai ir pan., jų derliai mažiau pažeisti. Tačiau daugeliui lietus išguldė didelius plotus, pagrinde vyrauja žieminiai kviečiai. Tai rodo, kad javapjūtė bus sudėtinga ir ūkininkams reikės daug išminties mažinant neigiamus gausaus lietaus padarinius“, – nieko linksmo pasakyti negali K. Šimas.

Šių skaičių Žemės ūkio ministerija kol kas nekomentuoja. Delfi atsiųstame atsakyme apie patirtus nuostolius rašoma: „Šiuo metu, kol derlius nenuimtas, dar negalime daryti išvadų apie nuostolius. Tik vėliau bus galima įvertinti padėtį.” Jis paaiškina ir kas nutiko: „Kas naudojo augino reguliatorius ir netaupė, tiems javai tik pasviro, kas taupė, tam neatlaikė svorio ir nulūžo stiebai arba prie žemės sugulė nuo derliaus svorio, tad klausimas bus kaip augalas toliau maitinsis, o tada kaip ji reikės nuimti.“

Šiuo metu už maistinių kviečių toną, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos duomenimis, mokama 350 eurų, rapsų – 700 eurų. Piko metu, karo Ukrainoje pradžioje, už kviečius mokėjo 430 Eur, už rapsus virš 1000 eurų už toną. Tiesa, šios kainos biržose buvo labai trumpai. BNS praneša, kad Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pagerino šių metų pasaulinio grūdų derliaus prognozę 7 mln. tonų, palyginti su prieš mėnesį skelbta, iki beveik 2,8 mlrd. tonų.

„Dabar tikėtina, jog šiemet pasaulyje bus prikulta 2,792 mln. tonų grūdų – 0,6 proc. mažiau nei pernai“, – teigiama FAO pranešime. Tuo tarpu tarptautinės grūdų paklausos 2022-2023 žemės ūkio metais (jie skaičiuojami nuo kalendorinių metų vidurio) prognozė padidinta 9,2 mln. tonų iki 2,797 mlrd. tonų, bet ji būtų 1,7 mln. tonų mažesnė nei ankstesniais metais. FAO prognozė dėl pasaulinių grūdų atsargų prasidėjusių žemės ūkio metų pabaigoje kilstelėta 7,6 mln. tonų iki 854 mln. tonų, o jos būtų 0,6 proc. kuklesnės bei praėjusių žemės ūkio metų pabaigoje. Tarptautinės prekybos grūdais prognozė padidinta 4,8 mln. tonų iki 468 mln. tonų, tačiau ji būtų menkiausia per pastaruosius trejus metus.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-07-13

Taip pat nustatyto šienavimo darbų pabaigos termino turi laikytis dalyvaujantys KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ pareiškėjai – antraisiais ir paskesniais metais po įsėjimo pirmąją žolę privalu nupjauti ir išvežti. Įgyvendinant veiklą „Dirvožemio apsauga“ įsėtas daugiametes žoles privalu nušienauti iki rugpjūčio 1 d.

Reikalavimai dėl žolės smulkinimo

Deklaruojantys pievas (kodais GPŽ, GPA, DGP), žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje (visi Tiesioginių išmokų klasifikatoriaus III grupės kodai) ūkininkai turi jas nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Tuo tarpu bitininkams, kurių laikomos bitės užregistruotos Ūkinių gyvūnų registre iki einamųjų metų liepos 1 d., šienavimo terminas baigiasi mėnesiu vėliau – rugsėjo 1 d.

Taip pat ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. reikia nušienauti sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva (kodai: OBS, KRS, SLS, VYS, TRS, KTS, ASU, JSU, RSU, BSU, AVU, ARU, SVU, ŠIU, GEU, BKU, SPU, PUU, ŠAU, ERK, GUD, ŠRM, SMD, AKT, RŠT, SOM, UOM). Iki šios datos būtina pašalinti negyvus vaismedžius ir vaiskrūmius arba jų liekanas. Svarbu neužmiršti sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) periodiškai įdirbti taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Sodų ir uogynų tarpueiliuose leidžiama žolę smulkinti ir tolygiai ją paskleisti (mulčiuoti).

Pareiškėjai, kurių laikomų sutartinių gyvulių (SG) vidurkis laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. sudaro ne mažiau kaip 0,3 SG hektarui pievų ar žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje, ganytų plotų neprivalo papildomai šienauti. Nebus laikoma, kad paramos gavėjas nevykdo įsipareigojimų, jei lauke po ganymo bus likusios nenuėstos žolės arba plotai netinkamai nuganyti ar nušienauti. Svarbu tai, kad ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. deklaruojamuose laukuose būtų matomi gyvulių ganymo lauke požymiai – ekskrementų liekanos, išguldyta žolė, arba laukai turi būti nušienauti, t. y. nupjauta žolė laukuose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius, arba susmulkinta ir tolygiai paskleista).

Jei pareiškėjų laikomų gyvulių vidurkis sudaro mažiau kaip 0,3 SG, nepadengti SG plotai (1 SG padengia 3,33 ha) ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. turi būti sutvarkyti visame lauko plote, t. y. nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius. Smulkinti žolę ir ją paskleisti lauke yra draudžiama.

Tuo tarpu pareiškėjai iš užliejamų pievų teritorijų (Kintų, Lumpėnų, Rusnės, Stoniškių seniūnijos) laukų žolės ritinius turi išvežti iki spalio 1 d.

Svarbu, kad ekologinių ūkių valdytojų laukams, deklaruojamiems sėklai ir įsėliui (požymiai ESĖ ir ĮS), netaikomi šienavimo reikalavimai.

Šaltinis: nma.lt, 2022-07-14

„Šiame tvariame ūkyje produktyvumas dera su aplinkos tausojimu. Žaliasis kursas jau ne vienam ūkininkui yra tapęs kasdienybe, o jo teikiamą naudą pajuto ne tik aplinka, bet ir vartotojai, kurie tampa vis reiklesni produktams, išaugintiems ir pagamintiems taikoje su aplinka“, – sako ministras.

Lauko dienos „Tvarus ūkis – ateities kartoms” šeimininkas, pirmasis BASF Tvarių ūkių tinklo (Farm network) narys Lietuvoje, Zigmantas Aleksandravičius, savo ūkyje diegiantis bioįvairovės išsaugojimo priemones, pasidalijo savo patirtimi su susirinkusiais. Jis papasakojo ir pademonstravo, kaip intensyviai ūkininkaujant ir išlaikant gamybos apimtis, galima išsaugoti bioįvairovę.

Ūkininko laukuose pasėta žydinčių augalų juostų, kurios yra prieglobstis naudingiems vabzdžiams ir pirmiausia skiriamos bitiniams vabzdžiams, kad jie visuomet galėtų rasti nektaro. Tačiau ne mažiau naudos gauna ir pats ūkininkas. Žydinčių augalų juostose, kurios nėra išariamos bent keletą metų, išsilaiko įvairių naudingų vabzdžių bendrijos, kurios naikina kenkėjus, todėl galima naudoti kur kas mažiau augalų apsaugos produktų.

Laukuose įrengtos nusileidimo vietos plėšriesiems paukščiams, o bitininkai atveža avilius su bitėmis prie jo žydinčių rapsų laukų, tad toks bendradarbiavimas yra naudingas tiek aplinkai, tiek bitininkams ir ūkininkams.

Ministras K. Navickas taip pat dalyvavo diskusijoje su ūkininkais, asociacijų vadovais, kurios metu aptartos žemės ūkio aktualijos.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-07-15

2022 m. „Ateities kaimo kūrėjų apdovanojimuose” (AKKA), atsižvelgiant į skirtingas KPP priemones, buvo išskirtos 5 nominacijos, kiekvienoje jų išrinkti I-III vietų nugalėtojai.

Nugalėtojai

Nominacijoje „Pažangus ūkis“ I-osios vietos nugalėtoja už naujovių diegimą žemės ūkio srityje tapo Daiva Kvedaraitė, įgyvendinusi projektą „Trumposios maisto tiekimo grandinės kūrimas“. Projekto įgyvendinimo metu įsigyta įvairios įrangos, įkurta interneto svetainė.

II-ąją vietą užėmė Aurelija Bakanauskienė, įkūrusi ekologinį gyvulininkystės ūkį, o III-ąją – Julius Martišius, investuojantis į pieno ūkį.

Nominacija „Pažangus verslas“ skirta už naujovių diegimą ne žemės ūkio verslo srityje. Šioje nominacijoje I-ąją vietą užėmė Regina Žemaitienė, įgyvendinusi projektą „Reginos Žemaitienės verslo pradžia kaimo vietovėje“. Ji įgyvendino unikalią idėją – naudojantis informacinių technologijų galimybėmis sukurti kūrybines – gamybines dirbtuves, kuriose būtų kuriami, projektuojami ir gaminami ekonominės klasės planšetiniai spausdintuvai.

II-osios vietos laimėtoja tapo Gabrielė Jauniūtė, įgyvendinusi siuvimo paslaugų plėtros projektą. III-osios vietos nugalėtoju tapo Nerijus Lekavičius, sukūręs ir Ginučių kaimo lankytojams pasiūlęs mobilias maitinimo ir vaikų pramogų paslaugas.

Už mokslo ir žinių skatinimą, inovacijų kūrimą ir sklaidą žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo plėtros srityse buvo įsteigta nominacija „Inovacijų lopšys“. I-ąja vieta džiaugėsi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) atstovai, įgyvendinę projektą „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės kryptingas diegimas intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis“. LAMMC Žemdirbystės institute buvo atliekami lauko eksperimentai –tirtas herbicidų, augimo reguliatorių, insekticidų ir fungicidų efektyvumas žieminiuose kviečiuose ir žieminiuose rapsuose.

Biržų krašto muziejus „Sėla, pastato rūsyje įkūręs unikalias ekspozicijas, džiaugėsi II-ąja vieta, o Vygantas Januševičius, liofilizacijos technologiją panaudojęs česnakų ūkyje, užėmė III-ąją vietą.

Nominacija „Drauge su gamta“ buvo skirta už aplinkai draugiškų metodų taikymą žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo plėtros srityse. Šioje nominacijoje I-oji vieta už sėkmingai įgyvendintą projektą „Kultūros paveldo objekto Renavo dvaro sodo rūsio remonto darbai, pritaikant šikšnosparnių žiemojimui ir edukacinei veiklai“ skirta Mažeikių rajono Renavo dvaro sodybos šeimininkams. Šis projektas ypatingas tuo, kad pasirinko darnos su gamta idėją – pritaikė rūsį šikšnosparniams žiemoti, sukūrė edukacines programas, skirtas supažindinti lankytojus su šikšnosparnių gyvenimu.

Melkio mokyklos atstovai, sėkmingai įgyvendinę projektą „Vietos bendruomenės sveikos mitybos įpročių skatinimas“, pelnė II-ąją vietą, o Vytauto Didžiojo universiteto atstovai džiaugėsi III-iąja vieta, kuri skirta už nualintų ir eroduojamų dirvožemių tvarumo atstatymo tyrimus.

Nominacija „Gerovės kūrėjai“ skirta už pažeidžiamų grupių įtrauktį skatinančių paslaugų kūrimą ir plėtrą. I-osios vietos nugalėtoja tapo VšĮ „Vilties sodas“, įgyvendinusi projektą „Dienos socialinės globos centro „Vilties sodas“ įkūrimas. Įstaiga savo patalpose nusprendė teikti dienos užimtumo paslaugas proto negalią turintiems asmenims. Tai pirmoji socialinio verslo įstaiga Panevėžio rajone, teikianti dienos užimtumo, socializacijos, globos ir priežiūros paslaugas suaugusiems sutrikusio intelekto žmonėms.

II-osios vietos laureate tapo Dacijonų kaimo bendruomenė, įgyvendinusi idėją teikti socialines paslaugas savo bendruomenės ir gretimų bendruomenių nariams. III-iąja vieta džiaugėsi visuomeninės organizacijos „Spalvotas veidas“ atstovai, ėmęsi iniciatyvos ir pradėję jaunimo erdvių atnaujinimo darbus.

Laimėtojus atrinko Gerųjų projektų pavyzdžių darbo grupė, kurią sudarė Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai.

2023 m. AKKA projektų atrankos pirmasis etapas prasidės šių metų pabaigoje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-07-13