Žemės ūkio naujienos: 2022-07-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Suvalkijos žemdirbiai vis mažiau augina cukrinių runkelių – problemų kelia ir lietus, ir mažos supirkimo kainos
Išaugus trąšų ir energetikos kainoms, dalis Suvalkijos žemdirbių nebeaugina cukrinių runkelių. Mažėjantis žaliavos tiekimas cukraus fabrikus neramina, dalį cukrinių runkelių tenka atsivežti iš Latvijos. Padėtį cukraus rinkoje sunkina nelygiavertė konkurencija su cukranendrių augintojais.
Cukrinių runkelių augintojas Almantas Pališkis, vadovaujantis Marijampolės regiono cukrinių runkelių kooperatyvui, sako apie derlių kalbėti dabar gerokai per anksti. Runkelių gumbai bus kasami po trijų mėnesių. Bet jeigu runkelių laukai mirks vandenyje, tuomet rudenį kris kokybė ir jų cukringumas. Ūkininkas šiemet augina mažiau runkelių.
„Labai trąšų daug reikia, chemijos purškimų daug turime, paskui kasimas brangiai kainuoja ir pristatymas į fabriką, kaštai dideli. Cukrinių runkelių auginimas yra 60–70 procentų brangesnis nei kviečių. Iš jų mes visuomet kėlėm tikslą uždirbti dvigubai daugiau nei iš kviečių“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja A. Pališkis.
Pasak žemdirbių, visoje Europoje traukiasi cukrinių runkelių plotai, augintojų skaičius ir perdirbimas. Išaugus energetikos, degalų ir trąšų kainoms, Lietuvos cukraus fabrikai buvo priversti kelti žaliavos supirkimo kainą. Tačiau pasak ūkininkų, atsisakiusių auginti saldžiuosius šakniavaisius, supirkimo kaina už jų toną vis tiek per maža.
„Buvo siūlymas 32 eurai, tai ji mums pasirodė per maža. Aš asmeniškai skaičiavau, kad ji turi būti ne mažiau 34–35 eurų, fabrikas su tuo nesutiko ir tada neauginam. Pasaulinė rinka taip rodė, kad pelningiau yra vasarinės kultūros – pupos, vasariniai miežiai, salykliniai miežiai“, – apie pokyčius pasakoja Suvalkijos ūkininkas Povilas Čižauskas.
Šakių rajone cukrinių runkelių plotų sumažėjo 400 hektarų, kituose rajonuose panašiai. Ateitis, anot žemdirbių, – miglota.
„Toks derlius neįmanomas, kad atsipirktų kaštai šiai dienai. Aš manau, kad paskutiniai metai šiemet“, – LRT TELEVIZIJAI teigia Kuktų žemės ūkio bendrovės vadovas Antanas Jasiulevičius.
Cukraus fabrikų vadovai pripažįsta, kad ūkininkai cukrinių runkelių sėja mažiau. Cukraus gamybos sąnaudas fabrikuose augina dujų ir elektros kainos. Kėdainių cukraus fabrikas per sezoną planuoja perdirbti per 700 tūkstančių tonų saldžiųjų šaknų, Marijampolės – 200 tūkstančių, nors pajėgumai didesni.
„Situacija yra nepaprasta, bet kol kas ji yra valdoma. Dalį jų (cukrinių runkelių – LRT.lt) įsivežam iš Latvijos, ne paslaptis, o šiaip iš Lenkijos įsivežimas būtų sudėtingas dėl pačių logistikos kaštų“, – aiškina „Nordic Sugar Kėdainiai“ direktorius Saulius Mozeris.
„Jeigu cukraus kainos bus aukštos, o energetiką pavyks susitvarkyti, tai manau mes kitais metais augintojams galėsim pasiūlyti dar patrauklesnes kainas. Cukraus kainos išties yra aukštos. Nematytos tokios kainos kokius 8 metus“, – pasakoja „Lietuvos cukraus fabriko“ direktorius Augustas Obuchavičius.
Cukrinius runkelius superkančių fabrikų vadovai tikina ieškantys būdų, kaip ateityje pasiūlyti augintojams konkurencingą saldžiųjų šaknų supirkimo kainą. Rusijai užpuolus Ukrainą, nuo rusiškų dujų priklausomumo cukrinių runkelių perdirbimo sektoriaus likimas Vakarų Europos šalyse pakibo ant plauko. Padėtį komplikuoja ir nelygiavertė konkurencija su cukranendrių augintojais, todėl iš trečiųjų šalių eksportuojamas cukranendrių cukrus yra pigus.
Šaltinis: lrt.lt, Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2022-07-20
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2022 birželio m. mėnesį
Informuojame, kad 2022 m. birželio mėnesį vidutinė natūralaus (4,13 proc. riebumo ir 3,37 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 518,58 Eur už t, t. y. 1,6 proc. mažesnė, palyginti su praėjusiu mėnesiu (2022 m. gegužės mėn. – 527,09 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2022 m. birželio mėnesį, palyginti su 2022 m. gegužės mėn., padidėjo 1,2 proc. ir buvo 422,22 Eur už t.
2022 m. birželio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 72,1 proc. didesnė, palyginti su 2021 m. birželio mėn. (2021 m. birželio mėn. – 301,40 Eur už t).
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2022 m. birželio mėnesį už natūralų pieną (4,17 proc. riebumo ir 3,43 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 571,91 Eur už t. Per mėnesį ši pieno kaina sumažėjo 1,8 proc. (2022 m. gegužės mėn. ji buvo 582,49 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2022 m. birželio mėn. padidėjo daugiau kaip 1,6 proc. ir buvo 457,0 Eur/t Eur už t (2022 m. gegužės mėn. – 450,0 Eur už t).
Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2022 m. birželio mėn.).
2022 m. birželio mėn. buvo supirkta 121,39 tūkst. t pieno, 1,3 proc. mažiau, palyginti su 2021 m. birželio mėn.
Daugiau informacijos apie parduotą pieno kiekį, pieną parduodančių ūkių struktūrą rasite https://www.vic.lt/pieno-rinka/.
Šaltinis: vic.lt, 2022-07-20
Dalyvaujančius ES ir kitose tarptautinėse organizacijose kviečiame kreiptis paramos
Nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 3 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal 2022 m. nacionalinės paramos priemonę „Finansuoti atstovavimą ir mokėti mokesčius asociacijų, vienijančių asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir miškų bei alternatyviąja veikla, narystės ES ir kitose tarptautinėse organizacijose“. Šiai priemonei skirta daugiau kaip 150 tūkst. Eur paramos lėšų.
Remiant asociacijų narystę ES ir kitose tarptautinėse organizacijose, siekiama suteikti galimybę asociacijoms atstovauti savo narių ir kitų asmenų, užsiimančių žemės ūkio ir miškų ūkio bei alternatyviąja veikla, interesams ES ar kitose tarptautinėse organizacijose, t. y. dalyvauti atliekant teisės aktų peržiūrą, palaikyti ir plėtoti ryšius bei su kitų šalių panašiomis organizacijomis formuoti bendras pozicijas, kad būtų skatinama sektorių plėtra, viešinama veikla.
Galimi pareiškėjai ir tinkamumo sąlygos
Galimi pareiškėjai yra Lietuvos Respublikoje registruotos asociacijos:
vienijančios fizinius ar juridinius asmenis, užsiimančios žemės ūkio, miškų ūkio ar alternatyviąja veikla;
įgyvendinančios Europos žaliojo kurso nuostatas;
esančios ES ar kitų tarptautinių organizacijų narės arba dalyvaujančios ES ar kitų tarptautinių organizacijų sudarytų darbo grupių veikloje bei savo veiklos įstatuose arba kituose jiems prilyginamuose dokumentuose nurodančios veiklą, susijusią su dalyvavimu ES ar kitų tarptautinių organizacijų veikloje.
Tinkamumo sąlygos pareiškėjui:
Paraišką teikia subjektas, atitinkantis galimo pareiškėjo apibūdinimą.
Asociacijų narystės ES ar kitose tarptautinėse organizacijose mokesčio mokėjimo ir asociacijų atstovavimo jose finansavimo projekto veikla ir išlaidos yra susijusios su remiama priemonės veikla.
Išlaidos, kurioms finansuoti prašoma lėšų, nebuvo ir nėra finansuojamos iš kitų nacionalinės ir ES programų.
Pareiškėjas prašo finansuoti ES arba kitos tarptautinės organizacijos narystės mokesčio mokėjimo ar atstovavimo toje organizacijoje išlaidas. Pareiškėjas, išskyrus skėtines organizacijas, gali prašyti finansuoti minėtas išlaidas tik dėl vienos organizacijos.
Pareiškėjas turi ne trumpesnę kaip 1 metų patirtį, susijusią su dalyvavimu ES ar kitų tarptautinių organizacijų veikloje.
Pareiškėjo samdomieji darbuotojai, atsakingi už atstovavimo ES ar kitose tarptautinėse organizacijose veiklą, turi ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį, susijusią su numatomomis atlikti pareigomis, ir moka anglų arba vokiečių kalbą ne žemesniu kaip B1 lygiu.
Einamaisiais metais tas pats pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką.
Paramos intensyvumas
Bendra vienam pareiškėjui skiriama suma negali būti didesnė nei 50 tūkst. Eur. Jei pareiškėjas yra skėtinė organizacija, skiriama suma negali būti didesnė nei 60 tūkst. Eur.
Paramos intensyvumas:
dalyvavimo ES arba kitų tarptautinių organizacijų organizuojamuose renginiuose išlaidoms ir dalyvavimo renginiuose mokesčių, informacinių renginių organizavimo, asociacijų narystės ES ar kitose tarptautinėse organizacijose mokesčių išlaidoms – iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų;
darbuotojų, atsakingų už atstovavimo ES ar kitose tarptautinėse organizacijose veiklą, samdymo išlaidoms – iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Paraiškų teikimas
Paraiškas galima teikti:
spausdintine forma – dokumentai turi būti pateikti asmeniškai arba per įgaliotą asmenį ar atsiųsti per kurjerį arba paštu registruota pašto siunta;
elektronine forma – užpildyti dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateikti el. paštu dokumentai@nma.lt.
Šaltinis: nma.lt, 2022-07-20
Ministras K. Navickas: nesąžiningai gauti išmokų už pievų priežiūrą nebepavyks
Pastaruoju metu į ministeriją ir ministrą Kęstutį Navicką kreipiasi ne vienas ūkininkas, pranešdamas apie vis dar pasitaikančius pievų mulčiavimo atvejus. Praėjusią savaitę gautas pranešimas apie numulčiuotą pievą Molėtų rajone. Beje, pernai toje pačioje vietoje pieva taip pat buvo mulčiuota. Į minimą vietą nuvykęs ministras įsitikino, kad skundas pagrįstas – žolė ir vėl buvo susmulkinta ir paskleista.
„Draudimas mulčiuoti žolę buvo priimtas ne tik dėl aplinkos ir geros agrarinės būklės reikalavimų – nupjauta, palikta žolė trukdo kitiems augalams, gyvūnijai, bet ir dėl realia žemės ūkio veikla neužsiimančiųjų piktnaudžiavimo, siekiant gauti išmokų, beje, taip dalį jų mažinant ūkininkams.
Akivaizdu, kad vis dar yra bandančių apeiti ministerijos sprendimus. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) įpareigota atidžiau tikrinti galimus pažeidimus. O ūkininkus ir kitus, pastebėjusius galimus piktnaudžiavimus, raginu kreiptis NMA ir Žemės ūkio ministerijos pasitikėjimo linijomis“, – sako ministras K. Navickas.
Primename, kad nuo 2021-ųjų pretenduojantys į tiesiogines išmokas už pievų priežiūrą, privalo atsisakyti žolės mulčiavimo, t.y., kai susmulkinta žolė tiesiog paskleidžiama. Pagal įsigaliojusį reikalavimą nupjauta žolė turi būti sugrėbta į kūgius arba supresuota, išvežta ar palikta lauke. Nustačius pažeidimus, išmokų mokėjimas nutraukiamas.
Žolę smulkinti leidžiama tik tam tikrais atvejais ir tam tikrame deklaruojamame plote
Žolės susmulkinimas visame turimų pievų plote leidžiamas pareiškėjams, laikantiems ne mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio (SG) pievos hektarui. Laikantiems mažiau nei 0,3 SG pievos hektarui, susmulkinimas leidžiamas padengtiems SG (1 SGV padengia 3,33 ha) pievų plotams arba šių pievų plotų sumai, siekiančiai 10 procentų pareiškėjo visų deklaruotų plotų sumos.
Žolę smulkinti gali ir ne mažiau kaip 5 bičių šeimas registravusieji – plotuose, padengtuose bičių šeimomis (1 bičių šeima padengia 0,59 ha).
Taip pat žolės smulkinimas leidžiamas palaukėse (pievose, kurios deklaruojamos kaip palaukės) bei sodų ir uogynų tarpueiliuose, kuriuose yra pieva.
Kiti reikalavimai:
Priemonės ,,Natura 2000“ pievų plotuose žolės susmulkinimas leidžiamas pareiškėjams, laikantiems ne mažiau kaip 0,5 sutartinio gyvulio (SG) pievos hektarui.
Vykdydant veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius” žolės susmulkinimas ganytuose plotuose leidžiamas pareiškėjams laikantiems ne mažiau kaip 0,5 sutartinio gyvulio (SG) pievos hektarui.
Vykdant veiklą ,,Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ nušienautos ir nenuganytos žolės likučių susmulkinimas draudžiamas, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG (vertinamas visų deklaruojamų pievų plotų ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų.
Vykdant veiklą „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ nušienautos ir nenuganytos žolės likučių smulkinimas ir paskleidimas draudžiamas, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG.
Vykdant veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ nuėmus derlių, privalo sutvarkyti įsipareigotame plote šiaudus, gali juos susmulkinti ir paskleisti dirvos paviršiuje.
Vykdant veiklą ,,Melioracijos griovių šlaitų priežiūra” sudaroma galimybė nušienautą susmulkintą žolę paskleisti ant melioracijos griovio šlaito, tačiau mažėja išmokos suma.
Vykdant veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ nušienautos ir nenuganytos žolės likučių smulkinimas ir paskleidimas draudžiamas, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG.
Kur kreiptis, jei įtariate pažeidimus?
Apie įtarimus, kad žolė mulčiuojama didesniame nei leidžiama plote, galite pranešti NMA „Pasitikėjimo linijos“ telefonu – (8 5) 260 7901 arba paspaudus NMA svetainėje esančią nuorodą.
Taip pat ŽŪM „Pasitikėjimo linijos“ telefonu 8 5 239 1333. Pranešimą taip pat galima pateikti ir elektroniniu paštu adresu pasitikejimolinija@zum.lt.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-07-20
Žemės ūkio ministerija steigs atašė pareigybę Jungtinėje Karalystėje
Bus steigiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio atašė pareigybė Lietuvos Respublikos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje (JK), o Kinijoje tokios pareigybės nebeliks. Tam šiandien pritarta Vyriausybės posėdyje. „Žemės ūkio atašė pareigybė Kinijoje naikinama reaguojant į pasikeitusią geopolitinę prekybinių santykių padėtį. Taip pat atsižvelgiama į Lietuvos maisto pramonės eksportuotojų poreikius stiprinti atstovavimą, todėl plečiamas ekonominės diplomatijos atstovų tinklas svarbiausiose atstovybėse.
Įsteigta žemės ūkio atašė pareigybė JK padės skatinti maisto pramonės eksportą bei įgyvendinti tikslines veiklas, susijusias su įsitvirtinimu šioje rinkoje, tuo pačiu – užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp atsakingų Lietuvos ir JK institucijų po Brexit“, – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Žemės ūkio ministerija numato iškart organizuoti konkursą žemės ūkio atašė JK pareigybei užimti, tikimasi darbuotoją į šias pareigas priimti dar šiais metais.
Projektui įgyvendinti papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto nereikės. Žemės ūkio atašė pareigybė JK bus finansuojama iš šiai pareigybei Kinijoje 2022 m. suplanuotų Žemės ūkio ministerijai skiriamų asignavimų, įvertinus sutaupytas lėšas, nes žemės ūkio atašė pareigybė Kinijoje nuo 2021 m. rugpjūčio yra laisva.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-07-20
Kremlius: V.Putinas ir R.T.Erdoganas Irane aptars Ukrainos grūdų eksporto mechanizmus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį susitiko Teherane aptarti Ukrainos grūdų eksporto mechanizmų, pirmadienį pranešė Kremliaus šaltiniai. Jiedu susitiko Irano sostinėje, karui Ukrainoje smarkiai stabdant vienos didžiausių pasaulyje kviečių ir kitų grūdų eksportuotojų krovinių gabenimą ir kurstant būgštavimus dėl maisto stygiaus pasaulyje.
„Pirma, mes pasirengę tęsti darbą šia kryptimi; antra, šį klausimą aptars prezidentai“, – sakė Rusijos prezidento patarėjas Jurijus Ušakovas. Jo žodžius citavo rusų naujienų agentūros. Rusijos Gynybos ministerija penktadienį užsiminė, kad pagal „galutinį dokumentą“ šiuo klausimu, parengtą tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms, netrukus bus galima eksportuoti maždaug 20 mln. t šiuo metu blokuojamų Ukrainos grūdų, taip pat Rusijos grūdų ir trąšų, šiuo metu nevežamų dėl Vakarų sankcijų.
Pasak J.Ušakovo, Stambule turi būti atidarytas koordinavimo centras, sudarysiantis sąlygas šiam eksportui vykti Juodąja jūra. Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras pirmadienį savo ruožtu patvirtino, kad Ukraina ir Rusija „iš principo“ susitarė nustatyti saugų jūros koridorių grūdams transportuoti.
NATO narė Turkija, galinti kalbėtis ir su Rusija, ir su Ukraina, vadovauja pastangoms atnaujinti grūdų gabenimą. Vienas oficialus turkų šaltinis, prašęs anonimiškumo, sakė, kad kitas susitikimas po derybų Teherane galėtų įvykti „trečiadienį ar ketvirtadienį“. Naujienos, kad turi įvykti V.Putino ir R.T.Erdogano susitikimas, pasirodė tą pačią dieną, kai Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis perspėjo, kad Rusijai blokuojant Ukrainos uostus kyla grėsmė grūdų tiekimui dešimtims tūkstančių prie bado slenksčio esančių žmonių. „Daugeliui žmonių tai yra gyvybės ir mirties klausimas“, – sakė J.Borrellis. Jau suplanuota, kad rusų ir ukrainiečių derybininkai trečiadienį Stambule susitiks su JT ir turkų diplomatais, ir aptars galimą susitarimą užbaigti mėnesius po Maskvos invazijos vykdomą Ukrainos uostų blokadą.
Ukraina yra gyvybiškai svarbi javų, įskaitant kviečius, miežius ir kukurūzus, eksportuotoja ir tiekdavo beveik pusę pasaulio rinkose parduodamo saulėgrąžų aliejaus, bet šių prekių gabenimas buvo sutrikdytas Rusijai vasarį įsiveržus į kaimyninę šalį. Grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą nutrūko, Rusijos karo laivams blokuojant uostus ir Kyjivui užminavus pakrančių vandenis, siekiant užkirsti kelią potencialiam Maskvos pajėgų išsilaipinimui.
Ukrainos ūkiai yra svarbus grūdų šaltinis pasaulio rinkai, ypač Viduriniams Rytams ir Afrikai, kur maisto labai trūksta. Rusija ir Ukraina praėjusią savaitę pasiekė reikšmingą pažangą per savo pirmąsias nuo kovo tiesiogines derybas, tardamosi dėl galimybių sumažinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę dėl blokuojamo grūdų eksporto per Juodąją jūrą.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad derybos tapo „vilties spinduliu, jog žmonių kančios ir badas visame pasaulyje bus sumažinti“, bet perspėjo, kad nors jis nusiteikęs optimistiškai, susitarimas „dar nėra visiškai sudarytas“. Derybas komplikuoja didėjantys įtarimai, kad Rusija mėgina eksportuoti grūdus, pavogtus iš Ukrainos ūkininkų regionuose, kuriuos kontroliuoja Maskvos pajėgos.
