Žemės ūkio naujienos: 2022-07-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras K. Navickas: keliami tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo tikslai turi būti realūs ir pasiekiami
Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje (Briuselis) ministrai aptarė Europos Komisijos (EK) pasiūlymą dėl tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo, padėtį rinkose po Rusijos invazijos į Ukrainą, Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginių planų patvirtinimo eigą ir kitus svarbius klausimus.
EK reglamente dėl tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo daugiausia susirūpinimo valstybėms narėms kelia nacionalinių augalų apsaugos produktų mažinimo tikslų nustatymas. Ministrai vieningai kritikavo pateiktą pasiūlymą, pažymėdami, kad siekiant bendro ES tikslo būtina labiau atsižvelgti į skirtingas situacijas jų šalyse.
Lieka neatspindėti esami skirtumai pagal realiai sunaudojamus veikliosios medžiagos kiekius vienam žemės ūkio naudmenų hektarui. Šis rodiklis, o ne išvestiniai skaičiai, anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, turėtų būti esminis nustatant nacionalinius įpareigojimus, jei norima realiai sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą.
„Nekvestionuojame Žaliojo kurso. Visi norime ir švarios aplinkos, ir sveikatai palankaus bei kokybiško maisto. Tačiau negaliu sutikti, kad būtų iškelti neįgyvendinami augalų apsaugos produktų naudojimo mažinimo tikslai. Turime nepamiršti, kad reikia užtikrinti apsirūpinimą maistu ir sektoriaus konkurencingumą. Palaikome tvarios žemės ūkio gamybos kryptį, tačiau keliami tikslai turi būti realūs ir pasiekiami. Arba jie nebeteks savo prasmės“, – teigia ministras K. Navickas.
Lietuvoje, kaip ir Šiaurės zonos valstybėje, augalų apsaugos produktų pasirinkimas yra trečdaliu mažesnis nei šiltesnėse zonose. Nepakankamas alternatyvų turėjimas labai apriboja galimybes atsisakyti šiuo metu naudojamų produktų arba juos keisti į mažiau rizikingus produktus, kurių trūksta ir ES lygiu.
Už sveikatą ir maisto saugą atsakinga komisarė Stella Kyriakides akcentavo platesnio užmojo, siekiant augalų apsaugos produktų naudojimo mažinimo tikslų, svarbą. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šį pasiūlymą toliau nagrinės ES Taryba ir Europos Parlamentas. Susitarimą dėl jo nuostatų turės rasti abu teisėkūros parteriai.
BŽŪP strateginių planų tvirtinimas
Nepaisant aktyvaus valstybių narių ir EK darbo, BŽŪP strateginių planų patvirtinimas stringa. Iki šiol su EK savo atnaujintus strateginius planus neformaliai suderinti pavyko vos kelioms šalims. Todėl ministrai vieningai ragino Komisiją greičiau priimti sprendimus, nes aiškumo dėl ateities žemdirbiams reikia kuo greičiau.
„Pasiekėme ribą, kai neturime kur trauktis, po mėnesio prasidės sėja, o kertinių susitarimų nėra. Mūsų žemdirbiai laukia aiškių atsakymų, kaip susidėlioti sėjos planus. Labai svarbu iki rugpjūčio mėnesio priimti bent jau neformalius sprendimus. Mūsų žemdirbiai ragina atidėti Strateginio plano taikymą vieneriems metams ar bent jau reikalavimus, kuriems reikia pasiruošti iš rudens, taikyti tik nuo 2024 metų“, – teigia žemės ūkio ministras.
Neblėsta dėmesys Ukrainai ir apsirūpinimui maistu
Ministrai aptarė Ukrainos grūdų transportavimą, galimus būdus sušvelninti esamą situaciją. Jie vieningai parėmė EK pastangas siekiant užtikrinti solidarumo koridorius su Ukraina. Daugelis jų pabrėžė Ukrainos Juodosios jūros uostų atblokavimo svarbą. Tai akcentavo ir ministras K. Navickas, anot jo, vienintelis tvarus sprendimas yra Ukrainos uostų, visų pirma, Odesos, atblokavimas.
„Drauge su ES bei tarptautine bendruomene turime dėti pastangas, kad jūrinis kelias Ukrainos grūdams bei kitiems eksportuojamiems maisto produktams būtų kuo greičiau atvertas.
Kaip tarpinę priemonę ir kartu svarbią galimybę matome tranzitinį koridorių per Lenkiją į Baltijos šalių uostus. Šių uostų bendras pajėgumas grūdų krovai – 25 mln. tonų per metus. Jie galėtų reikšmingai prisidėti prie grūdų iš Ukrainos eksporto, jei būtų išspręstas grūdų atvežimo iki jų klausimas. Reikalingos derybos tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir EK, identifikuojant pagrindines problemas bei galimus jų sprendimo būdus“, – teigia ministras.
Aptardami situaciją ES žemės ūkio rinkose ministrai pažymėjo ir toliau išliekančią išaugusių gamybos sąnaudų problemą, ragino Komisiją būti budrią ir pasiruošusią pateikti papildomus sprendimus – tiek dėl paramos labiausiai nukentėjusiems sektoriams, tiek ir siekiant paskatinti apsirūpinimą maistu.
Taip pat patvirtintos Tarybos išvados dėl akvakultūros, aptartas numatomas teisės aktų dėl gyvūnų vežimo ES atnaujinimas ir kiti klausimai.
Tai pirmasis ES tarybos posėdis pirmininkaujant Čekijai. Pagrindinis jos akcentuojamas prioritetas – tvarus apsirūpinimas maistu vykstant karui Ukrainoje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-07-19
Žemės ūkio produktų perdirbėjai paprašė beveik 24 mln. Eur paramos
Birželio 30 d. baigėsi paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ (Priemonė) priėmimas. Turimais duomenimis prašoma paramos suma viršija Priemonei skirtą biudžetą, tad pareiškėjai, kurie galės pasinaudoti parama, paaiškės sudarius paraiškų pirmumo eilę.
Iš viso 2022 m. birželio 1–30 d. pagal Priemonę buvo pateikta 21 paraiška – bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 23,88 mln. Eur. Iš viso Priemonei yra skirta 22,3 mln. Eur paramos lėšų, iš kurių:
10 mln. Eur skirta ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui;
12,3 mln. Eur skirta kitų žemės ūkio produktų perdirbimui.
Paraiškas galėjo teikti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, taip pat užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla. Pirminis perdirbimas, pirminio perdirbimo produktų rinkodara, paslaugų teikimas neremiami. Paramos gavėjams finansuojama 50 proc. tinkamų projekto įgyvendinimo išlaidų.
Šiuo paraiškų rinkimo etapu pareiškėjams buvo kompensuojamas ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimas, išskyrus jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimo veiklą, kai investuojama į malybos produkcijos, kruopų, konservuotų, šaldytų ar kitaip apdirbtų gaminių, sėklų, negranuliuotų kombinuotųjų ir nekombinuotųjų pašarų (siloso, šienainio ir pan.) produktų gamybą.
Taip pat pagal priemonės veiklos sritį buvo remiamos veiklos:
vaisių, uogų, daržovių perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
augalininkystės produkcijos perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
mėsos perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
pieno perdirbimas ir (ar) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
kitų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytų produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara.
Išsamiau su paramos teikimo sąlygomis, reikalavimais pareiškėjams galima susipažinti NMA straipsnyje. Taip pat straipsnyje išvardyti paraiškų atrankos kriterijai. Paraiškų atrankos vertinimas vykdomas atsižvelgiant į nustatytus atrankos kriterijus, suteikiant vertinamai paraiškai balus už atitiktį kiekvienam iš atrankos kriterijų.
Paraiškų vertinimo etapai
Paraiškos pagal investicines priemones vertinamos keliais etapais: pirmame etape atliekamas paraiškų atrankos vertinimas, antrame etape – tinkamumo skirti paramą vertinimas. Pirmame etape sudaroma paraiškų pirmumo eilė įvertinus jų atitiktį atrankos kriterijams pagal paramos paraiškoje, jos prieduose ir registruose esančią informaciją.
Šiuo metu NMA specialistai atlieka pateiktų paraiškų atrankos vertinimą. Vadovaujantis KPP administravimo taisyklėmis paraiškų atrankos vertinimas turi būti atliktas per 30 darbo dienų nuo paraiškų priėmimo termino pabaigos. Apie šio vertinimo etapo rezultatus informuosime, kai tik bus sudaryta paraiškų pirmumo eilė.
Šaltinis: nma.lt, 2022-07-19
Informacija apie 2022 m. gegužės mėnesio vidutines bazinių rodiklių pieno kainas pagal pristatymo būdą ir grupes
Informuojame, kad 2022 m. liepos 18 d. paskelbta informacija apie vidutinę svertinę 2022 m. gegužės mėnesio bazinių rodiklių žalio pieno pirkimo kainą pagal kiekvieną žalio pieno pirkėją, perkantį žalią pieną iš pieno gamintojų, ją išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą ir pagal žalio pieno pardavėjo grupes. Taip pat paskelbta informacija apie vidutinę svertinę 2022 m. gegužės mėnesio bazinių rodiklių žalio pirkimo kainą, superkant pieną iš pieno supirkimo ir (ar) perdirbimo įmonių, ją išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą ir pagal žalio pieno pardavėjo grupes.
Detali informacija apie vidutines bazinių rodiklių žalio pieno kainas pagal pristatymo būdą ir pardavėjo grupes skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė bazinių rodiklių pieno kaina pagal grupes ir pristatymo būdą“ (2022 m. gegužės mėn.).
Šaltinis: vic.lt, 2022-07-18
Analitikai: šiemet grūdų derlius bus 12 proc. didenis, maisto kainos išliks panašios
Analitikai šiemet prognozuoja 12 proc. didesnį grūdų derlių nei pernai – to tikėtis leidžia jau dabar matomas didesnis derlingumas. Nors manoma, kad grūdų supirkimo kainos jau pasiekė piką, visgi jos išliks pakankamai aukštos, o tai neleidžia tikėtis maisto produktų kainų mažėjimo.
Tačiau kainų šuolis taip pat neprognozuojamas – jos išliks panašios kaip pernai, o mažėjimo laukiama metų pabaigoje arba kitąmet.
Didesnis derlingumas
Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas prognozuoja, kad grūdų šiemet bus nukulta 6,304 mln. tonų – 12,1 proc. daugiau negu pernai.
„Pagal pasėlių plotus didelių pokyčių nėra, o yra tik pokyčiai derlingume, jei lyginsime su praėjusiais metais. Negaliu pasakyti, kad šitie metai bus patys derlingiausi, bet pakankamai turėtų būti derlingi“, – BNS aiškino instituto analitikas Albertas Gapšys.
Anot jo, kai kur žemdirbiai patyrė nuostolių dėl liūčių, kurios išguldė pasėlius, tačiau kitose vietovėse to nebuvo. Anot jo, kokybiniai rodikliai taip pat neturėtų labai skirtis nuo kelių pastarųjų metų.
„Matome Ispanijoje, Prancūzijoje kas vyksta, kas čia žino, gali ir pas mus didžiausi karščiai ateiti, aišku, kiek ta sausra galėtų mus paveikti, sunku pasakyti, nes neužilgo ir derliaus nuėmimas bus“, – sakė A. Gapšys.
Instituto birželio pabaigos duomenimis, kviečių derlius šiemet turėtų augti 8,6 proc. iki 4,6 mln. tonų, kvietrugių – 7,4 proc. iki 221,4 tūkst. tonų, o rugių – 67,4 proc. iki 106,3 tūkst. tonų. Miežių derlius turėtų augti 16,2 proc. iki 581,3 tūkst. tonų, rapsų – 19,7 proc. iki 1,1 mln. tonų.
Liepos pabaigoje institutas atnaujins prognozes, tačiau A. Gapšys sako, kad jos neturėtų būti prastesnės nei dabartinės.
Grūdų supirkimo kainos pasiekė piką
Ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi, kad grūdų supirkimo kainos jau birželio pradžioje pasiekė piką, kai tona kainavo daugiau nei 400 eurų. Pastaruoju metu jų kaina svyruoja apie 340 eurų, tačiau vis tiek yra pakankamai aukšta ir tokia išsilaikys artimiausius mėnesius.
„Prieš trejus metus būdavo 200 eurų už toną kviečių, tai jau būdavo gera kaina, per kovidą buvo iki 260–280 eurų, o prasidėjus karui virš 400 eurų, tai jau sunkiai suprantamos kainos. Dabar yra pakitimas, tai žiūrint į priekį šiek tiek nuramina situaciją“, – BNS sakė SEB banko ekonomistas.
„Žiūrint istoriškai, kainos liks apie 300 eurų už toną artimiausiais mėnesiais, kas neramu, aišku, nes kviečiai ir kitos grūdinės kultūros yra politinis instrumentas, už kurio ranka uždėta Rusijos. Rusija paskelbs, kad įvedamos kvotos eksportui, įvedami muitai ir vėl kviečių kaina nesunkiai gali šoktelti į viršų. Viskas labai jautru žiūrint į ateitį“, – kalbėjo jis.
A. Gapšys sako, kad grūdų supirkimo kainos greičiausiai išliks nepakitusios, tad žemdirbiai turėtų iš būsimo derliaus laimėti.
„Viskas priklauso nuo to, kokia bus kaina Europoje, pasaulinės grūdų kainos. Tik pagal tai reikia spręsti, bet turint omenyje, kad matome permainingus orus Prancūzijoje, Ispanijoje, tai galima tikėtis, kad kainos neturėtų mažėti“, – sakė A. Gapšys.
Maistas kol kas neatpigs
T. Povilauskas sako, kad parduotuvių lentynose kol kas kainos nekris, tačiau ir didelio šuolio nesitikima. Anot jo, metinis jų kainų pokytis bus vis mažesnis: birželį maisto kainų infliacija siekė 28,5 proc. ir buvo didžiausia Europos Sąjungoje. Ekonomistas tikisi, kad 30 proc. ribos ji neperžengs.
Anot T. Povilausko, tikėtina, kad Lietuvoje visos sąnaudos ir didmeninės kainos staiga buvo perkeltos į galutinę kainą vartotojui, o Vakarų Europoje tai vyksta lėčiau dėl kitokios mažmeninės rinkos struktūros, derybinių galių.
„Kainos liks daugelio produktų panašios, tik gal metinis pokytis bus mažesnis. Vis tiek grūdinėse kultūrose yra inercija, turint omeny, kad grūdų kainos yra gerokai didesnės negu prieš metus. Pieno produktai taip pat tarptautinėje rinkoje nepinga, yra stabilizacija. Kalbėti, kad pieno produktų kainos rugpjūtį pradėtų pigti mažmeninėje rinkoje, tikrai dar negalima, geriausiu atveju ketvirtą ketvirtį“, – sakė T. Povilauskas.
„Mėsa irgi turbūt kalbant apie rugsėjį dar per anksti (prognozuoti pigimą – BNS). Daržovės, vaisiai, metinis pokytis irgi bus mažesnis. Klausimas, kokie buvo poros savaičių padariniai galutiniam derliui“, – pridūrė jis.
Ukraina prognozuoja beveik perpus kuklesnį kviečių derlių šiais metais
Ukraina tikisi šiais metais prikulti 18-19 mln. tonų kviečių, o toks derlius viršytų pavasarinės sėjos prognozę, bet būtų 41-44 proc. kuklesnis už pernykštį, pareiškė Ukrainos žemės ūkio ir maisto ministras Mykola Solskis. „Naujojo derliaus ne tik pakaks vidaus poreikiams, bet ir eksportui, nors jis bus neabejotinai menkesnis“, – sakė jis.
Pasak ministro, karo sąlygomis „pakankamai geras“ turėtų būti visų šalyje pasėtų kultūrų derlius, nors „negalima atmesti veiksnių, kurie turėtų neigiamos įtakos, atsiradimo“. JAV žemdirbystės departamentas liepos mėnesio ataskaitoje prognozavo, kad šiemet Ukraina turėtų prikulti 19,5 mln. tonų kviečių, o jų eksportas per šiuos žemės ūkio metus siektų 10 mln. tonų.
Prognozės dėl kukurūzų – atitinkamai 25 mln. tonų ir 9 mln. tonų. Pernai Ukrainą nuėmė rekordinį grūdų, ankštinių ir aliejinių augalų derlių – daugiau kaip 106 mln. tonų, iš jų 84 mln. tonų grūdų ir ankštinių augalų, 22,6 mln. tonų aliejinių sėklų. Kviečių prikulta 32,4 ml. tonų, kukurūzų – 40 mln., miežių – 10 mln. tonų. Saulėgrąžų derlius siekė 16,3 mln. tonų, sojų – 3,4 mln. tonų, rapsų – 2,9 mln. tonų.
Grūdinių ir ankštinių kultūrų eksportas per praėjusius žemės ūkio metus (iki šių kalendorinių metų vidurio) padidėjo 8,4 proc. iki 48,51 mln. tonų, iš jų kviečių – 12,6 proc. iki 18,74 mln. tonų, kukurūzų – 1,9 proc. iki 23,54 mln. tonų, miežių – 35,9 proc. iki 5,75 mln. tonų.
Šaltinis: 15min.lt, 2022-07-15
Ūkininkai: buvo ir blogesnių metų
Šių metų vasaros lietūs visoje Lietuvoje skandina grūdines kultūras, daržoves, lyg to būtų negana vėjas išguldė javus. Dėl staigios karščio bangos ir po to užklupusio gausaus lietaus vėlavo šienapjūtė, o dabar, tikėtina, ir javapjūtė prasidės vėliau, nei įprastai. Tokia situacija į neviltį stumia ir Rokiškio krašto ūkininkus, nors padėtis dar nėra visai tragiška.
Pavienės problemos
Rokiškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, žemės ūkio kooperatyvo „EKO tikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius sako, kad Rokiškio krašto ūkiai – universalūs, vienuose auginamos grūdinės kultūros, rapsai, daržovės, kituose – mėsiniai galvijai ar melžiamos karvės, o iškritęs gausus lietus visiems pridarė didesnės ar mažesnės žalos. „Žinoma, šiemet dėl lietingo oro ūkiuose yra problemų, bet jos yra pavienės, ne masinės. Tam tikri ūkiai dėl liūčių tikrai turi nuostolių. Rajono ūkiuose mačiau plotų, kurie tiesiog yra neįvažiuojami, bet tikrai ne visur, būdavo ir blogesnių metų“, – kalbėjo M. Petkevičius.
Kuls vėliau?
Paprastai liepos viduryje ar paskutinę dekadą prasidėdavusi javapjūtė, pašnekovo nuomone, tikėtina, kad šiemet tikrai vėluos. Anksčiausiai šiemet būtų galima kulti žieminius miežius, po to žieminius rapsus, žieminius kviečius ir t.t. „Laukuose, kur galėtų būti geresnis derlius, išguldyti laukai, ypač žieminių kviečių. Javai dar yra brendimo stadijoje, kad juos būti galima kulti trūksta maždaug dešimties dienų. Gal net poros savaičių, priklausomai nuo auginamos kultūros. Pagal orų prognozes jau dabar matyti, kad nebus greita javapjūtė, nes nebus tiek pastovios šilumos, kad javai pilnai subręstų kūlimui“, – sakė M. Petkevičius.
Suartėjo šienapjūtės
Pasak pašnekovo, Žemės ūkio kooperatyvo „EKO tikslas“ vadovo, šiemet jų šeimos ūkiui pavyko suspėti laiku priruošti penkioms dešimtims karvių šieno ir šienainio. „Girdėjau, kad kitiems nelabai pavyko suspėti iki liūčių. Šiemet šienapjūtė vėluoja, nes iš pradžių ilgai buvo šalta, po to staigiai sušilo ir pripylė lietaus. Bematant sužėlė žolė, reikėjo pjauti, o tada gausiai prilijo. Šių metų antrasis šienavimas labai suartėjo su pirmuoju, nors paprastai tarp jų būdavo maždaug poros savaičių pertrauka. Tuo tarpu šiemet antrasis pjovimas prasidėjo vos pirmajam pasibaigus. Laimei, kad šiemet žolės yra pakankamai, taigi žolinių pašarų turėtų pasiruošti visi“, – pasakojo M. Petkevičius.
Kainos kils?
Rokiškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas teigia, kad dalis rajono ūkininkų kenčia nuo lietaus pertekliaus. Tie, kurių žemės neapsemtos, gali lengviau atsikvėpti, nes jų derlius, tikimasi, kad bus geras. Tačiau tie, kurių žemės yra slėnyje, skęsta, tikrai patirs nemažai nuostolių dėl to, jog žus dalis javų ir daržovių derliaus. „Sodininkai irgi nesidžiaugia būsimu gausiu derliumi, nes kai žydėjo vaismedžiai praėjo šaltukas, todėl obuolių tikrai bus mažiau. Ar kainos kils? Šiuo metu visur kyla kainos, bet tik dėl to kainos tikrai nekils, tačiau jeigu ir Lenkijoje, kur auginami didžiausi kiekiai obuolių, nukentės šių metų derlius, tuomet, tikėtina, kad šių vaisių kainos tikrai augs“, – kalbėjo M. Petkevičius.
Truputį statistikos
Pasak Rokiškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininko, šiais metais Rokiškio rajono savivaldybėje deklaruota 80 435 ha pasėlių, lyginant su praėjusiais metais, pasėlių plotai sumažėjo 5,9 proc. Pareiškėjų, kurie deklaravo pasėlius šiais metais yra 2 930, lyginant su praėjusiais metais pareiškėjų sumažėjo 9,7 proc. Tikėtina, kad tokius sumažėjimus lėmė sugriežtinti pievų smulkinimo (mulčiavimo) reikalavimai. Ekologiškai ūkininkaujama mūsų rajono 8 294 ha plote, tai sudaro apie 10,3 proc. nuo bendro rajone deklaruoto ploto. Praėjusiais metais ekologiniai plotai padidėjo 12 proc., o šiais metais apie 3 proc.
„Jei kalbėtume apie galvijų kiekį ir galvijų laikytojų skaičių, tai ilgesnio periodo tendencija yra tik į mažėjimo pusę. Nuo šių metų pradžios situacija yra pakankamai stabili. Liepos 1 dieną turėjome 9 323 galvijus: karves, bulius, telyčias, mėsinius galvijus. Iš viso šio skaičiaus – 3 187 karvės. Galvijai dažniausiai parduodami vėlyvą rudenį, kai paspaudžia šaltukas, taigi, pasikeitusį galvijų skaičių jau galime matyti gruodžio pradžioje“, – situaciją apibendrino M. Petkevičius.
Šaltinis: Aušra Malinauskienė, Rokiškio sirena, 2022-07-18
