Žemės ūkio naujienos: 2022-08-18

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos ir žemės ūkio kooperatyvo „Mūsų ūkis“ vadovo ir vieno savininkų Aušrio Macijausko ūkyje apsilankęs ministras sako buvęs maloniai nustebintas.

„Viešai girdime gana kritišką Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo A. Macijausko poziciją, kai kalbama apie aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi, tačiau jo paties ūkyje ne tik preciziška tvarka, bet ir daug taikomų aplinkosaugos priemonių: laukuose išsaugoti pavieniai medžiai ir sodybvietės, paliktos ir prižiūrimos apsauginės melioracijos griovių juostos, tręšimo planai skaitmenizuoti ir taikomi naudojant išmaniąsias technologijas“, – teigia ministras.

Augalininkystės ūkio šeimininkas A. Macijauskas sako, kad šiemet kviečių derlius vidutinis – nuo 7 iki 8 tonų grūdų iš hektaro, rapsų – 3,5 t. Metai išskirtiniai, nes visą vasarą dirva buvo ir dabar yra įmirkusi. Dėl to nukentėjo kviečių kokybė: jei pernai byrėjo ekstra klasės kviečiai, tai šiemet 1-2 klasės. Kol grikiai ir pupos dar bręsta laukuose, jau pradėta rapsų, rugsėjo pradžioje laukia žieminių miežių, vėliau – kviečių sėja.

Kitas lankytas ūkis – UAB „Ingleby Lithuania Agro“ – trijuose rajonuose augina įvairių rūšių žolių sėklas: dobilų, bitinės facelijos, eraičinų, miglinių žolių, speltos, kietųjų kviečių, pupų, sojos ir kt.

Ūkyje viskas daroma apgalvotai ir tvariai: laukuose susodinti pavieniai medžiai; medingų augalų juostos ne tik laukų galuose, bet ir įterptos į laukų vidurį. Ūkio gamybos vadovas Danas Matulis ministrui aprodė modernią techniką, papasakojo apie pastangas išlaikyti kokybę ūkininkaujant ekologiškai.

Žemės ūkio ministras ūkininkams aktualius klausimus taip pat aptarė ir su Labūnavos ŽŪB vadovu Simu Greičiumi, Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininku Dainiumi Sabuliu, ūkininkais Rimu Žebrausku ir Pauliumi Bieliausku.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-08-17

Nenukultą kalvą užarė

Liubavo krašto (Kalvarijos sav.) ūkininkui Vidui Bubinui tenka ūkininkauti sunkesnio reljefo žemėje. „Be abejonės, mano ūkyje yra užmirkusių plotų, kažkiek prarandame derliaus, bet mes suvokiame ir kur mes gyvename, ir kokiomis sudėtingomis sąlygomis ūkininkaujame. Ir nieko pakeisti mes negalime“, – VL aiškino V.Bubinas.

Ekologiniame ūkyje šiemet V.Bubinas augina ekologinius javus, avižas, rugius ir lubinus. Darbymečiui įsibėgėjant, ūkininkas jau galėjo prognozuoti, kad jo ūkiui šie metai bus vidutiniai – daug sunkumų kyla nuimant derlių, nes kai kur jau neįvažiuoja į laukus, todėl neprivažiuojamus plotelius palieka nekultus. „Yra vietų, kur dirvos paviršiuje dar telkšo vanduo. Ten, kur neįvažiuojam, paprasčiausiai paliekame ir toliau kuliame ten, kur prieiname. Yra nekuliamų vietų, normalu, tokie metai šiemet“, – kalbėjo ūkininkas.

Kad neįvažiuojamų vietų tikrai yra nemažai, anot V.Bubino, patvirtina ir toks akibrokštas – net ten, kur ankstesniais metais nebūdavo vandens, dabar ir ten vanduo stovi. „Tai ką padarysi, juk vanduo stovi, palieki 10–20 arų nekūlęs ir toliau dirbi. Kai pas mus tokia kalvota vietovė, tai atsitinka net ir tokie netikėtumai – penktadienį kūlėme kombainu, tai su juo – nei nuo kalno, nei prieš kalną. Toks status kalvotas reljefas ir jame pasitaiko tokių dar statesnių kalvų, į kurias iš apačios neįvažiuoji – buksuoja, o iš viršaus – čiuoži, tai palikome, nekūlėme – niekaip negalėjome iš ten paimti derliaus“, – sakė ūkininkas Vidas, pridūręs, kad problemą išsprendė – paskui kombainą važiavęs traktorius kalvą tuoj pat aparė.

Ekologinio ūkio šeimininkas į tokius šių metų ūkininkavimo išbandymus stengiasi pažiūrėti pragmatiškai. „Yra kaip yra, mes nieko pakeisti negalime, tai jeigu negalime pakeisti, kam nervintis“, – dar neskaičiuodamas patiriamų nuostolių teigė V.Bubinas.

Jis vardijo būsimus darbus: dabar svarbiausias – javų nuėmimas. Šiemet javapjūtę pradėjo

truputį vėliau. Grūdų drėgmė didelė, derlingumą galės apibendrinti, kai nukuls visą lauką. Drėgmės perteklius trukdo ne tik javapjūtei, ūkininkas neabejoja, kad bus sudėtingesnė ir rudeninė sėja. „Dabar pas mus darbo valandų nėra. Jeigu nelyja, dirbame, kiek pajėgiame“, – dėl savo pasirinkimo ūkininkauti kol kas neabejoja Liubavo krašto ūkininkas.

Galvosūkis – išguldyti javai

Tarp kalvų išsidėstę ir Mockų kaimo (Sangrūdos sen., Kalvarijos sav.) ūkininkės Sonatos Rūtelionienės šeimos ūkio laukai. „Pas mus labai daug apsemtų, užmirkusių vietų, kur su technika jau neįmanoma įvažiuoti. Buvom užklimpę ir per kūlimą. Šiemet sunku. Kitos išeities neturime – tas vietas, prie kurių negalime privažiuoti nukulti, mes paliekame. Užarsime, o ką daugiau mums daryti?“, – retoriškai klausė ūkininkė, pastebėdama, kad orų prognozės kažko geresnio artimiausiu metu ūkininkams nepranašauja.

S.Rūtelionienė yra tikra, kad Kalvarijos krašto ūkininkai dirba ekstremaliomis sąlygomis. Kitose savivaldybėse jau „juda“ šis klausimas, tai gal pajudės ir Kalvarijos savivaldybėje? „Be abejo, būtų gerai, jei ir mūsų savivaldybės valdininkai į tai atsižvelgtų“, – vylėsi Mockų kaimo mišraus ūkio savininkė.

Ūkininkei Sonatai daugiau tenka rūpintis pieno ūkiu, o augalininkyste užsiima jos vyras Edmas. Pagrindinė šių metų bėda jau ne dėl pieno kainų, o kaip nuimti javų derlių. „Kai buvo vėtros, didelė drėgmė, tai pas mus javai nuo tada išguldyti. Kai kuriose vietose atsiveria didelės „lomos“ išguldytų javų. Tenka sukti galvą, kaip juos paimti. Bandome, kur dar galima įvažiuoti, kur dar galima kulti. Jei tik gražesnė dienukė, vėjas prapučia, tai ir važiuojam“, – rūpesčiais dalijosi ūkininkė, pastebėjusi, kad nemažą dalį grūdų derliaus planuoja sunaudoti savame ūkyje gyvulių pašarams, o aukštesnės kokybės grūdų ne tiek daug gal ir pavyks prikulti.

Nors žemdirbiai tvirtina, kad parduoti grūdus „nuo kombaino“ neapsimoka – pačios mažiausios kainos, tačiau Rūtelionių šeima neturi kito pasirinkimo – jie neturi įsirengę sandėliavimo patalpų grūdams laikyti ir, vos nukūlę, juos parduoda. Taip save vėl nuskriaudžia, bet neturi kitos išeities. „Šie metai dėl gamtos sąlygų tikrai labai nepalankūs ūkininkavimui, negana to, dar pasitaiko ir technikos gedimų – ja irgi negali pasitikėti“, – VL teigė Mockų kaimo ūkininkė, kartu su vyru Edmu šiemet auginantys apie 90 ha javų.

Pats darbymetis

Kalvarijos savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vyriausiasis specialistas Romas Arbačiauskas atidžiai stebi, jog darbymetis laukuose labai įsivažiavęs ir kiekvienas ūkininkas labai brangina ir vertina kiekvieną minutę – jeigu tik nelyja, ima derlių.
„Net man pačiam nesinori nė vieno iš jų trukdyti. Šiuo laikotarpiu jų darbai gal baigiasi tik apie antrą valandą nakties. Liaudiškai sakant, ūkininkai išnaudoja „sauso oro“ tarpą. Kito pasirinkimo jie neturi – privalo skubintis“, – teigė R.Arbačiauskas.

Pasak jo, Kalvarijos savivaldybės teritorijoje reljefas nėra lygus. Kur tik didesnės lomos, tie laukai labiau ir skęsta. Arba yra priemoliai ar moliniai gruntai, tai tiems irgi daugiau bėdų. O kam papuola daugiau smėlingų dirvožemių ar lygumų, jiems paprasčiau.

„Mūsų reljefas, ypač piečiau Kalvarijos bei link Vilkaviškio ir Vištyčio, išraižytas kalvų. Tik arčiau Marijampolės driekiasi mažas „gabaliukas“, kuriame šiemet ūkininkavimo sąlygos kiek geresnės – čia daugiau lygumų, o visa kita – vien kalvos ir pakalnės. Tad ir ūkininkams ne visiems vienodai sekasi ūkininkauti tuose laukuose“, – apibendrindamas situaciją kalbėjo R.Arbačiauskas.

Vėluoja, derliaus mažiau

Pasak Alytaus rajono savivaldybės mero patarėjos Dalios Paulauskaitės, šią savaitę šio rajono ūkininkai stengiasi išnaudoti dienas, kai nelyja, ir nukirsti bei iškulti kuo daugiau javų, kitų kultūrų, tačiau kai kuriose vietose laukai vis dar įmirkę nuo ankstesnio lietaus, su technika įvažiuoti į tokius laukus neįmanoma, o ir derliaus kai kur beveik nėra. Labiausiai nuo per didelio kritulių kiekio nukentėjo žirniai ir rapsai.

Šių metų liepos 1 d. duomenimis, Alytaus rajone iš 3 059 ūkių augalininkystės veiklas deklaravo 1 257. Nuo metų pradžios įregistruoti 74 nauji ūkiai.

Bendras ariamos žemės plotas Alytaus rajone sudaro beveik 44 tūkst. hektarų. Daugiausia buvo pasėta žieminių kviečių – per 17 tūkst. ha, taip pat vasarinių kviečių (apie 2 tūkst. ha), avižų, kukurūzų, žieminių kvietrugių, vasarinių miežių. Rugių laukai palyginti nedideli, iš viso Alytaus rajone jų auginama 544 ha, grikių – 496,5 ha, žieminių kviečių Spelta – 378 ha, žieminių miežių – 306,5 ha. Atskiruose ūkiuose pavasarį sėjo vasarinių kvietrugių, vasarinių rugių, vasarinių Spelta kviečių. Jų plotai nedideli, nuo 15 iki 90 ha.

Ankštinių kultūrų Alytaus rajone auginama beveik 1 800 ha: daugiausia žirnių – 1 140 ha, pupų – 624 ha, lubinų – 20 ha, vikių – apie 10 ha. „Atžalyno“ žemės ūkio bendrovės vadovas Algis Žėkas sakė, kad labiausiai nuo per didelio kritulių kiekio nukentėjo kukurūzai ir žirniai. Jų derlius planuojamas net perpus mažesnis, negu užaugdavo vidutinio našumo žemėse. „Jeigu bus po 2 tonas žirnių iš hektaro, tai dar gerai. Anksčiau kuldavome po 4–5 tonas“, – sakė drėgnų laukų šeimininkai.

Tokios pat prastos prognozės ir dėl rapsų derliaus, nes rapsai tiesiog išmirko nuo lietaus. Šiuo metu jų derlių nuimantys žemdirbiai gauna tik po 2,5–3 tonas rapsų iš hektaro, kai gerose žemėse ankstesniais metais kūlė po 4–5 tonas ir daugiau.

Rapsai sudaro didžiąją dalį rajone auginamų techninių kultūrų – beveik 4 400 ha iš 4 934 ha bendro ploto. Taip pat dar auginama pluoštinių kanapių, cukrinių runkelių.

Dėl per didelio kritulių kiekio Alytaus rajone paskelbta ekstremalioji situacija. Gausus lietus pakenkė ne tik grūdinėms bei techninėms kultūroms, bet ir sodams, uogynams, riešutynams, daržovėms, kurių bendras plotas rajone yra beveik 1 000 ha.

Drėgnų laukų daugiausia yra Simno, Miroslavo, Krokialaukio seniūnijose, bet yra įmirkusių plotų ir kitose vietovėse.

Ties pagalbos ranką

Pasak Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Irmos Stenionienės, visame Alytaus rajone buvo pasiekti stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio – rodikliai. Savivaldybė iš ūkininkų jau yra sulaukusi 13 kreipimųsi dėl įmirkusių bei žuvusių pasėlių. Dalies derliaus nuimti ūkininkams tiesiog nepavyks. Žuvusių pasėlių plotai sudaro daugiau negu 150 hektarų. Ūkininkai kasdien skambina į savivaldybę ir teiraujasi, ar jiems apskritai verta teikti tas paraiškas, klausia, kokios gali tikėtis kompensacijos.

I.Stenionienė sakė, kad ekstremalioji situacija pati savaime nereiškia, jog bus kompensuoti visi nuostoliai, tačiau ragina žemdirbius teikti paraiškas dėl patirtos žalos pasėliams. Paraiškų blankai išdalyti seniūnijoms. Jeigu ūkininkas, kirsdamas javus ar nuimdamas kitas kultūras, mato, jog dalis derliaus yra žuvusi arba sugadinta, jis gali čia pat užpildyti paraišką ir perduoti ją seniūnui.

Žvirgždėnų kaimo (Daugų sen., Alytaus r.) ūkininkas Donatas Klimkevičius savo ekologiniame ūkyje tikisi neblogo derliaus, jeigu tik lietus nesutrukdys laiku nukulti javų. Grūdus Donatas veža į tris valymo ir džiovinimo bokštus, turi ir džiovyklą, tačiau sako, kad jau reikia plėstis, įsirengti daugiau modernių talpyklų.

36 metų D.Klimkevičius, vienas iš jauniausių ūkininkų Daugų seniūnijoje, kartu su tėvais prižiūri apie 650 hektarų ūkį. Pats Donatas puoselėja ekologinę augalininkystę – augina Spelta kviečius, žirnius, pupas, po truputį kitų grūdinių kultūrų. Į Donato ūkį užsukęs Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas teiravosi, kaip jaunajam ūkininkui sekasi valyti ir džiovinti grūdus, paruošti juos ekologiniam sertifikavimui.

Rajono meras minėjo, kad bus ieškoma galimybių kompensuoti žemdirbiams bent dalį patirtų nuostolių. „Parama tikrai bus skirta, tik kol kas nenuspręsta, kokia forma ji pasieks konkretų ūkininką. Pažiūrėsime, kokio derliaus sulauksime“, – VL tvirtino A.Vrubliauskas.

IŠNAŠA: Dėl per didelio kritulių kiekio Alytaus rajone paskelbta ekstremalioji situacija. Gausus lietus pakenkė ne tik grūdinėms bei techninėms kultūroms, bet ir sodams, uogynams, riešutynams, daržovėms, kurių bendras plotas rajone yra beveik 1 000 ha.

Vasara kaip niekad lietinga

Justina Kazlauskienė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų sk. vyriausioji specialistė

Teritoriniu atžvilgiu iškritusių kritulių kiekis šalyje yra labai nevienodas dar nuo gegužės mėnesio – jau tada daugiausia kritulių registruota Pietų Lietuvoje (1,6–2,3 kartus daugiau nei norma), mažiausia – šalies vakaruose. Ir toliau besitęsiantį netolygų kritulių kiekio pasiskirstymą didele dalimi nulėmė iš pietų atslinkę keli pietiniai ciklonai, kurie neša gausius, ilgai trunkančius ištisinius kritulius ir įprastai pasiekia pietinius, rytinius ir centrinius šalies rajonus. Per birželio mėnesį daugiausia kritulių iškrito rytiniuose ir kai kur centriniuose šalies rajonuose (kritulių norma buvo viršyta 2,4–2,6 karto). Registruota nemažai pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus (kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–49,9 mm kritulių) atvejų, taip pat fiksuoti net 5 stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus lietaus atvejai (kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 50–80 mm kritulių). Lietingas buvo ir liepos mėnuo, o ir krituliai vėlgi pasiskirstė labai netolygiai – šiaurės vakariniame šalies pakraštyje jų buvo mažiausiai (apie 40 proc. mažiau už normą), o daugiausiai kritulių teko pietvakariniams ir pietrytiniams šalies pakraščiams (1,6–1,9 karto daugiau už normą), tai pat fiksuota daug smarkaus lietaus atvejų bei vienas labai smarkaus lietaus atvejis.

Kadangi daugelyje šalies rajonų kritulių ilgą laiką būta daugiau nei norma, buvo užfiksuotas dar vienas stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis. Jis paveikė Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Joniškio, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Marijampolės, Pakruojo, Pagėgių, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus rajonų teritorijas, taip pat Zarasų r. sav. vakarinę dalį bei Lazdijų r. sav. šiaurinę dalį. Atsižvelgiant į tai, kad artimiausiomis dienomis prognozuojami vis sausesni ir šiltesni orai, minėtas stichinis reiškinys greitu metu baigsis visose savivaldybėse, tačiau krituliai vis tiek bus padarę neatitaisomos žalos.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2022-08-17

Šio kvietimo paraiškoms finansuoti buvo skirta 156 440 Eur valstybės biudžeto lėšų. Paraiškų rinkimo laikotarpiu buvo pateiktos 77, teigiamai įvertintos 74 paraiškos. Žemės ūkio ministerijai papildomai skyrus valstybės biudžeto lėšų, parama skirta visoms teigiamai įvertintoms paraiškoms, todėl vertinimo metu nebuvo taikomi pirmumo kriterijai ir skiriami atrankos balai.

Tautinio paveldo puoselėtojams daugiausia bus finansuojamos kelionių (vykstant į parodas, muges ir (arba) kitus viešuosius renginius), dalyvavimo renginiuose (dalyvio registracijos mokestis, ploto nuoma, vietos įrengimo) išlaidos. Taip pat bus finansuojamos šios išlaidų kategorijos: įrangos įsigijimo tautinio paveldo produktams kurti, gaminti, realizuoti, tautinio paveldo produktų ženklinimo, atlygio tradicinių amatų meistrams už amato demonstravimą renginių metu arba tradicinių amatų edukacijų vedimą.

Tautinio paveldo veiklos finansavimo tikslas – skatinti tautinio paveldo produktų saugojimą, kūrimą ir realizavimą, populiarinti tradicinius amatus ir tautinio paveldo produktus, formuoti patrauklų tautinio paveldo produktų įvaizdį šalyje ir užsienyje.

Pagal šią priemonę parama skiriama:

A kategorijos tautinio paveldo produkto sertifikavimo išlaidų kompensavimui;
A ir (ar) B kategorijos tautinio paveldo produktų kūrimui, gamybai, realizavimui ir (arba) tradicinių amatų demonstravimui Lietuvoje ir (arba) užsienyje;
A ir (ar) B kategorijos tautinio paveldo produktų populiarinimo leidinių leidybai;
tradicinių amatų edukacinių užsiėmimų organizavimui.

Didžiausia galima pagalbos suma, teikiama vienam galutiniam pagalbos gavėjui vieniems metams – 10 000 Eur. Galutiniai pagalbos gavėjai yra fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriantys ir (ar) gaminantys tautinio paveldo produktus Lietuvoje. Jeigu paraišką teikia asociacija arba tradicinių amatų centras, galutinis pagalbos gavėjas yra jos / jo narys, nurodytas paraiškos galutinių pagalbos gavėjų sąraše.

Paramos lėšomis finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų nustatytai A tautinio paveldo produktų kategorijai ir iki 50 proc. – B tautinio paveldo produktų kategorijai. Paraiškoms, kuriose prašoma padengti tautinio paveldo produkto sertifikavimo išlaidas, gali būti skirta 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Atkreiptinas dėmesys, kad pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) už numatomas įsigyti (įsigytas) prekes ir paslaugas nėra tinkama finansuoti išlaida, išskyrus atvejus, kai:

jį faktiškai sumoka pareiškėjas, nesantis PVM mokėtojas;
pareiškėjo, PVM mokėtojo, veikla, kuriai organizuoti teikiama pagalba pagal priemonės įgyvendinimo taisykles, nėra laikoma ekonomine veikla, ir už įsigytas šiai veiklai reikalingas prekes ar paslaugas pareiškėjas negalės susigrąžinti PVM.

Jeigu PVM pripažįstama tinkama finansuoti išlaida, pareiškėjas įsipareigoja nesiekti susigrąžinti PVM iš valstybės biudžeto.

Šaltinis: nma.lt, 2022-08-18

Daržovių apsuptyje, bet nepaleidžiant iš rankų telefono. Ūkininkas Azadas Muhamadas beveik pusei milijono savo sekėjų internete pasakoja, kaip auginti vaisius ir daržoves. Kurdas ūkininkas internete turi beveik pusę milijono sekėjų – moko rūpintis ūkių bei saugoti gamtą

Kurdas daugiausia dalijasi patarimais, kaip klimato kaitos veikiamose vietose užsiauginti skanių gėrybių. Kas savaitiniuose vaizdo įrašuose Azadas pasakoja, kaip apsaugoti vaismedžius, kovoti su augalus puolančiais vabalais ar kaip ūkiuose užsiauginti kuo kokybiškesnių gėrybių.

„Mane seka ir labai daug ūkininkų. Domisi ir paprasti žmonės, ir ūkininkaujantys. Tai man geras paskatinimas būti aktyvesniam socialiniuose tinkluose, kad galėčiau visiems padėti“, – sako socialinio turinio kūrėjas.

Ūkininkas savo „Facebook“ puslapio sekėjus ragina užduoti klausimus ir klausti reikalingų patarimų. Taip pat čia jis moko ūkininkus ir pradedančiuosius, kaip auginti vaisius ir daržoves ekologiškai, remti kitus vietos augintojus.

„Aš mokau jaunimą mylėti savo žemę ir bandau priminti, kad jeigu jie nenorės išsaugoti gamtos, atidės šalies progresą šimtmečiu. Pusė mano sekėjų neturi ūkių ir išvis nėra ūkininkai, bet manęs įkvėpti, savo namų stogus jie verčia sodais, kur sėja viską, ką nori. O tai labai puikus būdas saugoti gamtą ir žemę“, – įsitikinęs ūkininkas Azadas.

Azadas ir pats ūkininkauja savo žemėje netoli Halabdžos miesto. Jo draugas mobiliuoju telefonu filmuoja, kaip socialinių tinklų turinio kūrėjas prižiūri savo vaismedžius ir pasakoja apie juos kitiems.

Pavyzdžiui, vienas jo patarimų, skirtų sekėjams – sodinti medžius kas du, o ne keturis metrus, kad žemė liktų pavėsyje ir būtų saugoma nuo vasaros kaitros. Dėl dykumėjimo ir mažo kritulių kiekio medžius turime sodinti kitaip, nei esame įpratę, sako Azadas.

„Kai kurie ūkininkai man net siunčia vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotos jų išaugintos daržovės ar vaisiai. Atsiunčia ir padėkas, kad visa tai užaugino man padedant. Man labai smagu tai girdėti, labai smagu sulaukti grįžtamojo ryšio“, – džiaugiasi socialinio turinio kūrėjas.

Azadas savo patarimais visai neseniai pradėjo dalytis ne tik internete, bet ir kviesdamas žmones užsukti pas jį į ūkį. Čia jis įkūręs ir nedidelę edukacijų erdvę, kur užsuka net universitetų studentai. Pats sako besitikintis, kad jo iniciatyva paskatins dar daugiau žmonių domėtis ūkininkavimu ir turės teigiamų pasekmių ateityje.

Šaltinis: lrt.lt, 2022-08-18

Prognozės išsipildė – grūdų derlius Lietuvoje yra vidutiniškas, sako A. Macijauskas. Prastą šiųmetį derlių lėmė gausiai žemę laistę vasaros lietūs. Vis tik, pasak jo, grūdininkams turėtų pavykti pasiekti daugiametį vidurkį.

„Rapsų, žieminių rapsų derlius šiek tiek prastesnis. Kviečių kiekis iš hektaro galbūt bus šiek tiek geresnis, negu vidurkis, tačiau kokybė šiemet prasta. Tai suprantama, nes buvo labai lietinga vasara, buvo daug kritulių, galbūt ir per mažai saulės“, – gamtines priežastis vardina LGAA pirmininkas.

Dar viena prastesnio derliaus priežastis – pabrangusios trąšos, kurias kai kurie ūkininkai naudojo itin taupiai.

„Derliaus našumą pakoregavo ir išbrangusios trąšos, mat ūkininkai naudojo mažiau trąšų. Tai atsiliepia, aišku, grūdų kokybei, – pabrėžia jis. – Tai šiemet turėsime kokį vidutinį derlių su prastesne, negu vidutiniška, kokybe.“

Paklaustas, ar toks derlius lems ir iš grūdų gaminamų maisto produktų kainas, A. Macijauskas tikina norintis pabrėžti, kad „nuo grūdų kainos duonos kepaliuko kaina labai menkai tepriklauso“.

„Žmonės įsivaizduoja, kad jeigu brangūs grūdai, tai turi brangti duona. Ir atvirkščiai – jei pinga grūdai, tai ir duona turi pigti… Tačiau grūdų dalis tos paprastos duonos kepaliuke tesudaro 10 proc. Tai ar grūdai šiek tiek brangesni, ar jie pigesni, galutinio produkto kainai turi menką įtaką“, – tvirtina pašnekovas.

Nepaisant to, anot Akademijoje, Kėdainių rajone, įsikūrusios asociacijos pirmininko, prekybininkai nuolat groją kitokią dainelę. „Prekybininkai visą laiką bando tuo pasinaudoti ir skalambija: štai, žiūrėkite, brangsta grūdai, tai dabar duona brangs dvigubai! Tai yra visiška nesąmonė, – tiesiai šviesiai sako A. Macijauskas. – Dėl grūdų kainos duonos kaina gali keistis dvejais-trimis procentais. Ir toks brangimas yra maksimalus, koks tik gali būti.“

Šį sezoną prekybininkai taip pat bandys tuo pasinaudoti, nes grūdai iš tiesų brangsta, neabejoja A. Macijauskas. „Be abejonės bandys. Ir jau bando! Mes girdime, kad štai „laukiame iš laukų atvažiuojančių super brangių grūdų, todėl ruoškitės didelėms duonos kainoms“. Patyrusius ūkininkus tokios kalbos tiktai prajuokina, nes mes aiškiai žinome, kad tarp grūdų kainos ir duonos kainos nieko bendro nėra“, – sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Šaltinis: lrt.lt, Agnė Skamarakaitė, 2022-08-17

Apie tai, ko reikia norint gauti šiuos pinigus, kalbėjomės laidoje Delfi tema. „Ūkininkų ir gamtos harmonija turi būti. Tuo labiau, kad ES žemdirbiams leidžia kompensuoti už naudingus darbus gamtai ir dėl to patiriamus nuostolius. Pavyzdžiui, remsime dirvožemio kokybės gerinimą, kovą su erozija“, – aiškina Egidijus Giedraitis, žemės ūkio viceministras.

Dainius Stravinskas, Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento patarėjas, sako, kad kraštovaizdžio elementų, už kuriuos bus mokamos išmokos, sąrašas gana platus. Tai žoliniai elementai, pavyzdžiui, ežios, palaukės, vandens telkinių pakrantės, pagrioviai (įskaitant apsaugines vandens juostas), taip pat akmenų, šakų, kelmų krūvos, pavieniai medžiai ar krūmai, medžių ar krūmų juostos ir grupės, kūdros, kasmet užmirkstančios vietos. Už šių elementų įrengimą ar priežiūrą ūkininkas gaus išmokas. Nustatytos trys išmokos už hektarą – 150 eurų esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą, 157 eurai už naujų žolinių elementų įkūrimą ir 1329 eurai už apsauginių medžių ir krūmų juostų sodinimą.

Visiems kraštovaizdžio elementams nustatyti ploto koeficientai, pavyzdžiui, iki 3 metrų pločio žolinių juostų 1 ilgio metras atitinka 6 kvadratinius metrus kraštovaizdžio elemento ploto, 1 kvadratinį metrą medžių ir krūmų grupės atitinka 2 kvadratinius metrus kraštovaizdžio elemento ploto. Naujuoju laikotarpiu bazinė tiesioginė išmoka sieks apie 80 eurų/ha, o bendra ūkio gaunama tiesioginių išmokų suma priklausys nuo ūkio aktyvumo dalyvaujant ekoschemose. Pavyzdžiui augalininkystės ūkis, dalyvaujantis kompleksinės ekoschemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ keliose veiklose už hektarą pasėlių galėtų surinkti ir 300 eurų, ekologiniai ūkiai galės gauti dar daugiau.

Taip pat numatytos papildomos tiesioginės išmokos jauniesiems ūkininkams (143,56 Eur/ha) ir išmokos už pirmuosius hektarus (nuo 74,60 Eur/ha iki 107,59 Eur/ha). „Norai geri, tačiau velnias slypi taisyklėse. Nors kalbama apie išmokas, tačiau niekas nekalba apie priežiūrą ir terminus. Pavyzdžiui, Vilniaus miestas nešienaujamas ir tai vertinama kaip naudinga gamtai veikla. Tačiau žemės ūkio plotai, jei už juos siekiama gauti išmokas, turi būti nušienauti iki rugpjūčio 1 d. Kodėl ne iki lapkričio 1 d, kad netrukdyti ten gyvenančių gyvūnų ir vabzdžių?

Be to, jei išmokos bus gana didelės, tačiau elementų priežiūra kainuos brangiai, ši programa neveiks. Pavyzdžiui, dabar už melioracijos griovių šienavimą ūkininkui pagal ŽŪM programą mokama 147 eurai. Bet jei tą patį griovį šienauja savivaldybės konkursą laimėjusi įmonė, ji gauna 500-600 eurų“, – kiek kitaip į šiuos projektus žiūri Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas. E. Giedraitis sako, gamybos plotų mažinamas 4 proc. neišvengiamas, nes tai ne Lietuvos, o ES reikalavimas. Mums teks prie to prisitaikyti. „Pats esu ūkininkus ir matau, kad surankioti plotų, kuriuose nenaudinga ūkininkauti, galima.

Juos bus galima įvardinti kraštovaizdžio elementais. Svarbu, kad ten nebūtų nuimamas derlius ir neganomi gyvuliai“, – aiškina viceministras. D. Stravinskas sako, kad šie reikalavimai bus taikomi visiems ūkiams, kurių dydis virš 10 ha. Visi jie turės 4 proc. dirbamos žemės atidėti negamybinėms priemonėms. Tačiau kraštovaizdžio elementų išlaikymas yra savanoriškas pasirinkimas. „Ši sistema veiks jei mes padarysime namų darbus. Daug neaiškumų kaip deklaruoti. Jei šiemet daug lietaus ir pavasarį ten bala, kurią deklaravai, o patikrins birželį, kai bala jau išdžiūvusi, kas bus? Be to, priežiūra užsiims kelios įstaigos, nors tą daryti turėtų viena. Reikėtų į viską žiūrėti paprasčiau. Patys sau prirašom sunkiai įgyvendinamų taisyklių, kurias paskui turime keisti arba vargti jas įgyvendindami realybėje. Be to, kai kurios taisyklės prasilenkia su agronomijos mokslu“, – tai, kad reikėtų paprastinti biurokratinius reikalavimus aiškina S. Daniulis.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-08-15