Žemės ūkio naujienos: 2023-02-08

Vienas iš pirkėjų sako, kad čia atvažiavo, kai feisbuke pamatė žinutę, jog pieno supirkimo kaina mažesnė nei mineralinio vandens. Žmonės pilasi nuo 5 iki 20 litrų. Jį ne tik geria, bet ir gamina sūrį, sviestą, varškę ir ūkininkei linki stiprybės, nes tokios dalybos milžiniškas nuostolis. Reikia šerti karves, mokėti atlyginimus. „Pažiūrėkit, kokios maisto produktų ir elektros kainos.

Kaime gyventi vis sunkiau“, – pasakojo viena iš pieno pasiimti atvažiavusių moterų. „Pieną dalinti pradėjome vakar (pirmadienį red. past.), dabar antra diena. Atvažiuoja žmonės iš Gargždų, Palangos. Malonu, kad ima. Duoti lengviau nei imti. Dabar mus prispaudė, nes būdavo metų, kai sumokėjus mokesčius ir atlyginimus likdavo 200-300 eurų per dekadą, bet išsisukdavom. Niekada nebuvo, kad nuo 48 centų kristų iki 27 centų. Pernai mokėjo po 48 centus už kilogramą. Dabar pas perdirbėjus perprodukcija ir kai jų klausiu ar jų produkcija atpigo daugiau nei per pusę.

Mes dar turime orumo, esam žemaičiai, žemės nederlingos, niekur kitur nenueisim. Iš pieno pavyko išgyventi, vaikus į mokslus išleisti, nors buvo visko. Tačiau dabar nebeįmanoma išgyventi“, – sako V. Buškevičienė ir skaičiuoja, kad kai pernai padidėjo supirkimo kainos, kartais didėjo ir sąnaudos – degalai, elektra, pašarų gamyba. Dėl to neišgyvenam. V. Bušinskienė sako, kad valdžios pasiūlymai imti pigias paskolas nepriimtini. Tai pasityčiojimas. „Dalinsime tol, kol žmonės važiuos. Mes lašinių prisiauginę neturim“, – dėsto ūkininkė.

Šaltinis: lnk.lt, 2023-02-07

ŽŪDC PAIS duomenimis, 2022 m. gruodžio mėn. supirkimo įmonių pieno gamintojams mokėta vidutinė faktinė bazinių rodiklių pieno kaina (su priedais ir nuoskaitomis) (toliau – faktinė bazinių rodiklių kaina), palyginus su 2021 m. gruodžio mėn., padidėjo 19,5 proc. ir sudarė 384,78 Eur/t. Palyginus su 2022 m. lapkričio mėn. faktine bazinių rodiklių kaina, ji buvo 6,3 proc. mažesnė.

ŽŪDC PAIS duomenimis, 2022 m. gruodžio mėnesį vidutinė natūralaus (4,46 proc. riebumo ir 3,50 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina Lietuvoje, palyginus su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 6,74 proc. ir siekė 509,51 Eur, o, palyginus su 2021 m. gruodžio mėn., ji buvo 19,3 proc. didesnė. Šių metų spalio mėnesio gamintojams mokėta vidutinė natūralaus riebumo pieno kaina yra didžiausia per visą 2021 m. gruodžio –2022 m. gruodžio mėn. laikotarpį.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2022 m. gruodžio mėnesį už natūralų pieną (4,40 proc. riebumo ir 3,60 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 547,96 Eur už t. Per mėnesį ši pieno kaina sumažėjo 6,5 proc. (2022 m. lapkričio mėn. ji buvo 586,08 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2022 m. gruodžio mėn. sumažėjo 6,5 proc. ir buvo 407,64 Eur/t Eur už t (2022 m. lapkričio mėn. – 435,90 Eur už t).

Šaltinis: vic.lt, 2023-02-08

„Pas mus tik truputį pašąla, dar užmeta sniego. Po tokios šiltos žiemos šliužų tikrai nesumažės, o tik padaugės“, – nepaisant, kad prieš akis dar vasario mėnuo, kai nežinia, kokie bus orai, svarstė daržininkas.

Per praėjusį daržininkystės sezoną T.Skaizgirys pats susidūrė su šliužų atakomis. Tąkart šliužai įsikraustė į šiltnamį ir užpuolė šiltnamines daržoves. Labiausiai apgraužė ūgtelėjusius ankstyvuosius kopūstus – eksperimentinius, pirmuosius metus augintus šiltnamyje, kaip ir agurkus. Viskas buvo gerai, kol augalų nepradėjo pulti šliužai. Šiems įsiveisti sąlygos buvo, nes daržininkas nenaudojo pesticidų, mat norėjo išauginti ir pateikti pirkėjui sveiką produkciją.

„Kai ši žiema tokia palanki kenkėjams, dar didesnė tikimybė, kad šiltnamiuose šliužai atsibus ankstyvą pavasarį. Ten dar šilčiau negu lauke. Manau, bėdų bus“, – kalbėjo T.Skaizgirys.

Karčios patirties kovojant su invaziniais šliužais turintis daržininkas nežino, kaip reikės gintis, jeigu užgrius šliužų antplūdis. Juolab kad ir taip ankstyvąsias daržoves dar puola ir įvairios ligos, jas graužia įvairios kirmėlės, vabalai. „Reikės šiltnamių viduje keletą kartų gerai išdirbti žemę ir stebėti. Planuose – šiemet šiltnamiuose neauginti ankstyvųjų kopūstų, kurie traukia invazinius šliužus. Ar jie tada puls ir grauš šiltnaminius agurkus, man dar kol kas neaišku, bet salotas – labai mėgsta“, – kalbėjo Liepalotų daržininkas, prisiminęs, kad ridikėlius pernai ėdė kažkoks kitoks padaras, bet nematė jo.

Efektyvus invazinių šliužų naikintojas – Indijos antys „bėgikės”

Tinkamų augalų apsaugos priemonių invaziniams šliužams naikinti šiltnamiuose nelabai yra, be to, daržininkui nesinori jų naudoti, nes daržoves augina savo šeimos ir kitų žmonių stalui. Patys valgo ir vaikams duoda, todėl, anot daržininko, teks ieškoti kitokių išeičių. Tomas susidomėjo antimis bėgikėmis. Jos esą sugeba šiltnamiuose nurinkti šliužus ir išravėti žoles. Tik kol kas neaišku, ar jos neparagaus ir daržovių. „Beveik 100 procentų galiu tvirtinti, kad po ančių salotų šiltnamyje tikrai nebeliktų. Nebent antys būtų dresuotos… Įdomu, ar jos nebandytų palesti ir agurkų“, – linksmai apie dar neišbandytą eksperimentą kalbėjo daržininkas.

Rapsai šliužams – delikatesas

Anot Radviliškio rajono, Mažaičių kaimo ūkininko, agronomijos mokslų daktaro Jono Ruškio, jau metas susirūpinti, nes šliužai tuojau užpuls ir žieminius rapsus. Taip ūkininkas sako ne be reikalo, nes rapsai šliužams – delikatesas. Radviliškietis ne mažiau susirūpinęs ir neariminės žemdirbystės pasekmėmis.

„Netikri pranašai pataria: „anglį suriškite. Mes duosime jums špagato. Jūs tik riškite.“ Bet tegul 5 metus už tai moka, kasmet, o paskui pažiūrėsime, kas iš to bus. Ragina žemę dirbti ne giliau nei 10 cm. Pernai buvo lietingi metai, manau, kad kai labai šlapia, žemę kaip tik prieš žiemą reikėjo giliau išdirbti giluminiais padargais, kad dirvos hidrologija būtų geresnė, gal ir aeracija. Skusi, skusi, suriši anglį – užpuls vėl visokie parazitai, vėl šliužai, tada vėl duok chemijos“, – VL stebėjosi kai kuriomis žemdirbiams peršamomis rekomendacijomis J.Ruškys.

Kovos būdų – vis daugiau

Alytaus VšĮ „Vytauga“ direktorius, konsultantas agrochemikas Vytautas Pėstininkas pasidalijo savo patirtimi. Pasak jo, didelių šalčių Lietuvoje šią žiemą dar nebuvo, tad kenkėjai ją tikrai atlaikys. Grybinių ligų sukėlėjų, jeigu ūkininkai šalina augalų liekanas, dirvožemyje daug nelieka. Ligos plis, jeigu vasarą bus nepalankios augimo sąlygos – pavyzdžiui, vyraus drėgmė, bus šalta. „Gali būti, kad didžiausių problemų kels augalus graužiantys vabalai, drugelių vikšrai, kurie peržiemos labai sėkmingai“, – teigė konsultantas ir agrochemikas iš Alytaus.

Anot V.Pėstininko, panašių šiltų žiemų Lietuvoje jau buvę. Tuomet po šiltos žiemos obelis labai puolė vikšrai. Tad ir po šios soduose jų gali būti labai daug. Kas kita – šiltnamiuose. Konsultanto teigimu, šiltnamis – uždara sistema, todėl kiek kuris šeimininkas įsileido į šiltnamius kenkėjų, tiek jų ten ir likę.

V.Pėstininkas pataria taikyti sėjomainą – šiltnamį paprasčiausia perkelti į naują vietą. Žinoma, jeigu yra kur. „Stacionariuose šiltnamiuose būtina prieš sodinimą rūpintis pačiu dirvožemiu. Taip pat dezinfekuoti šiltnamio vidų, pakeisti dalį dirvožemio arba jį pagerinti, – patarė V.Pėstininkas. – Kitas būdas – pasirinkti auginamas kultūras. Jeigu auginsime agurkus, duosime jiems daug drėgmės, tuomet tame pačiame šiltnamyje neaugs pomidorai.“

Anot konsultanto agrochemiko, bene geriausia apsauga – pakeltos lysvės. Tik ne visur įmanoma jas padaryti. Tačiau kur galima – reikėtų pabandyti, nes tai viena iš efektyviausių priemonių prieš šliužus. Tiesa, ant 10–15 cm pakeltų lysvių šonų dar reikia klijuoti apsaugines juosteles. Per jas šliužai neužlipa iki daržovių – šliaužioja apačioje. Kai lysvės pakeltos, palei jas galima barstyti ir kovai su kenkėjais skirtų medžiagų.

„Kiti bando lysves apsaugoti pajungdami silpną elektros srovę, kurią tiekia paprastos baterijos. Laidininkams pasirenka aliuminio ar vario juosteles. Ant jų užsiropsčiusius šliužus iš karto nupurto ir jie nukrenta ant žemės“, – dar vieną išbandytą patarimą pateikė V.Pėstininkas, siūlydamas sodininkams, šiltnamininkams paeksperimentuoti, surasti savų būdų. Tiesa, didelį ūkį turintis daržininkas to nedarys, nes labai didelės investicijos, bet pavieniai, auginantys mažus kiekius, tokiu apsisaugojimo nuo šliužų būdu pasinaudoti galėtų.

Pasitelkia kanadiečių patirtį

Kovai su kenkėjais, kad jie nesunaikintų išauginto derliaus, atsiranda vis naujų būdų. „Dabar rinkoje pasirodė tinkliukai nuo vikšrų – kopūstams augant lauke, tokiu retu tinkliuku juos uždengiame ir drugeliai nepriskrenda. O kopūstai labai gražiai auga“, – patarė konsultantas.

VšĮ „Vytauga“ būsimam sezonui pradeda ruoštis nuo rudens. Rudenį išvalo visus šiltnamius, sutvarko juos, ką galima, dezinfekuoja specialiomis priemonėmis. Auginimo apimtys nėra mažos. Anot vadovo, galima naudoti ir kanadietišką būdą. „Kanadiečiai pastumia sezoną iki karščių, o per karščius užbaigia. Kai prasideda karščiai, jie, nuėmę visą derlių, šiltnamius uždaro, kad įkaistų ir saulė bei karščio savaime viską išdegintų. Taip žūsta ir ligos, ir vabalai, graužikai. Tai natūralus šiltnamių dezinfekavimo būdas“, – idėja dalijosi konsultantas.

Vienas alytiškių šiltnamis jau apie 20 metų stovi toje pačioje vietoje. Pabandė jame tokį eksperimentą – uždarė ir išdegino karščiu. „Net krebždėjo šiltnamyje viskas nuo tokio dezinfekavimo“, – pastebėjo konsultantas. Anot jo, reikia, kad kaistų, nebūtų jokių vėdinimų. Būna pasirenkamas rugpjūčio mėnuo, kai pats karštis. Tada jie pomidorus, agurkus perkelia į lauką, o tuščią šiltnamį palieka saulės atokaitoje. Nors vėliau vėdinant įvairių kenkėjų ir vėl priskrenda, tačiau jų būna jau kur kas mažiau.

Anot V.Pėstininko, profesionalioje žemdirbystėje yra kitokios priemonės, skirtos laukams tiek nuo šliužų, tiek ir nuo kitų kenkėjų apsaugoti. Tačiau dažniausiai tai – cheminės medžiagos.

Žiema palanki išgyvenimui

Dr. Grita Skujienė, VU Gamtos mokslų fakulteto ir Gyvybės mokslų centro docentė:

Visi tie, kas slepiasi žemėje ar prie žemės, turėtų puikiai išgyventi – ši žiema jų neišnaikins, nes reikia, kad būtų staigus šaltis be sniego. Jei yra sniego, daug atšilimų, drėgna, o to šiemet pakankamai, – išgyvenimo sąlygos puikios.

Šliužai, priklausomai nuo temperatūros, būna labiau arba mažiau aktyvūs, pakanka, kad temperatūra būtų apie 0. O po sniegu tokia temperatūra išlieka sluoksniais. Juk meteorologai pripažįsta, kad šiltėjantis klimatas dirvožemio temperatūrą veikia ne taip žymiai kaip atmosferą. Labiausiai klimato kaita veikia dirvožemio įšalimo gylį – žiemą vis rečiau susidarant nuolatinei ir storai sniego dangai bei dažnėjant staigiems šalčio įsiveržimams, pasitaiko atvejų, kai dirvožemis įšąla arba negiliai (1–2 cm, lengvuose smėlinguose – iki 30 cm), arba tik trumpam laikotarpiui.

Nereikia galvoti, kad laukiniai gyviai nemoka slėptis. Dar daugiau, klostantis tokioms sąlygoms, kokios fiksuotos sausį, šliužai ne tik išgyvena, bet ir maitinasi bei auga. Dėl to reikia ypač susirūpinti ankstyva jų kontrole, kol kalsis pirmieji augalų lapeliai ir kol žmonės yra ramūs, nes dar ,,nemato“ šliužų. Būtent tuomet kontrolė yra efektyviausia. Jei pavėluojama, tada jie spėja sudėti kiaušinius, nes tokiomis žiemomis spėja ūgtelėti ir subręsta anksti pavasarį, nors ūgis lyg ir nedidelis.

Pasirinkti, kas geriausia

V.Pėstininkas pataria taikyti sėjomainą – šiltnamį paprasčiausia perkelti į naują vietą. Žinoma, jeigu yra kur. „Stacionariuose šiltnamiuose būtina prieš sodinimą rūpintis pačiu dirvožemiu. Taip pat dezinfekuoti šiltnamio vidų, pakeisti dalį dirvožemio arba jį pagerinti, – patarė V.Pėstininkas. – Kitas būdas – pasirinkti auginamas kultūras. Jeigu auginsime agurkus, duosime jiems daug drėgmės, tuomet tame pačiame šiltnamyje neaugs pomidorai.“

Anot konsultanto agrochemiko, bene geriausia apsauga – pakeltos lysvės. Tik ne visur įmanoma jas padaryti. Tačiau kur galima – reikėtų pabandyti, nes tai viena iš efektyviausių priemonių prieš šliužus. Tiesa, ant 10–15 cm pakeltų lysvių šonų dar reikia klijuoti apsaugines juosteles. Per jas šliužai neužlipa iki daržovių – šliaužioja apačioje. Kai lysvės pakeltos, palei jas galima barstyti ir kovai su kenkėjais skirtų medžiagų.

„Kiti bando lysves apsaugoti pajungdami silpną elektros srovę, kurią tiekia paprastos baterijos. Laidininkams pasirenka aliuminio ar vario juosteles. Ant jų užsiropsčiusius šliužus iš karto nupurto ir jie nukrenta ant žemės“, – dar vieną išbandytą patarimą pateikė V.Pėstininkas, siūlydamas sodininkams, šiltnamininkams paeksperimentuoti, surasti savų būdų. Tiesa, didelį ūkį turintis daržininkas to nedarys, nes labai didelės investicijos, bet pavieniai, auginantys mažus kiekius, tokiu apsisaugojimo nuo šliužų būdu pasinaudoti galėtų.

Pasitelkia kanadiečių patirtį

Kovai su kenkėjais, kad jie nesunaikintų išauginto derliaus, atsiranda vis naujų būdų. „Dabar rinkoje pasirodė tinkliukai nuo vikšrų – kopūstams augant lauke, tokiu retu tinkliuku juos uždengiame ir drugeliai nepriskrenda. O kopūstai labai gražiai auga“, – patarė konsultantas.

VšĮ „Vytauga“ būsimam sezonui pradeda ruoštis nuo rudens. Rudenį išvalo visus šiltnamius, sutvarko juos, ką galima, dezinfekuoja specialiomis priemonėmis. Auginimo apimtys nėra mažos. Anot vadovo, galima naudoti ir kanadietišką būdą. „Kanadiečiai pastumia sezoną iki karščių, o per karščius užbaigia. Kai prasideda karščiai, jie, nuėmę visą derlių, šiltnamius uždaro, kad įkaistų ir saulė bei karščio savaime viską išdegintų. Taip žūsta ir ligos, ir vabalai, graužikai. Tai natūralus šiltnamių dezinfekavimo būdas“, – idėja dalijosi konsultantas.

Vienas alytiškių šiltnamis jau apie 20 metų stovi toje pačioje vietoje. Pabandė jame tokį eksperimentą – uždarė ir išdegino karščiu. „Net krebždėjo šiltnamyje viskas nuo tokio dezinfekavimo“, – pastebėjo konsultantas. Anot jo, reikia, kad kaistų, nebūtų jokių vėdinimų. Būna pasirenkamas rugpjūčio mėnuo, kai pats karštis. Tada jie pomidorus, agurkus perkelia į lauką, o tuščią šiltnamį palieka saulės atokaitoje. Nors vėliau vėdinant įvairių kenkėjų ir vėl priskrenda, tačiau jų būna jau kur kas mažiau.

Anot V.Pėstininko, profesionalioje žemdirbystėje yra kitokios priemonės, skirtos laukams tiek nuo šliužų, tiek ir nuo kitų kenkėjų apsaugoti. Tačiau dažniausiai tai – cheminės medžiagos.

Žiema palanki išgyvenimui

Dr. Grita Skujienė, VU Gamtos mokslų fakulteto ir Gyvybės mokslų centro docentė:

Visi tie, kas slepiasi žemėje ar prie žemės, turėtų puikiai išgyventi – ši žiema jų neišnaikins, nes reikia, kad būtų staigus šaltis be sniego. Jei yra sniego, daug atšilimų, drėgna, o to šiemet pakankamai, – išgyvenimo sąlygos puikios.

Šliužai, priklausomai nuo temperatūros, būna labiau arba mažiau aktyvūs, pakanka, kad temperatūra būtų apie 0. O po sniegu tokia temperatūra išlieka sluoksniais. Juk meteorologai pripažįsta, kad šiltėjantis klimatas dirvožemio temperatūrą veikia ne taip žymiai kaip atmosferą. Labiausiai klimato kaita veikia dirvožemio įšalimo gylį – žiemą vis rečiau susidarant nuolatinei ir storai sniego dangai bei dažnėjant staigiems šalčio įsiveržimams, pasitaiko atvejų, kai dirvožemis įšąla arba negiliai (1–2 cm, lengvuose smėlinguose – iki 30 cm), arba tik trumpam laikotarpiui.

Nereikia galvoti, kad laukiniai gyviai nemoka slėptis. Dar daugiau, klostantis tokioms sąlygoms, kokios fiksuotos sausį, šliužai ne tik išgyvena, bet ir maitinasi bei auga. Dėl to reikia ypač susirūpinti ankstyva jų kontrole, kol kalsis pirmieji augalų lapeliai ir kol žmonės yra ramūs, nes dar ,,nemato“ šliužų. Būtent tuomet kontrolė yra efektyviausia. Jei pavėluojama, tada jie spėja sudėti kiaušinius, nes tokiomis žiemomis spėja ūgtelėti ir subręsta anksti pavasarį, nors ūgis lyg ir nedidelis.

Pasirinkti, kas geriausia

Dr. Povilas Mulerčikas, VDU Žemės ūkio akademijos docentas:

Visi matome, kad tikros žiemos su dideliais šalčiais nebuvo. Tokia žiema, kokia iki šiol buvo, jokios įtakos kenkėjų populiacijos mažėjimui neturės. Sakyčiau – kaip tik yra palankesnės sąlygos jiems peržiemoti negu buvo ankstesnę žiemą. Todėl pavasarį, vasarą, norint išvengti kenkėjų antplūdžio, bus būtina laikytis visų reikalavimų.

Priemonių yra įvairių. Jų pasirinkimas gana dažnai priklauso nuo kenkėjo rūšies bei kitų veiksnių. Pavyzdžiui, kovojant su invaziniais šliužais gali pagelbėti tik įvairių priemonių kompleksas. Vieno šimtu procentų veiksmingo metodo nėra.

Namų ūkiuose gali būti taikomas mechaninis jų rinkimas, įvairios gaudyklės, specialių priedangų jiems susirinkti sudarymas ir reguliarus jų tikrinimas. Dideliuose ūkiuose tokie metodai sunkiai įmanomi, o štai mažuose – tokį būdą galima panaudoti. Be to, dar galima auginti paukščius, kurie lesa būtent šliužus. Tam ypač tinka antys Indijos bėgikės. Jos ganėtinai efektyviai naikina šiuos kenkėjus. Taip pat reikia gausinti kenkėjų natūralių priešų: ežių, kurmių, rupūžių, laukinių paukščių, plėšrių vabalų populiacijas.

Aišku, tai daugiau liaudiški metodai, todėl negalima teigti, kad jie padeda 100 proc. Gal vienuose ūkiuose jie pasiteisins, kituose – ne. Be to, paukščių naudojimas kovojant su šliužais turi kitą pusę – paukščiai palieka daug išmatų, todėl kiemas jau nebus toks tvarkingas, nebebus tvarkinga, išpuoselėta žalia veja.

Kitas būdas išvengti įvairių kenkėjų – nesudaryti sąlygų jiems veistis. Tai reiškia, tvarkyti krūmynus, apleistus plotus. Labai dažnai privačių namų, sodų bendrijose būna taip, kad koks nors vienas sklypas netvarkomas, o kituose žmonės tvarkosi. Visi apleisti plotai, krūmynai, nepjauta aukšta žolė, įvairios numestos šiukšlės, lentos, šiferio lakštai, kitokios priedangos yra natūralios įvairių kenkėjų buveinės. Tarp jų – ir šliužų, kur jiems yra tiesiog palankios sąlygos veistis ir slėptis nuo priešų.

Stambiuose ūkiuose, matyt, nebus apsieita be augalų apsaugos priemonių. Lietuvoje yra registruota keletas profesionaliam naudojimui skirtų preparatų, moliuskocidų nuo šliužų, kurie naikina šliužus ir padeda nuo jų apsisaugoti. Tačiau tai chemiškai aktyvios medžiagos, kurios gali išsiplauti į gruntinius vandenis ir įtakoti ekologinę aplinkos būklę. Tad jie turi būti naudojami pagal reikalavimus.
Visi matome, kad tikros žiemos su dideliais šalčiais nebuvo. Tokia žiema, kokia iki šiol buvo, jokios įtakos kenkėjų populiacijos mažėjimui neturės. Sakyčiau – kaip tik yra palankesnės sąlygos jiems peržiemoti negu buvo ankstesnę žiemą. Todėl pavasarį, vasarą, norint išvengti kenkėjų antplūdžio, bus būtina laikytis visų reikalavimų.

Priemonių yra įvairių. Jų pasirinkimas gana dažnai priklauso nuo kenkėjo rūšies bei kitų veiksnių. Pavyzdžiui, kovojant su invaziniais šliužais gali pagelbėti tik įvairių priemonių kompleksas. Vieno šimtu procentų veiksmingo metodo nėra.

Namų ūkiuose gali būti taikomas mechaninis jų rinkimas, įvairios gaudyklės, specialių priedangų jiems susirinkti sudarymas ir reguliarus jų tikrinimas. Dideliuose ūkiuose tokie metodai sunkiai įmanomi, o štai mažuose – tokį būdą galima panaudoti. Be to, dar galima auginti paukščius, kurie lesa būtent šliužus. Tam ypač tinka antys Indijos bėgikės. Jos ganėtinai efektyviai naikina šiuos kenkėjus. Taip pat reikia gausinti kenkėjų natūralių priešų: ežių, kurmių, rupūžių, laukinių paukščių, plėšrių vabalų populiacijas.

Aišku, tai daugiau liaudiški metodai, todėl negalima teigti, kad jie padeda 100 proc. Gal vienuose ūkiuose jie pasiteisins, kituose – ne. Be to, paukščių naudojimas kovojant su šliužais turi kitą pusę – paukščiai palieka daug išmatų, todėl kiemas jau nebus toks tvarkingas, nebebus tvarkinga, išpuoselėta žalia veja.

Kitas būdas išvengti įvairių kenkėjų – nesudaryti sąlygų jiems veistis. Tai reiškia, tvarkyti krūmynus, apleistus plotus. Labai dažnai privačių namų, sodų bendrijose būna taip, kad koks nors vienas sklypas netvarkomas, o kituose žmonės tvarkosi. Visi apleisti plotai, krūmynai, nepjauta aukšta žolė, įvairios numestos šiukšlės, lentos, šiferio lakštai, kitokios priedangos yra natūralios įvairių kenkėjų buveinės. Tarp jų – ir šliužų, kur jiems yra tiesiog palankios sąlygos veistis ir slėptis nuo priešų.

Stambiuose ūkiuose, matyt, nebus apsieita be augalų apsaugos priemonių. Lietuvoje yra registruota keletas profesionaliam naudojimui skirtų preparatų, moliuskocidų nuo šliužų, kurie naikina šliužus ir padeda nuo jų apsisaugoti. Tačiau tai chemiškai aktyvios medžiagos, kurios gali išsiplauti į gruntinius vandenis ir įtakoti ekologinę aplinkos būklę. Tad jie turi būti naudojami pagal reikalavimus.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2023-03-07

„Mūsų krašto ūkininkai rinkosi arba į Rokiškį, arba į Vilnių“, – sako V. Varna. Sunkiai beišgyvenantys ūkininkai kol kas tik susirinko į būrį, tačiau V. Varna neatmeta, jog protestuoti gali suvažiuoti ir traktoriais. Jis pats augina apie 80 karvių, tačiau jau greitai rajono laukuose jų gali nelikti. V. Varna planuoja kitais metais nebeturėti pieno ūkio. Anot jo, naikinti pieno ūkį verčia nesąmoningos supirkimo kainos. Anksčiau už litrą pieno V. Varna teigia gaudavęs iki 47 centų, tačiau jau kurį laiką kaina krenta. O nuo vasario 1 dienos ūkininkui už litrą pieno supirkėjas temokės apie 24 centus – maždaug 10 centų mažiau nei sausį. Anot jo, už parduotą pieną gaunamų dabartinių pajamų užtektų tik sumokėti atlyginimus dviem samdomiems darbuotojams ir atsiskaityti už elektrą.

Žemiau savikainos

V. Varna svarsto, kad esant tokioms pieno kainoms ūkį nuo kracho gelbėja auginamos grūdinės kultūros. Išgyventi vien iš pieno ūkininkas nebemato galimybių, nes dar spaudžia ir įsipareigojimai bankams. „Su bankais nepajuokausi. Dieną pavėlavai sumokėti – ir jau procentai auga. Darbuotojui nesumokėsi, kitą dieną neateis – už dyką nedirbs“, – atsidūsta V. Varna. Netrukus ateis pavasaris, ūkininkui reikės pinigų sėjai, plėvelių ritiniams, detalių technikai, degalams. V. Varna skaičiuoja, kad išgyventų, jei už litrą pieno gautų bent po 40 centų, bet dabar mokami 24 ct – žemiau savikainos. Šioji siekia apie 27 ct už litrą pieno. „Kainos niekur nekrenta – nei detalės pigiau kainuoja, nei degalai. Tik mums pieno kaina krenta, ūkis jau sėda į minusą“, – apgailestauja V. Varna.

Auginti karvių nebeapsimoka

Miežiškių seniūnijoje kartu su sūnumi ūkininkaujantis Jonas Vidugiris laiko 50 melžiamų karvių. Nors jau prasidėjęs vasaris, ūkininkas sako net nežinantis, kiek gaus už pieną, – supirkėjas nėra paskelbęs kainos. Tik viešojoje erdvėje girdintis, kad visiems ji mažesnė nei sausį. Dar praėjusią vasarą už litrą pieno Vidugiriai gaudavo po 42 centus. Sausį supirkėjas ūkininkui mokėjo tik po 35 centus. „Bent jau būtų tokia kaina, kaip vasarą. Tada dar pakenčiama, o apie 30 centų – jau nuostolis, nebeapsimoka auginti gyvulių, karvių melžti“, – sako J. Vidugiris. Atsisakyti ūkio jam neleidžia turimi įsipareigojimai. „Tokios kainos yra nesąmonė ir negalės ilgai būti. Turės arba pakelti, arba valstybė ūkininkus paremti, nes su tokiomis kainomis pieno ūkiai tikrai neišgyvens“, – įsitikinęs J. Vidugiris. Vasarą per dieną primelžiantys virš tonos pieno, Vidugiriai dabar primelžia gerokai mažiau – apie 400 kg. Dalį pieno iš jų ūkio nuperka žmonės, gaminantys sūrius, ir moka apie 70 centų. Šie pirkėjai ūkininkui naudingesni nei didieji supirkėjai, tačiau viso primelžiamo pieno tokie nepaimtų.

Ūkių mažėjo, karvių daugėjo

Sausio 1 dienos duomenimis, Panevėžio rajone veikė 341 pieno ūkis. Dar prieš metus jų buvo visu pusšimčiu daugiau. Daugiausia šios veiklos atsisakė smulkūs ūkiai, auginę po 1–3 karves. Tačiau pačių karvių šiemet rajone daugiau – 7804, pernai ūkiuose mūkė 7730 žalosios. Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės teigimu, daugiausia karvių laikoma rajono žemės ūkio bendrovėse – 5006. Yra ir vienas stambus ūkininkas, turintis apie 1000 gyvulių. Vedėjos teigimu, pieno gamintojai turi dvi dideles problemas: pieno kainos ir investiciniai projektai. Norintieji dalyvauti atsinaujinimo programose – plėsti statinius ir panašiai – projektus pateikė dar 2021 metais. Tačiau atsakymus, ar projektas bus finansuojamas, gavo tik praėjusių metų pabaigoje, tai yra praėjus pusantrų metų. „Dabar žmonės nebežino, ką daryti. Pienas beveik už dyką, jo pagamintas pieno kilogramas nebeatperka savikainos, o išaugo visų statybinių medžiagų, darbų kainos, kilo atlyginimai. Ūkininkai neviltyje“, – pažymi Z. Bakanienė.

Siūlys indeksuoti kainas

Žemės ūkio ministerija teigia, kad nuo paėjusių metų spalio pieno supirkimo kaina ėmė mažėti dėl gerokai kritusių grietinėlės, sviesto ir kietojo sūrio kainų užsienio rinkose. Lietuva eksportuoja iki 70 proc. pieno produkcijos. Taip pat pastaruoju metu ėmė mažėti pieno produktų vartojimas ir vidaus rinkoje. Dėl šių priežasčių sumažėjus Lietuvoje pagamintos pieno produkcijos konkurencingumui ir susidarius nepalankioms pardavimų sąlygoms, pieno produktų perteklius kaupiamas sandėliuose. Ministerija tikina, jog artimiausiu metu planuojama inicijuoti teisės aktų pokyčius, kad pieno supirkimo kainos būtų indeksuotos pagal pieno produkcijos pardavimų kainas. Tai reiškia, kad brangstant pieno produktams, analogiškai kiltų ir ūkininkams mokama pieno kaina. Taip pat žadama peržiūrėti pieno ūkių investicinius projektus, kad jie nebūtų stabdomi ir įgyvendinami numatytu laiku. Taip pat parengtas įsakymo projektas dėl lengvatinių paskolų teikimo sąlygų.

Šaltinis: Daiva Savickienė, „Sekundė“, 2023-02-07

Tuo metu sviesto kainoje savo dalį labiausiai augino prekybininkai – per metus ji augo 8,3 punkto iki 35,5 proc. Pieno gamintojų dalis augo 6,4 punkto iki 24,3 proc., o perdirbėjų – mažėjo 14,7 punkto iki 22,8 procento.

Žemės ūkio duomenų centro stebimų „Tilsit“ sūrių kainos dalį labiausiai – 9,3 punkto – per metus augino perdirbėjai, tačiau jų dalis kainoje buvo mažiausia ir siekė 16,7 proc. Pieno gamintojų dalis sumenko 11,5 punkto ik 34,2 proc., tačiau išliko didžiausia. Tuo metu prekybininkų dalis per metus augo 2,3 punkto iki 31,7 procento.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-02-08

Raseinių rajono Požečių kaimo ūkininko kieme – eilė nuo pat ryto. Dėl mažų supirkimo kainų protestuojantis ūkininkas pieną dalija neatlygintinai.

Ūkininkas turi pasiruošęs toną pieno. Tokį kiekį 80 karvių laikantis ūkininkas primelžia per parą. Į eilę prie ūkininko dalijamo pieno stojusių gyventojų rankose – skirtingo dydžio indai. Pas vienus 5 ar 10 litrų, o pas kitus ir 20 ar 40 litrų dydžio. Gyventojai sako, kad tiesiai iš ūkio gaunamas pienas visai kitoks. Dovanų gauto pieno ne visiems lengvai sekasi ir panešti.

Pieną dalijantis ūkininkas už litrą iš supirkėjų dabar sako gaunantis 27 centus. „Prekybos centruose, kai pasižiūri, žiauru, kiek kainuoja pienas. Ir kai žinai, ką tu gauni už tą pieną ir kai žinai, kaip reikia dirbti, kažkaip liūdna darosi“, – neslepia Raseinių rajono ūkininkas Linas Mockus.

Protesto akcija – visoje Lietuvoje. Prie didžiųjų pieno perdirbėjų įmonių statomi kryžiai. „50 proc. sumažėjusi pieno kainą per mėnesį, mes dabar dirbame į minusą, mūsų pieno ūkiai – ant bankroto ribos, mes nežinome, kiek patempsim“, – piktinasi ūkininkas Darius.

„Žemaitijos pieno“ vadovas Telšiuose susirinkusius ūkininkus pakvietė pokalbio, žurnalistams pozicijos neišsakė. Rokiškio sūrio vadovas sako, kad žaliavinio pieno supirkimo kainą reguliuoja rinka. Ji krito sumažėjus eksportuojamų produktų paklausai ir kainai. „Mes ir ūkininkai esame vienoje valtyje – kai eksporto rinkose yra gerai, yra gerai ir perdirbėjui, ir ūkininkui, kada situacija keičiasi yra blogai visiems“, – tvirtina „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa.

Kryžiai kilo ir prie prekybos centrų piktinantis, kad parduotuvėse pienas 5 kartus brangesnis nei mokama ūkininkui. „Kryžiai žymi katastrofišką padėtį žemės ūkyje, konkrečiai, pieno sektoriuje. Pieno gamintojai šiuo metu gauna ženkliai mažesnę supirkimo kainą“, – sako ūkininkas Audrius.

Prekybos tinklas „Maxima“ atsiųstame komentare sako, kad su tiekėjais ieškantys sprendimų. Mažesnes dalies pieno produktų kainas žada ir prekybos tinklas „Iki“. „Prekybininkai produktus perka iš pieno produkcijos gamintojų, ne iš žaliavų tiekėjų ir kainos priklauso nuo tiekimo kainų – jei jos yra žemesnės, mes viską darome, kad jos sumažėtų ir mūsų lentynose“, – aiškina „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Žemės ūkio ministerija žada teisės aktų pakeitimus reguliuojant supirkimo kainas. „Reikia susieti žaliavinio pieno kainas su galutinės produkcijos kainomis, stiprinti derybines galias, nes yra geros sąlygos, kai žaliavinio pieno trūksta, tai yra prielaidos, kad ūkininkai turėtų stipresnes pozicijas“, – dėsto ministras Kęstutis Navickas.

Ministerijos siūlymus kritikuoja tiek ūkininkai, tiek ir perdirbėjai. Anot pastarųjų, reikėtų ne indeksuoti kainas, o keisti reguliavimą, kad gamintojai galėtų dirbti ne momentinėje rinkoje, kaip dabar. Žemės ūkio ministerija parengė pataisas, kad jau įgyvendinantys investicinius projektus ir su finansinėmis problemomis susiduriantys ūkiai galėtų kreiptis lengvatinės paskolos.

Šaltinis: lrt.lt, Kristina Karlonė, Aina Mizgirdė, Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, 2023-02-06