Žemės ūkio naujienos: 2023-03-03

Pasak jo, konsultacijos tęsis ir šią savaitę. „Tikiuosi, kad sprendimą rasime“, – pridūrė jis.

Lietuva jau kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl pagalbos. Ministras neskelbia, kokia parama galėtų pasiekti ūkininkus, tačiau jis taip pat neatmetė ir to, kad EK gali neleisti Lietuvai taikyti pagalbos priemonių pieno gamintojams. Pasak ministro, derybose Lietuvai „greičio ir stiprybės“ nesuteikia tai, kad pieno krizė yra tik Lietuvoje ir Latvijoje, o ne daugelyje ES šalių.

„Susitikimas su komisaru (žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu – BNS) yra planuojamas. Laukiame jo kabineto sprendimo, kad galėsime susitikti“, – pabrėžė ministras.

K. Navicko teigimu, pagalbos priemonių derinimas gali užtrukti mažiausiai mėnesį.

Ministras kalbėjo, kad „krizės gylis“ pasiektas, kadangi Lietuvos pieno gamybos sektoriuje yra labai daug smulkių ūkininkų.

„Kooperacija vyksta labai labai vangiai. Reikia iš visų pusių prisiimti atsakomybę“, – sakė jis, pabrėždamas, kad ministerija yra priėmusi sprendimus paskatinti kooperaciją, kad ūkiai galėtų modernizuotis.

K. Navickas sakė, kad ūkininkams pagalba bus teikiama: „Mes ūkininkų nepaliksime tiek, kiek mums leidžia įsipareigojimai dėl valstybės pagalbos teikimo, dėl paskolų teikimo, kitų instrumentų“.

Šiemet smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms ir ūkininkams baiminantis bankrotų bei prašant skubios valstybės paramos, žemdirbiai jau mėnesį pieną dalina gyventojams, pila į laukus. Žemdirbiai sako, kad padengti nuostolius dėl kritusių pieno kainų reikėtų 40 mln. eurų.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sausį mažėjo trečią mėnesį iš eilės – ji siekė 443,8 euro už toną ir buvo 12,9 proc. mažesnė nei gruodį, bet buvo 0,6 proc. didesnė nei pernai sausį. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės sausio mėnesį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 476,9 euro. Per mėnesį ši kaina sumažėjo 13 procentų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-03-02

Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius tvirtina, kad žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas turi pasiūlymų, kaip reikėtų spręsti „pieno krizę“, tačiau judėjimo greitis nėra pakankamas. Pasak jo, jau turėjo būti paruoštos nacionalinės priemonės situacijai spręsti. „Ministras pristatė savo matymą. Ministras turi tam tikrų pasiūlymų, bet reikia konstatuoti, kad greitis judėjimo nėra pakankamas, ypač jeigu iš Europos Sąjungos būtų neigiamas atsakymas dėl pagalbos suderinimo (jau yra gautas neigiamas atsakymas – Eltos pastaba), tai reiškia, kad tos nacionalinės priemonės turėjo būti paruoštos“, – trečiadienį po prezidento susitikimo su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais teigė J. Neverovičius.

Pasak K. Navicko, tai nulemia nestabilią situacija, kuri sukelia tokias situacijas ir galėtų būti sprendžiama mažesniems ūkininkams aktyviau kooperuojantis. „Mūsų krizė yra dėl dviejų priežasčių. Viena yra pokyčiai tarptautinėse pieno produktų rinkose. Aišku kita problema yra mūsų ūkių struktūra. Ir mes turime tikrai nemažą skaičių ūkininkų, kurie laiko mažą karvių skaičių. Dėl to turime tokią situaciją, kad kainos lubas, skaičiuojant sausio mėnesio duomenimis, turime nuo 15 centų apatinės ribos iki 69 centų siekiančios viršutinės ribos. Tai nepriveda prie stabilumo“, – trečiadienį žurnalistams teigė K. Navickas.

Ministras tvirtino, kad Žemės ūkio ministerija dar praeitais metais yra parengusi įstatyminius ir sisteminius pokyčius padėti kurtis ir veikti naujiems kooperatyvams. Bet, anot jo, reikalingas ryžtas veikti iš pieno gamintojų pusės. „Pati blogiausia situacija yra tame vidutiniame segmente, smulkiems ūkininkams. Ir tam receptas yra vienas – kooperacija. Arba, kai kuriais, atvejais galbūt savivaldybės pagalba įsikuriant pieno surinkimo punktus ir kitas priemones iš savo pusės. Iš savo pusės, iš ministerijos pusės mes tikrai esame pasirengę finansinėmis ir administracinėmis priemonėmis padėti.

Ir daugelis tų priemonių yra, jas tik reikia aktyvuoti“, – aiškino ministras. „Mes pakeitėme kooperacijos įstatymą. Padarėme papildomus balus, kooperatyvai kurie dalyvauja, kurie perdirba savo narių produkciją, vėl gauna papildomas priemones. Tai šiuos dalykus jau pasidarėme per praeitus metus, nelaukėme krizės“, – tikino jis. Galiausiai K. Navickas teigė, kad daugelyje kitų Europos valstybių mažesni ūkininkai organizuojasi į kooperatyvus, kurie sugeba tapti ir išlikti pagrindiniais pieno produkcijos perdirbėjais. „Vėlgi, dažnai lyginamės su Airija, Švedija ir Suomija, kur visur yra kooperatyvai.

Ir jie yra tie pagrindiniai perdirbėjai tos produkcijos“, – teigė jis. Pieno gamintojai jau keletą savaičių protestuoja pildami pieną į laukus arba dalindami jį nemokamai gyventojams. Taip ūkininkai reaguoja į ženkliai nukritusias žaliavinio pieno supirkimo kainas. Protesto akcija penktadienį surengta prie ŽŪM, ministerijoje vykstant pieno gamintojų, perdirbėjų, prekybininkų, Vyriausybės ir Konkurencijos tarybos atstovų susitikimui. Kaip po jo žurnalistams kalbėjo K. Navickas, pagalbos pieno ūkiams instrumentus dar būtina suderinti su Europos Komisija (EK), į kurią jau kreiptasi. Vis tik, ministro teigimu, kadangi padėtis pieno rinkoje unikali Lietuvai ir Latvijai, derybos Komisijoje – optimistišku atveju – gali užtrukti bent mėnesį.

Pieno gamintojai teigia esą nusivylę ŽŪM požiūriu į pieno gamintojų padėtį, kuri, jų teigimu, yra „daugiau nei neigiama“. Jų akcentuojama, kad per artimiausius šešis mėnesius ūkiams reikia 40 mln. eurų paramos vien tam, kad jie galėtų išsilaikyti. ŽŪM inicijuos teisės aktų keitimus, kuriais žaliavinio pieno kainos būtų indeksuojamos pagal produkcijos pardavimų kainas, pieno aukcionuose būtų prekiaujama kainas stebint realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip dabar. Dar ministerija ketina peržiūrėti ir pieno ūkių investicinius projektus, yra parengusi teisės aktų pataisas, pagal kurias jau įgyvendinantys investicinius projektus ir su finansinėmis problemomis susiduriantys ūkiai galės kreiptis lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms, taikyti kitas priemones.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) antradienį sulaukė Europos Komisijos (EK) atsakymo į Lietuvos prašymą skirti lėšų iš Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo. Anot ministro, už žemės ūkį atsakingo eurokomisaro Janusz Wojciechowski rašte minima, kad EK kol kas nemato priežasčių aktyvuoti rezervo lėšas. Vis dėlto, K. Navicko teigimu, diskusijos su EK tęsis toliau, aktyviau į jas įsijungus Latvijai, kurioje, pažymi ministras, situacija pieno rinkoje yra panaši kaip ir Lietuvoje. ŽŪM į eurokomisarą kreipėsi vasario pradžioje, Lietuvoje itin nukritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms. „Jie pasakė, kad kol kas nemato priežasčių aktyvuoti krizių rezervų fondą.

Dabar oficialiai prisijungia latviai. Dabar einame abi šalys, stipriname savo argumentus naujai pozicijai, skaičius“, – trečiadienį Prezidentūroje komentavo K. Navickas. „Tikimės tų sprendimų“, – teigė jis, pridūręs, kad EK rašte teigiama, jog Komisija „stebi situaciją“. „Vakar gavome atsakymą – neįvardinčiau, kad EK atsisakė (skirti paramą Lietuvai dėl įtemptos padėties pieno sektoriuje – ELTA). Ji kaip visada pasakė, kad stebi situaciją“, – kalbėjo K. Navickas. Jis taip pat pabrėžė, kad sulaukus EK sprendimo dėl paramos Lietuvai, ŽŪM „tikrai nedels ir tą pačią minutę“ apie tai paskelbs viešai. „Tikrai nedelsime paskelbdami, kada turime vieną ar kitą susitarimą. Mums šioje vietoje nėra susitarimo dėl kažkokios sumos, bet mums yra susitarimas dėl principo įdėjimo.

To mes negalime padaryti vieni, be ūkininkų, jų kooperatyvų“, – sakė K. Navickas. Vasarį EK nusiųstame oficialiame rašte K. Navickas atkreipė komisaro dėmesį į tai, kad Lietuvos rinka yra išskirtinė, nes eksportuojama daugiau kaip 60 proc. pieno produkcijos, tuomet pranešė ŽŪM. Jame esą argumentuota, jog sumažėjus paklausai eksporto ir vidaus rinkose, išliekant dideliems gamybos kaštams, sektorius susiduria su sunkumais. K. Navickas komisaro prašė suteikti „skubią išskirtinę paramą“ Lietuvos pieno gamintojams iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo. Taip pat kuo skubiau padidinti ilgai nekeistas intervencines lieso pieno miltelių ir sviesto kainas bei aktyvuoti privataus saugojimo priemonę, skirtą lieso pieno milteliams, sviestui ir visiems ilgo nokinimo sūriams.

Patys ūkininkai teigia, jog jiems reikia 40 mln. eurų vertės paramos. „Lyginant su praeitomis krizėmis, tuo metu greitis buvo didesnis krizėms atėjus. Reikėtų palinkėti ir dabartiniam ministrui palinkėti sėkmės tvarkantis su iššūkiais greičiau“, – pridūrė J. Neverovičius. J. Neverovičius tvirtina, kad prezidento nuomone, žemės ūkis yra integrali, svarbi, strateginė visos ekonomikos dalis, todėl iššūkiai šiame sektoriuje turi būti matomi ir taip pat reikalinga atitinkama reakcija iš valstybės pusės. „Yra trys sritys, kuriose prezidentas mato, kad reikėtų veiksmų. Pirma dalis yra trumpalaikė situacija ir tai, kad yra nemažai ūkių, kuriems reikalinga pagalba čia ir dabar. Kalbame apie tai, kad turi būti rastos priemonės kompensacijoms, pagalbai ūkiams, ypač kalbant apie tuos, kurie investavo į ūkius, modernizavo juos ir dabar būtų nedovanotina, jei valstybė nepadėtų tiems žmonėms atsilaikyti per krizės laikotarpį“, – sakė prezidento patarėjas.

„Antra dalis – išryškėjo geresnio rezervo valdymo poreikis. Tai yra tokia priemonė, kuri ir nacionaliniu pagrindu turi būti geriau naudojama. Trečia dalis – ilgalaikės perspektyvos veiksmų poreikis, kur matant cikliškumą, matome, kad iššūkiai kartojasi. Reikalingos priemonės, kurios padėtų suvaldyti cikliškumą“, – akcentavo jis. Prezidento vyr. patarėjas tikina, kad susitikimo metu nuskambėjo įvairių idėjų, kaip gerinti padėtį, tačiau labiausiai buvo akcentuojamas kooperavimas, kaip pagrindinė priemonė stiprinti derybinę Lietuvos žemės ūkio galią ir didinti pridėtinę vertę. „Nuskambėjo įvairių idėjų, pirmoje vietoje kooperavimas, kaip pagrindinė priemonė stiprinti derybinę galią, kokybę, didinti pridėtinę vertę gaminamą Lietuvos žemės ūkio.

Taip pat nuskambėjo poreikis organizuoti kažką panašaus į Garantijų fondą, Savitarpio pagalbos fondus, kur valstybė taip pat galėtų užtikrinti stabilesnį reguliavimą, kainų lygį ūkininkams, numatyti tam tikras grindis ir lubas kainų“, – aiškino J. Neverovičius. Jis pabrėžė, kad šiuo metu kilęs iššūkis yra rezultatas situacijos tarptautinėse rinkose. Tačiau, J. Neverovičius taip pat pažymėjo, kad „pieno krizei“ įtaką darė ir tai, jog nebuvo priimami tinkami sprendimai iš anksto valstybės lygiu. „Iš informacijos kurią gavome ir kurią ministras pristatė matome, kad šis iššūkis yra rezultatas situacijos tarptautinėse rinkose. Kadangi Lietuvos pieno sektorius yra labai stipriai priklausomas, yra eksportuojanti ūkio šaka, būtent dėl to ir gavo tą smūgį. Kalbant apie žemės ūkio ateitį, tuos klausimus santykių tarp gamybos, perdirbimo ir prekybos, reikėtų nagrinėti“, – teigė prezidento patarėjas.

Pirmadienį LRT radijui K. Navickas neatmetė, jog EK apskritai nepatvirtins jokių priemonių. Tuo metu pasitarime dalyvavę ūkininkų atstovai teigė, kad konkretaus susitarimo pasitarime pasiekta nebuvo, o nei perdirbėjai, nei prekybininkai nesutiko sumažinti savo kainos dalies ir daugiau skirti ūkininkams. Pieno gamintojai teigia esą nusivylę ŽŪM požiūriu į pieno gamintojų padėtį, kuri, jų teigimu, yra „daugiau nei neigiama“.

Jų akcentuojama, kad per artimiausius šešis mėnesius ūkiams reikia 40 mln. eurų paramos vien tam, kad jie galėtų išsilaikyti. ŽŪM inicijuos teisės aktų keitimus, kuriais žaliavinio pieno kainos būtų indeksuojamos pagal produkcijos pardavimų kainas, pieno aukcionuose būtų prekiaujama kainas stebint realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip dabar. Dar ministerija ketina peržiūrėti ir pieno ūkių investicinius projektus, yra parengusi teisės aktų pataisas, pagal kurias jau įgyvendinantys investicinius projektus ir su finansinėmis problemomis susiduriantys ūkiai galės kreiptis lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms, taikyti kitas priemones.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-03-01

Grūdų sunaudojimo padidėjimas prognozuojamas dėl didesnio grūdų sunaudojimo pašarams ir pramonėje. 2022–2023 m., palyginti su 2021–2022 m., grūdų sunaudojimas pasaulyje turėtų būti mažesnis 20,5 mln. t. 2022–2023 m. grūdų prekybos apimtys pasaulyje pagal naujausias prognozes turėtų sudaryti 406,5 mln. t ir tai būtų 1,3 mln. t daugiau nei buvo prognozuota 2022 m. lapkričio mėn., bet 17,3 mln. t mažiau, palyginti su 2021–2022 m. Prekybos prognozė, 2023 m. sausio mėn. prognozę palyginti su 2022 m. lapkričio mėn., padidinta dėl didesnės prekybos kviečiais pasaulyje

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 2 (416) / 2023 m

Augalininkystės tarnyba labai dėkinga 62 ūkio subjektams (ūkininkams ir kelioms žemės ūkio bendrovėms), kurie suteikė Augalininkystės tarnybos regioninių skyrių specialistams sąlygas neatlygintinai paimti 101 grūdų ėminį ir informaciją apie augintus javus (auginimo vietą, javų tręšimą, AAP naudojimą, sėjomainą ir kt.).

2023 m. vasario 7–9 d. Augalininkystės tarnyboje viešėjo JK grūdų patvirtinimo sistemos projekto atstovas Gunther Hentschel, kuris užregistravo grūdų mėginius ir surinktą informaciją specialioje IT sistemoje bei juos išsiuntė į JAV laboratoriją (-as) cheminiams tyrimams (stabilaus izotopų santykio tyrimams, išmatuojant deguonies, anglies, azoto, sieros, vandenilio ir stroncio, jei įmanoma, santykius).

Tiek Augalininkystės tarnyba, tiek projekto organizatoriai džiaugiasi, kad Ukraina, Estija ir Lietuva – pirmosios šalys, kurios operatyviai sudalyvavo minėtame projekte ir sugebėjo per trumpą laiką ir ne derliaus nuėmimo metu paimti nemažai grūdų ėminių.

Šaltinis: vatzum.lt, 2023-02-28

V. Abukauskas yra baigęs Lietuvos žemės ūkio universiteto agronomijos bakalauro studijas, Aleksandro Stulginskio universitete įgijo agronomijos magistro laipsnį.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-03