Žemės ūkio naujienos: 2023-06-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Nors pasėlių deklaravimo terminas pratęstas, ūkininkai tikina – naujoji tvarka įvedė sumaištį
Antradienį baigiantis anksčiau nustatytam pasėlių deklaravimo terminui, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) iki mėnesio pabaigos dar leis ūkininkams pildyti deklaracijas ir netaikys sankcijų. Anksčiau teigta, kad už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama procentu. Patys ūkininkai sako, nauja deklaravimo tvarka sukėlė sumaišties. Visuotiniame grūdininkų suvažiavime netyla diskusijos dėl pasėlių deklaravimo. Antradienis – paskutinė diena, tačiau kai kurie ūkininkai iki šiol nesusitvarko su šiuo iššūkiu. Būtent taip vadina naująsias deklaravimo taisykles.
Kauno rajono ūkininkas Tomas Dirmeikis sako, naujosios pasėlių deklaravimo taisyklės atsirado tik prieš pat deklaravimo pradžią, o jam jau vykstant dar buvo keičiamos. Esą dalies reikalavimų įgyvendinti nesiėmė.
„Didžioji laukų dalis buvo užsėta žieminėmis kultūromis. Dėl to aš negalėjau atitikti negamybinių plotų reikalavimo ir gausiu tik bazinę išmoką. Arba buvo kitas variantas – naikinti žiemines kultūras mano pasėliuose, bet tam ryžtis aš neišdrįsau“, – pripažįsta T. Dirmeikis.
Norėdami gauti papildomas išmokas, ūkininkai pirmą kartą turi rinktis ir savo veikloje pritaikyti aplinkosaugai skirtas ekoschemas, tai yra, palikti nenaudojamų plotų. Nuo to keičiasi ir galima išmoka. Ministerijos teigimu, po deklaravimo vidutiniškai ji turėtų siekti apie 206 eurus už hektarą. Tačiau Grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas sako, jog taisyklių kai kuriais atvejais įgyvendinti nepavyksta ir techniškai.
„Ir dėl negamybinių plotų 5 proc. turime palikti, praktiškai privalomai – to privalomumo kitose ES šalyse nėra. Dar vienas klausimas, kuris sukėlė labai daug diskusijų – apsaugos juostų prie vandens telkinių palikimas, bet paaiškėjo, kad dabar jų uždeklaruoti praktiškai neįmanoma dėl įvairiausių priežasčių. Ministerija žadėjo ir vis dar žada padaryti pataisymus, nors deklaravimas baigiasi“, – piktinasi A. Macijauskas.
Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, deklaracijas užpildė per 80 proc. ūkininkų. Ministerija iki birželio 30 dienos leis jiems toliau pildyti deklaracijas ir nebaus, nors praėjusią savaitę skelbė – už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma būtų mažėjusi 1 proc. Šį sprendimą, pasak ministro, lėmė ir sudėtingos taisyklės, ir orai.
„Dabar tie žalinimo įsipareigojimai apskritai tampa privalomi, o ant viršaus eina visas sąrašas įvairių priemonių, kuriose reikia sudėlioti, pakeisti. Sausra lemia, kad deklaravimo pradžioje yra vienas pasėlis, o dabar, panašu, kad jau nėra prasmės jo laikyti. Tai pasikeitė. Netgi finansiškai gal yra naudingiau turėti kitą. Čia daug tokių veiksnių“, – aiškina K. Navickas.
Ūkininkų sąjunga atkreipia dėmesį – nemaža dalis ūkininkų vyresnio amžiaus, esą taisyklės apima šimtus puslapių, todėl ir dabar seniūnijose tyso eilės. Jei ūkininkai ir užpildys deklaracijas, tai, esą tikėtina, radę kompromisą savo sąskaita.
„Ar tai padės pabaigti procesą? Aš tikiu, taip, ūkininkai bus pabaigę užsideklaruoti. Ar jie užsideklaruos tik iš bėdos, ar geriausiu būdu ūkininkui, kad ir jam būtų ekonomiškai naudingiausia, tai dėl šito labai rimtai abejoju. Norint rasti tuos sprendimus reikia be galo daug laiko ir tikrai tie specialistai vienam žmogui tiek skirti negali“, – sako sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra pareiškusi, kad daug kritikos sulaukiančiam ministrui K. Navickui klausimų iškeltų dėl tolesnio darbo, jei pasėlių deklaravimas būtų nesėkmingas.
Atsisakyta perteklinių reikalavimų naudojant požeminio vandens išteklius
Vyriausybė pritarė trijų aprašų ir Žemės gelmių registro nuostatų pakeitimams, kuriais į nacionalinius teisės aktus perkeliami poveikio aplinkai vertinimo direktyvos reikalavimai, susiję su leidimo išdavimu ir jo turiniu. Taip pat atsisakius perteklinių reikalavimų mažinama administracinė našta institucijoms. Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo tvarkos aprašas numato, kad siekiant susieti leidimus su poveikio aplinkai vertinimu (PAV), juose bus pateikiama nuoroda į PAV sprendimą.
Leidimą išdavusi institucija turės PAV sprendimą paviešinti ir informuoti apie leidimo išdavimą Aplinkos apsaugos agentūrą, kitas PAV procedūrose dalyvavusias institucijas. Užtikrinant ir kitų šalių visuomenės teisę gauti informaciją, tais atvejais, kai atliktos tarpvalstybinio PAV procedūros apie išduotus leidimus bus informuojama ir Aplinkos ministerija. Analogiški veiksmai turės būti atliekami ir priėmus sprendimą neišduoti leidimo.
Kiti svarbūs pakeitimai parengti atsižvelgiant į tai, kad žemės valdymo ir naudojimo politiką nuo 2023 m. sausio 4 d. formuoja Aplinkos ministerija ir kad 2022 m. birželio 30 d. priėmus Žemės įstatymo pakeitimą, nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybinės žemės patikėtinėmis miestų ir miestelių teritorijų ribose bus savivaldybės.
Atsisakoma reikalavimo pateikti žemės savininko ir valdytojo, kai numatoma naudoti privačioje žemėje, savivaldybės žemės valdytojo, kai numatoma naudoti savivaldybės žemėje, arba valstybinės žemės patikėtinio, kai numatoma naudoti valstybinėje žemėje rašytinį sutikimą leisti naudoti požeminio vandens išteklius jų žemėje.
Išvardintų asmenų ir institucijų sutikimai išduodami kituose gręžinio įrengimo etapuose, todėl šiame etape reikalavimas laikytinas pertekliniu, didinančiu naštą valstybės institucijoms teikiant sutikimus ir bendrai vertinant pateiktus dokumentus.
Žemės gelmių registro nuostatai patikslinti papildant tvarkomų duomenų sąrašą Žemės gelmių registro gręžinių dalyje, įtraukiant į jį požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos (VAZ) pirmosios juostos ribą. Šiuo pakeitimu siekiama supaprastinti VAZ keitimo tvarką aplink individualiai apsirūpinančių geriamuoju vandeniu požeminio vandens vandenvietes (gręžinius), kai nereikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius. Artimiausiu metu bus pateikti derinti ir tai numatantis Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo pakeitimo projektas.
Taip pat Vyriausybė pritarė Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo ir Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos aprašo redakcinio pobūdžio pakeitimams.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-06-16
Dauguma šalies melioracijos tinklų susidėvėję – atnaujinti reikėtų bent milijardo eurų
Daugiau nei du trečdaliai šalies melioracijos tinklų susidėvėję. Skaičiuojama, kad melioracijai atnaujinti reikėtų bent milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija siūlo steigti fondą, kurio dalis būtų surenkama įvedus žemės mokestį. Ūkininkai fondo idėjai pritaria, tačiau abejoja, ar nauja rinkliava atneš naudos. Nors šalies ūkiai kenčia nuo sausros, dėl prastos melioracijos net ir dabar galima laukuose pamatyti pelkių. Kelmės rajono ūkininkas Martynas Puidokas, valdantis apie 200 hektarų sako, kad daugelyje laukų melioracijos sistemos visai susidėvėjusios.
„Vieną lauką rudenį žieminiais kviečiais sėjome. Pasėjome tiek, kiek galėjome, nes rudenį buvo bala didžiausia. Pavasarį dar kažkiek laikėsi tas vanduo, kai atslūgo tada įsėjome vasarinius, kiek įmanoma buvo. Bet ir tai matome – lopinėlis, negalėjome net pavasarį pasėti. Čia tokių pavyzdžių vis daugėja“, – pastebi ūkininkas Martynas Puidokas.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per 70 proc. šalies melioracijos sistemų – susidėvėjusios. Melioracijai šiemet numatyta apie 20 mln. eurų valstybės ir Europos Sąjungos lėšų. Daugiau, kaip pusė tenka vien priežiūrai. Prie melioracijos tinklų atnaujinimo prisideda ir savivaldybės, šiemet iš savo biudžetų skyrusios pustrečio milijono eurų.
„Apie 300 tūkst. dar yra skiriama iš savivaldybės biudžeto, bet mes daugiau akcentuojamės į gyvenviečių problemas. Ten melioracijos problemos yra rimtos, skęsta gyventojų sklypai, skęsta rūsiai“, – tvirtina Šiaulių rajono meras Česlovas Greičius.
Žemės ūkio ministerija siūlo steigti melioracijos fondą. Pirmaisiais metais į fondą siekiama surinkti apie 30 mln. eurų. Daugiau, kaip pusę – iš privataus sektoriaus. Prisidėti galėtų ir kelininkai, miškininkai, geležinkelininkai – visi, kurie gauna naudą iš melioracijos infrastruktūros. Didelę dalį fondo lėšų sudarytų žemės mokestis savininkams.
„Pirmais metais <…> įmoka būtų 6,6, 7,7 eurų už hektarą metams. Taip palaipsniui siekiant tų 11 eurų už hektarą įmokos 2029-aisiais metais“, – sako Žemės ūkio ministerijos atstovė Violeta Važnevičienė.
Ūkininkų sąjunga tokius ministerijos ketinimus vertina kritiškai. Fondas esą reikalingas, bet tai neturėtų tapti nauja rinkliava.
„Vertindamas sistemą ūkininkas ar žemės savininkas žiūri, o kas man iš to. Jei aš sumokėsiu tiek pinigų, kada perspektyvoje ta mano melioracijos sistema pagerės.
Būtent šie metai žemės ūkiui tikrai nusimato ne pelno metai. Kalbame apie nuostolius, tik dar nežinome, kokio dydžio jie bus. Bet kurie ketinimai didinti mokesčius bendruomenėje priimami labai jautriai“, – komentuoja Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad melioracijos statiniams rekonstruoti iš viso reikėtų daugiau, kaip milijardo eurų. Dar tiek pat būtina skirti ir sistemų priežiūrai.
Šaltinis: Aina Mizgirdė, Mindaugas Didžiulis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2023-06-17
Rinkos dalyviai turi pastabų pieno įstatymo projektui: ragina įtraukti prekybininkus, įspėja apie apėjimo schemas
Ūkininkų bei perdirbėjų atstovai kritikuoja naują vadinamojo pieno įstatymo redakciją – teigiama, kad Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtas projektas nebuvo derintas su rinkos dalyviais, į jį neįtraukti prekybininkai, o įstatymą perdirbėjai esą nesudėtingai apeis registruodami įmones Latvijoje arba Lenkijoje. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) šį trečiadienį išklausė socialinių partnerių pastabas parlamentui jau pateiktam Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo paketui.
KRK klausymų metu pieno gamintojų ir perdirbėjų atstovai prašė projektą grąžinti ir patobulinti. „Jei įstatymas bus priimtas, esu įsitikinęs, kad jis neveiks arba nevykdysime jo“, – sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Pasak jo, įstatymu turėtų būti reguliuojama ir prekybos tinklų pieno kainos dalis.
„Įstatymu bandoma sureguliuoti kainas tarp smulkių, vidutinių ir didesnių pieno gamintojų, o prekybininkai paliekami nuošalyje. Šitą veiksmą, tą juodą darbą, paliekama atlikti pieno perdirbėjams ir pačiai valstybei užkraunant kokiai nors įmonei kontrolę. Tai yra tikrai nesąžininga“, – parlamentarams kalbėjo J. Sviderskis. Jo aiškinimu, šiuo metu prekybininkų veiksmus reglamentuojantis Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų įstatymas nėra veiksmingas ir nesureguliuoja antkainio, kurį pieno kainai taiko prekybininkai.
Ūkininkų atstovas taip pat pažymėjo, jog naują tvarką perdirbėjai galės nesunkiai apeiti supirkinėdami pieną per užsienyje registruotas bendroves. „Labai nesudėtinga įmonę įregistruoti Latvijoje ar Lenkijoje. Ir supirkinės „Rokiškio sūris“ tik per Latvijoje registruotą įmonę“, – tikino J. Sviderskis. Keturias pieno perdirbimo bendroves atstovaujantis lobistų kontoros „Vento Nuovo“ vadovas Šarūnas Frolenko taip pat aiškino, jog perdirbėjai lengvai išvengs naujojo reglamentavimo, nes jis galiotų tik Lietuvoje. „Jį apeiti to norintys tikrai galės“, – akcentavo jis.
Lobistas taip pat kritikavo ŽŪM, esą projektas nebuvo suderintas su rinkos dalyviais. „Vienintelis pasitarimas, kuris buvo, jis buvo tikrai ne paskutinėje stadijoje“, – kalbėjo Š. Frolenko. Perdirbėjų atstovas dar išskyrė, kad jei įstatymas įsigaliotų, pirkėjai būtų priversti atskleisti savo konkurencinės veiklos sąlygas – priemokų skyrimo tvarką ir konkrečius jų dydžius.
Dėl to esą mažėtų konkurencija, kadangi „visi vieni nuo kitų galės nusikopijuoti“. Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad įsigyjant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, kai pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę, jo kaina negalėtų būti mažesnė negu pieno, kurį pirkėjas pasiima pats. Pasak Š. Frolenko, tai reiškia, jog perdirbėjai privalės mokėti vienodą kainą už pieną nepriklausomai nuo jo kokybės. „Atrodo logiška – tam kuris atveža negalima mokėti vidutiniškai mažiau, nei tam, iš kurio pasiimi, nuvažiuoji pats.
(…) Bet paprastai nuvažiuojama pasiimti pas didelį gamintoją, kuris turi geriausią kokybę. Tie, kurie atvažiuoja, deja, labai dažnu atveju, tai yra prasčiausia kokybė. Šiandien šitas sakinys realiai rinkoje reiškia, kad nebus galima mokėti mažiau už prastą kokybę“, – dėstė lobistas.
ŽŪM: įstatymo reikia, nes pieno gamintojai neturi lygių derybinių galių
Žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas KRK nariams argumentavo, kad šiuo metu apie 12 tūkst. Lietuvos pieno gamintojų neturi lygiaverčių derybinių galių parduodant pieną perdirbėjams, kurie esą naudojasi dominuojančia padėtimi. „Prekiaujant pienu stebimi nesąžiningi veiksmai iš pieno pirkėjų pusės, kuomet pieno kainos keičiamos neįspėjus, nevyksta derybos dėl pieno kainų, apie kainų keitimą informuojama prasidėjus įskaitiniam mėnesiui, manipuliuojama keičiant priemokų ir priedų dydžius“, – sakė V. Abukauskas.
ŽŪM Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Savickienė aiškino, kad pieno įstatymo pataisų nereiktų, jei pieno gamintojų ir pirkėjų sutartiniai santykiai būtų „šiek tiek sąžiningesni“. „Tau lyg pažadėta kaina, bet tik jei atitiksi eilę sąlygų – pažadėta už tą pieno kiekį, kurį parduodi šiandien. Pieno pirkėjas naudojasi kaip ir tavo uždirbtais pinigais, bet tu juos gauni su tam tikrus atidėjimu.
Kaip mes mėnesį atidirbame ir gauname atlyginimą, o ne kažkur po pusės metų, jei tiek toje įmonėje dirbsime ir ne kartą nepavėluosime į darbą ir pan.“, – sakė R. Savickienė. „Jei pieno pardavėjas pardavė pieną, yra numatytos sąlygos, tai jis ir turi už tą laikotarpį gauti pilną pieno kainą, kas yra suderėta. Ir pieno įstatymas gimsta dėl to, kad yra nelygios derybinės galios“, – pabrėžė ji.
Naujos redakcijos pieno įstatymas jau Seime
ŽŪM paruoštomis pataisomis siekiama stiprinti žalio pieno pardavėjų derybines galias, aiškiau apibrėžti jo kainodarą ir skatinti kooperaciją. Gegužės pabaigoje jos buvo sėkmingai pateiktos Seimui. Ministerija siūlo nustatyti nesąžiningų pieno pirkimo praktikų sąrašą, įpareigoti pirkėjus aiškiai nustatyti, kokia tvarka mokės priedus ir priemokas. Įtvirtinus pakeitimus, pirkėjai sutartyse privalėtų nustatyti pastovią ir pagal žemės ūkio ministro nustatytus rodiklius apskaičiuotą pieno kainą, kuri būtų perskaičiuojama, jei rodikliai keistųsi. Įstatyme numatyta, kad rodiklius galėtų lemti rinkos ir gamybos išteklių kainų pokyčiai, indeksus, galutinės pieno kainos apskaičiavimo metodai, kiti veiksniai.
Būtų draudžiama savavališkai keisti pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas prieš tai nepranešus kitai sutarties šaliai. Dar pirkimo kaina negalėtų būti mažinama dažniau nei du parduodamo pieno tiekimo laikotarpius paeiliui. Be to, pirkėjai negalėtų taikyti kitokių priemokų ir priedų ar jų dydžių, nei nustatė pagal savo sudarytą tvarką. Priemokų ir priedų sistema būtų vieša ir iš anksto žinoma.
Mokamų priedų suma negalėtų viršyti 20 proc. pieno pirkimo kainos. Taip pat pirkėjas iš Lietuvoje registruoto pardavėjo negalėtų pirkti pieno, kurio sudėtis ir kokybė nebuvo įvertinta valstybės valdomoje akredituotoje laboratorijoje. Konkurencijos taryba yra paskelbusi, kad įstatyme numatomas pieno supirkimo kainų reguliavimas bei kainodaros viešinimas, gali riboti konkurenciją pieno sektoriuje.
ŽŪM parengė naują įstatymo redakciją reaguodama į nuo šių metų ženkliai kritusias žaliavinio pieno supirkimo kainas, dėl kurių ūkininkai pradėjo protestus, dalis jų reikalavo 40 mln. eurų skubios paramos. ŽŪM išmokoms pieno gamintojams jau skyrė 8 mln. eurų, daugiau finansavimo tikimasi sulaukti iš Europos Komisijos.
Nausėda: pieno krizė parodė, jog galimiems rinkos sukrėtimams nebuvo pasiruošta
Seimui svarstant vadinamąjį pieno įstatymą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sektoriui būtini pokyčiai, kurie sušvelnintų rinkos svyravimų poveikį ūkininkams. Savo metiniame pranešime šalies vadovas išsakė kritiką, kad šiemet ženkliai nukritus pieno supirkimo kainoms sektorius nebuvo paruoštas kilusiai krizei.
„Neatliktų darbų turime ir žemės ūkyje. Pastaroji pieno krizė parodė, kad vis dar trūksta ilgalaikių ir tvarių mechanizmų, kurie padėtų išvengti tokių rinkos sukrėtimų ar bent sušvelninti jų poveikį“, – antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad Seimui jau pateiktos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengto Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisos. Jomis siekiama stiprinti žalio pieno pardavėjų derybines galias, aiškiau apibrėžti jo kainodarą ir skatinti kooperaciją. Gegužės pabaigoje jos buvo sėkmingai pateiktos Seimui.
Ministerija parengė naują įstatymo redakciją reaguodama į nuo šių metų ženkliai kritusias žaliavinio pieno supirkimo kainas, dėl kurių ūkininkai pradėjo protestus, dalis jų reikalavo 40 mln. eurų skubios paramos. ŽŪM išmokoms pieno gamintojams jau skyrė 8 mln. eurų, daugiau finansavimo tikimasi sulaukti iš Europos Komisijos.
Grūdų atsargos pasaulyje 2023–2024 derliaus metų pabaigoje numatomos mažesnės
GC naujausios prognozės duomenimis, grūdų atsargos pasaulyje 2023–2024 derliaus metų pabaigoje numatomos mažesnės 0,9 mln. t ir turėtų sudaryti 580,5 mln. t, bei tai būtų 8,4 mln. t mažiau, palyginti su 2022–2023 derliaus metų pabaigoje numatomomis atsargomis. IGC naujausiais duomenimis, kviečių derlius pasaulyje 2023–2024 m. gali siekti 782,7 mln. t ir tai būtų 4,6 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2023 m. balandžio mėn., bei 8,4 mln. t mažiau, palyginti su 2022–2023 m.
Kviečių sunaudojimaspasaulyje analizuojamu laikotarpiu turėtų sudaryti794,5 mln. t ir tai būtų 0,5 mln. t daugiau neiankstesnėje prognozėje, bet 0,1 mln. t mažiau,palyginti su 2022–2023 m. Kviečių sunaudojimas2023–2024 m., palyginti su 2022–2023 m., maistuigali padidėti 1,0 proc. (iki 553,7 mln. t), pramonei– 5,1 proc. (iki 24,8 mln. t), o pašarams – sumažėti3,7 proc. (iki 146,7 mln. t).
IGC prognozės duomenimis, kviečių prekybos 2023 m. gegužės mėn. prognozė padidinta 0,9 mln. t, o 2023–2024 m., palyginus su 2022– 2023 m., gali būti mažesnė 5,6 mln. t ir sudaryti 194,0 mln. t. Kviečių atsargų prognozė per analizuojamą laikotarpį sumažinta 6,0 mln. t. 2023–2024 m., palyginti su 2022–2023 m., kviečių atsargos gali būti 11,9 mln. t mažesnės ir sudaryti 271,0 mln. t.
