Žemės ūkio naujienos: 2023-07-03. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ką daryti ūkininkui, patyrusiam nuostolių dėl gamtos stichinių reiškinių
Kiekvienais metais gamta žemdirbiams pateikia vis kitokių nemalonių staigmenų – tai per daug lietaus, tai sausra, tai šalnos. Žemės ūkio ministerija yra parengusi rekomendacijas: 1) savivaldybėms, kaip jos turėtų valdyti ekstremaliąją situaciją; 2) žemdirbiams, patyrusiems nuostolių dėl įvairių stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių augalų žūtį. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai savivaldybėje ar jos dalyje nustačius stichinį meteorologinį reiškinį, savivaldybė renka jai teikiamus žemdirbių duomenis apie sunaikintus augalus ir juos vertina.
Žemdirbys, pamatęs, kad meteorologinis reiškinys jo ūkyje sunaikino žemės ūkio augalus, turi pateikti šią informaciją kartu su pagrindžiančiais dokumentais (nurodytu preliminariu žuvusių augalų plotu ir jo nuotraukomis) savivaldybei, kurioje yra jo ūkis. Informacija teikiama raštu arba elektroniniu būdu.
Ekstremaliojo įvykio įvertinimui ir konstatavimui savivaldybėse sudaromos plotų apžiūros ir įvertinimo darbo grupės ar komisijos.
Jeigu savivaldybės lygio ekstremalioji situacija atšaukiama, žemdirbiai nepraranda teisės kreiptis dėl valstybės paramos už patirtą žalą – prašymai gali būti teikiami trejus metus nuo žalos atsiradimo.
Kaip ūkininkams išvengti sankcijų dėl neįvykdytų ES paramos įsipareigojimų?
Sankcijos negali būti taikomos ir išmokos neprarandamos, jei reikalavimų nesilaikoma dėl force majeure ir išimtinių aplinkybių.
Sausros, liūčių ir kitų ypatingų aplinkybių poveikis turi būti įrodomas konkretaus ūkio lygmeniu – nuo sankcijų negali būti atleidžiami apskritai visi žemės ūkio subjektai.
Ūkininkas, kurio valda pateko į pavojingo meteorologinio reiškinio teritoriją, turi pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai savo laukų ar valdos nuotraukas per mobiliąją „NMA Agro“ programėlę. Tą reikia padaryti per 15 darbo dienų nuo įvykio dienos.
NMA, esant reikalui, gali kreiptis į ūkininką papildomų įrodymų ar paaiškinimų, kaip stichinis reiškinys paveikė įsipareigojimų vykdymą, rodiklių nepasiekimą ir pan.
Ką daryti, jei nukentėjęs žemdirbys negali įvykdyti sutarčių?
Jei žemės ūkio subjektai dėl force majeure aplinkybių negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų bankams, produkcijos supirkėjams ar kreditoriams, pirmiausia turėtų kreiptis į juos ir pranešti apie atsiradusias aplinkybes bei jų įtaką sutarties įvykdymui.
Kaip įrodymas gali būti panaudotos force majeure aplinkybes patvirtinančios pažymos, kurias išduoda Prekybos, pramonės ir amatų rūmai pagal veiklos zonas (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio).
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-06-30
Pirmasis biometanas iš lietuviško mėšlo – pirmajam registruotam biometanu varomam traktoriui Lietuvoje
Žemės ūkio ministerijos specialistai dalyvavo Biržuose surengtoje praktinėje konferencijoje, kurioje pristatytas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšomis finansuojamas Europos inovacijų partnerystės (EIP) projektas „Inovatyvių biodujų gamybos technologijų ir biometano naudojimas žemės ūkyje“ bei pademonstruotos jo metu įdiegtos technologijos.
Šio projekto tikslas – praktiškai įdiegti ir Lietuvos žemės ūkyje populiarinti pirmąjį Lietuvoje žiedinės ekonomikos pagrindu veikiantį nepertraukiamą biometano gamybos kompleksą, apimantį žaliavų ir atliekų tiekimo grandines, biodujų gamybą, biometano išgavimą bei jo panaudojimą žemės ūkio technikoje bei transporte.
Projektą įgyvendina UAB „Addeco“ su partneriais: Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, VšĮ „Aukštaitijos profesinio rengimo centras“, ŽŪB „Agaro riešutas“, UAB „Alantos agroservisas“, ūkininkais Linu Šateika, Andriumi Baubliu ir UAB „Agaras“.
Pirmasis biometano gamybos įrenginys Lietuvoje pradėjo veikti šį pavasarį. Jis buvo integruotas į projekto partnerio UAB „Agaras“ biodujų jėgainę. Įrenginio našumas – 4 m3/val. biometano.
Praktinės konferencijos metu pademonstruotas biometano suslėgimo ir pildymo įrenginys, skirtas suslėgti biometaną iki 250 barų slėgio. Biometanu buvo užpildytas traktorius New Holland T6.180 – pirmasis pasaulyje serijiniu būdu gaminamas biometanu varomas traktorius ir pirmasis Lietuvoje oficialiai įregistruotas dujinis traktorius.
Liepos – rugsėjo mėnesiais projekto partneriai rengs lauko dienas, kuriose šias inovatyvias technologijas pristatys ūkininkams iš visos Lietuvos.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-06-30
Ūkininkai kviečiami teikti paraiškas saulės ir vėjo elektrinėms įsirengti
Startuoja naujos paramos priemonės – Energetikos ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas gauti finansavimą saulės ir vėjo elektrinių įsirengimo išlaidų daliai padengti. Šiai paramai iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Naujos kartos Lietuva“ lėšų bus skirta per 80 mln. Eur. Šių metų rugpjūtį taip pat bus paskelbtas kvietimas už beveik 6 mln. Eur teikti paraiškas individualiems kaupimo įrenginiams įsirengti.
Saulės jėgainės
Finansavimą saulės elektrinių iki 500 kW įrengtosios galios įsirengimo išlaidų daliai padengti gali gauti ne trumpiau nei vienerius metus veiklą vykdančios atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijos, įmonės ir ūkininkai.
Saulės elektrinių projektams įgyvendinti skirta 63,7 mln. eurų.
Saulės elektrinės įrengimo projekto suma bus skaičiuojama pagal fiksuotojo vieneto įkainį – 896,72 Eur/1kW saulės elektrinės įrengtosios galios. Įmonės, ūkininkai ir bendrijos, kurių bent vienas dalininkas yra įmonė arba ūkininkas, galės gauti finansavimą, siekiantį iki 35 proc. nuo pagal įkainį paskaičiuotos sumos, kitos bendrijos – iki 45 proc.
Paraiškos finansavimui bus atrenkamos konkurso būdu, pirmumo balai bus teikiami bendrijoms, tiems pareiškėjams, kurie prie projekto prisidės didesniu nuosavu įnašu, tai yra prašys mažesnio nei galima maksimali 35 proc. arba 45 proc. finansavimo dalis, taip pat pareiškėjams, kurie paraiškos teikimo metu jau turės elektros tinklų operatoriaus išduotas elektrinės prijungimo prie elektros energijos skirstomųjų tinklų sąlygas arba Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Bus finansuojami tik gamintojų projektai, tai yra tų pareiškėjų, kuriems elektros tinklų operatoriaus išduotos elektrinės prijungimo prie elektros energijos skirstomųjų tinklų sąlygos skirtos gamintojui.
Paraiškas finansavimui gauti galima teikti iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. 17 val., užpildant elektronines formas.
Vėjo jėgainės
Paraiškas vėjo elektrinių iki 3 MW įrengtosios galios įrengimo išlaidų daliai padengti gali teikti labai mažos, mažos įmonės, AIE ir piliečių energetikos bendrijos bei ūkininkai.
Vėjo elektrinių projektams įgyvendinti skirta 18 mln. eurų.
Pareiškėjai galės įsirengti iki 6 MW vėjo elektrinę, tačiau remiama projekto veikla – iki 3 MW įrengtosios galios elektrinių įrengimas. Vėjo elektrinės projekto suma bus skaičiuojama pagal fiksuotojo vieneto įkainį – 1608,65 Eur/1kW vėjo elektrinės įrengtosios galios. Labai mažos, mažos įmonės, ūkininkai, atitinkantys labai mažos ar mažos įmonės kriterijus, galės gauti iki 35 proc. paramos intensyvumą, o bendrijos – iki 45 proc. Vėjo elektrinės turės būti įrengtos per 30 mėn.
Parama bus teikiama gaminantiems savo ar ūkio poreikiams, o ne gaminantiems vartotojams. Kartu su paraiška taip pat turės būti pateiktas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba prijungimo sąlygos. Jei šių dokumentų neturima, nuo paraiškos patvirtinimo bus suteikiamas 3 mėn. laikotarpis juos gauti.
Paraiškos finansavimui bus atrenkamos konkurso būdu. Pirmumo balai bus teikiami: bendrijoms; pareiškėjams, kurie prie projekto prisidės didesniu nuosavu įnašu; taip pat pareiškėjams, kurie paraiškos teikimo metu jau turės elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas arba Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotą leidimą plėtoti gamybos pajėgumus.
Paraiškas finansavimui gauti galima teikti iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. 17 val., užpildant elektronines formas.
Paramą administruoja Lietuvos energetikos agentūra. Finansavimo sąlygos ir detali informacija apie paraiškų teikimo procesą ir dokumentus, atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus skelbiami agentūros svetainėje www.ena.lt skiltyje „Kvietimai teikti paraiškas“ ir svetainėje www.esinvesticijos.lt. Pasiteirauti apie lėšų skyrimo sąlygas ir paraiškų teikimą galima el. paštu vejo.elektrines@ena.lt; saules.elektrines@ena.lt ir tel. 8 5 230 3312.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-06-30
Jaunasis ūkininkas R. Plepys: „Žmonės nesupranta, kad šiais laikais nebereikia per laukus važiuoti arkliu su plūgu“
Per dešimtmetį jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei perpus – skaičiuojama, kad didžiąją dalį šalyje registruotų ūkių valdo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, o jauniesiems ūkininkams, kuriais laikomi asmenys iki 40 metų, tenka vos keliolika procentų. Valstybei sureguliuoti šią tendenciją yra iššūkis – nors, rodos, paskatinimų jaunimui įsitraukti į šią veiklą yra, dažnas jų į ūkininkavimą žiūri skeptiškai. Tačiau Lietuvoje ūkiai nebėra tokie kaip prieš keliasdešimt metų, sako jaunasis ūkininkas Rokas Plepys. Šiandien jie – modernūs, naudojantys ne plūgą ir arklį, bet išmaniąsias technologijas ir inovacijas tvariai ūkininkauti.
Perspektyvą mažina stereotipinis požiūris
Anot Andriaus Lukoševičiaus, žemės ūkio verslo ir maisto pramonės bendrovės „Linas Agro“ Mikroelementų prekybos vadovo, jaunųjų ūkininkų trūkumo priežastis – besikeičiantis visuomenės požiūris į ūkininkavimą ir nesupratimas: „Iki Lietuvai tampant nepriklausomai, prieš 30–50 metų, tai buvo prestižinė profesija, tačiau laikui bėgant viskas pasikeitė. Pastaruosius 5–10 metų ūkininkai ir miesto žmonės buvo susipriešinę, nes pastarieji iki galo nesuprato, kas visgi yra tas ūkininkavimas, kiek jis reikalauja pastangų, supratimo, atsakomybės, kiek yra rizikos.“
Pasak pašnekovo, neretai tenka susidurti ir su nuomone, kad ūkininkavimas nereikalauja aukštų kompetencijų ir išsilavinimo. Vis dėlto, anot jo, šiandienis ūkis yra modernus šiuolaikinis verslas, taikantis naujausias technologijas, o šiuo amatu užsiimantys ūkininkai turi išmanyti daugybę skirtingų sričių.
„Ūkininko darbas visais laikais buvo ir yra sudėtingas. Tačiau seniau jis reikalavo daug daugiau fizinių pastangų nei dabar: reikėdavo kiekvieną rytą, perpiet ir vakare pašerti gyvulius, pamelžti karves, atlikti lauko darbus. Šiandieniai ūkiai yra modernūs, o patys ūkininkai – ir buhalteriai, ir verslininkai, ir inžinieriai, agronomai, technologai. Jie turi labai daug ką suprasti ir išmanyti: rinką, įvairius darbus, pačius vartotojus“, – sakė A. Lukoševičius.
Šiai nuomonei pritaria ir biotechnologijų įmonės „Nando“ inovacijų vadovas Jonas Ignatavičius. Jo teigimu, būtų sunku įsivaizduoti šiandienio ūkininko kasdienybę be išmanios įrangos ir produktų.
„Ūkiai dabar yra kur kas tobulesni, nes jų savininkai daug verslesni nei anksčiau, ūkiuose naudojamos pažangios, procesus optimizuojančios technologijos, atliekami įvairūs dirvožemio tyrimai, naudojamos žemės ūkio naujovės – dronai, savavaldžiai traktoriai, – teigė jis. – Situaciją Lietuvos ūkiuose smarkiai pakeitė ir mikrobiologiniai produktai, leidžiantys padidinti augalams itin reikalingo, iš žemės gelmių prieinamo, fosforo kiekį, sumažinti naudojamų trąšų poreikį, saugoti dirvožemį, didinti jo humusingumą bei patį derlių ir taip siekti tvariau ūkininkauti.“
Mikrobiologiniai produktai, kalba pašnekovas, gaminami iš natūraliai žemėje randamų mikroorganizmų, kurie padidina natūraliai dirvožemyje esančių elementų prieinamumą ir gerai sąveikauja su dirvožemiu, neturi šalutinio poveikio, gali būti naudojami tiek ekologiniuose, tiek paprastuose ūkiuose. Juos galima laikyti papildais žemei – kad augalas augtų tvirtas ir sveikas, jam reikia naudingųjų medžiagų, o šių paprastai stinga.
Nėra monotonijos ir ribų tobulėti
Nors, anot A. Lukoševičiaus, ūkininkavimu gali užsiimti tikrai ne kiekvienas, naujosios technologijos ir vis labiau modernėjantys ūkiai turėtų paskatinti jaunimą rinktis agronomo profesiją: „Manau, kad noras ūkininkauti dažnai yra pašaukimas, tai žmogui tiesiog duota: neretai matome atvejų, kai ūkininkų vaikai iškeliauja į miestą ieškoti būdų, kaip save realizuoti, taip pat yra nemažai tokių žmonių, kurie iš miesto keliasi į kaimus ir pradeda kurti ūkius nuo pamatų.“
Žemės ūkis, kalba pašnekovas, transformuojasi, tampa verslu, kuriame reikia nuolatos mokytis ir turėti daug žinių. Nebėra taip, kad suarei žemę, ją apsėjai ir lauki, kol reikės nukulti. Iš tikrųjų tenka priimti svarbius sprendimus: „Dirvožemis, kaip ir gamtos sąlygos, nuolatos kinta, kiekvienas pavasaris vis kitoks, kiekvieną augalą reikia prižiūrėti skirtingai. Manau, ūkio verslas turėtų būti įdomus kiekvienam smalsiam žmogui, nes tobulėti čia ribų nėra.“
25-erių ūkininkas R. Plepys pasakoja, kad vienas didžiausių pranašumų dirbant šiame sektoriuje – monotonijos nebuvimas. Kiekviena diena yra skirtinga, o darbas ūkyje verda ištisus metus: „Žiemą dažniausiai vyksta pasiruošimas sezonui, tvarkoma technika. Pavasarį – žemės dirbimas, sėja. Vasarą – laukų priežiūra, žemės deklaravimai, dokumentų tvarkymas. Pavyzdžiui, mano darbo diena pavasarį ir vasarą, kai jau pasėti visi augalai, prasideda nuo laukų apžiūrų – ankstyvą rytą važiuoju į laukus ir stebiu, kokia jų būklė. Gal juos puola kokios nors ligos, gal jiems trūksta mikroelementų, trąšų, gal augalai paveikti sausros. Ir tuomet sprendžiu, ką su jais daryti toliau.“
Trūksta edukacijos
Biržų rajone esančiame šeimos ūkyje R. Plepys dirba nuo paauglystės. Didelę įtaką rinktis šį amatą turėjo aplinka – jaunasis ūkininkas jau nuo vaikystės domėjosi žemės ūkio technika, mėgo laiką leisti gamtoje. „Nors mano tėvai ūkininkauti pradėjo vos prieš 12 metų, kai jau buvau paauglys, nuo pat vaikystės save laikiau tikru kaimo vaikiu. Todėl net nebuvo klausimų, kokį kelią rinktis – baigęs mokyklą įgijau agronomijos bakalaurą, vėliau – žemės ūkio inžinerijos ir vadybos magistrą“, – pasakojo pašnekovas.
Svarstydamas, kodėl jaunimas šiais laikais vis rečiau renkasi ūkininkavimą, jis įžvelgia esminę problemą – nors Lietuvoje yra įvairių rėmimo programų jauniesiems ūkininkams, jų nepakanka: „Visų pirma, Lietuvoje labai opi švietimo problema – žmonės nesupranta, kad šiais laikais nebereikia arkliu su plūgu važiuoti per laukus. Todėl apie tai kalbėti, pasakoti, koks yra šiandienis ūkis, reikia dar mokyklose. Vaikai turi suprasti, kaip vyksta auginimas, kas yra žemės dirbimas, turi žinoti apie žaliąjį ūkininkavimą.“
Kita problema yra jaunimo programų, subsidijų, skatinančių užsiimti šiuo amatu, trūkumas. Pasak R. Plepio, jaunam žmogui, kuris neturi nei žemės, nei įrangos, tokį verslą pradėti labai sunku, nes tai reikalauja didelių investicijų.
Nors ūkio sektorius yra vienas novatoriškiausių ir nemaža dalis darbų atliekama pasitelkiant technologines inovacijas, R. Plepio nuomone, ūkininkų poreikis visais laikais buvo ir išliks didelis.
„Tikrai nebus taip, kad technika visiškai pakeis žmogų. Taip, šiandienis ūkis yra modernus – traktoriai patys atlieka įvairius darbus, yra išmaniosios GPS sistemos, kurios palengvina ūkininkų darbą didelio tikslumo reikalaujančiuose darbuose. Pavyzdžiui, dirbant lauką, šios sistemos padeda traktoriams judėti tiesia linija su vos kelių centimetrų paklaida, pačios atjungia purkštuvo purkštukus, o tręšimas vyksta pagal žemėlapius, kai nustatoma, kokių elementų trūksta dirvožemyje. Dar šiais laikais populiarėja dronai, kurie netolimoje ateityje turėtų pakeisti ūkininkų darbą prižiūrint javus, taip pat mikrobiologiniai produktai, prisidedantys prie žaliojo ūkininkavimo ir mažinantys mineralinių trąšų kiekį. Tačiau ūkininkų reikia ir tikrai reikės ateityje – juk tą techniką kas nors turi eksploatuoti, taip pat priimti ūkyje įvairius sprendimus“, – įžvalgomis dalijosi ūkininkas.
„Labai svarbu šviesti visuomenę šia tema, skatinti jaunus žmones rinktis su žemės ūkiu susijusias profesijas. Juk maisto svarba auga, negana to, šiandien daug kalbama apie Žaliąjį kursą, kai ūkiai skatinami dar labiau mažinti trąšų, augalų apsaugos produktų naudojimą, išsaugoti medžius, krūmus, tvenkinius“, – apibendrino „Linas Agro“ atstovas A. Lukoševičius.
Šaltinis: Adelė Navickaitė, 2023-06-28
Dėl gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produkcijos gamybai, įsigijimo
Informuojame, kad VĮ Žemės ūkio duomenų centras birželio 30 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) perdavė duomenis, reikalingus lengvatinių gazolių kiekiams, skiriamiems 2023–2024 ūkiniams metams, apskaičiuoti. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaudamasi teisės aktais VMI per 10 darbo dienų nuo liepos 1 d. turi suformuoti leidimus lengvatiniam gazoliui įsigyti.
Mano VMI savitarnos portale VMI preliminariai planuoja leidimus pradėti formuoti liepos 7–10 dienomis.
Šaltinis: vic.lt, 2023-06-30
Ūkininkams – beveik 600 eurų: už šį atliktą darbą sulauksite pinigų
Ūkininkai, savo deklaruojamuose žemės ūkio naudmenų plotuose turintys melioracijos griovių šlaitų, gali juos susitvarkyti Europos Sąjungos paramos lėšomis, rašoma pranešime spaudai. Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo šių metų daugiau kaip tris kartus didesnes kompensacijas už išlaidas tvarkant griovių šlaitus gaus ir vykdantys tęstinius įsipareigojimus, ir prisiėmę naujus.
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikla „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ yra viena iš 13 priemonės veiklų, kuria siekiama paskatinti žemdirbius tvarkyti melioracijos griovių šlaitus – nušienauti, iškirsti krūmus ir jų ataugas.
Ūkininkams mokama parama atsižvelgiant į pasirinką melioracijos griovių šlaitų priežiūros būdą. Paramos gavėjai, vykdantys tęstinius įsipareigojimus (prisiimtus iki 2023 m.) ir nuo 2023 m. prisiėmę naujus įsipareigojimus 3 metams, gali gauti kompensacijas už šias išlaidas tvarkant melioracijos griovių šlaitus:
* išvežant nušienautą žolę – 589 euro už ha;
* nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 536 euro už ha.
Vykdantiems naujus ir tęstinius įsipareigojimus bus taikoma paraiškos pateikimo dieną aktuali veiklos „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ įgyvendinimo taisyklių redakcija. Preliminariais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo duomenimis, šiemet dėl melioracijos griovių šlaitų priežiūros paramos kreipėsi 144 ūkininkai, jų deklaruotas plotas sudaro 634,21 ha.
