Žemės ūkio naujienos: 2023-06-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Situaciją javų laukuose žemdirbiai vadina bloga
Ukmergės žemdirbiai kelis kartus per dieną žvalgosi į meteorologinių prognozių interneto svetaines, tikėdamiesi lietaus. Deja, rimtesni lietūs mūsų krašto vis nepasiekia – tik kartą per mėnesį kiek „pakrapijo“. Dabartinę situaciją rajono javų augintojai vadina tiesiog bloga.
Įnoringa kultūra – rapsai – taip pat skaudžiai reaguoja į šio meto sausros iššūkius. Pavasarį daugelis augintojų džiaugėsi, kad rapsai gerai peržiemojo, tačiau dabar visuose laukuose stovi, anot ūkininko A. Valaišos, kažkokie išretėję, vos gyvi, išsigandę.
Pirmoji kultūra, kurios javapjūtė jau greitai prasidės, – žieminiai miežiai. Kai kur jų laukai jau geltonuoja ir kulti gali būti tinkami liepos pradžioje. Spėjama, kad javapjūtės pradžia šiemet gali būti pati ankstyviausia, kiek pamena. Įprastai žieminiai miežiai sunoksta ir kulti tinkami po liepos 10 d.
Labai liūdna situacija galvijų augintojams – ūkininkai pasakoja iš to paties ploto nupjaunantys trečdaliu mažiau žolės, nei įprastai, o kai kur situacija dar prastesnė – nėra ką pjauti.
Pasak A. Valaišos, ūkininkai savo telefonuose įsidiegę orų prognozės programėles. Labiausiai pasitikima meteo.lt. Pastarosiomis dienomis mūsų krašte vis žadamas lietus, bei kai ateina žadėtoji diena, jis dingsta, o prognozės kelis kartus per dieną pasikeičia…
Išsigelbėjimas, siekiant sustiprinti sausros nualintus augalus, – purškiami biologiniai preparatai, tačiau, anot ūkininko, jie tokie brangūs, kad investicijos niekaip neatsipirktų.
Nelinksma tema šiemet – javų supirkimo kainos. Pernai kaina už kviečių toną siekė 300 Eur, o šiemet – 180–200 Eur. Tiek supirkėjai pasiruošę mokėti už naują derlių.
Nuostolių daugelis patyrė ir pagal sutartis pirkę brangias trąšas. Nors jos dabar gerokai atpigusios, teko pirkti brangias, antraip būtų pažeistos sutarčių sąlygos.
Asociacijos pirmininkas sako, kad nemenki iššūkiai šiemet ūkininkų laukė ir dėl pakeistos pasėlių deklaravimo sistemos – ne vienam ji tapo tikra mįsle. Visi sutartinai teigia, kad ankstesnė sistema buvo daug paprastesnė ir patogesnė, o dabar reikia gerokai galvą pasukti, kad perprastum sistemą, viską gerai apskaičiuotum ir deklaraciją pateiktum teisingai.
Neprideda optimizmo ir šalies valdžios požiūris į gamtos stichija tapusią sausrą – nutarta, kad poreikio skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją šiuo metu nėra.
„Kiek jau metų ūkininkauju, bet neprisimenu, kad pavasaris būtų vienodas. Kiekvienais metais – vis kitokios staigmenos – tai per daug lietaus, tai per mažai, tai šalnos. Nė vieno pavasario neprisimenu, kad viskas būtų vienodai. Gal todėl taip ir atrodo, kad viskas ūkininkams blogai“, – sako asociacijos vadovas.
Šaltinis: www.valstietis.lt, Ukmergės žinios, 2023-06-29
Seimas svarstys pasiūlymus, kaip suderinti gyventojų ir ūkio subjektų interesus nustatant sanitainės apsaugos zonas
Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (SŽNSĮ) pakeitimams, kuriais siekiama geriau suderinti gyventojų ir ūkio subjektų interesus – užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, neribojant žemės naudojimo ir ūkinės veiklos vykdymo galimybių nustatant sanitarinės apsaugos zonas.
Siūloma, kad nustatant SAZ būtų taikomas iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojęs klaidos taisymo principas – leisti nustatyti SAZ dydį susiformavusioje gyvenamojoje aplinkoje, kai į numatomą teritoriją patenka draudžiami statyti pastatai, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.
SŽNSĮ 141 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos pažyma teikiama kartu su prašymu įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento.
Dar vienas siūlomas pakeitimas – veiklos vykdytojai apie klaidos taisymo atvejais nustatytas SAZ turėtų informuoti į jas patenkančių žemės ir pastatų savininkus, numatyti efektyvesnius visuomenės informavimo būdus – per elektronines sistemas, atsisakant skelbimų laikraščiuose.
Taip pat numatoma įteisinti, kad klaidos taisymo atvejais kompensacijos nebūtų mokamos (atitinkama SŽNSĮ nuostata nustojo galioti nuo 2023 m. sausio 1 d.).
Vadovaujantis Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) pateiktais pasiūlymais, SŽNSĮ projektu siūloma atsisakyti prievolės nustatyti SAZ dėl kai kurių veiklų. Pavyzdžiui, tekstilės pluoštų paruošimo ir verpimo, techninių ir pramoninės tekstilės gaminių, sumontuotų parketo grindų, kuro granulių iš presuotos medienos, cheminių pluoštų, stiklo, porceliano, keramikos gamybos. Taip pat elektros įrangos, elektros, variklinių transporto priemonių, vaistų pramonės, farmacijos preparatų, baldų ir čiužinių gamybos ir kt.
Kai kuriais atvejais šią prievolę numatoma nustatyti, kai planuojama vykdyti didesnės apimties veikla, nei šiuo metu nustatyta.
Nuo 2023 m. įsigalioję SŽNSĮ pakeitimai numato, kad klaidos taisymo atvejais, norint užtikrinti reikalaujamą kvapo normatyvą prie taršaus objekto priartėjusiems ar galintiems priartėti gyventojams, įmonėms reikės papildomai investuoti, nes turimos technologijos dažnai neleidžia pasiekti 5 europinių kvapo vienetų normos SAZ ribose. Nemaža dalis įmonių tokių galimybių neturi.
Siūloma, kad klaidos taisymo pagrindais iki 2025 m. gruodžio 31 d. nustatytose SAZ ir po 2026 m. sausio 1 d. būtų taikoma 8 europinių kvapo vienetų didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore.
Šaltinis: www.am.lrv.lt, 2023-06-29
Seimas pritarė galutiniam žemės valdymo ir Nacionalinės žemės tarnybos pertvarkos procesui
Ketvirtadienį Seimas pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Žemės įstatymo ir kartu teikiamų 16 įstatymų pakeitimams, kurie įgyvendina žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos antrojo etapo tikslus.
„Šis įstatymų paketas leis užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą, gražinti nuosavybę likusiems 3 tūkst. Lietuvos piliečių. Sukurti visi reikalingi kontrolės mechanizmai savivaldybėms, kurioms nuo kitų metų sausio 1 d. perduosime valstybinės žemės valdymą miestuose ir miesteliuose. Visose 60 šalies savivaldybių bus vienodos tvarkos, procedūros, jos bus sparčios, integruotos į informacinę sistemą „Infostatyba“, sutikimai bus išduodami optimaliau. Kartu sukurtas aiškesnis žemės nuomos santykių principas, procesai, susiję su žemės naudojimo klausimais taps skaidresni“, – pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Įsigaliojus pakeitimams, servitutus sandoriais galės nustatyti savivaldybės, kaip valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose patikėtinės (valdytojos) ir Valstybinių miškų urėdija, patikėjimo teise valdanti ir naudojanti valstybinius miškus.
Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) suteikiama teisė nustatyti servitutus administraciniu aktu ir kitų subjektų patikėjimo teise valdomiems žemės sklypams. Pavyzdžiui, kelio servitutą, servitutą – teisę tiesti centralizuotus bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklus.
Griežtinama valstybinės žemės patikėtinių kontrolė, ją vykdys NŽT. Tam numatomi papildomi instrumentai, NŽT galės teikti išvadą dėl sandorių atitikties teisės aktų reikalavimams, pasiūlymus panaikinti, pakeisti sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, kreiptis į teismą, prašyti patikėtinių veiklos ataskaitų, duomenų dėl patikėjimo teise naudojamų valstybinės žemės sklypų.
Savivaldybės išduos visų rūšių sutikimus dėl patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės ir derinant teritorijų planavimo dokumentus pritars projekto sprendiniams vienu suderinimu.
Efektyviam valstybinės žemės valdymui planuojama steigti Žemės informacinę sistemą (ŽIS), per kurią visais atvejais būtų rengiami ir teikiami sutikimai, susitarimai ir sutartys, susijusios su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu.
Dar vienas svarbus pakeitimas – pareigūnams, atliekantiems žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, suteikiama teisė duoti privalomuosius nurodymus dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo bei netrukdomai patekti į tikrinamas teritorijas ir atlikti neplaninius žemės naudojimo patikrinimus iš anksto neįspėjus.
Tam, kad valstybinė žemė būtų naudojama efektyviau, suteikiama teisė išsinuomoti valstybinės žemės sklypus statiniams, kurių paskirtis neatitinka pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo, eksploatuoti. Tokiais atvejais nustatomas terminas, per kurį statinių savininkas turės pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą arba statinio paskirtį.
Žemės sklypai nebus formuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami. Taip pat prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių, išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą.
Siekiant sumažinti apleistų statinių skaičių, suteikiama teisė išsinuomoti jau suformuotus sklypus prie apleistų statinių, nustatant terminą jiems sutvarkyti naudojimui pagal paskirtį.
Nustatyta, kad atlyginimo už galimybę statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje nereikės mokėti atnaujinant pastatus, įgyvendinant viešosios infrastruktūros, atsinaujinančių išteklių energetikos projektus, statant ar rekonstruojant statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis.
Siekiant paspartinti restitucijos procesą, savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, suteikiama galimybė nuosavybės teisėms atkurti skirti ne tik sklypus individualiai statybai, bet ir kitai ūkinei-komercinei veiklai bei lygiaverčiu miško plotu.
Savivaldybės, kuriose nebus baigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, kol baigs nuosavybės teisių atkūrimo procesus.
Savivaldybių, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros administracijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. turės baigti žymėjimą kartografinėje medžiagoje apie laisvą natūra grąžintiną žemę. Po to savivaldybės meras turės priimti sprendimą, kad nebėra natūra grąžintinos laisvos žemės.
Minėtų įstatymų pakeitimais sprendžiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų keitimo, prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarkos nustatymo, matininkų atsakomybės klausimai. Taip pat specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų valstybinės priežiūros (patikrinimo) funkcijų perdavimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
Panaikinama galimybė viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui išnuomoti patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus, kuomet suteiktų valstybinės žemės sklypų nereikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai vykdyti.
Seimas 2022 m. birželį priėmė Žemės įstatymo pakeitimus, kuriais nuo 2023 m. sausio 4 d. Aplinkos ministerijai perduotas žemės valdymo ir naudojimo, geodezijos, kartografijos politikos srities formavimas, jai pavaldžia tapo ir NŽT.
Šaltinis: www.am.lrv.lt, 2023-06-29
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
