Žemės ūkio naujienos: 2023-07-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Baigėsi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas
Lietuvoje baigėsi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Palyginti su praėjusiais metais, bendras deklaruotas plotas liko iš esmės nepakitęs. Ūkininkai aktyviai dalyvavo gamybinėse veiklose, kurios prisideda prie Žaliojo kurso įgyvendinimo tikslų, tačiau kraštovaizdžio elementų pasirinkimas nebuvo populiarus. Žemės ūkio ministerija, įvertinusi šių metų pasėlių deklaravimą, dėl kai kurių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) patobulinimų jau kreipėsi į Europos Komisiją, bet esminę plano peržiūrą atliks kartu su žemdirbių organizacijomis per artimiausius 2-3 mėnesius.
VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet buvo pateikta 116,2 tūkst. paraiškų (pernai – 118,7 tūkst.), deklaruotas 2,904 mln. ha (pernai – 2,897 mln. ha) plotas.
Pavėluotai paraiškas buvo galima teikti iki birželio 30 d. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šie metai yra pirmieji įgyvendinant 2023–2027 m. Strateginį planą, pavėlavusiems išmokos nebus mažinamos, avansiniai mokėjimai taip pat bus išmokami laiku.
Šiemet didžiausi žemės ūkio naudmenų ir kiti plotai deklaruoti Panevėžio, Kėdainių, Raseinių r., o daugiausia paraiškų pateikta Šilalės, Alytaus, Šilutės r. savivaldybėse. Vidutinis paraiškoje deklaruotas plotas šiemet sudaro 24,9 ha ir jis nuolat didėja: 2010 m. – 15,6 ha, 2015 m. – 20,6 ha, 2020 m. – 23,5 ha.
Palyginti su 2022 m., šiais metais padidėjo žieminių miežių, vasarinių kvietrugių, baltyminių augalų, cukrinių runkelių, agurkų, salotų, cukinijų, lęšių, mišrių sodų ir uogynų, šparagų, kalendrų, vikių, avižų plotai, o sumažėjo – ‚Spelta‘ kviečių, pluoštinių kanapių, rapsų, rapsukų, brokolių, grikių, pomidorų, pašarinių runkelių, moliūgų, ridikėlių plotai.
Kadangi šiemet žaliasis pūdymas užskaitomas kaip negamybinė veikla, šis plotas per metus padidėjo daugiau kaip 27 proc.– deklaruota 79,5 tūkst. ha. O juodojo pūdymo, atvirkščiai, net 82 proc. sumažėjo – deklaruota 24,9 tūkst. ha.
Ekologinės sistemos: paraiškų sulaukta daugiau nei tikėtasi
Už dalyvavimą Strateginiame plane numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose ūkininkams bus atlyginta papildomai. Ekologinėms sistemoms kasmet skirta 25 proc. Lietuvos tiesioginių išmokų metinio voko (tokia reglamento nuostata). 2023 m. privalomas išmokėti minimumas – 22,5 proc.
Nors buvo nuogąstavimų, deklaravimo duomenys rodo, kad pareiškėjai ekologinėse sistemose dalyvavo aktyviai. Privalomas minimumas (22,5 proc.) tikrai bus pasiektas. Preliminariais vertinimais, iki administracinių patikrų lėšų poreikis ekologinėms sistemoms gali siekti apie 33,1 proc. bendros tiesioginių išmokų sumos.
Pareiškėjai aktyviausiai dalyvavo kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose (pateikiami proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto): „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – 258,3 proc.; „Augalų kaita“ – 218,1 proc.; „Tarpiniai pasėliai“ – 176 proc.; ir negamybinėse veiklose: „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ – 87,9 proc.; „Daugiamečių žolių juostos“ – 61,1 proc.
O štai negamybinė veikla „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ tarp pareiškėjų buvo mažiau populiari – deklaruota tik 6,9 proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto. Ūkininkai, siekdami dalyvauti ekologinės sistemos gamybinėse veiklose, 5 proc. negamybinių plotų atitikčiai įskaityti daugiausia rinkosi ir deklaravo ne kraštovaizdžio elementus, bet žaliąjį pūdymą.
„Vertinant situaciją bendrai, galima pasidžiaugti, kad Lietuvos ūkininkai pokyčiams buvo pasiruošę, jų indėlis mažinant klimato kaitos poveikį yra akivaizdus. Tokios priemonės, kaip neariminė žemdirbystė, dirvožemio organinę anglį tausojanti augalų kaita ir tarpinių pasėlių ekologinės sistemos yra pačios populiariausios“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Ploto, kuriame ūkininkaujama ekologiškai, deklaruota mažiau
Pareiškėjai šiemet deklaravo 212,2 tūkst. ha ekologinių plotų (įskaitant perėjimą prie ekologinių), o tai sudaro apie 82 proc. 2022 m. deklaruoto ploto. Ekologinėje sistemoje „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ deklaruota 29,6 proc. nuo Strateginiame plane suplanuoto 2023 m. ploto, tačiau 2023 m. naujai deklaruotų plotų yra apie 50 proc. daugiau nei 2022 m. Ekologinėje sistemoje „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ deklaruota 50,6 proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto, o kaimo plėtros intervencinėje priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ – 75,5 proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto.
Pasak ministro, bus ieškoma galimybių populiarinti šias veiklas.
Ministras K. Navickas: „Tobulėti yra kur“
„Nepaisant to, kad deklaravimas pasibaigė ir pavyko įveikti didžiąją dalį deklaravimo metu atsiradusių iššūkių, deklaravimo duomenys rodo nerimą keliančius signalus. Toliau mažėja daugiamečių pievų plotai, o įsipareigojimai EK, palyginti su praeitu laikotarpiu, padidėjo, tad labai didelė tikimybė, kad pievų išlaikymo (neišarimo) įsipareigojimai nebus įvykdyti. Situacijos nepuošia ir neįvykęs susitarimas su Aplinkos ministerija dėl paviršinio vandens apsaugos juostų ir zonų teisinio, administracinio reguliavimo. Susidūrus su teisinio reguliavimo trūkumu, vandens apsaugos juostų klausimą sprendėme savo iniciatyva, siekdami pareiškėjams sudaryti visas galimybes laiku deklaruoti pasėlius ir išvengti galimų pažeidimų. Turi būti tobulinami ir kai kurie techniniai deklaravimo sprendimai“, – sako žemės ūkio ministras. K. Navickas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-03
Seime priimti antrojo žemės politikos pertvarkos etapo pakeitimai
Seimas ketvirtadienį priėmė Aplinkos ministerijos (AM) parengtus vadinamojo antrojo žemės reformos etapo teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama efektyvinti žemėtvarką ir mažinti administracinę naštą. Plenariniame parlamento posėdyje buvo priimti Žemės ir dar 15 įstatymų pakeitimai, svarstyti skubos tvarka. AM iki 2024 m. siekia įgyvendinti dviejų etapų žemės politikos pertvarką. Seimui jau priėmus pirmojo etapo įstatyminius pakeitimus, AM iš Žemės ūkio ministerijos perėmė žemės valdymo ir naudojimo funkcijas, jai tapo pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Pakeitimais numatyta, kad VTPSI pareigūnai turės teisę duoti privalomuosius nurodymus pašalinti nustatytus pažeidimus, netrukdomai patekti į tikrinamas teritorijas ir atlikti reidus prieš tai neįspėjus. Be to, bus leista nuomotis valstybinės žemės sklypus greta statinių, kurių paskirtis kitokia nei sklypo pagrindinė paskirtis ar naudojimo būdas – įsipareigojus ją pakeisti.
Tai, anot ministerijos, leistų valstybinę žemę išnaudoti efektyviau. Prie apleistų statinių bus suteikiama teisė išsinuomoti jau suformuotus sklypus, prieš tai nustačius terminą, per kiek laiko šiuos objektus sutvarkyti naudojimui pagal paskirtį. Šiuo pokyčiu siekiama mažinti apleistų statinių skaičių. Be to, nebūtų leidžiama formuoti sklypų ar išsinuomoti valstybinę žemę greta Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių ar įrenginių, jei juos pagal teritorijų planavimo dokumentus numatoma griauti.
Šalia apleistų objektų tą būtų galima daryti tik jei naudojimui pagal paskirtį užtenka atlikti paprastąjį remontą. Dar siūloma atleisti nuo atlyginimo už objektų plėtrą ar rekonstrukciją valstybinėje žemėje tais atvejais, kai sklypo nuomininkas įgyvendina atsinaujinančių išteklių energetikos arba su viešojo intereso tenkinimu susijusius projektus. Šiuo metu nuo įmokos valstybės žemės nuomininkai atleidžiami tik jei vykdomas daugiabučių atnaujinimas – kitais atvejais valstybės ir savivaldybės, kurioje žemė nuomojama, biudžetams sumokama po 50 proc. viso atlyginimo.
Kartu, norint paspartinti restitucijos procesą, savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, atsiras galimybė nuosavybės teisių atkūrimui skirti ne tik sklypus individualiai statybai, bet ir kitai ūkinei-komercinei veiklai.
Taip pat, savivaldybės, kuriose nebus baigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis (nuo 2024 m.), nebeturės teisės valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims (patikėtos valstybės žemės išnuomoti arba suteikti panaudai), kol nebaigs nuosavybės teisių grąžinimo. Servitutus bus leidžiama nustatyti savivaldybėms – kaip valstybinės žemės valdytojoms miestuose ir miesteliuose – ir valstybinius miškus valdančiai Valstybinei miškų urėdijai.
Tuo tarpu NŽT galėtų nustatyti servitutus ir kitų subjektų patikėjimo teise valdomiems žemės sklypams. Kartu su pertvarka ministerija ketina sukurti Žemės informacinę sistemą, per kurią būtų apdorojami visi su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu susiję dokumentai. Abiejuose pertvarkos etapuose numatyti pakeitimai įsigalios sulig 2024 m. Iki tol dar turi būti įgyvendinta NŽT pertvarka, parengti ir priimti įgyvendinamieji teisės aktai, žemės valdymas perduotas savivaldybėms.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-07-03
Navickas: pasėlių deklaravimo rezultatai kelia nerimą
Lietuvoje pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad jo duomenys rodo nerimą keliančius signalus – mažėja daugiamečių pievų plotai, yra tikimybė, kad nebus išpildyti įsipareigojimai Europos Komisijai (EK). „Toliau mažėja daugiamečių pievų plotai, o įsipareigojimai EK, palyginti su praeitu laikotarpiu, padidėjo, tad labai didelė tikimybė, kad pievų išlaikymo (neišarimo) įsipareigojimai nebus įvykdyti“, – Žemės ūkio ministerijos pranešime teigė K. Navickas.
„Susidūrus su teisinio reguliavimo trūkumu, vandens apsaugos juostų klausimą sprendėme savo iniciatyva, siekdami pareiškėjams sudaryti visas galimybes laiku deklaruoti pasėlius ir išvengti galimų pažeidimų. Turi būti tobulinami ir kai kurie techniniai deklaravimo sprendimai“, – sakė ministras.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet buvo pateikta 116,2 tūkst. paraiškų (pernai – 118,7 tūkst.), deklaruotas 2,9 mln. ha (2,9 mln. ha) plotas, pranešė ministerija. Pasak jos, palyginti su 2022 metais, bendras deklaruotas plotas liko iš esmės nepakitęs.
Šiemet didžiausi žemės ūkio naudmenų ir kiti plotai deklaruoti Panevėžio, Kėdainių, Raseinių rajonuose, o daugiausia paraiškų pateikta Šilalės, Alytaus, Šilutės rajonų savivaldybėse. Vidutinis deklaruotas plotas šiemet sudaro 24,9 ha ir jis nuolat didėja: 2010 metais – 15,6 ha, 2015 metais – 20,6 ha, 2020 metais – 23,5 ha.
Šiemet žaliasis pūdymas užskaitomas kaip negamybinė veikla, todėl šis plotas per metus padidėjo daugiau kaip 27 proc.– deklaruota 79,5 tūkst. ha. Juodojo pūdymo 82 proc. sumažėjo – deklaruota 24,9 tūkst. ha.
Strateginiame plane numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose ūkininkai dalyvavo aktyviai – preliminariais vertinimais, iki administracinių patikrų lėšų poreikis ekologinėms sistemoms gali siekti apie 33,1 proc. bendros tiesioginių išmokų sumos.
Pareiškėjai aktyviausiai dalyvavo kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose: „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – dalyvavo 258,3 proc. nuo suplanuoto 2023 metų ploto, „Augalų kaita“ – 218,1 proc., „Tarpiniai pasėliai“ – 176 proc., ir negamybinėse veiklose: „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ – 87,9 proc., „Daugiamečių žolių juostos“ – 61,1 proc.
Negamybinė veikla „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ tarp pareiškėjų buvo mažiausiai populiari – deklaruoti 6,9 proc. nuo suplanuoto 2023 metų ploto.
K. Navicko teigimu, ūkininkai pokyčius priėmė teigiamai.
„Vertinant situaciją bendrai, galima pasidžiaugti, kad Lietuvos ūkininkai pokyčiams buvo pasiruošę, jų indėlis mažinant klimato kaitos poveikį yra akivaizdus. Tokios priemonės, kaip neariminė žemdirbystė, dirvožemio organinę anglį tausojanti augalų kaita ir tarpinių pasėlių ekologinės sistemos yra pačios populiariausios“, – sakė K. Navickas.
Pareiškėjai šiemet deklaravo 212,2 tūkst. ha ekologinių plotų (įskaitant perėjimą prie ekologinių), o tai sudaro apie 82 proc. 2022 metų deklaruoto ploto.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-07-03
Švenčionių rajone – ekstremalus įvykis: pražuvo didžiuliai plotai pasėlių
Švenčionių rajone užfiksuotas ekstremalus įvykis – dėl sausros padarinių nukentėjo per 1230 ha pasėlių.Pastarąją savaitę vykusiame Švenčionių rajono savivaldybės operacijų centro posėdyje nuspręsta sausros sukeltą augalų žūtį visoje Švenčionių rajono teritorijoje užfiksuoti kaip ekstremalųjį įvykį.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-07-04
Agroverslas dalijasi patirtimi su karjeros konsultantais
Po priėmimo į aukštąsias mokyklas jau kurį laiką ryškėja tendencija, kad jaunimas vangiai renkasi žemės ūkio sektoriui itin reikalingas studijas, tokias kaip agronomija, veterinarija, gyvūnų mokslai. Taip pat trūksta ir inžinierių, dėl kurių kovoja ir kitų sektorių atstovai. Dėl šios priežasties „Agrokoncerno“ įmonių grupė jau ne vienus metus aktyviai bendradarbiauja su mokymo įstaigomis. Šiemet agroverslo atstovai aplankė daugiau nei 50 šalies mokyklų ir gimnazijų. Šių susitikimų tikslas – išsamiau papasakoti apie šiandienį žemės ūkio sektorių ir jo teikiamas galimybes jaunimui.
„Jaučiame labai stiprų poreikį šviesti moksleivius ir griauti senus stereotipus, nes žemės ūkio sektorius yra viena sparčiausiai modernėjančių sričių. Jau šiandien mes kalbame apie tiksliąsias technologijas, inovacijas, robotizaciją, dirbtinį intelektą, kurie pamažu tampa neatsiejama agroverslo dalimi. Be to, tai yra ypač perspektyvi sritis, nes būtent agrosektorius aprūpina mus maistu, kurio pasauliui reikia vis daugiau“, – sako O.Verygaitė.
Nuo pasirinkimų atgraso seni stereotipai
Strategija tiesiogiai bendrauti su moksleiviais, pasakojant apie šiandienos agrosektorių, pasirinkta tikslingai. „Agrokoncerno“ įmonių grupė vysto strateginės reikšmės, daugiau nei 300 milijonų vertės projektą. Jos įkurta įmonė „Agrokoncernas GDP“ per ateinančius penkerius metus planuoja Šiaulių rajone, Kuršėnuose, pastatyti vieną moderniausių Europoje giluminio grūdų perdirbimo gamyklą. Jau dabar yra aišku, kad reikės apie 250 specialistų, kurių šiuo metu rinkoje ir taip trūksta.
Todėl įmonės atstovai jau dabar organizuoja susitikimus su 9–12 metų moksleiviais, nes jie bus ta karta, kurios kompetencijų reikės naujiems projektams.
Įmonės „Agrokoncernas GDP“ personalo ir projektų vadovės O.Verygaitės teigimu, bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis gali būti vienas iš būdų, padedančių užtikrinti reikiamą specialistų poreikį.
„Todėl aktyviai bendradarbiaujame su mokslo įstaigomis, darome viską, kad padėtumėme jauniems žmonėms įgyti žinių, pasidalintumėme realiais savo kaip darbdavio lūkesčiais, taip pat kalbame su jaunimu apie verslumą, technologijas ir kitas kompetencijas, kurios bus reikalingos“, – kalbėjo O.Verygaitė.
Laukuose jau dirba robotai
„Agrokocerno“ įmonių grupė pažangiausiems šalies ūkininkams organizavo net tris dienas trukusias Didžiąsias lauko dienas, kuriose dalijosi savo mokslinio padalinio sukaupta informacija, atliktų tyrimų rezultatais, praktiniais bandymais, taip pat demonstravo naujausią žemės ūkio techniką. Šio renginio metu buvo nuspręsta suorganizuoti konferenciją „Verslumas ir dirbtinis intelektas šiandienos karjeroje“. Į ją buvo pakviesta daugiau nei šimtas karjeros konsultavimo specialistų iš visos Lietuvos.
„Konferenciją organizavome turėdami labai aiškų tikslą. Karjeros konsultavimo specialistai yra tie žmonės, kurie padeda jaunimui renkantis studijas, atlieka profesinį orientavimą. Todėl norėjome jiems iš arti parodyti ne tik šiandieninį agroverslą, jame dirbančius žmones, infrastruktūrą, bet ir suteikti žinių apie tai, ko galima tikėtis netolimoje ateityje“, – kalbėjo konferencijos sumanytoja O.Verygaitė.
Įmonės „Agrokoncernas“ komercijos direktorius Arnas Radzevičius karjeros konsultantams pristatė 10 inovacijų, kurios keičia ne tik žemės ūkio sektoriaus, bet ir mūsų visų kasdienybę. Tarp jų ir autonomines žemės ūkio mašinas, tiksliąsias technologijas, skaitmenizaciją, biotechnologiją, dirbtinį intelektą bei daug kitų technologinių sprendimų, kurie yra neatsiejami nuo chemijos, biologijos, biochemijos, fizikos ir kitų gamtos bei tiksliųjų mokslų.
„Anksčiau žemės ūkis buvo suvokiamas labai siaurai, tačiau šiandien tai yra labai įdomus, dinamiškas ir sparčiai tobulėjantis sektorius. Pavyzdžiui, esame pirmieji Baltijos šalyse, į savo ūkį atvežę monotoniniams žemės ūkio darbams atlikti skirtą robotą. Manau, po kokių penkerių metų ar net greičiau laukuose vis dažniau pamatysime savarankiškai, be žmogaus kabinoje dirbančių žemės ūkio mašinų. Esame didelių pokyčių priešaušryje“ – prognozuoja A.Radzevičius.
Dirbtinis intelektas keis ir universitetų metodikas
Pasak O.Verygaitės, konferencijos temos apie žemės ūkio inovacijas, dirbtinį intelektą ir jaunimo verslumą buvo pasirinktos tikslingai.
„Pasitelkdamas skaitmenizavimą, dirbtinį intelektą, technologijas ir tam tikrus įrankius, žemės ūkio sektorius tampa vis labiau valdomas proto, vis mažiau reikia fizinio darbo. Apie tai labai svarbu kalbėti, nes jauni žmonės po mokyklos ar studijų patenka tarsi į kitą pasaulį, su kuriuo nėra susipažinę. Pavyzdžiui, kad ir mūsų organizacijos mastas, pinigų srautai, inovacijų diegimo tempai, verslo vystymas reaguojant į rinką – visa tai reikalauja ir specifinių žinių, ir kompetencijų“, – sako personalo ir projektų vadovė.
Nors apie dirbtinį intelektą pradėta garsiai kalbėti dar palyginti visai neseniai, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Linas Petkevičius neabejoja, kad jo teikiamos galimybės keis ir darbo rinką. Pasak jo, mes jau dabar naudojamės daugybe įrankių, kurie ateityje tik tobulės. Nors dirbtinis intelektas ir kiti technologiniai sprendimai gerokai palengvins mūsų kasdienybę, labai tikėtina, kad sumažins ir darbuotojų poreikį, o kai kuriose srityse visiškai pakeis žmogų.
„Jau dabar yra diskutuojama, ar rašto darbai yra tinkama žinių vertinimo forma. Studentai pradeda naudotis dirbtinio intelekto įrankiais, kurių parašytus darbus galima atskirti tik iš netyčia paliktų klaidų, tokių kaip įrašas „aš esu robotas ir negaliu tiksliai atsakyti į šį klausimą“. Keičiasi ir poreikiai – siekti karjeros padės ne tik žinios, bet ir kompetencijos, kaip naudotis technologijomis ir išnaudoti jų potencialą“, – savo įžvalgomis dalijosi L Petkevičius.
Verslumas – ne įgimtas, o ugdomas
Su į konferenciją susirinkusiais karjeros specialistais profesionalus verslo konsultantas ir jaunų verslų mentorius Žanas Gongapševas dalijosi savo patirtimi dirbant su moksleiviais, kurie svajoja arba jau realiai vysto savo pirmuosius verslus.
Pasak jo, didžiausia problema yra tai, kad šiuolaikinė mokymosi sistema labai mažai orientuota į tokias kompetencijas kaip finansinis raštingumas, verslumas, bent minimalus ekonomikos dėsnių išmanymas ir kitas. Jau nekalant apie inovacijas ir technologijas, kurios, būna atvejų, jau plačiai naudojamos, o mokyklų – dar nepasiekusios.
„Mokykloje moksleivių niekas nemoko net tokio elementaraus įgūdžio kaip planavimas. Gyvenime neužtenka tik turėti gerų idėjų – reikia mokėti analizuoti, planuoti ir organizuoti. Ką dar pastebiu iš savo bendravimo su jaunimu, – jiems labai trūksta platesnio požiūrio. Daugelis jų galvoja labai siaurai, savo idėjas jie apriboja galvodami tik apie savo miestą, geriausiu atveju – šalį. Vis tik gyvename globaliame pasaulyje, todėl turėtume juos skatinti neapsiriboti tik savo šalies sienomis“ , – įsitikinęs jaunųjų verslininkų mentorius.
Ž.Gongapševas pastebi, kad vis dar labai paplitęs įsitikinimas, jog verslumas yra įgimtas ir ne kiekvienam duota savybė. Tačiau daug su jaunimu dirbantis mentorius sako, kad tai yra taip pat ugdoma kompetencija. Praktinės veiklos, įvairios simuliacijos ir projektai mokyklose duoda labai gerų rezultatų ir keičia jaunimo nuostatas bei suvokimą apie verslo pasaulį.
Specialistus augina jau mokyklos suole
Konferencijoje dalyvavę karjeros konsultantai džiaugėsi šia agroverslo iniciatyva ne tik supažindinti su savo veikla, bet ir plėsti jų akiratį, suteikti papildomų žinių ir kompetencijų. Su jaunimu bendraujantys specialistai sutinka, kad ateina nauja karta, kuri turi daug potencialo, tačiau dėl didelio informacijos srauto, greito tempo ir įpročių, kuriuos formuoja tiek technologijos, tiek besikeičianti aplinka, susiduria su daugybe iššūkių atsirenkant, kas jiems yra tinkamiausia ir perspektyvu.
„Buvo labai naudinga susipažinti ir pabendrauti su žmonėmis, kurie artimai bendrauja su moksleiviais, žino, su kokiais iššūkiais jie susiduria, kas juos domina ir kokių kompetencijų turi. Manau, kad tai tikrai ne pirmas tokio pobūdžio renginys, nes mes, kaip įmonių grupė, esame užsibrėžę tikslą kurti viso šalies agroverslo pažangą, o to padaryti be jaunų žmonių yra neįmanoma“, – po konferencijos kalbėjo „Agrokoncernas GDP“ personalo ir projektų vadovė O.Verygaitė.
„Agrokoncerno“ įmonių grupė šiuo metu jau yra pasirašiusi susitarimus su daugiau nei 10 moksleivių, kurie planuoja, baigę mokyklą, rinktis su agrosektoriumi susijusias studijų kryptis. Jiems yra mokamos stipendijos, taip pat bus apmokamos studijos. Pagal šiuos susitarimus po studijų yra garantuojama darbo vieta, taip pat atveria kitų karjeros galimybių.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-07-04
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
